Joninių papročiai

Joninės – krikščionių šventė, švenčiama naktį iš birželio 23 d. į 24 d. Reikia pažymėti, kad tradiciniame kalendoriuje saulėgrįža švenčiama Joninių išvakarėse, nors iš tiesų vasaros saulėgrįža yra birželio 21-22 dienomis.Vieną iš gražiausių baltiškųjų švenčių,galime pavadinti trimis pavadinimais.Tai - Rasos šventė,Kupolinės arba Joninės.
Rasa - archajiškas šventės pavadinimas. Rasa - tai sidabriniai vandens lašeliai ant žolės, žemės paviršiaus, dažniausiai vakarą, kartais naktį arba rytą. Kuo didesnė rasa buvo šventės rytmetį, tuo geresnio derliaus tikėtasi. Rasa prieš saulei patekant turinti nepaprastų gydomųjų galių. Nusiprausus Kupolinių ryto rasa, ypač nubraukta nuo rugių, veidas pasidarydavęs skaistesnis. Apie Švenčionis merginos atsikeldavo anksti rytą, nusiprausdavo rasa ir vėl guldavo, tikėdamos susapnuoti būsimą vyrą. Naktį braukoma pievose marška ir surenkama rasa, kurią naudoja gydymui. Mūsų senoliai tikėjo rasos galia, todėl lietuvių mitologijoje žinoma deivė Rasa. Rasa -augalijos gaivintoja, kuri po kaitrios vasaros dienos padeda atsigauti nuvargintiems karšcių javams, žolei ir visai augmenijai. Taip pat Rasos apeigose ypatingas dėmesys buvo skiriamas vandeniui, kuris laikomas turinčiu galią apvaisinti žemę, suteikti jai jegų, todėl burtai, magiški veiksmai buvo atliekami prie vandens arba su vandeniu. Joninių išvakarėse arba Joninių ankstų rytą, prieš saulės patekėjimą, ligoniai eidavo į upes ar ežerus maudytis, nuo ko tikėdavosi pasveikti, pasisaugoti nuo ligų, sustiprinti sveikatą.
Kupolinės pavadinimas kilo nuo deivės Kupolės vardo.Kupolė - tai deivė, lemianti augalijos vešėjima, atėjusi iš akmens amžiaus maisto rankiojimo ir medžioklės laikų. Kupoliauti - tai rinkti žolynus, vaistažoles. Žolynai šiuo metu turi daugiausia gyvybinės jėgos, vaistažolės - gydomųjų savybių. Prūsijos lietuviai gėlėmis apvainikuodavo ilgą kartį - kupolę - kurią puošdavo margais plevesuojančiais kaspinais. Kupolį pastatydavo kaimo gale, netoli rugių. Dilgėlių ir šermukšnių šakelėmis iškaišyta kupolė nubaido raganas.Greičiausiai tai simbolizavo lietuvių, kaip ir kitų indoeuropiečių aukos stulpą, ant kurio buvo užmaunama arklio, ožio ar jaučio kaukolės. Aukos stulpas buvo tolygus pasaulio stulpui, jungiančiam žeme su dangumi.
Joninių pavadinimas atėjęs iš Katalikų Bažnyčios liturgijos. Tai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!