Prieskonių grupės

Jau žiloje senovėje žmonės vartojo prieskonius. Be prieskonių buvo neįsivaizduojamas ne tiktai maisto gaminimas, bet ir parfumerija, kosmetika, kai kuriems iš jų priskirdavo ir magiškas gydomąsias galias. Mokslininkai nustatė, kad jau akmens amžiuje maistas būdavo praturtinamas prieskoniais. Studijuojant papirusų įrašus paaiškėjo, kad 2800 m. prieš mūsų erą senovės egiptiečiai vartojo mėtas, mairūną, cinamoną.
Prieskonių kilmė glaudžiai susijusi su Artimaisiais Rytais. Egipte prieskonius naudodavo gydymui ir balzamavimui. Šioje šalyje žinojo antiseptines prieskonių savybes (iš dalies tai nulėmė mumijų ilgaamžiškumą), mairūną vartojo galvos skausmui malšinti, tikėta, kad čiobreliai padeda vystytis protui, o anyžiai - meilėje. Graikai gausiai vartojo krienus, česnakus, šalavijus, petražoles. Pergalės proga jie pindavo lauro lapų, o sporto varžybų nugalėtojams - petražolių stiebelių vainikus, nuotakos pasipuošdavo mėtų vainikėliais, į kapą dėdavo mairūnų puokštę.
Romoje prieskonių karalius buvo pipiras. Amžinajame mieste ir dabar yra Pipirų kelias - Via Piperatia. Mūsų eros pradžioje prieskoniai ėmė plisti Europoje, kadangi Rusija sudarė prekybines sutartis su arabų šalimis.
Populiariausias kryžiuočių prieskonis buvo česnakas, kurį poetai dar vadino “dvokiančia rože”. Daugiau prieskonių būdavo vartojama dėl turtuolių įpročių, taip pat ir dėl to, kad prieskoniai padėdavo geriau išlaikyti maistą.
Prieskonių prekyba buvo svarus argumentas kovoje dėl valdžios, turtų. Prieskoniai buvo lyg “tvirta valiuta”, dėl to net pasiturinčiose šeimose juos rakindavo specialiose spintose. 14 a. pabaigoje 500 g muskatinių riešutų kaina buvo tokia pat, kaip ir 7 bulių, o 500 g imbiero mainydavo į vieną avį.
1292 metais Marko Polo grįžo iš odisėjos po Aziją. Jo žemėlapyje į pietus nuo Javos buvo pažymėtos 7448 “prieskonių salos”. Kolumbas taip pat išsiruošė ieškoti didžiausių Indijos turtų: aukso ir prieskonių, bet pakliuvo į Ameriką. Aukso jis čia nesurado, bet pavyko atrasti naują prieskonį – kvepiančiuosius pipirus ( ).
Darbo tikslas: išanalizuoti atskiras prieskonių grupes.
• įvertinti prieskonių kokybę;
• išnagrinėti prieskonių pakavimą ir laikymą.
1. PRIESKONIAI IR JŲ GRUPĖS
Prieskoniai — tai augaliniai produktai, turintys patvarų aromatą ir dažniausiai deginantį prieskonį....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!