Materialinis ir psichologinis darbuotojų motyvavimas

Šiandien žinomos ir plačiai organizacijų veikloje taikomos darbuotojų motyvavimo priemonės buvo „atrandamos“ atliekant mokslinius tyrimus, o darbo motyvacijos esmė ir svarba atskleista įvairiuose moksliniuose darbuose.
XIX a. pabaigoje industrializacija sąlygojo darbo kultūrą, kurioje visi žmonės (taigi ir visos organizacijos) esti panašūs. Darbuotojai - tai tarsi mechanizmo, kuris, siekiant numatytų tikslų, turi būti preciziškai organizuotas, dalelės. Vadinasi, jei žmonės panašūs, tai panašūs turi būti ir sprendimai. Prisiminkime F. Tayloro darbo organizavimo principus, kurių paskirtis - efektyviausias darbo užduočių atlikimas konkrečioje darbo vietoje. Taigi geriausias darbuotojas tas, kuris tiksliausiai vykdo jam patikėtas užduotis ir už tai mainais gauna darbo užmokestį. Darbo motyvacija tokioje aplinkoje apsiriboja tiksliu vykdymu to, ko reikalaujama iš darbininko. Žmonių interesai paprasti: jis nori turėti darbą, kuris garantuotų jam ir jo šeimai pragyvenimą.
Tačiau technologijų tobulėjimas sąlygojo bendrą žmonių darbą, t.y. užduočių tarpusavio sąryšį ir priklausomybę. Geriausias to pavyzdys - darbo organizavimas Fordo automobilių gamyklose. Darbininkai suprato, kad, norint gauti didesnį atlyginimą, reikia susitaikyti su tam tikrais apribojimais - darbo monotonija ir sparčiu tempu. Didesnis atlyginimas buvo pagrindinis darbo motyvacijos šaltinis.
Dar ir šiandien taylorizmas turi nemažai pasekėjų, tačiau vėlesni D. McGregoro, A. Maslowo, F. Herzbergo, C. Argyrio, R. Likerto, C. McClellando darbai įrodė, kad individas nėra mašina, motyvuojama vien komandų, bausmių ir atlyginimo pagal rimbo ir pyrago principą. Neįmanoma apsiriboti vien darbo organizavimo sistema ir išmesti iš akiračio darbuotoją. Šių autorių tyrimai ir jų išvados įrodė, kad svarbu organizacijoje ne tik darbo organizavimo, bet ir žmonių santykių problemos [1].
Motyvavimo sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio „movere“ (judėti, versti). Motyvavimas suprantamas kaip judėjimo, veiklos priežastis, kuri skatina mus kažką veikti, daryti. Motyvai gali būti konkretūs ir sąmoningi, tačiau dažnai jie būna nesąmoningi. Dažnai mes žinome išorines bendradarbio veiklos priežastis (geras apmokėjimas, pripažinimas, geri santykiai su kolegomis, pasitenkinimas darbu). Tačiau tikrosios veiklos priežastys gali būti paslėptos, kartais jos nedeklaruojamos sąmoningai.
Motyvai retai pasireiškia tiesiogiai....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!