Prieskonių pristatymas

• Prekyba prieskoniais suvaidino didelį vaidmenį žmonijos istorijoje. Daugelis vertingų prieskonių atkeliavo iš Indijos, Kinijos ir Indonezijos. Viduramžiais prekybą šiais prieskoniais kontroliavo osmanų valdovai ir gaudavo iš jos gerą pelną. Taip pat ir Amerikos atradimą lėmė prieskoniai. Jūrų keliautojams buvo apmaudu mokėti didelius pinigus už pipirus, cinamoną ar imbierą. Ir norėdami sugriauti osmanų prekybos monopolį, jie ieškodavo naujų kelių į Indiją. Jau neolito laikais buvo naudojami prieskoniai. Senose gyvenvietėse buvo rasti kmynai.
• Prieskoniniai augalai yra sudėtinė žmogaus maisto raciono dalis, be jų mūsų maistas taptų beskonis, bekvapis, nekeltų apetito, estetinio pasigėrėjimo. Prieskoniai dažniausiai neturi maistine verte pasižyminčių medžiagų arba jų turi labai nedaug, tačiau juose yra daug aromatinių ir skoninių medžiagų. Prieskoniuose vertingiausia yra eteriniai aliejai, gliukozoidai ir alkaloidai, tačiau šios medžiagos sudaro labai mažą procentą. Prieskoniuose esantys eteriniai aliejai pagerina maisto skonį, suteikia prieskoniui būdingą kvapą, stimuliuoja virškinimo sulčių išsiskyrimą, gerina virškinimą. Dauguma prieskoninių augalų pasižymi baktericidiniu (čiobrelis, levanda), vitaminizuojančiu (krapai, petražolės) poveikiu bei vaistingomis savybėmis. Prieskoninių augalų turėtume vartoti saikingai, nes prieskoniai stipriai dirgina centrinę nervų sistemą, inkstus, kepenis. Prieskoniniams augalams būdingos ir vaistingosios savybės, todėl jie gali būti vartojami kaip efektyviosios gydomosios priemonės.
• klasikiniai (egzotiški) ir vietiniai. Klasikiniai prieskoniai vartojami tik apdoroti, t.y. išdžiovinti, sausi arba fermentuoti, jie pasižymi stipriu, patvariu aromatu, būdingu kiekvienam prieskoniui, vartojant didesnį negu rekomenduojama šių prieskonių kiekį produktams suteikiamas kartumas. Tai labai plačiai naudojami ir vertinami pasaulinėje rinkoje prieskoniai. Pagal augalo dalį, vartojamą kaip prieskonį maistui, klasikiniai prieskoniai skirstomi į sėklinius, vaisinius, žiedinius, lapinius, žievelinius ir šakninius.
• Vietiniai prieskoniai skirstomi į dvi grupes: prieskoninės žolės ir prieskoninės daržovės. Prieskoninės žolės gali būti kultivuojamos, tačiau dažniausiai jos būna laukinės. Daugiausiai vartojamos prieskoninių žolių antžeminės dalys: sėklos, stiebai, lapai, žiedai, vaisiai. Tačiau išimtis – ajerai, kurių yra vartojamos šaknys. Prieskoninės daržovės – tai kultūriniai, plačiai paplitę, priklausantys svogūninėms, šakniastiebėms, šakninėms daržovėms augalai. Labiausiai paplitusios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!