Pedagogo įtaka moksleivių kūrybiškumui

Ilgai buvo taikomi tradiciniai pamokos metodai, nuo kurių pedagogai nedrįso nutolti, ir pamokos tapo vienodos, nuobodžios. Šiandien atsirado galimybė rinktis mokymo programas, metodus, derinti įvairius, taip pat ir netradicinius metodus, kurie skatina mokinių savarankiškumą, aktyvumą ir kūrybiškumą. Mokytojas turi pasirinkti geriausiai mokymo tikslams tinkamus metodus atsižvelgdamas į mokinių amžių, psichologines savybes, mokymosi rezultatus ir kt. Čia svarbi paties mokytojo kompetencija ir kūrybiškumas.
Geram mokytojui nepakanka dalyko išmanymo. Yra būtini bendravimo gebėjimai ir kūrybinis entuziazmas. Mokytojo atvirumas kaitai, kūrybingumas, entuziazmas, stipri, gera valia turi įkvėpti mokinius sekti jo pavyzdžiu, plėtoti kūrybines galias, rizikuoti ir drąsiai siekti naujovių.
Kūrybingumu vadinama asmenybės ypatybė, padedanti atrasti naują. Tai sugebėjimas atrasti visiškai naujus išraiškos arba problemos sprendimo būdus, visiškai naujų dalykų atskleidimas.
Apie kūrybingumo svarbą ir reikšmę mokytojui rašė ir teberašo daugelis mokslininkų: J. Geniušas, A. Paplauskas, K. Pukelis, L. Jovaiša, G. Butkienė, A. Kepalaitė, A. Petrulytė ir kt. A. Paplauskas kūrybiškumą pedagogikos požiūriu apibūdina kaip darbo ir žaismingumo, tvarkos ir laisvės, triūso ir atsipalaidavimo, aktyvumo ir poilsio sintezę. Kūrybiniame akte žmogus sukuria patį save, tobulėja. Kūrybos proceso metu žmogus išsivaduoja iš vidinės bei išorinės vergovės. Kūryba užvaldo visą žmogiškąją esmę.
• darbštumas, tačiau su kūrybinio darbingumo svyravimais – pakilimais ir atoslūgiais;
• didelis emocionalumas, psichinis jautrumas ir pažeidžiamumas;
• kritiškumas, abejojimas pripažintomis tiesomis, esama tvarka, taisyklėmis, autoritetais;
• polinkis individualiam, o ne grupiniam darbui;
• žaisminga nuotaika dirbant, darbas ne tik dėl rezultato, bet ir malonumo, pramogos;
• asmenybės originalumas, elgesio keitimas;
• pasitikėjimas savo jėgomis, teigiamas savęs vertinimas, bet kartu ir nepasitenkinimas rezultatu.
Norint klasės auklėtojui ugdyti savo, auklėtinių ir tėvų kūrybingumą, reikėtų:
1) sudaryti sąlygas kūrybinėms idėjoms įgyvendinti (planuoti su tėvais, auklėtiniais kažką nepaprasto, negirdėto, naujo, gražaus);
2) sudaryti sąlygas tėvams dalyvauti bendroje su vaikais veikloje (įgyvendinti planus);
3) gerbti savo “neįtikėtinas” idėjas ir skatinti tėvus nestandartiškai mąstyti;
4) sprendžiant problemas, nepagailėti pritariančio, padrąsinančio žodžio, malonios šypsenos, draugiško paskatinimo;
5) tikėti savo sprendimais, nebijoti rizikuoti ar suklysti;
6) nelaukti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!