Lyginamoji analizė: S. Šalkauskio ir V. Gustainio idėjos ir jų aktualumas

Įvadas
Tarpukario Lietuvoje krikščionims demokratams netekus savo politinės įtakos, įsigaliojus autoritariniam režimui, katalikų filosofai mėgino išsiaiškinti jų partijos nesėkmes, bandė įrodyti tautininkų režimo trūkumus. Vienas iš tokių krikščionių demokratų partijos intelektualų buvo Stasys Šalkauskis. Šis veikėjas aiškino korporatyvinės santvarkos privalumus, siūlė priemones stiprinti lietuvių tautai, kūrė savitą Lietuvos valstybės viziją. Kai kurios jo idėjos neprarado savo aktualumo ir šiomis dienomis, kitos jau tais laikais pasižymėjo savo modernumu.
Valentino Gustainio filosofiniuose straipsniuose paprastai aiškinamasi to meto aktualijos socialinės ir politinės realijos (kas yra tauta ir visuomenė, demokratija, parlamentarizmas), ieškoma jų paralelių su Lietuvos visuomeninio gyvenimo raida. Pagrindine filosofijos problema laiko pasirinkti, kas teisinga: deterministinis materializmas ar idėjų autonomija?
Analizuojant S. Šalkauskio ir V. Gustainio darbus, jų idėjų ryšys su šių dienų realijomis bus pateiktas šiame darbe.
Šio rašto darbo tikslas - palyginti S. Šalkauskio darbą „Momento reikalai ir principų reikalavimai“ su V. Gustainio „Demokratija ir jos vadai“ ir atrasti jų idėjų sąsajas, specifiškumą bei aktualumą šiomis dienomis.
Uždaviniai:
1) apibūdinti krikščionių demokratų padėtį tarpukaryje, jų požiūrį į tuometines realijas;
2) išryškinti S. Šalkauskio ir V. Gustainio idėjų savitumus ir jų paskirtį;
3) išanalizuoti autorių požiūrį į demokratiją bei parlamentarizmą.
Darbas atliktas lyginamuoju metodu (lyginami S. Šalkauskio ir V. Gustainio darbai) ir analizės metodu (analizuojami kitų autorių darbai šia tematika).
1. Krikščionys demokratai tarpukaryje ir S. Šalkauskis
1.1. Krikščionių demokratų pozicijos tarpukaryje
Stasys Šalkauskis, kalbėdamas apie krikščionių demokratų pralaimėjimą antrajame Seime, teigia, kad po pralaimėjimo „sąmonė visai savaimingai ieško pralaimėjimo priežasčių ir sykiu stengiasi surasti priemonių savo padėčiai pagerinti“1. Autoriaus manymu, toks kritinis momentas yra svarbus tuo, kad padeda suprasti ydingus pažiūrų elementus. Po Kriškščionių demokratų politinio susilpnėjimo, Bažnyčia neišvengiamai buvo atribota nuo politikos, sumažėjo jos įtaka politikos formavimui, todėl reikėjo iš esmės peržiūrėti Bažnyčios veikimo principus visuomenėje, Bažnyčios santykio su valdžia prolematiką. Aptardamas įvykius po 1926 m. gruodžio perversmo, V.B. Pšibilskis teigia, kad tautininkams uždraudus politines partijas, taip pat ėmus spausti ir krikščionis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!