Psichologijoje kūrybiškumas (angl. creatyvi) dažniausiai siejamas su psichologinėmis savybėmis, padedančiomis atrasti kažką nauja ir kartu vertinga.
Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą. Ko nors naujo kūrimas gali būti paremtas vaizduote arba mąstymo operacijomis. Svarbu, kad jo rezultatai būtų ne paprastas turimos informacijos susumavimas, o originalus, netikėtas derinys. Kuriant naujus modelius, neišvengiamai naudojamasi jau turimomis žiniomis, tačiau jos naujai komponuojamos, siejamos arba ankstesnis patyrimas perkeliamas į naują situaciją, arba į turimą informaciją įtraukiami nauji kintamieji dydžiai. Bet kuriuo atveju siekiama naujo, originalaus rezultato.
Kūrybiškumas – tai savotiškas asmenybės bruožų hierarchijos vainikas arba viršūnė.
Kūrybiškumo galia slypi kiekviename žmoguje, o kūrybos poreikis – vienas iš svarbiausių. Beje, iš prigimties turėdami kūrybiškumo užuomazgų, ne visada sugebame panaudoti visą jo potencialą, atskleisti visas dvasines galias.
Pagal A.Maslową (1954m.), kūrybos poreikis ima skleistis tik tada, kai vaikas tenkina žemiausio lygio poreikius. Norint, kad vaikai atskleistų savo kūrybinius gebėjimus, reikėtų, kad jie mokykloje, klasėje jaustųsi saugiai, patirtų meilę, pagarbą, pripažinimą ir dėmesingumą. Taigi čia labai svarbus mokytojo vaidmuo, jo paties humanistinės nuostatos ir kūrybiškumas.
• Labai kūrybiški ir aukšto intelekto vaikai gali patys save kontroliuoti. Jie gali elgtis ir kaip suaugusieji, ir kaip vaikai.
• Labai kūrybiški ir žemo intelekto vaikai stipriai konfliktuoja su mokykla ir savimi. Jie jaučiasi neatitinką reikalavimų ir menkaverčiai. Jiems geriausiai sekasi aplinkoje be įtampos.
• Nekūrybiškiems ir aukšto intelekto vaikams labai svarbi veikla mokykloje. Jie kovoja dėl netradicinio pranašumo moksle ir labai kenčia, kai patiria nesėkmę.
• Nekūrybiškiems ir žemo intelekto vaikams, mėginantiems prisitaikyti prie mokyklos aplinkos, būdinga įvairus gynybinis elgesys, kuris labai išmuša iš vėžių.
Wallachas ir Koganas mano, kad šiedu asmenybės matai – intelektas ir kūrybiškumas – yra iš esmės skirtingi, bet labai svarbūs individualių vaikų skirtumų šaltiniai
2.1 Kūrybiškumo lavinimas
Vienu metu tyrėjai manė, kad kūrybiškumas, kaip ir intelektas, palyginti nekintantis bruožas, labai nuoseklus skitingose situacijose. Bet aplinka gali...
Šį darbą sudaro 1518 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!