Visuomenės suskilimas į skirtingas grupuotes su priešingais interesais, nusistovėjusios bendros elgesio taisyklės neteko bendro pobūdžio, praturtėję, kad įgyvendintų savo privilegijuotą padėtį, sukūrė naujas visuomeninio reguliavimo taisykles – dabar vadinamą teisę.
Mokslas apie teisės atsiradimo, raidos, veikimo dėsningumus, valstybės ir teisės tipus, jų turinį, funkcijas.
Konstitucinės teisės, administracinės teisės, civilinės teisės, civilinio proceso teisė, baudžiamosios teisės, baudžiamosios teisės proceso, darbo teisės, žemės teisės, finansų teisės.
Oficialus rašytinis dokumentas, turintis privalomąją teisinę galią, skirtas nevienkartiniam naudojimui (taikymui), priimtas kompetentingo subjekto, išreiškiantis valdinius paliepimus, sukuria tam tikrus teisniu padarinius, reguliuoja visuomeninius santykius, nustato ar naikina teisės normas.
Pagal teisinę galią norminiai aktai skirstomi į įstatymus ir poįstatyminius norminius teisės aktus.
6. Įstatymai
Įstatymas – aukščiausios atstovaujamosios valstybės valdžios institucijos aktas (Lietuvos valstybės institucijų sistemoje svarbiausias yra LR Seimas), turi aukščiausią teisinę galią, neginčijamas, gali būti pakeistas arba panaikintas tik kitu įstatymu ir tai padaryti gali tik Seimas. Įstatymas sudaro valstybės sistemos pagrindą, reguliuoja svarbiausius visuomeninius santykius. Įstatymas negali prieštarauti konstitucijai. KONSTITUCINIAIS įstatymais laikomi: 1991m. vasario 11 d. „Dėl Lietuvos valstybės“, 1992m.birželio 18d. „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į posovietines Rytų Sąjungas“, Konstitucijos pataisos. Įvairias valstybės ir gyvenimo sritis reguliuoja PAPRASTIEJI įstatymai. Jie yra mažiau stabilūs ir dar skirstomi einamuosius (galioja tam tikrą laiką – valstybės biudžeto, privatizavimo) ir kodifikuotus (susistemintus baudžiamosios, civilinės, darbo).
7. Poįstatyminiai teisės aktai
Poįstatyminiai teisės aktai – tokie norminiai, kuriuos įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka priima kompetentingos institucijos. Poįstatyminiai teisės aktai paprastai yra įvairių vykdomosios valdžios institucijų aktai, skirti įgyvendinti įstatymams ir konkretizuojantys pagrindines jų nuostatas.
Bendrieji poįstatyminiai aktai galioja visiems asmenims valstybėje (Seimo nutarimai, prezidento dekretai, Vyriausybės nutarimai, Konstitucinio Teismo aktai, ministrų, vyriausybės įstaigų įsakymai ir t.t.
Vietiniai poįstatyminiai aktai – kuriuos leidžia savivaldybės ir vykdomieji organai (sprendimai, merų potvarkiai, apskričių viršininkų įstatymai ir kt.).
8. Kas tai yra suverenitetas?
Valstybės nepriklausomybė – teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus (kiekvienai tautai priklausančių aukščiausių teisių visuma, piliečių teisė savo nuožiūra...
Šį darbą sudaro 2373 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!