Namų vaizdavimas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana ir A. Škėma)

Namų vaizdavimas lietuvių literatūroje (Šatrijos Ragana ir A. Škėma)

Namai, vieniems tai yra stogas po galva, minkšta lova ir šiltas maistas. Kiti mano, kad namai tai vieta, kurioje yra tavo mylimi, artimieji žmonės ir vieta ar patogumai nedaro tam įtakos. Mano kalbos tikslas yra pristatyti , kaip buvo vaizduojami namai lietuvių literatūroje, remiantis Šatrijos Ragana ir A. Škėma .

Namai literatūroje dažniausiai vaizduojami, kaip šilta, jauki vieta, kurioje laimingai gyvena žmonės, bet Antanas Škėma sukūrė namų ilgesio ir trūkumo kamuojantį žmogaus paveikslą, kurį puikiai galime interpretuoti ,kaip namų temą. Škėma gimė 1910 m. Lozdėje, Lenkijoje ir yra žinomas kaip vienas garsiausių lietuvių išeivijos rašytojų, kurio gyvenimo veiklos sritis apėmė, prozos, dramų rašymas, taip pat literatūros kritika. Škėmos kūryboje įžvelgiama ir siurrealistinės poetikos bruožų, kurią apima aprašomi iracionalūs vaizdai, naudojamas sąmonės srautas, siejamas su tam tikromis vizijomis, sapnais, praeitimi. „Balta drobulė “ tai psichologinis intelektualinis romanas parašytas sąmonės srauto forma, kuri atskleidžia žmogaus suskilusį dvasinį pasaulį. Pagrindinis romano veikėjas Garšva, Garšva vaikystėje buvo traumuotas žmogus, nes tėvas buvo agresyvus, motina neurastenikė. Į tėvą jis žvelgdavo su ironija, nes jis padėjo išvešti motiną į beprotnamį, turėjo meilužę, o motina jis labai gerbė ir mylėjo. Todėl visa jo prabėgo su gausa nemaloniausių prisiminimų. Garšva visą laiką slegia nostalgiškas tėvynės ir namų ilgesys. Garšva , nors ir vaikystėje augo ne puikiausiomis sąlygomis, dažnai prisimena namus kaip ypatingą, stebuklingą vietą. Jis prisimena Lietuva, tėvo pomėgį groti smuiku , motinos ligą, pirmąją savo meilę Jonę. Visi prisiminimai ir įvykiai jam yra labai brangūs, jam gera tai atsiminti, nesvarbūs blogi dalykai, kurie įvyko. Palikęs mylimą gimtinę pagrindinis kūrinio veikėjas dirba prabangiame Niujorko viešbutyje keltuvininku, jį slegia niūri nuotaika, nes Amerikoje jis jaučiasi nepritapęs, tarsi būtų ne ten kur turėtų būti. Pasijusti ,bent truputėlį geriau Garšvai leidžia mamos padovanotas žiedas, jį turėdamas jis jaučiasi ne toks atitolęs nuo tėvynės, arčiau jos. Garšva kenčia ne tik dėl bepras­miško darbo – lietuvių kalba tebemąstantis personažas išgyvena tam tikrą dvilypumą angliškai kalbančioje visuomenėje ir ironiškai sa­ve apibūdina kaip lietuvių tautos ambasadorių. Be to, Garšva, būdamas po­etu, jaučia dar stipresnius neigiamus jausmus, tokius, kaip svetimumą ir priešiškumą sumaterialėjusiai visuomenei. Garšva trokšta nusiimt uniformą ir mesti darbą, bet jo norą atgraso poreikis užsidirbti. Kitų galimybių, išskyrus bukinantį keltuvi­ninko darbą, emigrantas Garšva neturi. Darbas jį slęgia ir nepadeda išblaškyti slogių minčių ,dėl tėvynės. Tėvynėje veikėjas užaugo, išgyveno pirmąsias laimės ir nusivylimo akimirkas, nors ir buvo klaikių akimirkų, ten būta ir laimės ir gerų prisiminimų, ir ten vis dėl to Garšva pradėjo kurti. Gyvendamas kitoje šalyje veikėjas jaučia tik kančią, nors darbas turėtų suteikti palaimą, veikėjas jaučia ilgesį, ir net beviltiškumą. Taigi, galima teigti, kad yra labai sunku išvykti iš savo gimtinės ir gyventi įprastą gyvenimą, tėvynės ilgesys kišą koją laimei ir naujai pradžiai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!