Prezidentinio ir pusiau prezidentinio valdymo lyginamoji analizė

Prezidentizmas – dažniausiai laikomas pačia stipriausia valdymo forma, didžiausia valdžia priklauso prezidentui. Taip pat prezidentizmas leidžia išvengti tiek dažno vyriausybės krizių kartojimosi, tiek parlamentinės daugumos savavaliavimo. Dėl to kartais prezidentizmas dar vadinamas - „stabdžių ir atsvarų“ mechanizmu.
Pusiau prezidentinės sistemos veikia valdžios bendrumo pagrindu: prezidentas turi dalytis valdžia su ministru pirmininku, o ministras pirmininkas privalo užsitikrinti nuolatinę parlamento paramą.
Pusiau prezidentinės valstybės formavime pasireiškia tiek prezidento tiek parlamento įtaka. Vyriausybės vadovas čia - premjeras, tačiau premjero kandidatūrą siūlo prezidentas. Tokiose valstybėse prezidentui suteikta teisė savarankiškai spęsti ir koordinuoti užsienio politiką, skirti pareigūnus.
Pusiau prezidentinis modelis dažnai giriamas kaip ištaisantis “grynųjų” modelių – prezidentinio ir parlamentinio – trūkumus demokratijos stabilumo požiūriu. Pusiau prezidentinis valdymas yra taip pat ir labai lanksti valdymo sistema. Ji gali gerai prisitaikyti prie susiklosčiusios politinės padėties. Be to, turi tą pranašumą, kad nekeičiant konstitucijos ir atsižvelgiant į politinių jėgų išdėstymą galima nuo prezidentinio valdymo pereiti prie parlamentinio ir atvirkščiai.
Šiame referate norėčiau daugiau dėmesio skirti aiškinimui kas yra prezidentinis valdymas, kas yra pusiau prezidentinis valdymo modelis, jos lankstumas, kodėl Lietuva pasirinko pusiau prezidentinį valdymą, nubrėžti pagrindinius skirtumus tarp šių valdymo sistemų.
1.Tiesioginiai arba beveik tiesioginiai visuotiniai valstybės vadovo rinkimai nustatytam laikotarpiui.
2.Vyriausybė arba vykdomoji valdžia, parlamento nėra nei skiriama, nei atšaukiama.
3. Prezidentas vadovauja vykdomajai valdžiai.
Prezidentinis valdymas- tai tokia konstitucinė demokratinės vyriausybės forma, kurioje yra griežtai nustatytas valdžios susiskirstymo principas. Kai įstatymų leidžiamasis organas (parlamentas) ir vykdomoji valdžia (kabinetas) yra vienas nuo kito nepriklausomi ir kiekvienas veikia pagal Konstitucijos nustatytą kompetenciją. Prezidentiniame valdyme vyriausybę sudaro du atskiri valdžios centrai – parlamentas ir kabinetas. Kabinetas vykdo savarankišką politiką ir yra atsakingas prezidentui. Ministrai savo postus užima Konstitucijos nustatytą laiką. Tačiau daugiausia valdžios turi ne parlamentas, o prezidentas. Išrinktas prezidentas yra ne tik valstybės, bet ir vyriausybės vadovas. Jis turi teisę paskirti ministrą pirmininką arba pats eiti jo pareigas ir pasirinkti ministrus. Prezidentinėje respublikoje valstybės vadovas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!