Neužkrečiamosios ligos sudaro didžiausią mirtingumo ir sergamumo naštą visame Europos regione ir kiekvienoje šalyje narėje atskirai. Ypač CREŠ ir NNŠ neužkrečiamųjų ligų dažnis yra didelis, ir jis vis didėja.
Žmonių jautrumą neužkrečiamųjų ligų plitimui lemia genetiniai, biologiniai, elgesio ir aplinkos veiksniai. Šiuolaikiniai tyrimai nurodo, kad žmogaus genetinis fondas yra daug svarbesnis nustatant tam tikros ligos išsivystymo galimybę nei manyta anksčiau. Šiaip ar taip, elgesio ir aplinkos rizikos faktorių sumažinimas ir kontrolė išlieka svarbiausia veikla, kuri padeda mažinti sergamumą neužkrečiamosiomis ligomis ir veikia jų vystymąsi. Tokie rizikos faktoriai, kaip rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, riebaus maisto vartojimas, mažas fizinis krūvis ir stresinės situacijos epidemiologiškai siejami su tam tikromis ligomis. Tuo pačiu jie suteikia galimybę pritaikyti labai platų metodą, kuris leistų sumažinti kelias labai svarbias neužkrečiamąsias ligas (t. y. kardiovaskulinę ligą, kai kurias vėžines ligas, lėtines obstrukcines plaučių ligas, psichikos sutrikimus ir smurtą bei traumas).
Vis dėlto yra žinių apie daugelio neužkrečiamųjų ligų prevenciją. Be to paieškos ir ligų identifikacijos strategijos leidžia tas ligas išaiškinti ir diagnozuoti tiek gyventojų grupėse, tiek atskirai kiekvienam individui. Taip pat kai kurių būklių, tokių kaip koronarinė širdies liga, gydymas tampa vis efektyvesnis. Pagaliau visais atvejais reabilitacija išlieka svarbi ligos gydymo proceso dalis. Toliau plačiau aptariamos kelios neužkrečiamosios ligos.
Kardiovaskulinė liga apima tiek koronarinių arterijų ir cerebrovaskulinę ligas, tiek hipertenziją. Jos yra pagrindinė vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastis. Didelė sergančiųjų dalis lieka su vidutinės ar ilgos trukmės problemomis, tokiomis kaip sumažėjęs fizinis pajėgumas, mažiau palankus darbo statusas ar psichologinės emocinės problemos. Su gyvenimo būdu susiję veiksniai, tokie kaip rūkymas, bloga mityba, nutukimas ir nepakankamas fizinis krūvis, yra svarbūs kardiovaskulinių ligų išsivystymui. Kai kurių būklių, ypač arterijų ligų, gydymo efektyvumas nuolatos didėja, mažindamas mirtingumą ir sergamumą. Naujos ir mažiau invazinės procedūros, tokios kaip perkutaninė transliuminalinė angioplastika (PCTA) ir stentavimas turėjo didelę reikšmę mažinant ligų naštą bei padedant ligoniams.
Žmonių, vyresnių nei 65 metų...
Šį darbą sudaro 2068 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!