1. Skausmas.
2. Funkciniai nusiskundimai.
3. Morfologiniai nusiskundimai.
a) pokalbiu.
b) vyzdžių ir kelių refleksų patikrinimu.
Akių vyzdžių refleksai nustatomi pašviečiant į akis žibintuvėliu arba delnais pridengiant ligonio akis (dešine ranka kairiąją ligonio akį, kairiąja – dešinę) ir 1-2 sekundę palaikius, rankos pakeliamos. Reaguojantys vyzdžiai tamsoje turi išsiplėsti, šviesoje – atitraukus rankas, susiaurėti. Kelio girnelės refleksas tikrinamas neurologiniu plaktuku ar delno kraštu stuktelėjus į apatinę kelio girnelės dalį, laikant kojas atpalaiduotas, truputį sulenktas.
Sąmonė gali būti aiški ir sutrikusi. Galimi keturi sąmonės autrikimo laipsniai:
1. Dezorientacija (pritemusi sąmonė) – su pacientu galima palaikyti pokalbį, tačiau į klausimus atsako pavėluotai, sunkiai orientuojasi savyje, laike ir erdvėje.
2. Stuporas – ligonis giliai miega, o pažadintas nerišliai ir neadekvačiai atsako į klausimus. Vyzdžių ir kelių refleksai normalūs.
3. Soporas – miega neprižadinami, tačiau vyzdžių ir kelių refleksai išlieka.
4. Koma – miega neprižadinamai, išnykę vyzdžių ir kelių refleksai. Sąmonė gali sutrikti dėl smegenų pažeidimo bei sutrikus gyvybiškai svarbių organų funkcijai.
Yra penkios pagrindinės smegenų pažeidimo priežastys:
1. Smegenų kraujotakos sutrikimas (išeminis ir hemoraginis insultas).
2. Smegenų traumos (komocija, kontūzija, kompresija).
3. Toksinių medžiagų poveikis
a) egzogeniniai toksinai (alkoholis, medikamentai).
b) endogeniniai toksinai (ketoacidozė, uremija, kepenų-funkcijos nepakankamumas).
4. Smegenų infekcijos (meningitai, encefalitai).
5. Smegenų navikai.
Sąmonė gali sutrikti dėl kvėpavimo ir kraujotakos nepakankamumo.
1.1.3. Ligonio padėtis
Ligonio padėtis įvertinama, atsižvelgiant į galimybę ją keisti ir jos priimtinumą, t.y. kuri nors kūno padėtis pacientui yra patogiausia.
1. Aktyvi padėtis dar yra skirstoma:
a) aktyvi laisva – pacientas laisvai, be jokių pastangų gali keisti savo kūno padėtį;
b) aktyvi priverstinė – pacientui pakeisti kūno padėtį reikia nemažai pastangų ir jam patogiausia kuri nors viena kūno padėtis.
2. Pasyvi padėtis – pacientas pats negali pakeisti savo kūno padėties (nesąmoningi ligoniai, po insultų, esant galūnių paralyžiams ir t.t.).
Aktyvi priverstinė padėtis dar yra skirstoma:
a) sėdima;
b) gulima (nugarinė, šoninė, pilvinė);
c) klūpima.
Priverstinė sėdima padėtis būdinga bronchinės astmos priepuoliui, plaučių edemai, širdinei astmai. Atsisėdus pagerinama pagalbinių kvėpavimo raumenų veikla, sudaromos geresnės sąlygos diafragmai judėti, padidėja plaučių kvėpuojamasis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!