LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOS DĖL DARBO TEISĖS NORMŲ, REGLAMENTUOJANČIŲ DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMĄ IR INDIVIDUALIŲ DARBO GINČŲ DĖL TEISĖS NAGRINĖJIMĄ, APŽVALGA
Įvadas
2016 m. rugsėjo 14 d. priimtu Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. XII-26031 patvirtintas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – ir Darbo kodeksas, 2016 m. DK, DK) įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (išskyrus tam tikras įstatyme nurodytas išimtis). Jis pakeitė 2002 m. birželio 4 d. priimtą Lietuvos Respublikos darbo kodeksą2 (toliau – 2002 m. DK). Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte3 nurodyti darbo teisės rekodifikavimo tikslai – pakeisti darbo santykių reglamentavimą, juos liberalizuoti bei atsisakyti perteklinių normų, kurios praktikoje arba nenaudojamos iš viso, arba jų naudojimas darbdaviams sukelia papildomų tiek laiko, tiek finansinių sąnaudų. Į 2016 m. DK įtrauktos šios darbo santykių lankstumą skatinančios priemonės: supaprastintas darbo sutarčių sudarymas, jų keitimas, nutraukimas bei susižinojimas su darbuotoju, nurodyta daugiau darbo sutarčių rūšių, atleidimo iš darbo teisinio reguliavimo liberalizavimas, patobulintas darbo ginčų institutas ir kitos. Taigi, iš esmės pasikeitus darbo teisės reguliavimui, suprantama, kad tam tikrais atvejais darbo santykių dalyviai susiduria su klausimais, kaip tinkamai įgyvendinti naujai įtvirtintas DK normas jų santykiuose. Išsiskyrus subjektų pozicijoms ir interesams dėl teisių ir pareigų vykdymo bei jų pažeidimo, darbo ginčai pasiekia teismus, gausėja nacionalinė jurisprudencija, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje yra aiškinamos ir taikomos 2016 m. DK normos.
Darbo bylose, kaip ir pagal ankstesnį, taip ir pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą, ginčų dažnai kyla dėl individualių darbdavio ir darbuotojo teisinių santykių, susijusių su darbo sutarties nutraukimo klausimais bei pasekmėmis. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atliko analizę kasacinės jurisprudencijos, kurioje aiškintos ir taikytos nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarties pasibaigimą (nutraukimą) bei individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarką. Apžvalgos tikslas – susisteminti ir aptarti kasacinio teismo aktualiausius išaiškinimus, susijusius su darbo sutarčių nutraukimu ir iš to kylančiais padariniais, taip pat individualių darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimo tvarkos specifiką pagal 2016 m. DK normas, pateikti vyraujančias jurisprudencijos tendencijas, kurios padėtų orientuotis tiek darbo santykių dalyviams įgyvendinant savo teises ir pareigas, tiek teismams formuojant vienodą tolimesnę teismų praktiką.
Šį darbą sudaro 21919 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!