Pasikeitusi ekonominė bei politinė situacija kelia naujus reikalavimus jaunam žmogui, po kelerių metų besirengiančiam tapti aktyviu visuomenės nariu bei kūrėju. Padidėjusi konkurencija, peršami prioritetai materialioms bei hedonistinėms vertybėms dažnai kelia sumaištį tiek mokytojų, tiek jaunuolių vertybinėms sistemoms bei nuostatoms. Auga nauja karta, kurios tikslai ir vertybės gana dažnai yra sunkiai suprantamos bei priimtinos mokytojams bei tėvams, užaugusiems kitos politinės sistemos sąlygomis. Ir mokytojams, ir moksleiviams gabumų ugdymas gali tapti savitikslis – svarbiausia pralenkti kitą ir užimti „geresnę padėtį“ visuomenėje.
Kita vertus, vis labiau aiškėja, kad nesuteikus galimybės ugdytis įvairių visuomenės grupių nariams (žemos socialinės padėties, neturtingųjų, neįgaliųjų ir kt.), visuomenė dvasiškai taps skurdesnė, nes neteks didžiosios dalies savo narių, kurie jaustų pasitenkinimą galėdami atskleisti ir pritaikyti savo sugebėjimus, kad ir kokius „ribotus“ iš pirmo žvilgsnio. Ar vaiko sugebėjimai atsiskleis, ar liks nepastebėti – iš esmės priklauso nuo trijų dalykų: visuomenės požiūrio, mokyklos įtakos ir tėvų supratimo bei gebėjimo padėti vaikams atrasti ir atskleisti tikruosius savo sugebėjimus.
Motyvacija sąlygoja mokymosi rezultatus, dalyvaudama pasirenkant ir įsi­sąmoninant konkrečius mokymosi tikslus bei būdus. Pirmųjų klasių vai­kai dar nemoka iškelti sau konkrečių mokymosi tikslų. Mokytoja juos išmoko numatyti ir suformuluoti mokymosi tikslus, vadovaujantis pra­smingais mokymosi motyvais. Mokinys, suformulavęs ir įsisąmoninęs mo­kymosi tikslą, savo valios, proto ir jausmų energiją nukreipia konkrečiam veiksmui atlikti. Motyvai sukuria bendrą nusiteikimą mokytis, o nuo tikslų priklauso, kokie bus konkretūs mokymosi veiksmai.
Lietuvoje iki šiol labai trūksta tyrimų, skirtų pradinukų ugdymui remiantis pedagoginiais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais. Šis tyrimas yra viena iš galimybių užpildyti minėtą tyrimų stoką ir todėl yra labai aktualus.
1. Išanalizuoti mokslinę, pedagoginę, psichologinę literatūrą ir aptarti teorinius tyrimo aspektus.
4. Išsiaiškinti itin gabių vaikų ugdymo sąlygas Lietuvoje, ištiriant asmenų, turinčių įtakos ugdymo proceso organizavimui ir jame dalyvaujančių, itin gabių vaikų ugdymo socialines – pedagogines nuostatas;
5. Teikti išvadas ir rekomendacijas.
Tyrimo metodai :
1. Mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas;
2. Dokumentų analizė;
3. Lyginamoji analizė;
4. Statistinė duomenų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!