Profilinis mokymas

Sparti pramonės ir technologijos procesų plėtra XX amžiaus poindustrinėse visuomenėse, politiniai bei ekonominiai pokyčiai paskatino švietimo reformas Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Lietuvai įžengus į naująjį istorinės raidos etapą, atsirado prielaidos dialogui su humanistinėmis vertybėmis, su Vakarų Europos kultūra.
Įgyvendinant Lietuvos švietimo reformą, atsirado būtinybė pertvarkyti mokymo sistemą, diegti naują ugdymo turinį, peržiūrėti mokymo bei mokymosi metodus ir būdus, atsisakyti sovietinės mokyklos stereotipų, ieškoti patirties Lietuvos pedagoginės minties lobynuose, remtis demokratinių Vakarų švietimo reformatorių edukacinėmis idėjomis. Sisteminis, holistinis mąstymas keičia poliarišką, supriešintą mąstymą, prioritetu tampa visų visuomenės narių švietimas. Vis aktualesnės tampa naujos tendencijos: mokymosi prieinamumas visiems, visapusiškas įvairių poreikių, interesų bei sugebėjimų žmonių lavinimas, sudarant galimybių kiekvieno asmens raiškai bei socializacijai. Išryškėjo būtinybė sukurti permanentinę švietimo sistemą, padedančią kiekvienam žmogui realizuoti tęstinio ugdymosi idėją. Švietimo sistemoje reikšminga tapo mokymo diferencijavimo idėja. Remdamasi humanistine ir demokratine ugdymo tikslų samprata, ši idėja tampa prielaida tikėti kiekvieno asmens unikalumu, sudaro sąlygas, skatinančias tobulėti kiekvieno galias.
Lietuvoje po 1990 metų vykdyti švietimo reformos darbai buvo skirti ugdymo turinį sudarančioms vertybėms atnaujinti. Naujojo reformos etapo paskirtis – švietimo sistemos pertvarka, kurioje vyrauja taip pat dalinė paradigma – ugdymo diferencijavimas.
Šiame straipsnyje ketinu aptarti probleminį klausimą – ar profilinis mokymas sudaro prielaidų diferencijuoto mokymosi aplinkai kurti.
Tyrimo objektas – diferencijuoto mokymosi aplinka profiliniame mokyme.
• mokytis išmoktuoju būdu, rinktis tai, ko individui labiausiai reikia jo harmoningam vystymuisi,
• dirbti bendradarbiaujant komandoje,
• siekti aukštesnės gyvenimo kokybės, patenkinant savo poreikius.
Pastaruoju metu tiek Vakarų, tiek Rytų šalyse aktualus tapo ugdymo turinio diferencijavimas. Diferencijuoto mokymo sistemoje kiekvienas besimokantysis turi galimybę ir teisę pagal savo interesus ir gebėjimus rinktis mokymo turinio profilį ir lygį, o pasirinkimo laisvė padeda susiformuoti teigiamą požiūrį į mokymąsi, stimuliuoja teigiamas mokymo proceso emocijas.(11)
Šiuolaikinėje Lietuvos mokykloje diferencijuoto mokymo įgyvendinimo būdas – tai profilinis mokymas. Jis individo lygmenyje turėtų tapti diferencijuoto mokymosi aplinka. Galima teigti, kad mokymosi aplinka – tai vieta, kur besimokantieji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!