Meno dalykų mokymo reikšmė

Neretai tenka išgirsti nuomonę, esą žmonijos gerovei ir išlikimui gamtos mokslų ir matematikos žinios turi daugiau reikšmės nei kuri nors kita pažinimo ar patirties sritis. Ši racionalioji nuostata vyrauja ir vyriausybių, ir pagrindinių mokslą palaikančių fondų politikoje – didesnė lėšų dalis investuojama į „kietuosius“ mokslus. Tokioje kultūrinėje aplinkoje atrodo absurdiška teikti valstybės paramą žmonėms tam, kad jie galėtų pragyventi iš tapybos, skulptūros ar muzikos. Švietimo sistemoje, kuri lyg veidrodis atspindi visuomenės vertybes, dailės ir muzikos mokymui skiriama itin nedaug reikšmės.
Vis dėlto ar ne pernelyg menkas vaidmuo tenka mūsų visuomenėje ir švietimo sistemoje. Bent trys priežastys verčia apie tai galvoti. Pirmoji šių priežasčių ta, kad techninė pažanga, kurią lėmė moksliniai tyrinėjimai fizikos ir kitų mokslų srityse, žmogui yra tiek pat grėsminga, kiek ir naudinga. Norėtųsi nors kiek tikėti, kad bus mažiau kuriama ir gaminama energiją naudojančių prekių, todėl žmogaus kūrybines galias bus galima nukreipti į kitas prasmingos veiklos ir kūrybos sritis. Antra, vis labiau automatizuojant pramonę, trumpėjant darbo laikui ir ilgėjant vidutiniam gyventojų amžiui, atsiranda laisvalaikio praleidimo problema. Meno darbų (pvz., paveikslų, fotografijų, poezijos, prozos, muzikos) suvokimas bei kūrimas turėtų tapti alternatyva polinkiui žiūrėti televizorių, nuobodžiauti, įsitraukti į monotonišką, energiją eikvojančią ir gamtą niokojančią veiklą. Trečioji priežastis, dėl kurios reikėtų labiau kreipti dėmesį į meninį ugdymą, yra jo įtaka visos žmonijos evoliucijai bei kiekvieno individo vystymuisi.
Meno dalykų mokymo mokslinio tyrinėjimo istorijos išsamioje apžvalgoje, parašytoje Clifford, galima rasti įdomių paralelių su mūsų darbe aptartais racionaliojo ir estetinio mąstymo skirtumais. Ji daro išvadą, kad meno dalykų mokymas yra mažai tyrinėtas, o atlikti darbai beveik visai neturėję praktinės reikšmės pačiam mokymui. Tie meno dalykų mokytojai, kurie yra gabūs savo srities specialistai, kaip buvo nustatyta, nepriėmė ir netgi priešinosi „bendrosioms pedagoginėms kryptims, per prievartą bruktoms į mokyklas“. Taip pat pastebėta, kad dailės ir muzikos mokytojams trūko būtiniausių darbo klasėje metodinių žinių. Čia galėtume įžvelgti ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!