Perkūnas lietuvių mitologijoje

Perkūnas populiariausias lietuviškas dievas, gamtos jėgų valdovas, pagrindinis Lietuvos ir lietuvių tautos gynėjas. Jis galingiausias Lietuvos dievas.
Visų pirma, Perkūnas yra gamtos ir atmosferos reiškinių valdovas. Jam paklūsta vėjai ir audros, o žaibas yra pagrindinis vyriausiojo Lietuvos dievo ginklas.
Tai galingiausios gamtos jėgos, taigi Perkūnas gali įveikti savo priešininką, kas jis bebūtų – žmogus ar dievas. Perkūnas gina žemę nuo piktųjų jėgų, gina lietuvius nuo tų grėsmių, nuo kurių jie negali apsiginti patys.
Neretai Perkūnas vaizduojamas pavaldžiu kažkokiam visų aukščiausiajam dievui – pasaulio kūrėjui, dažniausiai vadinamam Dievu, Prakorimu, Sotvaru, arba Praamžiumi. Teigiama, kad Dievas buvo garbinamas kaip pasaulio kūrėjas, Perkūno ir jo brolių tėvas.
Perkūnas pasižymi kantrybe. Jei Perkūnas užsirūstina, jo pyktis gali būti baisus. Kaip liudija legenda apie Jūratę ir Kąstytį, sulaužiusiųjų dieviškąją tvarką laukia sunkus atpildas.
Tačiau, skirtingai nuo daugelio kitų dievų, Perkūnas yra teisingas. Tiems, kurių sąžinė švari, nėra ko bijoti.
Kiekvieną pavasarį Perkūnas tuokiasi su savo žmona Žemyna, žemės, gamtos ir derliaus deive. Dieviškos meilės vaisius – kiekvieną pavasarį pasikartojantis viso kas gyva atgimimas.
Perkūnas – Lietuvos ir lietuvių globėjas
Prisiminus, kaip lietuvybė buvo persekiojama 17 – 19a., kaip buvo juodinamos ir ujamos lietuvių kalba ir kultūra, kaip buvo tyčiojamasi iš lietuvių, dabar labai sunku suprasti, kaip Lietuva sugebėjo išlikti kaip tauta ir kaip valstybė. Greičiausiai to nebūtų, jei Lietuvos nesaugotų ir neglobotų Perkūnas.
Vieta dievybių hierarchijoje
Kitur teigiama, kad Dievaitis Perkūnas laikytas galingesniu už daugelį kitų patriarchalinio panteono dievų, bet visgi neužėmė pagrindinės vietos ir buvo priklausomas nuo aukščiausiojo dangaus ir žemės dievo: Perkūną sukūrė Dievas, apgyvendino aukštame neprieinamame kalne ( puikiuose rūmuose, esančiuose debesyse ) ir pavedė valdyti orą. Perkūnas buvo jo valios vykdytojas, dar greičiausiai vadintas Dievo rykšte arba Dievo rikiu. Tikruoju vardu – Perkūnu – vadinti bijota, ypač drausta vaikiams. Jį galėjo ištarti tik suaugusieji, bet tik ne per audrą, kad jį paminėjus čia pat nepasirodytų.
Šeima
Perkūnas turėjo žmoną Žemyną ir devynis sūnus....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!