Pusiau prezidentinio šalies valdymo forma Lietuvoje

Devinto dešimtmečio pabaigoje susikūrė dešimtys naujų valstybių, kurioms atsikračius komunistinių rėžimų teko vienas sunkiausių uždavinių – susikurti savo valdymo sistemas. Modelio pasirinkimas yra ypač reikšmingas – ir reikšmingas pirmiausiai demokratijos stabilumo požiūriu. Daugelis postkomunistinių valstybių perėmė vakarietiškus valstybės valdymo formos modelius. Ne išimtis ir Lietuva. Gerai yra tai, kad Lietuva galėjo naudotis jau gilias demokratijos tradicijas turinčių valstybių patirtimi, tačiau negalėjo išvengti klaidų, nes pati neturėjo patirties. Kiek tai pavyko tuometiniams politikams, matome šiandien. Jos tolesnio politinio gyvenimo gairės buvo nustatytos 1991 m. vasario 9 d. surengtoje visuotinėje apklausoje-plebiscite, kurioje dauguma Lietuvos gyventojų pritarė nuostatai, kurti nepriklausomą demokratinę respubliką. Šis nutarimas tapo naujos Lietuvos Konstitucijos, priimtos 1992 m. spalio 25 d. visuotiniame referendume, pagrindine konstitucine nuostata. Taip Lietuvos Respublikoje įtvirtinta demokratinės valstybės santvarka: Tauta - aukščiausias suverenas (2 straipsnis), griežtai apibrėžtos piliečių teisės bei pareigos, įvestas valdžių padalijimo modelis (Seimas - legislatyvinė valdžia, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė - egzekutyvinė, Teismas - jurisdikcinė).
Mano darbo tikslas - paanalizuoti Lietuvos valstybės valdymo formą, atsižvelgiant į politikos moksle suformuluotas teorijas1 bei Konstitucinio Teismo nutarimą šiuo klausimu. Pagrindinis analizės kriterijus – įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių santykis, jau nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo kėlęs daug diskusijų, susijusių su konstitucinių tradicijų Lietuvoje nebuvimu ir kai kuriais pagrindinio šalies akto neaiškumais. Lietuvos Respublikos vykdomąją valdžią vykdo Respublikos Prezidentas, mandatą gaunantis iš Tautos, ir Vyriausybė, formuojama Prezidento ir Seimo bendradarbiavimu. Konkrečių ribų nebuvimas tarp legislatyvinės ir egzekutyvinės valdžių kompetencijų sukelia daug neaiškumų. Ypač tai išryškėja atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikoje matomi ir parlamentinio ir pusiau prezidentinio valdymo bruožai.
Valstybės forma yra atskleidžiama per : valstybės valdymo formą (monarchija; respublika : parlamentinė, prezidentinė, pusiau prezidentinė), valstybės sandaros formą (unitarinė; federacinė) ir politinį režimą (demokratinis; nedemokratinis: autoritarinis, totalitarinis). Konstitucinės teisės doktrinoje valstybės valdymo forma apibrėžiama kaip valstybės valdžios organizacijos forma, kuria nusakomas valdžios šaltinis, aukščiausiųjų valstybės institucijų sudarymo tvarka, jų struktūra,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!