Lietuvos ir Anglijos švietimo sistemų palyginimas

Įvadas Šiais laikais tiek jaunimui tiek jų tėvams iškyla aktualus klausimas kas gi vysksta su švietimo sistema Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse. Ką rinktis Lietuvos švietimą ar geriau važiuoti į kitą šalį? Brangstant studijoms, smunkant ekonomikai vis daugiau šeimų palieka Lietuvą. Tėvai savo vaikams nori suteikti kuo geresnį gyvenimą, bei išsilavinimą. Vis daugėja jaunimo besirenkančio užsienio šalių teikiamas švietimo reformas. Šiame darbe apžvelgiama tiek Lietuvos, tiek Anglijos švietimo sistema ir abi palyginamos. Darbo objektas- Lietuvos ir Anglijos švietimo sistemų lygmenys Darbo tikslas- nustatyti esminius Lietuvos ir Anglijos švietimo sistemų panašumus ir skirtumus. 1. Lietuvos švietimo sistema Šiuo metu Lietuvoje mokomasi pagal dvylika metų trunkančią bendrojo lavinimo ir trijų pakopų aukštojo mokslo – bakalauro, magistro ir doktorantūros  studijų – programą. Ji sudaryta taip, kad mokiniai ir studentai galėtų laisvai pasirinkti mokslų kryptį, nuspręsti, kokias žinias nori gilinti. Lietuvos švietimo sistemą sudaro: 1. Ikimokyklinis ugdymas 2. Priešmokyklinis ugdymas 3. Pradinis ugdymas 4. Pagrindinis ugdymas 5. Vidurinis ugdymas 6. Profesinis ugdymas 7. Aukštojo mokslo švietimas Ikimokyklinis ugdymas Ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikams nuo gimimo iki 6 metų. Ikimokyklinio ugdymo programą vykdo lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai. Ikimokyklinio ugdymo grupės gali būti steigiamos mokyklose ir kitose įstaigose (pavyzdžiui, kaimų daugiafunkciniuose centruose). Ikimokyklinio ugdymo programos imamos įgyvendinti ne tik tradiciniuose savivaldybių vaikų darželiuose, bet ir privačiose „motinos mokyklėlėse“, privačiuose „šeimos darželiuose“ ar privačiai dirbančio pedagogo namuose. Pagrindinis uždavinys – skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą bei saugoti ir stiprinti vaiko sveikatą. Priešmokyklinis ugdymas Priešmokyklinis ugdymas teikiamas nuo šešerių metų arba, jeigu tėvai pageidauja ir vaikas yra pakankamai tokiam ugdymui subrendęs, ir anksčiau (bet ne anksčiau negu nuo penkerių metų). Šis ugdymas trunka vienerius metus ir yra skirtas geriau pasiruošti mokyklai. Jis yra nemokamas ir visuotinis. Priešmokyklinio ugdymo grupės steigiamos vaikų darželiuose arba mokyklose. Pradinis ugdymas Pradinis ugdymas teikiamas nuo septynerių metų arba, jeigu tėvai pageidauja ir vaikas pasirengęs, ir anksčiau. Mokymasis pagal pradinio ugdymo programą trunka ketverius metus. Baigę programą mokiniai įgyja pradinį išsilavinimą. 1–4 klasių mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinama – vertinama individuali vaiko pažanga. Mokiniams tokia informacija pateikiama žodžiu arba trumpai aprašant jų konkrečius pasiekimus. Trimestro, pusmečio ar mokslo metų pabaigoje atliekamas apibendrintas vertinimas nurodant pasiektą mokymosi lygį – patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis. Jei vaikai mokosi tautinių mažumų mokyklose, pirmoje klasėje jie pradeda mokytis valstybinės – lietuvių – kalbos. Pirmosios užsienio kalbos visi pradinukai pradeda mokytis nuo antros klasės. Pagrindinis ugdymas Pagrindinis ugdymas trunka šešerius metus. Baigę dešimt klasių mokiniai įgyja pagrindinį išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo programą įgyvendina pagrindinės, vidurinės, jaunimo, profesinės mokyklos ir gimnazijos. Lietuvoje privaloma mokytis iki 16 metų. Privalomasis mokymasis paprastai trunka iki dešimtos klasės. Baigus dešimt klasių ir įgijus pagrindinį išsilavinimą toliau galima mokytis pagal vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo programą arba pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa pirmajai kvalifikacijai įgyti. Vidurinis ugdymas Vidurinis ugdymas Lietuvoje yra neprivalomas. Paprastai jis trunka dvejus metus (11 ir 12 vidurinės mokyklos ar gimnazijų III–IV klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymo planus. Į programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Pagal vidurinio ugdymo programą galima mokytis vidurinėse ir profesinėse mokyklose, gimnazijose. Baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę brandos egzaminus jaunuoliai įgyja vidurinį išsilavinimą. Profesinis ugdymas Profesinis mokymas yra skirtas kvalifikacijai įgyti ar tobulinti. Pagal profesinio mokymo programas moko profesinio mokymo įstaigos. Profesinėse mokyklose kartu su kvalifikacija galima įgyti ir pagrindinį bei vidurinį išsilavinimą. Programų trukmė gali būti dveji arba treji metai – priklausomai nuo to, ar programa skirta įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą arba jei ji pritaikyta specialiųjų poreikių asmenims. Mokymosi trukmė, turintiems vidurinį išsilavinimą, – 1–2 metų. Baigę profesinio mokymo įstaigą ir išlaikę egzaminus mokiniai įgyja profesinę kvalifikaciją. Įgijusieji vidurinį išsilavinimą toliau gali studijuoti kolegijose ar universitetuose. Pažangiausiems absolventams, taip pat absolventams, kurie turi darbo patirties pagal įgytą kvalifikaciją, stojant į aukštąsias mokyklas suteikiama papildomų balų. Aukštojo mokslo studijos Aukštojo mokslo studijų programos yra dviejų rūšių – universitetinės ir koleginės. Studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji – profesinio bakalauro arba bakalauro, antroji – magistrantūros, trečioji – doktorantūros. Pagal formą šios studijos gali būti skirtingo intensyvumo – nuolatinės ir ištęstinės. 2. Didžiosios Britanijos švietimo sistema Didžiojoje Britanijoje bendrasis privalomas ugdymas teikiamas visiems vaikams, nuolat gyvenantiems šioje šalyje, nepriklausomai nuo jų pilietybės, ir trunka vienuolika metų. Esama privačių ir valstybinių mokyklų. Valstybinėse mokyklose už mokslą nemokama. Be to, numatyta galimybė vaikui mokytis namie. To pageidaujantys tėvai turi gauti leidimą. Didžiosios Britanijos švietimo sistemą sudaro: 1. Ikimokyklinis ir darželinis ugdymas 2. Pradinis ugdymas 3. Vidurinis ugdymas 4. Aukštasis ugdymas Ikimokyklinis ir darželinis ugdymas Ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra skirtos 3-4 metų amžiaus vaikams. Jų lankymas neprivalomas. Daug vaikų (mažiausiai 40%) lanko neformaliąsias ikimokyklines žaidimų grupes, savanoriškai suburtas tėvų auklėtojų (pvz., Ikimokyklinių žaidybinių grupių asociacijos Pre-school play groups association). Šias grupes vyriausybė remia ne tik finansiškai, bet ir kitomis priemonėmis, skatindama vaikų profesionalų rengimą mokyklai. Pradinis ugdymas Privalomas ugdymas prasideda pradinėje mokykloje. Pradinėje mokykloje mokymasis trunka iki 11 metų amžiaus ir apima pirmąsias 2 pagrindines pakopas. Vaikai turi pradėti privalomą ugdymą nustatytą dieną po jų penktojo gimtadienio. Šios datos nustatomos Valstybės sekretoriaus ir nacionalinės asamblėjos, paprastai tai yra rugpjūčio 31-oji, gruodžio 31-oji ir kovo 31- oji. Vaikui pasiekus privalomojo mokymosi amžių, jis turi pradėti lankyti mokyklą sulig naujojo trimestro pradžia. Daugelis vaikų faktiškai pradeda lankyti mokyklą tarp savo ketvirtojo ir penktojo gimtadienių. Pradinės mokyklos turėtų teikti subalansuotą ir universalų 38 mokymo turinį, tinkamą vaiko amžiui, gabumams, polinkiams ir bet kokiems specialiems poreikiams, kuriuos vaikas gali turėti. Jis taip pat turi paruošti moksleivius tolimesnio gyvenimo galimybėms, atsakomybei, patirčiai. Per pirmuosius pradinio lygmens mokymosi metus specializuotų dalykų beveik arba visai nesimokoma, tačiau didelė reikšmė teikiama raštingumui ir mokėjimui skaičiuoti. Vidurinis ugdymas Vidurinio lygmens ugdymas Anglijoje skirstomas į dvi pagrindines pakopas. 3 pakopa skirta 11-14 metų amžiaus moksleiviams. 4 pakopa – 14-16- metų moksleiviams. Anglijoje 4 pagrindinėje pakopoje mažinamas privalomų mokomųjų dalykų skaičius ir mokiniai turi teisę į su darbu susijusio mokymo pasiūlymus. Baigdami mokslus, moksleiviai gauna Bendrąjį vidurinio išsilavinimo sertifikatą (angl. General Certificate of Secondary Education – GCSE) 4 pagrindinės pakopos pabaigoje (būdami 16 metų). Kiekvieno dalyko GCSE egzaminai laikomi atskirai, juos vertina nepriklausomos egzaminuotojų komisijos. Moksleiviai paprastai laiko iki dešimties skirtingų dalykų GCSE egzaminų, įskaitant matematiką ir anglų kalbą. Egzaminai vertinami raidėmis A*, A, B, C, D, E, F ir G, tarp kurių A* yra aukščiausias įvertinimas. Moksleiviams, kuriems nepavyko pasiekti G, rašomas įvertinimas U (angl. unclassified – neįvertinta), sertifikato jie negauna. Šioje pakopoje ugdymą teikia daugelio tipų mokyklos: bendrojo lavinimo mokyklos (angl. comprehensive schools), bendrosios klasikinės mokyklos (angl. grammar schools), 39 specialiosios mokyklos (angl. specialist schools), miestų technologinės kolegijos (angl. city technology colleges) ir akademijos (angl. academies). Daugiausia mokinių – 90% lanko bendrojo lavinimo mokyklas. Šios mokyklos nevykdo atrankos ir priima mokinius nepriklausomai nuo jų gabumų. Bendrosios klasikinės mokyklos atsirenka mokinius pagal jų gabumus. Anglijoje yra 164 bendrosios klasikinės mokyklos. Stojantieji į jas paprastai laiko stojamąjį egzaminą. Specialiosios mokyklos specializuojasi atskirose mokymo turinio srityse, tačiau taip pat vykdo Nacionalinį mokymo turinį ir teikia universalų subalansuotą ugdymą. Iš viso yra 10 dalykinių sričių, kuriose specializuojasi šios mokyklos: menai, verslas ir verslininkystė, inžinerija, humanitariniai mokslai (istorija, geografija ar anglų kalba), kalbos, matematika ir informatika, muzika, mokslas, sportas ir technologija. Kitas pasirinkimas – privatus vidurinis ugdymas. Privačios mokyklos dažnai vadinamos nepriklausomomis mokyklomis. Kai kuriose regionuose vietoje pradinių ir bendrojo lavinimo mokyklų derinio egzistuoja pagrindinių vidurinių (angl. middle school) ir aukštesniųjų vidurinių mokyklų (angl. 40 upper schools) sistema. Šioje sistemoje moksleiviai baigia pirmąją mokyklą būdami aštuonerių ar devynerių metų amžiaus, ir pradeda lankyti pagrindinę vidurinę mokyklą, kurioje mokosi iki sulaukia dvylikos ar trylikos metų. Po to jie pereina į aukštesniąją vidurinę mokyklą. Kai kurios bendrojo lavinimo ir gramatinės vidurinės mokyklos turi šeštuosius klasės skyrius, siūlančius vienerių, dvejų ar trejų metų kursus. Kai kuriose vietovėse įvairios mokyklos šeštąjį skyrių yra įkūrusios kaip atskirą šeštosios klasės koledžą, siūlantį žymiai platesnės apimties ir skaičiaus kursus. Į šį koledžą gali pereiti mokiniai iš tų mokyklų, kurios neturi šeštojo skyriaus. Studijos šeštajame skyriuje griežtai specializuotos, nes jos veda į vidurinės mokyklos baigimo A (aukštesniojo) lygio egzaminus. Šiame lygyje paprastai studijuojamos 3-4 pagrindinės disciplinos, pasirinktos iš humanitarinių, gamtos arba socialinių mokslų grupių. Aukštasis ugdymas Anglijoje yra 114 aukštųjų mokyklų, iš kurių 60 koledžų. Dauguma universitetų yra valstybiniai. Aukštasis išsilavinimas Anglijoje yra kelių lygių, patvirtintų aukštojo mokslo kvalifikacijų projekto. Visi universitetai ir dauguma kitų aukštųjų mokyklų yra mokslo laipsnius teikiančios institucijos. Aukštosios mokyklos, kurios teikia mokslo laipsnius, bet neatitinka keliamų reikalavimų, gali vadintis universitetų koledžais, tačiau ne visoms tai priimtina. Universitetai yra nepriklausomos institucijos, turinčios savivaldą, kurioms Didžioji chartija arba Parlamento aktas suteikė teisę rengti savo kursus ir teikti savo laipsnius. Bet kokios pataisos Chartijoje ar statute priimamos tik sutikus slaptajai tarybai. Universitetai turi teisę nuspręsti, kokius laipsnius skirti ir kokias sąlygas iškelti norintiems juos įgyti. Universitetų valdžia pati nusprendžia, kuriuos studentus priimti ir kokį personalą skirti. Be universitetų šalyje yra nemažai viešai pripažintų, autonomiškų, aukštąjį mokslą teikiančių institucijų, kurios apima: universitetų koledžus, aukštojo mokslo koledžus ir specializuotas įstaigas. Universitetų koledžai gali teikti savo mokslo laipsnius. Aukštojo 42 mokslo koledžai ir specializuotos įstaigos neturi laipsnių teikimo teisės, tačiau paruošia savo studentus studijoms tose mokyklose, kurios turi šią teisę. Palyginimas Taigi, apžvelgus Lietuvos ir Anglijos švietimo struktūras galima teigti, kad tiek Lietuvoje tiek ir Anglijoje švietimas iki 16 metų yra privalomas. Akcentuotina tai, kad Anglijoje ikimokyklinio ugdymo lankymas yra neprivalomas ir trunka nuo 3 iki 5 m. amžiaus vaikams, tuo tarpu Lietuvoje jis trunka nuo 3 iki 6 metų. Palyginus pradinio ugdymo ypatumus galima teigti, kad Anglijoje vaikai šią pakopą pradeda lankyti anksčiau t.y. nuo 5 metų nei mokiniai Lietuvoje (nuo 7 metų) ir ši mokymosi pakopa užima ilgesnį laiko tarpą iki 6 metų. Remiantis Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu (2011) 11 straipsnyje teigiama, kad : “Vidurinis ugdymas vykdomas pagal dvejų metų vidurinio ugdymo programas. Jas sudaro privalomieji ir pasirenkamieji bendrojo ugdymo dalykai bei galimi profesinio mokymo programų moduliai. Jos įgyvendinamos vadovaujantis Vidurinio ugdymo programos aprašu, Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, bendraisiais ugdymo planais”. Anglijos švietimo sistemoje vaikai iš karto pradeda mokytis vidurinio ugdymo pakopoje ir ši pakopa suskirstyta į du etapus, kur pirmasis trunka iki 3 metų, o antrasis iki 2 metų. Kiekviename etape vaikai laiko egzaminus kurių svarbiausieji aukštesniojo vidurinio ugdymo. Taip pat atlikus Lietuvos bei Anglijos šalių švietimo sistemų palyginamąją analizę atskleidžiama, kad Lietuvos švietimo sistemoje vidurinio ugdymo lygio pakopa prasideda tik mokiniams mokinantis 11 ir 12 klasėje. Tuo tarpu Anglijoje šiame laikotarpyje mokiniai toliau mokinasi norintys studijuoti aukštosiose šalies mokyklose ir šis laikotarpis vadinamas tolesniuoju išsilavinimu. Aukštesniųjų ir aukštųjų studijų pakopos tiek Lietuvoje tiek ir Anglijoje panašios. Šios studijos teikiamos asmeniui sulaukus 18 metų ir įgijus vidurinį išsilavinimą. Lietuvoje ssmenims, baigusiems pirmosios pakopos universitetinių studijų programas, suteikiamas atitinkamos studijų krypties (krypčių) bakalauro laipsnis arba bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija, baigusiems koleginių studijų programas, – atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Asmenims, baigusiems antrosios pakopos studijų programas suteikiamas magistro laipsnis, o asmenims, baigusiems antrosios pakopos teologijos studijų programas, suderinus su Katalikų bažnyčios vadovybe, gali būti suteikiamas teologijos licenciato laipsnis. Trečiosios pakopos studijas (doktorantūros) baigusiems asmenims suteikiamas mokslo daktaro laipsnis. Tuo tarpu Anglijoje taip pat dažniausiai studijų pakopos yra trijų rūšių, tačiau yra ir tarpinių pakopų, todėl gali būti suteiktos ir įvairesnės aukštojo mokslo baigimo kvalifikacijos, kaip: • Pirmasis diplomas (First Diploma) • Nacionalinis diplomas ( National Diploma) • Aukštasis Nacionalinis diplomas (Higher National Diploma) • Bakalauro laipsnis (Bachelor's Degree) • Bakalauro garbės laipsnis (Bachelor‘s Honour Degree) • Magistro laipsnis ( Master‘s degree) • Magistro diplomas ( Postgraduate Diploma) • Daktaro laipsnis (Doktorate) • Aukštasis daktaro laipsnis (Higher Doctorate) Išvados Švietimas - tai veikla, kuria siekiama suformuoti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam visą gyvenimą tobulinti savo gebėjimus. Įvairiose šalyse švietimo sistema yra skirtinga. Lietuvos švietimo sistema ir Didžiosios Britanijos švietimo sistema yra iš dalies panašios, bet kartu ir labai skirtingos. Apibendrinant galima teigti, kad abiejų šalių švietimo sistemos turi daug esminių panašumų kaip privalomo mokslo reglamentavimas, pradinės, vidurinės studijos, aukštojo mokslo pakopos bei įgyjamos kvalifikacijos, tačiau yra atrandama ir tam tikrų skirtumų, kaip pagrindinio ugdymo pakopos nebuvimas Anglijos švietimo sistemoje, ar vidurinio ugdymo pagal amžių skirtingas pradžios laikas, taip pat Anglijos aukštojo mokslo švietimo sistemoje skiriasi ir studentų įgyjamų kvalifikacijų pobūdis pagal įgyjamą išsilavinimo lygį. Literatūros šaltiniai 1. Dynamic OnlineTool for Guidance [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 lapkričio 29 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!