Nerimo atpažinimas ir streso mažinimas, taikant dailės terapiją

• Nerimas – tai susirūpinimo, dirglumo, baimės, nuogąstavimo jausmas. Jei nerimas turi priežastį (pavyzdžiui, prieš egzaminą ar darbo pokalbį), tai yra adekvatus, normalus jausmas. Patologinis nerimas neturi jokios aiškios priežasties, dažnai tampa nebekontroliuojamas, pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui ir tampa sutrikimu.
• Be stipraus ir varginančio nerimo jausmo ar konkrečių baimių, šis sutrikimas gali sutrikdyti vidaus organų veiklą, gali pasireikšti panikos priepuoliai arba užvaldyti įkyrios mintys ar kompulsyvūs veiksmai.
• – fiziniai (pvz., sustiprėjęs širdies plakimas, prakaitavimas, raumenų įtampa, miego sutrikimai), – psichologiniai (pvz., nepasitikėjimas savimi, įkyrios mintys), – socialiniai (pvz., socialinių situacijų vengimas, baimė, kad būsi teisiama(-s), sugėdinta(-s), pažeminta(-s)), – dvasiniai (pvz., beprasmybės pojūtis).
• Nuolatos ar dažnai be aiškios priežasties jaučiamas stiprus nerimas.
• Perdėtas nerimas trukdo veiklai arba tam tikros situacijos tiesiog „paralyžiuoja“.
• Dėl nerimo įsitempia raumenys ir (ar) atsiranda raumenų skausmai.
• Dėl nerimo labiau plaka širdis, trūksta oro, dreba rankos.
• Vargina įkyrios, pasikartojančios mintys arba kyla noras kartoti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, tikrinti ar užrakintos durys.
• Įsitikinimas, kad sergate sunkiomis ligomis ir net po atliktų ligas paneigiančių tyrimų nusiraminate tik trumpam.
Kas yra stresas
• Mokslinėje literatūroje yra daug skirtingų streso apibrėžimų. Pirmasis streso sąvoką 1936 m. pristatė endokrinologas Hansas Selye’is, kurio nuomone, stresas yra tam tikros organizmo reakcijos, nespecifinis atsakas į bet kokį dirgiklį (stresorių). Streso metu dirgikliai reikalauja organizmo „persitvarkyti“, taigi jo resursai skirstomi pirmenybę teikiant reagavimui į stresorių – stresas mobilizuoja adaptacinius organizmo gebėjimus, kad būtų įveikta kliūtis.
• Paprastai tariant, stresas reiškia padidintą įtampą kieno nors atžvilgiu. Ilgalaikis stresas silpnina imunitetą, kitas organizmo sistemas, priveda prie išsekimo, motyvacijos sumažėjimo ir kitų padarinių.
Eustresas ir distresas
• Ne visi įvykiai, sukeliantys stresą, yra nemalonūs. Keisti nusistovėjusį gyvenimo ritmą mus verčia ir malonūs įvykiai, pvz., šventės, vedybos, įsimylėjimas, netikėta sėkmė, atostogos ir pan.
• Mokslinėje literatūroje išskiriamas konstruktyvusis stresas (eustresas) ir destruktyvusis stresas (distresas). Konstruktyvusis stresas teigiamai veikia žmogaus gyvenimą: suteikia polėkio, jėgų naujiems darbams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!