Žmonės gyvena kartu, o ne po vieną ir turi įvairių interesų - tiek vienas su kitu, tiek su įvairiomis organizacijomis. Santykiai tarp individų, kolektyvų vadinami visuomeniniais santykiais. Jų yra labai įvairių, todėl klasifikuojami pagal reikšmę. Svarbiausi visuomeniniai santykiai reguliuojami teisės normomis. Visuomeninių santykių visuma - visuomeninė santvarka.
• Ekonominė sistema - ekonominių santykių visuma. Joje vyrauja nuosavybės santykiai- gamyba, mainai, materialinių gėrybių naudojimas ir paskirstymas.
• Socialinė sistema - tai visuomeninių santykių grandis, kurie nėra tiesiogiai susiję su gamyba, bet egzistuoja šalia ekonominių santykių. Socialinės sistemos uždavinys- užtikrinti socialinę taiką ir pusiausvyrą, kad nekiltų prieštaravimai ir konfliktai, kurie neigiamai veikia visas visuomeninio gyvenimo sritis.
• Kultūrinė-dvasinė sistema - visuomeniniai santykiai, išreikšti dvasinio, kultūrinio pobūdžio formomis-mokslas, menas, švietimas, religija ir t.t.
• Politinė sistema - visuomeninių santykių, įgyvendinant politinę valdžią, visuma.
Visuomeninės santvarkos posistemės tarpusavyje glaudžiai susiję. Ši posistemių sąveika, didžiąja savo dalimi, sudaro teisinio reguliavimo dalyką, kurio pagrindiniai principai reguliuojami konstitucinės teisės normomis. Pati visuomeninė santvarka nesudaro konstitucinio teisinio instituto.
Egzistuoja gana didelė konstitucinių variantų įvairovė. Pavyzdžiui, nors Lietuvoje, ir Prancūzijoje veikia pusiau prezidentinis valdymas, bet galima pastebėti ir kai kurių esminių skirtumų bei konstatuoti, kad konstituciniu požiūriu Lietuvos prezidentas yra silpnesnis už Prancūzijos, nes negali pirmininkauti vyriausybės posėdžiams. Todėl dauguma politologu pusiau – prezidentinį valdymą tiksliau apibūdina kaip “įvairių galimybių spektro”1 kurio kraštutiniais poliai yra grynasis parlamentinis valdymas ir grynasis prezidentinis valdymas.
Be to Lietuvoje veikiantis pusiau prezidentinis valdymo modelis, be jokių, abejonių yra artimesnis parlamentiniam nei prezidentiniam. Konstitucijoje įtvirtintų Prezidento, Seimo bei vyriausybės galių konstrukcija rodo, kad prioritetas teiktas parlamentui ir Vyriausybei, o ne Prezidentui.
1.Pusiau prezidentines sistemos skiriamieji bruožai
Valstybei reikia atsakingo asmens, užtikrinančios konstitucine tvarką, garantuojančio valstybinės valdžios tęstinumą ir stabilumą, aukščiausiu lygiu atstovaujančio tarptautiniams santykiams. Tokias funkcijas vykdo valstybės vadovas, turintis pakankamų įgaliojimų bendradarbiaujant su įstatymų leidžiamąja, vykdomąja bei teisminėmis valdžiomis.2
Valstybės vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose. Monarchijose valstybės vadovo funkcijas vykdo monarchas (imperatorius,...
Šį darbą sudaro 6498 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!