Kryždirbystė

Kryždirbystė – kaip be galo išskirtina smulkiosios architektūros šaka yra lietuvių istorinio bei kultūrinio paveldo dalis. Ji simbolizuoja lietuvių tautos nueitą kelią ir atspindi svarbiausius jo etapus. Pats kryždirbystės terminas apima architektūros, tautos dvasios, mentaliteto, autoriaus kūrybinio proceso, jo psichologijos, įsitikinimų bei tautos papročių elementus. Tai reikalauja įvairiapusiškų kryždirbystės tyrinėjimų. Pastarieji apima istorijos, etnografijos, kultūrologijos, menotyros, paveldosaugos sritis. Neabejotinas šios problemos aktualumas, nes kryždirbystė – tai nacionalinio charakterio apraiška padėjusi reikšti tikėjimo, dvasinius bei žmogiškuosius lūkesčius. 2001 m. gegužės 18 d. UNESCO paskelbė pirmuosius devyniolika Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašo punktų. Į šį sąrašą taip pat buvo įtraukta Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika. Šis ypatingos reikšmės aktas buvo padarytas todėl, kad Lietuva, kaip nė viena kita Europos (ir pasaulio) šalis, jau daug šimtmečių puoselėja išskirtinai gražią ir prasmingą kryžių statymo tradiciją. Dėl šios priežasties Lietuva dar XIX a. buvo pavadinta kryžių šalimi (kryžių žeme). Tradiciniai lietuvių kryžiai – tai unikalūs statiniai su architektūros, skulptūros, kalvystės, kartais netgi primityviosios tapybos elementais. Kryžiai geležinėmis viršūnėmis, ornamentuoti kryžiai, "saulutės", įvairių siužetų medinės skulptūros – visa tai laikoma vertingiausiu lietuvių liaudies meno palikimu.
Atskleisti vienos iš lietuvių smulkiosios architektūros šakų – kryždirbystės, kuri kartu su kryžių simbolika 2001m. gegužės 18d. buvo paskelbta Žmonijos Žodinio ir nematerialaus paveldo šedevru ir įtraukta į UNESCO saugomų vertybių sąrašą, savitumą ir unikalumą bei analogų neturėjimą pasauliniame kontekste.
4.Išsamiau paanalizuoti Dzūkijos krašto kryžių ypatumus, lyginant juos su kitų etnografinių Lietuvos regionų kryždirbystės tradicija.
Smulkioji architektūra – tai architektūros šaka, kurią sudaro: dekoratyviniai nedideli statiniai ir įrenginiai (pavėsinės, paviljonai, baseinai, fontanai, kaskados, pergolės, baliustrados), utilitarūs statiniai (kioskai, tvoros, vartai, šuliniai, aviliai, šviestuvai, laiptai), informaciniai įrenginiai (stendai, reklamos, rodyklės) ir memorialiniai statiniai (antkapiai ir kiti paminklai, stelos).
Ypač originali ir išskirtina yra lietuvių liaudies smulkioji architektūra – tvoros (daugiausia medinės), vartai, varteliai, šuliniai, aviliai, taip pat memorialiniai bei antkapiniai paminklai – kryžiai, koplytstulpiai,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!