Lietuvių literatūroje daugiau visuomenės, bet ne individo problemų

Lietuva – maža valstybė kentėjusi nacių, Rusijos okupacijas. Tačiau dabar galime didžiuotis, kad gyvename laisvoje, nepriklausomoje valstybėje, kurioje galime kalbėti gimtąja kalba, laisvai reikšti savo nuomonę. Už visa tai mes, žinoma, turime būti dėkingi kultūros žmonėms, inteligentams. Bet vis dėlto, mano nuomone, vienas svarbiausių dalykų padėjusių iškovoti nepriklausomybę tai žmonių vieningumas, bendruomeniškumas. Visa tai atsispindėjo ir lietuvių literatūroje. Bendri žmonių rūpesčiai, siekiai, problemos bei džiaugsmai. Juk literatūra - tuo metu gyvenusių žmonių veidrodis. Apie Lietuvos visuomenę savo novelėse bei apysakose rašė Juozas Aputis, eilėraščiuose bei dramose Justinas Marcinkevičius, taip pat visuomeninei problematikai neliko abejingas ir Vincas-Mykolaitis Putinas.
Juozas Aputis – iškiliausias sovietinio laikotarpio autorius, rašęs modernias psichologines noveles bei apysakas. Aputis tikroviškai vaizdavo sovietinio laikotarpio socialinę lietuvių padėtį, kaimo buitį, bet vis dėlto daugiausiai gilinosi į žmonių išgyvenimus, jausmus, dvasinius praradimus, ryšius su aplinka bei kitais žmonėmis. Kaip pavyzdžiui jo novelėje „praradimo aidai“ parodomi žmonių dvasiniai praradimai sovietmečiu, kiek daug žmonės patyrė smurto ir kaip tai paveikė jų gyvenimą. Ypač skaudžiai parodomi vaikų dvasiniai praradimai, kai jie kiekvieną dieną matydami smurtą, jausdami baimę bei patirdami nevaikiškus išgyvenimus ankščiau subrendo prarasdami patį nuostabiausią laikotarpį- vaikystę. Taigi, Apučio didžiausiais įkvėpėjas yra kaimo pasaulis, paprasti netgi nuskriausti žmonės. Tai išreikšti autorius dažnai pasitelkia švelnią ironiją, liaudišką komiškumą. Galime prisiminti ir kitą jo novelę „Šūvis po Marazyno ąžuolu“ , kurioje parodomas žmonių vertybių kitimas, matome lyg dvi žmonių grupes: kaimo ir miesto. Taip pat pabrėžiama sovietinio laikmečio įtaka žmonėms, kai yra nušaunamas niekuo nekaltas šuo ir tai niekam, išskyrus vyresnės kartos atstovus, nesukelia jausmų, jiems tai yra lyg įprasta, nes matant smurtą kasdien tai tampa įprastiniu reiškiniu. Taigi, Juozas Aputis yra vienas visuomeniškiausių lietuvių literatūros autorių. Jis dar yra lyginamas su Jonu Biliūnu, tačiau Biliūnas kreipėsi į žmogaus sąžinę, o Aputis kreipiasi į jo pilietinę savimonę.
Justinas Marcinkevičius – savo kūryba ir viešais pasisakymais yra pelnęs...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!