Vidaus ligų pagrindų teorija

41.SERGANČIŲ INKSTŲ LIGOMIS APKLAUSA nusiskundimai: 1)juosmens skausmai; 2)pabrinkimai; 3)galvos skausmai; 4)regėjimo sutrikimai; 5)dispepsija; 6)dusulys; 7)šlapinimosi sutrikimai. Inkstų srities skausmai skiriami į priepuolinius ir pastovius. Pastovieji: 1)juosmens srityje, simetriški arba ne; 2)niekur neplinta; 3)maudžiantys; 4)neintensyvūs; 4)trunka ilgai (dienas, savaites, mėnesius); 5)dažniausiai neturi aiškaus ryšio su išoriniais veiksniais; 6)šiek tiek palengvėja nuo analgetikų, praeina sveikstant; 7)dažniausiai nėra jokių lydimųjų reiškinių. skausmų priežastis būna padidėję inkstai, tempiami jų dangalai ir dirginamos nervinės galūnėlės. Skausmas gali būti sergant glomerulonefritu (abipusis), pielonefritu (gali būti vienpusis), inkstų policistoze, tuberkulioze (dažniau vienpusis). Priepuoliniai: 1)lokalizuojasi juosmens srityje, dažn nesimetriški; 2)plinta į pilvo apačią, lytinius organus, šlaunies vidinį paviršių; 3)labai intensyvūs, aštrūs, ligoniai neramūs, neranda vietos; 4)užeina staiga; trunka trumpai, o kartais užtrunka ir paras; 5)palengvina šiluma, spazmolitikai; 6)neretai pykina, vemia, galima žarnų parezė. Tokie skausmai būdingiausi inkstų akmenligės priepuoliui. Pabrinkimai. gali būti: 1) nefritiniai ir 2) nefroziniai. Nefritiniai atsiranda veide, vokų srityje, jie yra simetriški, ryškiausi esti rytais, pirmą kartą jie atsiranda labai greitai ir nesusiję su fiziniu krūviu. Nefroziniai lokalizuojasi apatinėse galūnėse (simetriški), juosmens srityje ir nepriklauso nuo fizinio krūvio. Inkstų kilmės pabrinkimai atsiranda del: 1)vandens ir Na reabsorbcijos suaktyvėjimu distaliniuose inkstų kanalėliuose; 2)pakinta kraujagyslių pralaidumas; 3)mažėja onkotinis slėgis. Galvos skausmai atsiranda del: 1)hipertenzija; 2)azotinių medžiagų retencijos ir jų toksinio poveikio. Arterinei hipertenzijai būdingi galvos skausmai dažn jaučiami rytais, lokalizuoti pakaušio srityje. Inkstų f-jos nepakankamumui (uremijai) būdingi skausmai dažnai esti nelokalizuoti, skauda visą galvą. Šlapinimosi sutrikimai Bendras paros šlapimo kiekis 700-2000 ml. šlapinimosi sutrikimai: Dizurija (algurija) skausmingas ir pasunkėjęs šlapinimasis (cistitui, uretritui, prostatos adenomai). Poliakiurija–dažnas šlapinimasis po nedaug (cistitui, inkstų akmenligei). Nikturija–gausesnis šlapinimasis naktį (> 1 karto) (prostatos adenomai, širdies nepakank atvejais ar vakare gausiai išgėrus skysčių). Anurija– absoliuti, kai visai neskiriamas šlapimas, arba kai paros diurezė 2500 ml per parą, > 80 išgerto skysčių kiekio). Būdinga: a)inkstų ligų metu, kai mažėja pabrinkimai; b)ūminio IN poliurijos stadijai; c)diabetui; d)vartojant diuretikus; e)išgėrus daug skysčių. Šlapimo nelaikymas būdingas CNS pažeidimams, traumoms, genitalijų pažeidimams. Šlapimo susilaikymas būdingas prostatos adenomai, vėžiui, moterims, esant genitalijų patologijai, sunkioms CNS ligoms. Kiti simptomai: 1)regėjimo sutrikimais; 2)dispepsiniais reiškiniais; 3)karščiavimu 4)dusuliu – dažniausiai nuolatiniu, įvairaus intensyvumo. Dusulys susijęs: a)su kairiosios širdies nepakank, atsiradusiu dėl hipertenzijos ir hipervolemijos; b)anemija dėl eritropoetino sumažėjimo lėtinio IN atvejais; c)uremija; 5)svorio kritimu, silpnumu, kaulų-sąnarių skausmais. Rizikos veiksniai: *angina (ir kita streptokokine inf.), *vaistai: 1.nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, 2.antibiot. (aminoglikozidai), 3.imunosupresantai, 4. AKS mažinantys,5.intraveniškai naudojamos kontrastinės medž. *šlapimo takų obstrukcija; *nėštumas, * kateterizavimas, *drusku konc. padidėjimas *kancerogenai, *kitos ligos(CD, aterosklerozė). 42.ŠLAPIMO TYRIMAS. Normalaus šlapimo ypatybės: 1)paros kiekis 1-1,5 litro; 2)gelsvos spalvos; 3)skaidrus; 4)specifinio kvapo. Esant poliurijai, šlapimas gelsvas, šiaudų spalvos, esant oligurijai – tamsesnis. Šlapimą gali nudažyti maistas, įvairūs vaistai. Patologiniais atvejais pokyčiai: 1)sumažėjęs ar padidėjęs paros šlapimo kiekis; 2)rausvas ar raudonas šlapimas (hematurija); 3)tamsaus alaus spalvos (bilirubinurija); 3)drumstas (baltymas šlapime, druskos, bakterijos); 4)amoniako kvapas ( ilgai pastovėjęs, dėl šlapalą skaidančių bakterijų poveikio). Fizinis šlapimo tyrimas Nustatoma šlapimo pH ir santykinis tankis. Šlapimo pH 4,8-7,0; Šlapimo santykinis tankis priklauso nuo šlapime ištirpusių medžiagų kiekio. Svarbiausia medžiaga šlapalas. matuojamas urometru. Sveiko žmogaus nuo 1,010 iki 1,025. Santykinis tankis, paros bėgyje neviršijantis 1,015, vadinamas hipostenurija; nuolat žemas nekintantis atskiruose tyrimuose 1,010-1,012 ir 1,025) būdingas cukriniam diabetui (gliukozurija) ir esant proteinurijai. Biocheminis šlapimo tyrimas: Gliukozės atsiradimas šlapime - gliukozurija. Dažn priežastys yra: *cukrinis diabetas *kitos kilmės hiperglikemijos (tirotoksikozė, stresas, smegenų navikai, encefalitas, impresiniai kaukolės lūžiai, intrakranijinės kraujosrūvos ir kt). Gliukozurija hiperglikemijos atveju atsiranda tada, kai glikemija >8,8 mmol/l. *inkstinė gliukozurija - be hiperglikemijos (glc kraujyje 3,33-5,55 mmol/l kapiliariniame kraujyje ir 4,2-6,1 mmol/l – serume). Ketoninės medž - ketonurija. Gali būti, esant cukriniam diabetui, nėščiųjų toksikozei, alkoholinei intoksikacijai, badaujant. Baltymas šlapime - proteinurija. Sveikų žmonių baltymų ekskrecija 80mg/24 h. Baltymo nustatymui šlapime naudojami urostiksai – specialios juostelės impregnuotos reagentais. Esant reikalui elektroforezės būdu nustatomas atskiros baltymų frakcijos. Pagal per parą išskiriamo baltymo kiekį proteinurija gali būti: saikinga, maža ( 3500 mg/24 h). 43. PATOLOGIN. ŠLAPIMO TYR. RODMENYS. klinikiniai proteinurijos variantai: intermituojanti (atsitiktinė, nepastovi) persistuojanti (stabili). Intermituojanti proteinurija paprastai yra nedidelė, nepastovi. priežastys: *didelis fizinis krūvis *ortostatinė (ilgas stovėjimas ar vaikščiojimas), rytiniame šlapime baltymo nerandama, karščiavimas. Persistuojanti - patologinė proteinurija klasif. pagal ją sukėlusį patofiziologinį mechanizmą: 1)glomerulinė; 2)tubulinė; 3)perpildymo; 4)audinių. Glomerulinė – sutrikęs glomerulų pralaidumas plazmos baltymams. Jos priežastys yra pirminės ir antrinės glomerulų ligos (medikamentinės, alerginės, jungiamojo audinio ligų – raudonoji vilkligė, vaskulitų atvejais). Kanalėlinė – sutrikusi baltymo reabsorbcija proksimaliniuose kanalėliuose. Ji svyruoja nuo 200 mg iki 2000 mg/24 h ir sudaryta iš žemo molekulinio svorio baltymų (alfa1 ir beta2 mikroglobulinai). Jos priežastys yra tubulointersticinės ligos (pielonefritas, intersticinis nefritas) bei medikamentinės, toksinės ir įgimtos nefropatijos. Perpildymo – padidėjęs susidarymas organizme žemo molekulinio tankio baltymų, kurie filtruojasi tokiais kiekiais, jog kanalėliai nesuspėja reabsorbuoti. Būdinga mielominei ligai. Audinių – susijusi su struktūriniais, uždegiminiais ar neoplastiniais procesais šlapimo takuose. Paprastai saikinga. Būdinga šlapimo takų uždegimui, navikams. Mikroskopinis šlapimo tyrimas tiriamos šlapimo nuosėdos, gautos centrifuguojant šlapimą. Nustatomas kraujo forminių elementų, epitelio, cilindrų, kristalų, skaičius mikroskopo regėjimo lauke. Dabartiniu metu naudojamas tyrimas automatiniu analizatoriumi. Eritrocitai šlapime neturi būti arba jie neviršija 1 r/l. Jei eritrocitų nustatoma daugiau – hematurija. Pagal kraujavimo intensyvumą skiriama mikrohematurija ir makrohematurija. Esant mikrohematurijai šlapimo spalva nepakitusi, eritrocitai randami tik mikroskopuojant, makrohematurijos atvejais - šlapimas mėsos nuoplovų spalvos. Hematurijos šaltiniui patikslinti naudojamas trijų indų mėginys: surenka šlapimą į 3 indus. Jei hematurija nustatoma I inde ( pradinė) – šlaplės patologija, jei III-me (terminalinė) - šlapimo pūslės patologija, kai eritrocitų randame visuose trijuose induose – inkstų patologija. hemoglobinurija – Hb atsiradimas šlapime dėl intravazalinės hemolizės – šlapimo spalva raudonai-juoda, eritrocitų šlapime nerandama ir su mioglobinurija – dėl raumenų pažeidimo – šlapimas rausvai rudas, eritrocitų nerandama. Hematurija būdinga glomerulų, kanalėlių, intersticinio inkstų audinio pažeidimui, inkstų akmenligei, tuberkuliozei, navikams, šlapimo pūslės, šlaplės, šlapimtakių pažeidimui, taip pat padidėjus kraujagyslių pralaidumui, esant krešumo sutrikimams, vartojant antikoaguliantus. Leukocitai šlapime Normoje randami pavieniai leukocitai – vyrams iki 2-jų regėjimo lauke, moterims iki 4 r/l. Padidėjęs leukocitų skaičius šlapime vadinamas leukociturija, jei leukocitų šlapime daug, šlapimas įgauna gelsvai drumstą spalvą, vyrauja neutrofilai – vadinama piurija. Skiriama 2 leukociturijos tipai: infekcinė (bakterinė) – vyrauja neutrofilai, visada esti ir bakteriurija, randami ir leukocitiniai cilindrai. Būdinga šlapimo takų infekcijai (pielonefritui, cistitui, inkstų tuberkuliozei, prostatitui). aseptinė – santykinai daugėja limfocitų, eozinofilų, nebūna bakteriurijos. Būdinga poūmiam ir paūmėjusiam glomerulonefritui, nefropatijoms. Bakterijos šlapime Normaliai šlapime bakterijų nerandama. Jei mikroskopuojant jos matomos, jų buvimas žymimas pliusais (+). Imama šlapimo srovės vidurinė porcija į sterilų indą, sėjama 1 ml šviežio šlapimo. Bakteriurija – daugiau nei 105 (100 000) bakterinių kūnelių 1 ml šlapimo. Jei šlapimo pasėlis teigiamas, pageidautina tyrimą pakartoti, po to identifikuojamas bei nustatomas jautrumas antibiotikams. Cilindrai Tai inkstų kanalėliuose sukrešėjusių baltymų atspaudai. Cilindrų tipas priklauso nuo to, kokios šlapimo sudėtinės dalys: hialininiai (proteinurija), eritrocitinis(glomerulonefritas), leukocitiniai (pielonefritas), grūdėti ir vaškiniai. Normaliai sveiko žmogaus šlapime cilindrų nėra arba gali būti 0-1 hialininis cilindras regėjimo lauke. Randamas didesnis hialininių ar kitokių cilindrų kiekis šlapimo nuosėdose vadinamas cilindrurija. Patologiniais atvejais randami: hialininiai cilindrai patognomiški proteinurijai; eritrocitiniai cilindrai rodo, kad eritrocitai yra iš inkstų; leukocitiniai cilindrai – pielonefritui, intersticiniam nefritui; epiteliniai (vėliau virsta grūdėtais ir vaškiniais ) – nefroziniam sindromui, gali atsirasti po ūminės anurijos. Epitelinės ląstelės Normaliai randamos tik pavienės plokščio epitelio ląstelės. Labai didelis plokščio epitelio kiekis šlapime dažniausiai rodo šlapimo užteršimą iš greta esančių sričių. Kristalai (druskos) šlapime Šlapimo nuosėdose gali būti pavieniai druskų kristalai. Didesnis druskų kiekis vadinamas kristalurija – yra didelė inkstų akmenligės tikimybė. Šlapimo nuosėdose galima rasti fosfatų, uratų, oksalatų. Esant šlapimo infekcijai gali formuotis taip vadinami “trigubi fosfa-tiniai akmenys” sudaryti iš Ca, Mg ir amonio druskų. 44. CISTITAS Tai šlapimo pūslės gleivinės uždeg. Priežastys: patogen.m/o (e.coli, kartais streptok.). provok. faktor.: peršalimas, prostatos adenoma, šlapimo stazė. Požymiai: dizurija, skausmas apat. pilvo daly, deginantis skausmas šlapinantis, padažnėjęs šlapinimasis, šlapimas drumstas, rečiau kraujingas. Laborat. tyrimai: drumstas šlapimas, leukociturija, kartais hematurija. Eiga: gėrybinė, praeina per kelias dienas. Jei yra kliūtis šlapimui nutekėti (adenoma, akmenys, šlapimtakio susiaurėjimas), gali pereiti į lėtinę ir recidyvuoti. Gydymas: bedruskė dieta, neaštrus maistas, daug skysčių, antibiot., spazmolitikai, šiluma, šalinti palaikančius šlapimo stazę faktorius. 45. PIELONEFRITAS Tai pati dažn. inkstų uždegiminė liga. Pradžioj būna ūminė, neretai virsta lėtine ir ilgainiui gali baigtis IN. Etiologija: e.coli, kitos. Požymiai: temp. su šaltkrėčiu, skausmas strėnose, dizurija, poliakiurija, proteinurija (ne daugiau 1g/l baltymo), leukociturija, bakteriurija. Klasif.: lėtinis ir ūminis. Lėtinis. Jei trunka daugiau 6mėn. ar 2-3 recidyvai per 6 mėn. požymiai: skausmas strenuose, temp. su šaltkreciu, dizurija, poliakiurija, galvos skausmas, silpnumas, proteinurija, bakteriurija, hipertenzija, šlapimo santykinio tankio sumažėjimas, uremija. Gydymas: visuomet individualus, kompleksinis. Vengti cheminių dirgiklių (aštrūs padažai, prieskoniai). Antibiot. – keičiami kas 10 dienų. *Ūmios fazės gydymas (4-6sav.): negalima gentamicino, pirmos kartos cefalosporinų ilgiau kaip 5 dienas, skiriam pagal šlapimo pH. *Palaikomasis gyd. (3-6mėn): savaitę antib., savaitę vaistažolės. *Priešrecidyviniai gydymo kursai (6mėn-2metai): patogeninis ir simptominis. 46. GLOMERULONEFRITAS Tai difuzinis, imuninis glomerulų uždeg., pasireiškiantis hematurija su eritrocitiniais cilindrais, vidutine proteinurija, dažnai arterine hipertenzija, pabrinkimas ir azotemija. Etiologija: A grupės beta hemolizinis streptokokas ir kiti m/o. Simptomai: pradžioje primena virusinę infekciją. Ligoniai skundžiasi bendru silpnumu, karščiavimu, pykinimu, vėmimu, sąnarių skausmais, galvos skausmais, svaigimu, mirgejimu. Būdingi pabrinkimai (nefritiniai - iš ryto veido srity). Šlapimo tyrime stebima proteinurija, hematurija, greitai progresuojanti oligurija, didėja azotinių medžiagų kiekis kraujyje (azotemija) kreatinemija. Klasif.: ūminis ir lėtinis. Ūmus. Požymiai: *pabrinkimai (ryškiausi akių vokų srityje), *arterinė hipertenzija (200/100), *hematurija ir kiti šlapimo pokyčiai. Tinkamai gydomi ligoniai per 1-2 mėn.pasveiksta, nelieka jokių ligos liekamųjų reiškinių. Ūmus gali pereiti į lėtinį. Gydymas: dieta, rėžimas (negalima gyventi aktyvaus gyvenimo), antib. (po anginos): penicilinas, ampicilinas, eritromicinas (10-14 dienų), simptominis gyd.(pvz, hipertenzijai gydyti: diuretikai, atenololis, esmololis, verapamilis, diltiazemas, klonidinas). Diagnostika: rentgenografija, ekskrecinė urografija, inkstų skanavimas, kompiut.tomografija (Nestai), magnetinis rezonansas, inkstų punkcinė biopsija, citoskopija, inkstų echoskopija, funkciniai tyrimai, laborator. tyr., akių dugno tyr., širdies ir kraujag. sistemos įvertinimas, perkusija, apčiuopa, apžiūra. 47. SERGANČIŲ KRAUJO LIGOMIS APKLAUS nusiskundimai: 1)bendras silpnumas, galvos skausmai, svaigimas, mirgėjimas akyse, ūžimas ausyse, mieguistumas. Šie nusiskundimai yra susiję su anemija – (deguonies stoka hipoksija) ir jų intensyvumas priklauso nuo mažakraujystės laipsnio ir išsivystymo staigumo. Sunkiais atvejais, taip pat dėl hipoksijos ligonis gali skųstis širdies plakimais, dusuliu, ypač paryškėjančiu fizinio krūvio metu. 2)kraujavimai iš vidaus organų (nosies, dantenų, inkstų, skrandžio, žarnyno, genitalijų, plaučių) ir kraujo išsiliejimai odoje. Kraujuojama kai: a)sumažėja trombocitų periferiniame kraujyje; b)sutrinka krešėjimas; c)padidėja kraujagyslių pralaidumas; 3)karščiavimas. Karščiavimas gali būti febrilinis (kūno t0 > 380 C), subfebrilinis ( 98 ft – makrocitai 31 pg – hiperchromija MCH rodiklio sumažėjimo ir padidėjimo interpretacija tokia pat, kaip ir MCV. MCHC – vidutinė hemoglobino koncentracija eritrocite. Norma: 330-370 g/l (33-37 g/dl). MCHC sumažėja sunkių hipochrominių (dažniausiai geležies stokos) anemijų atvejais. MCHC padidėjimas dažniausiai rodo sergančiuosius paveldėta mikrosferocitoze analizatoriaus kalibravimo netikslumus. Morfologiniai eritrocitų pokyčiai. Normaliai kraujo tepinėlyje eritrocitai yra be branduolio, vienodo didumo, vienodos formos, vienodo nusidažymo. Patologiniais atvejais: a)anizocitozė – eritrocitų dydžio svyravimai (anemijos); b)poikilocitozė – formos svyravimai; c)anizochromija – nevienodas nusidažymas; d)hiperchromija - intensyvesnis nusidažymas (megaloblastinė anemija); e)hipochromija - blyškesnis nusidažymas (geležies stokos anemijos); f)Jolly (Žoli) kūnai, Cabot (Kebo) žiedai – eritrocitai su branduolio liekanomis (megaloblastinė anemija, po splenektomijos). Retikuliocitai yra jaunas, nesubrendęs eritrocitas. Norma: 0,2-1,8. Retikuliocitų skaičius leidžia nustatyti regeneracinį rezervą. Retikuliocitų sumažėja: a)aplazijos metu; b)metastazių į kaulų čiulpus; c)negydytos vitamino B12 stokos anemijos atvejais. Retikuliocitų padidėja: a)hemolizės atv., b)visų anemijų regeneracijos fazėje; c)audinių hipoksijos nukraujavimo; d)kai dirginami kaulų čiulpai (metastazės kaulų čiulpuose, hipoplazija). Osmozinis eritrocitų trapumas. Norma: hemolizės pradžia 0,42-0,46 hemolizės pabaiga 0,30-0,34 Sumažėjęs eritrocitų rezistentiškumas būdingas įgimtai mikrosferocitinei hemolizinei anemijai. Hemoglobino kiekis (HGB) Norma: moterys 123-153 g/l; Vyrai 140-175 g/l. Hb sumažėja: a)sergant bet kurios kilmės anemija; b)hiperhidratacijos atvejais. Hb padidėja: a)esant deguonies trūkumui audiniuose (obstrukcinės plaučių ligos, plautinė širdis, įgimtos širdies ydos, hipoksija kalnuose); b)suintensyvėjus eritropoetino gamybai (inkstų policistozė, inkstų navikai, gydymas steroidais, Cushing sindromas); c)eritremijos atvejais; d)dehidratacijos atvejais. Hematokritas (HCT) – procentais išreikštas kraujo forminių elementų ir plazmos tūrio santykis. Norma: moterys 35-47 vyrai 40-52. Hematokritas sumažėja: a)anemijų atvejais; b)hiperhidratacijos atvejais. Hematokritas padidėja: a)eritremijos atvejais; d)dehidratacijos atvejais (žiūr. eritrocitai, hemoglobinas). Leukocitai (WBC) Leukocitus sudaro penkios ląstelių klasės: limfocitai, neutrofilai (lazdeliniai ir segmentuoti), eozinofilai, bazofilai ir monocitai. Norma: 4,0-10,0x109/l. Leukocitų padidėja: a)bakterinė infekcija (vyrauja neutrofilai); b)virusinė infekcija (vyrauja limfocitai); c)piktybiniai navikai (vyrauja neutrofilai); d)jungiamojo audinio patologija (reumatoidinis artritas, kolagenozės); e)alergija (vyrauja eozinofilai); f)kitos priežastys (leukemija – atsiranda blastų) ir kt. Leukocitų sumažėja: a)virusinė infekcija; b)tirotoksikozė; c)anemijos (aplazinė, vit.B12 stokos); d)medikamentai (citostatikai, neuroleptikai, trankviliantai). leukograma – leukocitų klasių procentinis santykis. Norma: bazofilai 0-1%; Eozinofilai 1-5%; Lazdeliniai 1-5%; neutroflai (1,5-4,5x109/l); Segmentuoti 40-70%; Limfocitai 20-45%; Monocitai 3-9. Eozinofilai padidėjimas – eozinofilija – esti: a)medikamentinė; b)sukelta alerginių ligų (bronchinė astma, dilgėlinė, alerginė sloga ir kt.); c)parazitinių ligų; d)jungiamojo audinio ligų; e)hipereozinofilinio sindromo atv.; Eozinofilų sumažėjimas – eozinopenija (aneozinofilija) neturi didelės diagnostinės reikšmės, gali būti stebima: a)sepsio atv.; b)ūmių infekcijų; c)traumų, nudegimų atvejais; d)gydant steroidiniais hormonais. Bazofilai padidėjimas – bazofilija. Izoliuota būna retai. Padidėja kartu esant kitai patologijai – mielo proliferaciniam sindromui – eritremijai, lėtinei mieloleukemijai. Neutrofilai (lazdeliniai ir segmentuoti). Neutrofilų padidėjimas – neutrofiliją sąlygoja: a)bakterinė infekcija; b)ūmios ir lėtinės leukemijos; c)hemolizinė anemija; d)blužnies pašalinimas; e)kitos ligos (jungiamojo audinio, piktybiniai navikai, metabolinės – endokrininės ligos). Sumažėjimas – neutropenija – dažniausiai esti medikamentinės (citostatikai, prieštraukuliniai vaistai, pusiau sintetiniai penicilinai, sulfanilamidai) ir virusinės infekcijos pasėkoje (gripas, hepatitas, ŽIV ir kt.). Procentinis lazdelinių neutrofilų ir kitų jaunesnių formų (metamielocitų, mielocitų, promielocitų) skaičiaus padidėjimas, vadinamas leukogramos nukrypimu į kairę. Leukemoidinė reakcija – neutrofilų skaičiaus padidėjimas daugiau nei 25-30x109/, būdinga infekcijai, hemoragijai, piktybiniams navikams. Kartu randama daug jaunų nesubrendusių neutrofilinių leukocitų (mielocitų, metamielocitų). Leukemoidinės reakcijos reikia diferencijuoti nuo lėtinės mieloleukemijos. Neutrofilų toksinis grūdėtumas - rodo bendro pobūdžio toksinį poveikį organizmui (infekcija, sepsis, navikai, apsinuodijimai). Limfocitai padidėjimas – limfocitozė – būdinga: a)virusinei infekcijai; b)lėtinei limfoleukemijai ir ūmiai leukemijai; c)tuberkuliozei ir kt. Limfocitų skaičiaus sumažėjimas – limfopenija būdinga pancitopenijai, aplastinei anemijai, chemoterapijos ir spindulinio gydymo atvejais, alkoholizmui ir kt. Monocitai padidėjimą – monocitozę sąlygoja: a)infekcinė mononukleozė; b)bakterinė infekcija (tuberkuliozė, sifilis, infekcinis endokarditas); c)jungiamojo audinio ligos; d)sveikimo procesas po ūmių infekcijų ir kt. Sumažėjimas – monocitopenija – pasitaiko retai (gydant steroidais, po spindulinės terapijos). Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG) Norma: Vyrai 1-10 mm/val. Moterys 2-15 mm/val. ENG padidėjimas būdingas: mielominei ligai, piktybinei limfomai, leukemijai, ryškiai anemijai, piktybiniams navikams, jungiamojo audinio ligoms, infekcinėms ir uždegiminėms ligoms. ENG padidėjimą paryškina hemoglobino sumažėjimas. ENG sumažėjimas būdingas: eritrocitozei ir eritremijai, dehidratacijai, plautinei širdžiai, gydant kortikosteroidais, rūkoriams. naudojamas CRB, kuris yra pranašesnis, nes : 1)CRB padidėja greičiau nei ENG; 2)CRB greičiau grįžta į normą sveikstant, o ENG gali išlikti padidėjęs keletą savaičių; 3)CRB nepriklauso nuo HGB kiekio ir eritrocitų dydžio; 4)ENG gali padidėti ir nesant uždegimo, pav. nėštumo metu. CRB norma – 0-10 mg/l. 50.Hemostazes sistema: Itarus hemoragini sindromą reikia atlikti šiuos lab tyrimus ir nustatyti: 1.trombocitu sk 2.kraujavimo laika 3.dalini aktyvinta tromboplastino laika (DATL) 4.Protrombino laika 5.Fibrinogeno konc kraujo serume 6.trombinini laika. 2.Kraujavimo laikas apibudina funkcini trombocitu aktyvumą, ivertinama pirmine hemostaze. Norma 3-9 min. Kraujavimo laika pailgina bet kurios kilmes trombocitopenija, medikamentai- aspirinas, NVNU. 3.DATL parodo vidine krešėjimo faktorių sistema, pirmaja hemostazes faze. Naudojamas ivertinti bendraja krešėjimo sist bukle ir kontroliuoti gydimą heparinu. Norma 30-45 sek. Pailgeja: 1.Esant įgimtam vidiniu krešėjimo faktorių deficitui 2.Gydant tiesioginio veikimo antikoaguliantais (heparinu) 3.Kepenu nepakankamumo, K vit trukumo atvejais. 4.Protrombino laikas ir protrombino indeksas (SPA, PT) parodo isorine krešėjimo faktorių sistema, isreiskiama TNS (tarptautiniu norminiu santykiu). Norma: 10-13 s. (TNS 30 min. Silpnėja judesių metu ir stiprėja ramybėje. Diagnostika: judesių įvertinimas, palpacija, lab. tyr., rentgenograma (ties sanariais esančių sričių osteoporozė, susiaureja sanarinis tarpas, išopėję sanariniai paviršiai). Gydymas: šalinti infekcijos židinius, skiriamas tausojamasis režimas, vaistai: kapiliarų membranų laidumą mažinantys (steroidiniai hormonai), antireumatiniai vaistai. Remisijos metu – fizioterapinės priemonės ir sanatorinis gydymas. 61. Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu venos užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo nutekėjimas. Paviršinių venų trombozė turi įtakos giliųjų venų trombozei, tačiau vien paviršinių venų trombozė gyvybei pavojingų būklių paprastai nesukelia. Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles. Venų trombozę sukelia: ilgos operacijos (ypač dubens, apatinių galūnių); traumos; buvusi giliųjų venų trombozė; ilgalaikis gulėjimas, galūnių imobilizacija (daugiau nei 7 dienas); nėštumas, pogimdyminis laikotarpis; onkologiniai susirgimai; nutukimas; venų varikozė (išsiplėtimas); kraujo užkrėtimas; kraujo sutirštėjimas, netekus organizmo skysčių (priežastys – vėmimas, karščiavimas ir kt); bet kurios kilmės kraujo sąstovis kojose; įgimti tam tikrų baltymų kiekio, kokybės pokyčiai; kontraceptiniai preparatai. Simptomai: Galūnių skausmai; Blauzdų skausmas; Galūnių pamėlynavimas; Galūnių „kaitimas”; Skirtinga blauzdų apimtis; Išsiplėtusios kojų venos; Kojų sunkumas; Kojų niežėjimas; Galūnių tinimas. Skausmo intensyvumas gali būti labai įvairus. Komplikacijos. Labai grėsmingos gyvybei – plaučių arterijos tromboembolija, galvos smegenų žarnyno pasaito kraujagyslių, inkstų, kitų stambių organų infarktas. Tyrimai: Matuojama blauzdų apimtis. Įvertinimas blauzdų, šlaunies skausmingumas. Atliekamas giliųjų kojų venų ultragarsinis tyrimas. Tiriama dvigubu skenavimu, dopleriniu režimu, tai padeda pamatyti ir įvertinti kraujotakos sutrikimo vietą, aukštį. Galima kontrastinė venografija – tai rentgenologinis tyrimas, kuris atliekamas sušvirkštus kontrastinės medžiagos. Kraujo tyrime ieškoma tam tikrų rodiklių – d-dimerų padidėjimo kraujyje. Gydymas. Skiriamas heparinas, kuris lašinamas į veną. Vaistas veikia krešėjimo sistemą, neleisdamas susidaryti trombui. Nuolat stebimi kraujo krešėjimo rodikliai, nes perdozavus heparino, gali kilti kraujavimo pavojus. Atsižvelgiant į krešėjimo rodiklius, heparino dozė koreguojama. Gali būti taikomas chirurginis gydymas – atliekama trombektomija, šuntuojanti operacija, kurio metu nuo trombų išlaisvinamos venos, kraujo tėkmė nukreipiama į kitą koją. Jei gydant heparinu ar kitais antikoaguliantais venų trombozė progresuoja, kartojasi tromboembolizacijos į plaučius epizodai, yra trombų, galinčių atitrūkti, arba negalima vartoti antikoaguliantų, į apatinę tuščiąją veną gali būti implantuojamas filtras – vadinamasis „skėtis", sulaikantis trombus. 62. ALERGIJA VAISTAMS Tai alerginė imuninė rekcija į į organizmą patenkantį baltymą ar chem.dirgiklį. Priežastys: medikamentinė alergija, maistinė, seruminė. Rizikos veiksniai: paveldimumas, vartojimas daug ir kartotinių įvairių vaistų kursų, darbas su alergizuojančiom medž. Vaistai, sukeliantys alergiją: *antibiot., *Bgrupės vitaminai, *aspirinas, *kiti nesteroid. vaistai nuo uždeg., *vakcinos. Ūminė dilgėlinė būdinga penicilinui, sulfonamidui ir vakcinom. Skundai: *niežėjimas, *odos bėrimas, *pabrinkimai, *akių paraudimas, ašarojimas, *sloga, *dusulys, *sausas kosulys, *švokštimas krūtinėje, *pykinimas, viduriavimas, pilvo skausmai, *karščiavimas, *silpnumas. Diagnostika: 1.objektyvus organų sistemų tyrimas: *kūno, odos ir gleiviniu pokyčiai, *sanariu patinimas, *blužnies, kepenų, limfmazgių padidejimas, *sausi karkalai. 2.labor.tyr.: *odos meginiai su alergenais, *provokaciniai meginiai, *eozinofilų nust.kraujyje ir sekretuose, *bendrojo IgE kraujo serume nust., *specifinių IgE antikūnų nust.kraujyje ir sekretuose. Gydymas: nutraukti salytį su alergenu. 63.ANAFILAKSINIS ŠOKAS Tai labai sunki staiga prasidedanti sensibilizuoto organizmo sisteminė reakcija į dar kartą į organizmą patekusį alergizuojantį veiksnį. Klinikinius reiškinius sąlygoja iš putliųjų lastelių atsipalaidavęs histaminas, serotoninas. Požymiai: hipotenzija (sistolinis arterinis kaujospūdis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!