Prezidento institucijos raida Lietuvoje

Aktualumas. Šalies Prezidentas – tema, ne tik, kad įdomi, bet ir svarbi kiekvienam valstybės piliečiui. Pilietiškas žmogus, eidamas balsuoti ir rinkdamas savo valstybės vadovą, turi suprasti jo pareigų svarbą ir galimybes. Ką jis gali daryti ir ko ne, kokiems sprendimams gali daryti įtaką ar sukelti papildomą spaudimą, o kuriems ne. Tai reikalinga kiekvienam, kad aklai nesivadovautų ir nepatikėtų priešrinkiminių populistinių pažadų ir kampanijų įvaizdžiu, kurios gali ne tik nepateisinti žmonių lūkesčių, bet konstituciškai prezidentas paprasčiausiai neturės įgaliojimų jų įgyvendinimui.
Lietuva, sąlyginai jauna demokratinė valstybė savo nepriklausomybę atkūrusi tik prieš kiek daugiau nei trisdešimt metų. Todėl lyginant atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidentų skaičių jis pakankamai mažas, turint omenyje, jog prezidentas buvo renkamas septynis kartus, o išrinktų asmenybių yra viso labo penkios. Joms ir bus skiriamas didžiausias dėmesys šiame darbe. Per tris dešimtmečius ilgiausias kadencijas ėjo V. Adamkus ir D. Grybauskaitė, jie šalį valdė beveik po dešimtmetį. Todėl jų įtaka ir indėlis prezidento institucijos raidai ryškiausias. Minimas pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas bei dabartinis Gitanas Nausėda. Dėl itin trumpo vadovavimo laikotarpio, vos 3 mėn. (Jastramskis, 2021), šiame darbe nebus aptariamas seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, laikinai ėjęs Prezidento pareigas, nušalinus Rolandą Paksą, po jam prareikštos apkaltos.
Darbo objektas. Lietuvos prezidento institucija nuo 1992m.
Darbo tikslas. Šio darbo tikslas panagrinėti kaip per pastaruosius 30 nepriklausomos Lietuvos metų prezidento institucijos galia ir įtaka keitėsi, stiprėjo ar silpnėjo.
1. Aptarti kokios galios yra suteikiamos prezidentui pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją.
2. Išnagrinėti ar yra koreliacija tarp prezidento institucijos silpnėjimo ar stiprėjimo ir prezidento kišimosi į vidaus politiką. Paaiškinti galios sąvoką.
3. Atlikti raidos apžvalgą: kaip prezidentai atlieka savo tiesiogines pareigas – Lietuvą atstovauti užsienyje.
4. Pateikti išvadas
Naudojamų šaltinių apžvalga. Rašto darbe yra apžvelgiami Jastramskio (2021), Talat-Kelpšos (2007), Pukelio (2021), Janeliūno (2021), Clark (2007), Park (2016), Sinkevičiaus (2012), Samuels (2013) darbai. Jastramskio (2021) ir Ulbinaitės (2019) knygos. Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija (1992)....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!