Individo elgesys sudėtingais gyvenimo momentais lietuvių literatūroje (Sruoga, Škėma, Putinas)

Visų pirma, sudėtingais gyvenimo momentais išsilavinęs, intelektualus individas stengiasi nugalėti visus sunkumus ir išlikti orus. Geras pavyzdys - prozininko, poeto, dramaturgo Balio Sruogos memuarinis romanas „Dievų miškas“. Šiame kūrinyje gausu autoriaus asmeninių išgyvenimų, patirtų kalint Štuthofo koncentracijos stovykloje. „Dievų miško“ pagrindinis veikėjas ir yra pats Balys Sruoga. Jis aprašo savo sunkų gyvenimą, kaip jis buvo išveštas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Jam ten buvo labai sunku, nes su žmonėmis ten buvo elgiamasi kaip su gyvuliais. Laikomi pusbadžiu, vos paeinantys sutinusiomis kojomis, nuolat daužomi prižiūrėtojų ir kitų išgamų, lietuvių inteligentai siekė ne tik išgyventi, bet ir išlikti orūs.Vienintelis savisaugos ir savigynos būdas - susikurti tam tikrą psichologinį gaubtą iš kultūros vertybių, krikščioniškos dorovės, atjautos, pergalingo sąmojo. Balys Sruoga sugebėjo susidoroti su iškilusiais sunkumais. Kad išgyventų kančios kupinas dienas lageryje, jis į pagalbą pasitelkė juoką. Ne šiaip juoką, o ironiją, kuri memuarų knygoje veikia kaip skydas, saugantis pasakotojo orumą, žmogiškumą nuo visiško beprasmybės pojūčio. Rašytojui ironija ir humoras padėjo išlikti žmogumi nežmoniškomis sąlygomis. Tačiau individo elgesys sudėtingais gyvenimo momentais priklauso nuo jo asmenybės, charakterio bruožų ir daugybės kitų faktorių. Kai kurie Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniai savo sunkumus bandė nugalėti drastiškais būdais. Kūrinyje tokių žmonių sužvėrėjimas vaizduojamas šiurpiais vaizdais, aprašomos kankinimo priemonės, kurios pasiekia neįtikėtiną žiaurumą ir sukrečia skaitytoją. Vienintelis žmogiškas ginklas tokioje aplinkoje prieš dvasinę anemiją yra aštri ironija. Ją autorius naudoja labai meistriškai- tragiškiausi momentai vaizduojami pro sarkastišką šypseną,o sadistų kankintojų portretai piešiami ironiškomis spalvomis. Taigi, lietuvių literatūroje vaizduojamas orus individo elgesys sudėtingais gyvenimo momentais moko skaitytoją rinktis žmogiškumą net pačiais sunkiausiais gyvenimo tarpsniais.
Pasitaiko, kad kritinėse situacijose žmogus svyruoja tarp noro kurti ir noro išgyventi. Čia derėtų prisiminti XXa. Lietuvių egzodo literatūros prozininko A.Škėmos romano „Balta drobulė“ pagrindinį veikėją Antaną Garšvą. Jis, emigravęs poetas, jaučiasi vienišas, serga pavojinga liga – yra neurastenikas. Jo gyvenimo siekius sugriauna karas, bolševikų okupacija, persekiojimai, tardymas saugume,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!