Išsėtinė sklerozė

Išsėtinė sklerozė– tai centrinės nervų sistemos, t.y. galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Normalias nervines skaidulas apsupa daug lipidų ir baltymų turintis dangalas – mielinas. Išsėtinės sklerozės metu šis dangalas irsta, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai; vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė), lieka sklerozinės plokštelės, todėl liga pavadinta išsėtine (daugine) skleroze.
Būdingas ligos bruožas – neurologinių simptomų išsibarstymas lokalizacijos ir laiko atžvilgiu. Specifinių, tik šios ligos metu atsirandančių simptomų nėra, tačiau kai kurie simptomai yra labiau įprasti ir dažnesni. Kiekvieno ligonio simptomų kompleksas yra individualus. Liga dažniausiai prasideda galūnių nusilpimu, jutimo sutrikimais, vienpusiu regos pablogėjimu, rečiau kitais reiškiniais. Sergantiems išsėtine skleroze daugiau yra pažeidžiama centrinė, mažiau periferinė sistema. Čia aptinkami pakitimai yra įvairūs.Vieni yra židininio, kiti difūzinio pobūdžio.Židininiams yra būdinga sklerozinių plokštelių, smulkių nekrozės židinių ir mikrogranulumų susidarymas. Difuziniai pakitimai būna mažiau ryškūs ir paliečia įvairius smegenų audinio elementus.
Makroskopiškai tiriant mirusiojo žmogaus galvos smegenis, matoma smegenų edema, skilvelių išsiplėtimas. Didžiųjų pusrutulių vingiai būna susiaurėję, žievė atrofuota, smegenų masė sumažėjusi. Konstatuojami ir smegenų dangalų pakitimai. Nugaros smegenys pažeidimo vietose būna suplonėjusios, atrofiškos, jų masė esti sumažėjusi. Be sklerozinių plokštelių, galvos bei nugaros smegenų baltojoje medžiagoje aptinkami ir nekrozės židiniai. Juose nervinis audinys esti visiškai sunykęs. Išsėtinės sklerozės atveju pažeidžiama ir periferinė sistema, ypač nugaros smegenų šaknelės. Jose vykstantys procesai yra uždegiminio pobūdžio.
Taigi ir centrinės, ir periferinės sistemų patologoanatominiams pakitimams būdingas savotiškas lėtinis uždegiminis procecas. Tai ir rodo, kad išsėtinė sklerozė yra lėtinė liga.
a) motoriniai sutrikimai: galūnių silpnumas ar nejudrumas (paralyžius), raumenų įtampa (spastiškumas).
b) jutimo pakitimai: užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau skausmas;
c) pusiausvyros sutrikimai: mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas; dėl smegenėlių bei jų laidų pažeidimo sutrinka ir koordinacija. Visų pirma tai pasireužiškia eisenos sutrikinu, ligonis vaikšto tarsi girtas, blogai atlieka piršto – nosies mįginį, netvirtai stovi Rombergo poza. Pasitaiko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!