Išsėtinės sklerozės įtaka kokybiškam gyvenimui ir nėštumui

Įvadas Išsėtinė sklerozė – tai centrinės nervų sistemos, tai yra galvos ir nugaros smegenų, lėtinė liga. Normalias nervines skaidulas apsupa daug lipidų ir baltymų turintis dangalas – mielinas. Išsėtinės sklerozės metu šis dangalas irsta, todėl sutrinka pažeistų nervinių skaidulų funkcija. Įvairiose galvos ir nugaros smegenų srityse susidaro uždegiminiai židiniai; vėliau jų vietose vyksta randėjimas (sklerozė), lieka sklerozinės plokštelės, todėl liga pavadinta išsėtine (daugine) skleroze. Išsėtinės sklerozės (IS) ir nėštumo ryšys buvo tiriamas daugelyje retrospektyvinių ir prospektyvinių studijų. Neseniai baigta Europos daugiacentrinė studija PRIMS, tyrusi 254 IS sergančias nėščias moteris, patvirtino nėštumo įtaką IS klinikinei eigai: paskutinį nėštumo trimestrą IS recidyvų sumažėja, o per tris mėnesius po gimdymo – kiek padažnėja. Bendras nėštumo poveikis IS recidyvų dažniui išlieka neutralus. Antirecidyvinį vėlyvo nėštumo poveikį galima paaiškinti nėščiosios imuninio aktyvumo poslinkiu nuo prouždegiminio TH1 tipo link priešuždegiminio TH2 imuniteto. Tikslas 1. Išsetinės sklerozės įtaka kokybiškam gyvenimui ir nėštumui. 2. Informuoti visuomenę, kad išsėtinė sklerozė iki šiol neišgydoma liga, tačiau anksti paskyrus šios ligos gydymą galima pakeisti šios ligos eigą. Gydymas leidžia sulėtinti išsėtinės sklerozės progresavimą, atitolinama paciento invalidizaciją, pagerinama jo gyvenimo kokybę. Statistiniai duomenys ir priežastys Labai skirtingas sergamumas skirtingose šalyse, klimatinėse zonose, rasinėse populiacijose. Daugiau sergama šaltoklimato zonose, daugiasusiai baltosios rasės žmonės. Epicentras – Skandinavijos šalys, mažiau Baltijos šalyse, šiaurinėje Rusijoje, Kanadoje, šiaurinėse JAV valstijose. Čia serga 30-80 iš 100 000 gyventojų. Dar mažiau serga Pietų Europoje, Rytų šalyse (6-14 iš 100 000). Mažiausiai serga tropikų šalyse – 1 iš 100 000. Rizikos faktoriai lemiantis tokį pasiskirstymą, g.b. šaltas klimatas ir dažnesnės virusinės infekcijos. Tačiau svarbus ir rasinis faktorius. Nes toj pačioj vietovėj baltieji serga dažniau nei kitų rasių atstovai. T.p. skiriasi ligos pasireiškimas. IS turi genetinį pagrindą. Išsėtines skleroze serga daugiau nei 1 milijonas žmonių visame pasaulyje. Ligos simptomai retai pasireiškia anksčiau nei 10 metų amžiuje, dažniausiai atsiranda 20-40 metų, retai vyresniam kaip 50 metų asmeniui. Moterys serga kiek dažniau (sergančių moterų ir vyrų santykis 3:2). Konkrečios išsėtinės sklerozės priežastys nenustatytos. Ligos išsivystymo mechanizmai nuolat tikslinami. Manoma, kad gali turėti reikšmės virusinės infekcijos, toksinės medžiagos, imuniteto pakitimai. Šiandieniniais duomenimis, išsėtinė sklerozė nėra užkrečiama. Diskutuojama genetinių faktorių įtaka polinkiui susirgti. Artimiausi ligonių giminaičiai turi kiek didesnę riziką susirgti, nei kiti žmonės, pvz., sergant vienam iš identiškų dvynių, kito rizika susirgti yra 1:4. Ligonių vaikų rizika kada nors susirgti išsėtine skleroze – 0,5-3 proc., o bendrosios populiacijos -0,1proc. Klasifikacija 1. recidyvuojanti- remituojanti (RRIS) – kartojasi paūmėjimai,kurių metu atsiranda neurologinė simptomatika ir trunka ilgiau kaip 24 val., o paskui prasideda remisija.Būdinga jaunomsmoterims ligos pradžioje. 2. pirminė progresuojanti IS (PPIS) – simptomai iš pat pradžių laipsniškai progresuoja. 3. antrinė progresuojanti IS (APIS) – kai tarp recidyvuojančios – remituojančios IS paūmėjimų simptomai nuolat progresuoja. 4. recidivuojanti – progresuojanti IS (RPIS)- iš pat pradžių simptomai progresuoja ir kartojasi paūmėjimai. Ligos eiga Būdingas ligos bruožas – neurologinių simptomų išsibarstymas lokalizacijos ir laiko atžvilgiu. Specifinių, tik šios ligos metu atsirandančių simptomų nėra, tačiau kai kurie simptomai yra labiau įprasti ir dažnesni. Kiekvieno ligonio simptomų kompleksas yra individualus. Liga dažniausiai prasideda galūnių nusilpimu, jutimo sutrikimais, vienpusiu regos pablogėjimu, rečiau kitais reiškiniais. Sergantiems išsėtine skleroze daugiau yra pažeidžiama centrinė, mažiau periferinė sistema. Čia aptinkami pakitimai yra įvairūs.Vieni yra židininio, kiti difūzinio pobūdžio.Židininiams yra būdinga sklerozinių plokštelių, smulkių nekrozės židinių ir mikrogranulumų susidarymas. Difuziniai pakitimai būna mažiau ryškūs ir paliečia įvairius smegenų audinio elementus. Makroskopiškai tiriant mirusiojo žmogaus galvos smegenis, matoma smegenų edema, skilvelių išsiplėtimas. Didžiųjų pusrutulių vingiai būna susiaurėję, žievė atrofuota, smegenų masė sumažėjusi. Konstatuojami ir smegenų dangalų pakitimai. Nugaros smegenys pažeidimo vietose būna suplonėjusios, atrofiškos, jų masė esti sumažėjusi. Be sklerozinių plokštelių, galvos bei nugaros smegenų baltojoje medžiagoje aptinkami ir nekrozės židiniai. Juose nervinis audinys esti visiškai sunykęs. Išsėtinės sklerozės atveju pažeidžiama ir periferinė sistema, ypač nugaros smegenų šaknelės. Jose vykstantys procesai yra uždegiminio pobūdžio. Taigi ir centrinės, ir periferinės sistemų patologoanatominiams pakitimams būdingas savotiškas lėtinis uždegiminis procecas. Tai ir rodo, kad išsėtinė sklerozė yra lėtinė liga. Klasikiniai isšėtinės sklerozės simptomai: a) motoriniai sutrikimai: galūnių silpnumas ar nejudrumas (paralyžius), raumenų įtampa (spastiškumas). b) jutimo pakitimai: užtirpimas, nejautra, badymo ar dilgsėjimo pojūtis, rečiau skausmas; c) pusiausvyros sutrikimai: mėtymas į šonus vaikštant, smulkių judesių pasunkėjimas; dėl smegenėlių bei jų laidų pažeidimo sutrinka ir koordinacija. Visų pirma tai pasireiškia eisenos sutrikimu, ligonis vaikšto tarsi girtas, blogai atlieka piršto – nosies mėginį, netvirtai stovi Rombergo poza. Pasitaiko ir ritmiškas liemens siūbavimas, galvos drebėjimas. d) regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis, šlapinimosi, tuštinimosi, lytinės funkcijos sutrikimai; f) nuotaikų kaita, negebėjimas susikaupti, depresija. Sutrinka psichika, tai pasireiškia euforija, nevalingu juoku bei verksmu, ligonis esti nesavikritiškas. Rečiau būna apatija. Vėlyvose ligos stadijose dėl galvos smegenų pažeidimo gali būti ir silpnaprotystė. Pažeidimo vieta Simptomai Smegenų pusrutuliai Įvairūs jutimo ir motorikos sutrikimai; Suvokimo ir nuotaikos sutrikimai; Gali būti asimptominiai. Nugaros smegenys Silpnumas, paraplegija, spastiškumas, nutirpimas; Dubens organų funkcijos sutrikimai. Regos nervas Sutrikęs regėjimas, akies skausmai. Pailgosios smegenys ir tiltas Disartrija, dvejinimasis, svaigimas, nistagmas. Smegenėlės Disartrija, nistagmas, intencinis tremoras, ataksija. Galimi įvairūs kiti simptomai bei jų deriniai, kuriuos atpažins neurologas. Kai kurie reiškiniai gali trukti trumpai, kiti ilgiau ar net visą gyvenimą. Simptomai gali kartotis ir praeiti savaime. Dažniausiai pasitaiko besikartojantys paūmėjimai (ligos atakos) ir pagerėjimai (remisijos) – tai recidyvuojanti-remituojanti ligos eiga. Tuomet atsiradę neurologiniai simptomai po tam tikro laiko visiškai išnyksta, sergančiojo būklė būna gera, tačiau gali pasikartoti arba atsirasti nauji simptomai. Kartais atsiradę ligos reiškiniai nuo pat pradžių laipsniškai progresuoja, prisideda vis nauji simptomai, ir būklė nuolatos blogėja. Galima paūmėjimų ir palaipsnio progresavimo kombinacija, kai tarp pablogėjimų tam tikri simptomai išlieka. Moteris, serganti išsėtine skleroze,neturėtų atsisakyti nėštumo.Liga neveikia vaisingumo, jos paveldėjimo rizika nedidelė lyginant su kitomis paveldimomis ligomis. Geriamoji ir kitokia kontracepcija neturi neigiamo poveikio išsėtinės sklerozės pradžiai ir prognozei. Nėštumą ir išsėtinę sklerozę siejančias problemas su paciente reikia aptarti iš anksto, geriausia, jei tą atlieka neurologas, kuris sprendžia dėl tolesnio šios ligos gydymo. Nėštumo laikotarpiu išsėtinė sklerozė prasideda gerokai rečiau negu kitais gyvenimo tarpsniais. Išsėtinės sklerozės paūmėjimų sumažėja 2, ypač 3 nėštumo trimestrais,bet 20-40 proc. pacienčių padažnėja po gimdymo( iki 5 kartų lyginant su 3 nėštumo trimestru). Tačiau per vienerius metus, apimančius nėštumo laikotarpį ir pirmuosius 3 mėn.po gimdymo, taip pat per 33 mėn.( vienerius metus iki ir po nėštumo bei jo laikotarpiu) bendras recidyvų dažnis nesikeičia. Taigi ryškesnio neigiamo nėštumo ir gimdymo poveikio išsėtinės sklerozės aktyvumui ir atokiajai prognozei nenustatyta. Manoma,kad nėštumas sumažina progresuojančios eigos ligos riziką. Maitinimas krūtimi išsėtinės sklerozės eigos nepablogina. Pati išsėtinė sklerozė neturi įtakos vaisiaus būklei, nedažnina apsigimimų ir akušerinių komplikacijų, netrukdo laktacijai. Nėščiajai,kuriai yra neurogeninė šlapimo pūslės disfunkcija, kyla didesnė šlapimo takų infekcijos rizika, todėl svarbu laiku atpažinti jos simptomus ir skirti uroseptikus ar ( ir) protarpinę savikateterizaciją. Gimdymo taktiką paprastai lemia akušerinė situacija. Skausmui malšinti galima taikyti epidūrinę nejautrą. Jei moteris dėl sutrikusios dubens dugno inervacijos nejaučia stangų, taip pat jei yra paraplegija, taikomos replės, atliekama cezario pjūvio operacija. Jei dėl moters negalios sunku prižiūrėti kūdikį, reikia pasirūpinti artimųjų ar socialinių darbuotojų pagalba. Sąlygos galinčios sustiprinti išsėtinę sklerozę: • nuovargis ir per didelis krūvis • peršilimas arba per didelis atšalimas • infekcijos • šiltos vonios • karščiavimas • emociniai krūviai Komplikacijos Komplikacijos gali būti susijusios su pačia liga (liekamieji simptomai) ir antrinės – dėl prisidedančios infekcijos (pvz., šlapimo takų, plaučių), neteisingos slaugos (pragulos) ar gydymo (nepageidaujami vaistų reiškiniai). Ligai progresuojant, gali vystytis paralyžiai, šlapimo ar išmatų nelaikymas arba susilaikymas, regėjimo, kalbos, atminties bei mąstymo sutrikimai. Diagnostika Ištyrimas prasideda nuo išsamios ligonio apklausos ir fizinio bendros bei neurologinės būklės įvertinimo, kurį atlieka gydytojas neurologas. Tuomet gydytojas gali paskirti atlikti išsėtinei sklerozei būdingus pakitimus demonstruojančius tyrimus: galvos ar/ir nugaros smegenų magnetinio rezonanso tomografiją (stebimi uždegimo ir mielino suirimo židiniai) sukeltųjų potencialų tyrimą (jo metu vertinama, kaip nervinėmis skaidulomis plinta elektrinis impulsas). Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT)  Tai svarbiausias paraklinikinis išsėtinės sklerozės diagnostinis tyrimas.  MRT pakeitimai, specifiški išsėtinei sklerozei.  4 ir daugiau pažeidimų baltojoje smegenų medžiagoje.  Pažeidimai >=6 mm diametro.  Ovalinės formos  Daugybiniai asimptominiai MRT pakitimai rodo, kad yra didelė tikimybė išsivystyti išsėtinei sklerozei per kelerius metus. Jei MRT be pakitimų, išsėtinės sklerozės išsivystymo tikimybė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!