Konspektai

Infekcinių ligų teorija

9.8   (2 atsiliepimai)
Infekcinių ligų teorija 1 puslapis
Infekcinių ligų teorija 2 puslapis
Infekcinių ligų teorija 3 puslapis
Infekcinių ligų teorija 4 puslapis
Infekcinių ligų teorija 5 puslapis
Infekcinių ligų teorija 6 puslapis
Infekcinių ligų teorija 7 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1. Hepatitas A, jo baigtys. Hepatitis A cyclica acuta. Hepatitis A sine ictero. (levis, mitis, gravis)Etiolog:HAV є Picornaviridae šeimai, Hepatovirus giminei. Genome t.viengubą RNR. Atsparus išor. aplinkos veiksniams. Epidem: didž serg registr Azijoje, Afrikoje ir R. Europoj, sezonin. sergam ↑ būna rudens pab. ir žiemos pradž. HAV rezervuaras yra žm. Inf.šalt. – sergantis žm. Min. inkubac periodas trunka 14d, max-50d. Pagr. HAV replikacijos vieta žm-aus org-e yra hepatocitai. Nedid,viruso kiekiai randami limfmazgiuose ir blužnyje. Pasidauginęs kepenyse HAV su tulžimi patenka į žarnas ir į aplinką išsiskiria su fekalais. HAV konc.fekalijose buna max prieš pat atsirandant ligos simptomams. Mažais kiekiais virusas iš kepenų patenka i kraują. Jo konc.kr-o serume bunasenų ląstelių, atipiniai limfocitai), bendras šlap tyr, kepenų fermentai (SGPT, SGDT), bilirubinas, VPAE, Ak – EBV – IgM serume, heterofiliniai Ak serume – Paulio – Bunelio reakc (jie reaguoja su svetimos rūšies balt, pvz.arklio, normoj nebūna). Dif dgn-a: 1.Angina (be apnašo, tik lokalus limfadenitas, Leu nuokrypis į kairę, ↑ ENG); 2.Difterija (su apnašu); 3.Pirminė ŽIV inf. T. p. nuo toksoplazmozės, citomegalijos. Gyd: III režimas, P1 dieta. Specifinio gyd nėra. Skiriama a/b d. prieš antrinę infekciją (penicilinas G 4 mln. VV 6xd. i/v kelias dienas, ampicilinas po 3g 4xd. i/v ar i/m). Jei ligos eiga sunki, t.y.l. užburkę limfmazgiai, trombocitopenija, anemija, skiriama prednizolono per os 1 mg/1kg 3d. Prireikus skiriama detoksikuojančių vaistų (i/v elektrolitų, gliukozės, koloidinių tirpalų, Sol. Ringeri 500 ml i/v), tº Paracetamoli 0,5. Profilak: izoliuoti ligonį, patikrinti su juo bendrav žm(nosiar-ę, limf-gius, blužnį, tirti kr-ą). 4. Šigeliozės (=dizenterija) Dysenteria (=Shigeliosis) acuta (levis, mitis, gravis). Etiolog: tai stor. žarnos gleivinės uždeg (kolitas), pasireiškia skausmigu viduriav su kr-o ir gleivių priemaiša. Gr- enteroinvazinės lazdelės. Yra 4 grupės.: A.Shigella dysenteriae - išskiria egzotoksiną, didelis mirtingumas., B.Sh. flexneri, C.Sh. boydii, D.Sh. sonnei (visos 3 turi endotoksiną iš žuvusių bakterijų, ↑ stor. žarnyno kraujagyslių pralaidumą, sukelia spazmą, ↑ gleivių). Antigeninėj struktūroj t.termostabil O Ag. Epidem: inf. šalt. – sergantis žm, rekonvalescentas (6 sav.), nešiotojas. Užsikrėtimo būdas – fekal-oralinis (nešv. rankos), per užkrėstą maistą, musės. Imunitetas – tipospecifinis, trunka 3-4 m. Patogen: per os → atsparesnės skrandžio sultims → plon. žarn. → stor. žarn. penetruoja į epitelelines ląsteles → dauginasi intraceliuliariai → diarėja dėl žarnos uždegimo ir endotoksino. Klinik: ink. period 1-5 d. Prasideda ūmiai (iki 3 mėn.) – raižantys pilvo sk (dažn kairės pusės), tenezmai, viduriav mažu tūriu 10-20 x parą su kr ir gleivių priemaiša. Šaltkrėtis, pykinim, čiuopiant jautri riestinė ž, tº, intoksikacija, galvos, strėnų sk, artralgijos. 2-3-ą dieną temp sumažėja, bet kolito simptomai esti ryškiausi ir laikosi dar kelias d. Ligonio veidas išvargęs, liežuvis apsinęšęs baltu apnašu, dingsta apetitas, kankina troškul. Sunki forma būna retai. Vidut sunkumo laikoma tipine. Lengva forma t.p. gana dažna. Blankiai formai būdinga 1-2d. trunkantis neryškus žarnyno funkcijos sutrikimas be karščiavimo. Lėtinė dizenterija pasireiškia ne tik stor. žarn uždeg reiškiniais, bet ir kitais viršk sist bei medž apyk sutrik-ais. Būdinga: 1.padidėjęs mikrobų atsparumas a/b-s, silpnas specif imunitetas. 2.blogos gyv sąlygos. 3.viršk organų ir medž apyk ligos, įvairi infekcija, psichinė trauma. 4.kirmėlių, pirmuonių ir grybelių invazija. 5.disbakteriozė dėl išnykusios normalios žarnyno floros. 6.lėtinė profesinė intoksikacija ir alkoholizmas. 7.padidėjęs org-o jautrumas ne tik šigelėms, bet ir bakterinės bei maisto kilmės alergenams. Pagal eigą: 1.Lėt nuolatinė (permanent)- po ūminės stadijos ligonis ne visai pasveiksta, o jo būklė tik pagerėja. 2.Lėt recidyvuojanti. Būdingi periodiškai pasikartojantys, panašūs į ūm ligos formą recidyvai, praėjus 1-2-3mėn. po klinik pasveikimo. Tarp recidyvų ligonis būna darbingas ir jaučiasi gerai. 3.Lėtinė blanki - būna neryškūs žarnų disfunkc reiškiniai. Liga nustatoma tik kartotinai tiriant bakteriologiškai. Dgn-a: 1.BKT (g.b. ↑ Leu). 2.BŠT. 3.Koprograma (gleivės, pūliai, kr-s, žarnų epitelis). 4. Išmatų bakteriologinis pasėlis (Shigella auga 67%, imti 3 d. iš eilės). 5. Rektoromanoskopija (daroma neaiškiais atv., difuzinis-katarinis ar katarinis-hemoraginis-erozinis proktosigmoiditas – fibrinu padengtos 3-7mm opelės).6.K,Na. Dif dgn-a: 1.Amebiazė. 2.Salmoneliozė (Clostridium difficille). 3.Parazitinės ligos. 4.MTI (E. coli). 5.Stor. ž. vėžio. 6.Hemorojus. 7.Apsinuod. grybais. Gyd: režimas II-III, dieta Sk↓. Etiotrop indikuotinas jei yra vidutinė ir sunki eiga: -Fluorochinolonai: Norfloxacini 400mg x 2 (5d.); Ciprofloxacini 500 mg 2xd. 5 d. per os, -TMP/SMX (ypač vaikams) -Ampicilinas ar tetraciklinas . Patogenezinis - rehidratacijai – Sol. Trisoli 1,5l į/v. Simptom-Smecta 2-3 xd.; Paracetamoli 0,5 per os. Spazmolitikai (nospa, papaverinas). Galima duoti probiotikų (Bifidum bakt.), polivitaminai. Profilakt: ankstyva ligonio hospitalizacija arba izoliacija namie, buto dezinfekcija. Nešiotojams neleisti dirbti maisto pramonėje iki 3(-)pasėlių. Asmens higien 5. Cholera Cholera (El-Tor). Shock hypovolemica. (levis, mitis, gravis). Etiolog: tai ūmi karantininė ž-o infekcija su būdingu profuziniu, neskausmingu vandeningu viduriavimu, vėmimu, greita dehidratacija, acidoze ir kolapso reiškiniais. Gr-, l.judri, vienžiuželinė lazd, mėgstanti šarminę terpę. Choleros vibrionas turi termostabilų O-Ag. V. cholerae rūšis skirstoma į serogrupes: O1 (klasikinis, t.y. V. cholerae asiaticae, ir V. cholerae El-Tor),O139(bengalini štamas). H2O-e sukėlėjas g.egzist iki 6mėn., ir >. Greitai žūna tiesiog saulės spinduliuose. Maisto produktuose gali išgyventi iki 5d. kambario t0 ir 10d. esant 5-10C0. Epidemiologija: inf. šalt. – ligonis, rekonvalescentas, sveikas vibrionų nešiotojas. Užsikrėtimo kelias – fekalinis-oral (H2O, daržovės, žalios jūros gėrybės) ir kontaktinis per nešvarias rankas. Imunitetas nepastovus, atsparumas serotipo reinfekcijai. Patogen: per os→skrandis (daug vibrionų žūsta, jei norm skrandžio pH)→12-pirštė žarna, plon. ž. (vibrionai greit dauginasi gleivinės paviršiuje)→prasiskverbia iki žarnų epitelio ir produkuoja 3 toksinus, sukeliančius pl. žarnų hipersekreciją ir hiperperistaltiką: EGZOTOKSINAS CHOLEROGENAS (sutrikdo Na ir H2O reabsorbciją, todėl b. vandeninga diarėja), EGZOTOKSINAS (↑ž-o kapil-ų pralaidumą), ENDOTOKSINAS. Klinika: inkub. period 1-2 d. Liga 75% besimptomė, 25% simptominė. -Ūmi pradžia – neskausm viduriavimas naktį, ryte, vandeningos bekvapės „ryžių nuoviro“ išmatos. -Vėmim be pykin prasid vėliau nei vidur. -Temp normali (pradžioje g.b sufebrili) -Greitai didėja dehidratacija, tachikardija, trošk, silpnum, retas, negausus šlapinim. Atsiranda hipovoleminio šoko požymiai (maža temp apie35, sutr.sąmonė, tachika, ↓AKS, anurija, blogas odos turgoras, raum. traukuliai, „skalbėjos rankos“). Pagal ligos sunkumą skiriamos formos: 1.Lengva (enterinė diarėja 3-5d., vėmimas, I0 dehidratac, serga 2-3d.). 2.Vidut sunkumo (vandeninga diarėja 15-20d., vėmimas be pykinimo, oligurija, II0 dehidratacija, ryški hipokalemija). 3.Sunki (gastroenteritas nuo pradžios, žarnų parezė - išsipūtęs pilvas, pilvo gurgėjimas, III0 dehidr, ryški hipokalem). -Atipinės choleros formos: Algidinė, sausoji cholera-žaibinė, cholerinis tifoitas(kai l. smarkiai padidėja temp, prasideda bakterinės komplikac). Dgn-a: 1.BKT, BŠT. 2.Bakteriolog. išmatų pasėlis sukėlėjui nustatyti peptono-šarminėj terpėj. 3.EXPRES išmatų tyr. kabančio lašo būdu (vibrionų imobilizacijos reakcija). 4.Imunofluorescencinis išmatų tepinėlis. 5.Mikroskopavimas, įvairiai dažant. 6.Netiesiog. HAR. Dif dgn-a: 1.Toksinės inf. 2.Salmonelioz. 3.Dizenterija. 4.Apsinuodijimas grybais. 5.Apsinuodijimas alkoholiu. Gyd: ligonis izoliuojamas, dieta - daug skysčių, vėliau P1. Ab tada, kai ligonis nevemia – Doxycyclini 300mg per os vienkartinai (tai tinkamiausias antibiotikas nes reikia tik 1 dozės), tetraciklinas - 4k/d., 3dienas (po 500mg); trimetoprimas (TMP) ir sulfametoksazolas (SMX)- 2k/d., 3 dienas (TMP - 160mg ir SMX 800mg), furazilidonas - 4k/d. 3dienas (100mg) Rehidratacijai – Sol. Disoli, Sol. Trisoli. Iš stacionaro išrašoma gavus 3(-) išmatų pasėlius ir 1(-) 12-pirštės ž. turinio pasėlį. Profilakt: maisto prod., geriamo H2O, asm. higiena. Aktyvi imunizacija, vykstant į endemines vietoves. Nei viena vakcina neapsaugo nuo O139 tipo. Vakcina g.b. parenteralinė 0,5ml; peroralinė gyva vakc. 1 dozė; peroralinė negyva vakc. 1 dozė, kt.-po 2 sav. Chemoprofilaktikai: Doxycyclini 300mg vienkartinai. 6. Maisto toxinė infekcija Etiolog: 1.salmonelės (S.typhi murium, S.enteritidis) 2.patogeniniai stafilokokai 3.sąlyg patog m/ai (E.coli, Proteus vulgaris, Pseudomonas). Epidemio: salmonelių inf šalt yra naminiai gyvūnai, graužikai, paukščiai; stafilokokų – sergantis pūliniais žm, karvė – tešmens uždeg; sąlyginai patogeninių m/ų – besimptomiai m/ų nešiotojai. Klinika: inkubac period 2-30h. Prasideda staiga, vėmimas, karščiav, pykinimas, pilvo sk, enterinis arba mišraus tipo viduriavimas, čiuopiant skausmingas epigastriumas. Formos: gastritinė, enteritinė, enterokolitinė, gastroenterokolitinė, tifoidinė, sepsinė. Dgns: 1.išmatų, vėmimo masių, sk-o išplovų pasėlis 2.išmatose (koprograma) –leukoc, eritroc, gleivės, nesuvirškinta ląsteliena. Gyd: R III, D ?, etiotropinis (a/b: III kartos cefalosporinai, ciprofloxacinas, ampicilinas), patogenezinis (rehidratacija –gliukozė, rehidronas), simptominis (skr plaunamas sodos 2 proc tirpalu, rankos ir kojos šildomos šildytuvais, virškinimui gerinti: pankreatino 0,5g 3k/d, festalis 1draže 3k/d), persirgus (žarnyno m/f-os normalizavimas: kolibakterinas, bifikolis, bifidumbakterinas). 7. Salmoneliozė Salmonellosis. Toxico infectio, variatio enteriris. Etiolog: tai Gr- aerobas, yra l. daug tipų: S.typhimurium, S.enteritidis, S.suipestifer, S.london, S.infantum, S.budapest. Epidemiol: infekc šalt – naminiai gyvuliai (galvijai, kiaulės, šunys, katės), paukščiai. Užsikreč valgant serg gyvulių, paskerstų „iš reikalo“, pribaigtų mėsą. Tokioj mėsoj gausu salmonel. T.p valgant pieną, varškę, kiaušinius, ypač ančių. Žm g.b ir salmonelių nešiotojas. Klini: inkub period 12-24 h. Ūmi pradžia, pykinim, sk epigast-e ir deš pilvo pusėje, šaltkrėt, tº iki 39ºC, skauda galvą, vemia, tuštinasi skystom vandeningom išmatom, pilvas neskausm. Jį troškina, bet išgėręs H2O išvemia. Gastroenteritinė forma: ryški toksikozė, vėmim ir gausus viduriav vandeningom „ryžių nuoviro“ išmatomis, oligurija, ↓AKS. Gastritinė forma: 12h bėgyje, pykinim, vėmim, sk. epigastriume, galvos svaigimas, raum .sk., po kelių h pagerėja. Enteritinė forma: gausus neskausmingas viduriav skystom, vandeningom išmatom. Sergantysis nevemia. Enterokolitinė ir gastroenterokolitinė formos: pilvo diegliai, tenezmai, skausmingas viduriav su gleivėm ir kr-u, kliniškai neįmanoma atskirti nuo dizenterij, reikia padaryti išmatų pasėlį šigelėms ir salmonelėms. Tifoidinė forma: reta, rozeolinis bėrimas, remituojantis karščiav. Sepsinė forma- pasireiškia šalčio krėtimu, remituojančia temp, prakaitavimu, sklerų pageltimu, odos petechiniu bėrimu, pielionefrito, pneumonijos, artrito reiškiniais. Dgn-a: epidemiologi (grupin susirgimas). 1.BKT. 2.Bakteriolog tyr– vėmalų, išmatų, šlapimo pasėliai į Kaufmano terpę. Kartais – hemokultūra. 3.Netiesiog HAR (hemagliutinacijos reakcija). Dif diagnostika: 1.Chirurginės ligos (apendicitas, pankreatitas). 2.Žarnyno fermentinės f-jos sutr. 3.Maisto alergija. 4.Maisto intoksikac.5.Ureminiai viduriav. Gyd: pašalinti iš v/t užkrėstą maistą, plauti skrandį. Detoksikacijai – Sol. Ringeri 500ml į/v, jei nevemia – per os Sol. Oratili. A/b – fluorochinolonai (Ciprofloksacinas 400mg 2xd. 5 d. per os), g.duoti biseptolį, ampiciliną. Profilakt: maisto ir H2O nukenksminimas ir rankų švara. Svarbu sanitarijos ir higienos taisyklių laikymasis ruošiant, konservuojant, gabenant maisto produkt, lėtinių salmonelių nešiotojų išaiškinimas. 8. Botulizmas Botulismus (levis, mitis, gravis).Etiolog: sukėlėj – Clostridium botulinum – sporas sudaranti anaerobinė Gr+ lazd. Žinomi 6 serologiniai tipai: A, B, C, D, E, F. Skiriasi jų toksinų antigen ypatybės. Toksinas ilgai išsilaiko produktuose, yra atsparus virškinimo fermentam ir rūgštim. Epidemiol: inf. šalt – naminiai gyvuliai, graužikai, žuvys, paukščiai; maistas, gyv žarnos, kuriose g.b. likę sporų arba maistas prieš valgį termiškai neapdorojamas. Laikymo sąlygos tinkamos toksino produkcijai – anaerobinė aplinka, tinkama tº, pH. Imunitetas nesusidaro. Klinika: liga prasideda praėjus 12-36 h po toksino patekimo į org-ą. Inkubac period, € nuo patekusio toksino kiekio, toksino tipo (A, B ar E) bei kt. sąlygų g.trukti nuo 6h iki 10d. Užkimsta balsas, sutrinka kalba. Ligos klinika manifestuoja akių judinamų r-ų parezę (sutrinka regėjimas) →rijimo sutrikimai → dizartrija → progresuojantis liemens bei galūnių r-ų silpnumas. T.p atsiranda vegetac sutrik (kardiovaskulinės sistemos, viršk trakto, urogenitalinės sist.). Kuri NS dalis bus pažeidžiama labiau – motorika ar vegetatika – є nuo toksino tipo (A, B, E). Pagr. klinikiniai pož.: normali tº, nesutrikusi sąmonė, progresuojantis simetrinis paralyžius, jutimai nesutrikę, kvėp f-jos nepakank (Čeino-Skokso kvėpavimas) → mirtis. Dgn: ---klinika (sausumas burnoje, meteorizm, sutrikęs regėj ir kt. akių simpt).---Epidem duomenys. ---Ligonio vėmalų, išmatų, kr-o, skrandžio išplovų biolog mėginys toksinui nustatyti. ---Precipitacijos žiedo re-ja botulizmo toksinui ligonio serume su specifiniais antibotulininiais A, B, C, E serumais. --G.b. leukocitozė, ↑ENG.---G.b. taikomas instrumentinis metodas Baro kamera (oksigenizacijai), bet nėra tikslo. Dif dgn-a: 1.Miastenia gravis. 2.Poliomielitas. 3.Apsinuodij grybais. Gyd: hospitalizac, skr-o plovim, vėmimo sukėlimas – jei dar nėra stazės. Gydymo tikslas – užtikrinti ventiliac. Spirometrija, pCO2 ir pO2 sekimas. Intubacija, ventiliacija (kai GPT 60m: str.pneumoniae, enterobacteriacae, listeria monocytogenes (gyd. Ceftriaxonas, cefatoximas, ampicilina), ląstelin imuniteto sutrikimas: listeria monocytogenes, pseudomonas, enterobacteriacae (gyd: ceftazidinas, ampicilinas), galvos trauma, neurochir operacijos, likvorėja: staph.aureus, pseudomonas, str.pneumoniae (gyd: ceftazidinas, vankomicinas). VIRUSINIO: enterovirusai, erkinio encefalito virusas, herpes simplex 1 ir 2 Patog: nosiaryklės kolonizacija → lokali invazija → bakteriemija → invazija į sm-ų dangalus → bakt replikac subarachnoidi tarpe → bakterijos struktūros komponentų atsipalaidavimas → 1.(sm-ų kapiliarų endotelio ląst →↑HEB pralaidumas → vazogeninė edema → ↑intrakranialinis slėgis) 2.(makrofagai → IL-1, TNF → subarachnoidinio tarpo uždeg → sutrikusi likvoro reabsorbcija → hidrocefalija → intersticinė edema → padid intrakranialinis slėgis) 3.(sm-ų krjg vaskulitai → išemija) ir iš visų 3 sueina į: ↓ sm-ų kraujotaka, sutrikusi autoreguliac. Klinik: karščiav, galvos sk, sprando r-ų rigidiškums, pykin, vėmim, hiperestezija, fotofob, sąmonės sutrik, traukul, hemipar, bradikard, hipotenz, hemoraginis bėrimas (patognominis meningokoko simptomas). Eiga: 1.ūmi ir poūmė → optinio n-o papilos edema ir židininiai simpt: ANėra (paimti kr pasėlį, atlikti juosm punkciją → bendras likvoro tyr būdingas BME → teigiamas likvoro tepinėlis Gr būdu ar AG testas → jei sukėlėjas aiškus gydome specifiškai, jei ne -empyriškai) B.yra (paimti kr pasėlį → empyrinė ab terapija → KT → jei tūrinis procesas tai gydome pagal jo taktiką, jei ne - atliekame juosm punx → bendras likvoro tyrimas būdingas BME → teigiamas likvoro tepinėlis Gr būdu ar AG testas → jei sukėlėjas aiškus gydome specifiškai, jei ne – empyriškai) Dgns: BKT – leukocitozė ar leukopenija, ↑CRB,↑ENG, likvoro (kai bakter mening: balsvas, gelsvas, P mmH2O>200, baltymo >1g/l , laktato>2,8mmol/l , gliukozės 1000*106, neutrof >50proc, tepinėlis gramo būdu, Ag testas, pasėlis -teigiami; esant virusiniam meningitui: bespalvis skaidrus, PmmH2O 30proc, citozė 50%): ~2-3-ią d. atsiranda sprando r-ų rigidiškumas, susiaurėję vyzdžiai, vokų ptozė, sunkiais atv – disfag, disartr. Meningito požymiai: dvibangis karščiav, galvos, nug ir galūnių r-ų sk, vėmim. Dažn b. rankų paralyžius. Dgn: epidemiol anamnezė, CNS infekcij klinika, BKT (leukocitozė per antrąją viremijos bangą, leukopenija per pirmąją viremijos bangą), uždeg pokyčiai likvore (citozė iki 1000x106/l, skaidrus, vyrauja limfoc, baltymo iki 1 g/l, gliukozė >30%, laktat nepakitęs), gliukozė kr-e, Ak–EEV –IgM kr-e (ūmi infekc), o jei randam IgG – buvus EEV infekc arba vakcinac prieš EE. BŠT. Iš mikrobiolog tyr nieko neras, nes virusas. NS pakenkimas є nuo to, kuri dalis pažeista: temporalinė-klausa, haliucinac, kalbos sutr.; gyrus postcentral -jutimai; gyrus precentralis -motorika, hemiparezė; okcipitalinė-rega (akių dugne ieškom edemos); n. trigeminus-veido jutimai; n. facialis-mimika; n. vestibulocochlearis-pusiausvyra. Dif dgn: 1.Meningitas. 2.Poliomielitas. 3.Kt kilmės encefalito. Gyd: II (III) rež, P1 dieta. Specif gyd nėra. Simptom – NPP Indometacini 50 mg/parą; Diazepami po 2 mg 3xd.; tº Paracetamoli 0,5. Patogenezinis – detoksikacijai Sol. Ringeri 500 ml i/v. Kai yra meningoencefal – diuretikai Sol. Manitoli 15% - 500ml i/v (per 8 min.) arba Furosemidi 40mg. Kai ligos eiga sunki 30 – 90mg/parą per os prednizolono. Profil: vienintelė efekt priemonė – vakcinac(inaktyvuotas EEV). Vakcina aktyvuoja žm org-e imuninį atsaką ir susidaro Ak virusui, sukeliančiam EE. Vakcinuoti reikia 3 kartus (2-a po 1-3 mėn., 3-ia dar po 9-12 mėn.) po 0,5ml i/m, revakcinacija 0,5ml i/m kas 3 m. Negalim skiepyt imunosupresyvių žm. T.p. naudojami repelentai, pieštukas „Pretex“ pasitepti rankogalius, apie kaklą. Iki 72 val. nuo erkės įsisiurbimo galima panaudoti specifinį Ig. Dirbantiem miške –spec.apranga. Vartoti tik virintą pieną. 18. Maliarija Malaria tertiana primaria (quartana, tropica). Etiolog: sukėlėjai – pirmuonys plazmodijai: Plazmodijos yra kr-o parazitai, hemosporidijų klasės pirmuomys. Jų kūno forma nepastovi. Plasmodium vivax (trečiadienė), Plasmodium malariae (ketvirtadienė), Plasmodium falciparum (tropinė), Plasmodium ovale (ovalinė). Jos skirias dauginimosi ciklo trukme, išvaizda. Jų šeimininkas Anopheles uodas., kurio org-e jos dauginas lytiniu sporogonijos būdu.. Užsikrėtęs uodas įgeldamas žm su seilėmis į kr-ą įleidžia maliarijos sporozoidų, susidariusių po lytinio dauginimosi. Jei per 0,5-1val patenka į kep ir ten parenchimos ląst-e bręsta, per visą tą laiką sporozoidai pasidaro apvalūs, padidėja ir skyla į daug merozoidų. Šie vėliau patenka į kr į eritroc, kur vyksta eritrocit shizogonijos ciklas. Šiem ciklam besikartojant dalis shizondų diferencijuojas į lytines formas, kurios patenka į uodą skrandį ir bręsta toliau (sporogonija), virsta subrendusiom gametom ir apsivaisina. Iš dviejų visai skirt gametų susidaro zigota, vėliau ookinetė, kuri prasiskverb pro žarnos sieną į pilvaplėvę, kur virsta apskrita oocista.. Joje susidaro tukstančiai sporozoidų. Oocista didėja kol sienelė suirsta, ir sporozoidai lasvai patenka į pilvaplėvės ertmę, o iš ten per hemolimfą – į seilių liaukas. Toks uodas gali perduoti infekc., įgeldmas sveiką žm. Epidemiol: L.svarbu yra gamt, klimat ir geograf sąlygos, t p social sąlygos bei medic pagalba. inf. šalt. – ligonis ir plazmod nešiot, nuo jų užsikreč Anophele genties uodai. Imlumas visuotinis, imunitet trumpas, nepatvarus. 40% pasaulio populiacijos kenčia nuo maliarijos, ~3 mln. kasmet miršta nuo maliarijos. Patogenezė: 1.Egzoeritrocitinis ciklas (sporozoitai kep ląstelėse iki šizontų). 2.Eritrocitinis ciklas (merozoit raud. kr ląst-e tampa trofozoit). Klinika: ink perio tropinės 10-12 d., ketvirtadienės 3-5 sav., trečiadienės ir ovalinės 2sav.-6-12 mėn. Prasideda ūmiai, drugio priepuoliu: šaltkrėtis, drebul, kalena dantim, atšąla galūnės, „žąsies“ oda, sk galvą, strėnas. Po kelių h tº↓, šaltkrėčio priepuol kartojas kas trečią (trečiadienė), ketvirtą (ketvirtadienė), antrą (tropinė ir ovalinė) dieną. Po kelių priepuolių ligonis g tariamai pasveikti, tačiau po kelių sav. liga recidyvuoja. Dgn: 1.BKT (anemija, leukopenija). 2.BŠT. 3.K,Na,urea. 4.Kepenų fermentai (DD nuo geltos) 5.Storas kr lašas (ar yra sukėlėjas ir parazitemijos lygiui). 6.Kr tepinėl rūšiai nustatyt. 7.Gliukoz kr-y (↓). Dif diag: 1.Sepsis. 2.Lėt endokarditas. 3.Koma. Gyd: II-III rež, dieta P1.Chlorochinas 1 g-0,5 g-0,5 g pirmą d, 0,5 g antrą ir trečią d. Sekamas parazitemijos lygis. Jei rezistentiškas – Meflochinas 3 tab. po 250mg x1 (po 8 h) 2 tab. po 250mg (dar po 8 h) 1 tab. po 250mg. Jei yra komplikac chininas, chinidinas. Dehidratacijai – tirpalai. Temp – Paracetamoli 0,5. Profilaktika: chemoprofilaktika chlorochinu 1xsav. per os prieš išvykimą 1 sav., grįžus dar iki 1 mėn. Arba Primachinu (jei ovale ir vivax), grįžus dar pask. 2 sav. po 26,7 mg kasdien. Naikinti uodus, naudoti repelentus. 19. Herpetinė infekcija. (herpes simplex) Etiol.:Virusas DNR ,herpes labiales, herpes genitalis. Epidem.:Inf. šalt.:serg ir nešiot. Užsikrečia per pažeistą odą ar gleivinę tiesiog kontakto metu, oro lašeliniu ar lyt būdu. Klinika.: Ink. Period 4-5d. Staiga išber lūpas, veidą ir lyt org, odos perštėj, sk, niežulys prieš bėrimą. 0,1-0,3cm pūslelės, pilnos skaidraus skysčio, pamažu drumstėja, po 3-5d., pūslelės išdžiūsta ir virsta šašais. regioniniai limf, gingivovaginitas (vaikams), balanitas, uretritas. Jei infekcija generalizuojas  meningoencefalit, keratitas, iridociklitas. Dgn. Tyr.: BKT-limfocitų, BŠT, odos mėginys su spec. Herpes Ag., imunoflorescencinis mėginys, puslelių turinio tepinėlis - daugiabranduolės gigantinės ląstelės - Canko ląst., KSR-komplem. sujungimo reakcija, HSV1 ir HSV2 IgG ir IgM kraujo serume ir likvore, . Likvore (HSV 1): 1.maža – vidutinė citozė (20-300 x 106g/l), 2.vyrauja limfocitai, 3. normalus ar saikingai padidėjęs baltymo kiekis (0,3-2g/l), 4.likvoro/kraujo gliukozės santykis normalus (1/2) ar kiek sumažėjęs 5.dažnai – eritrocitai. Gyd.:Acikloviro 200-400, paros dozė 1g per os ,jei yra neurol simptomatika į/v. Diazepamas, B gr.vit, Analgetikai, Antipiretikai,Dehidratacija (Manitolis, Furazemidas) Juostinė pūslelinė(herpes zoster) Etiol.:Virusas Varicella zoster, g. sukelti ir vėjaraupius. Epidem.: Inf., šalt serg vėjaraupiais ar juostine pūsleline. Perdav: or-laš, kontakt, g.b., transplacent Klinika: Ink periodas 1-3 sav.,sk toj vietoj kur bus bėrimas, smulkūs susigrupavę bėrimo elementai, iš pradžių pav., papūlės, vėliau virsta į pūsleles-grupes pūslelių, pilnų serozinio skysčio. Oda aplink bėrimą paraudusi, patinusi, bėrimai pagal nervų kamienus (dažn pagl tarpšonkaulinius, gali būti veidinį, klausos akių ir t.t) .Stiprus neuralginis, užeinantis bangom, sk, padidėja region limfm.Pūslelės greit virst šašais, jų vietoj įdubę randai. Herpetinė infek gali generalizuotis, sukeldama serozinį meningitą, g b trišakio n-o neuralgija, nervus facialis parezė, encefalitas, persirgus g. ilgai dar skaudėti.Pavojinga regos n-o herpes zoster, nes pažeidžia rageną (keratitas, iridociklitas) Dgn. Tyr.: BKT - leukopen, trombocitopen, BŠT, PGR, KSR, imunofermentinis tyr-ieškom viruso Ag, ELISA ieškom Ak, viruso DNR nustatymas, mikroskop tyr nustatyti daugiabranduoles ląst. turinčias intarpus, pūslelių skystyje. Gyd.: Acikloviro 200-400, paros dozė 1g per os, jei yra neurolog simptomat į/v. Diazepamas, B gr.vit, Analget, Antipiret,Dehidratacija(Manitolis, Furazemidas) 20. Rožė Erysipelas erythematosum. Erysipelas erythematoso-bullosum. Erysipelas erythematoso-bulloso-haemorrhagicum. Erysipelas phlegmonosum. Erysipelas necroticum, s. gangrenosum. G.b. primaria ar recidivans. Forma levis, mitis, gravis. Etiol: sukelia A gr. β hemolizinis streptokokas, Streptococcus haemolyticus, aerobas, Gr+. Epidem: dažn serga rudenį ir žiemą, atšalus orui. Inf. šalt. – žm, sergantis streptokokine infekc arba streptokokų nešiotojas. Susergama patekus streptok pro pažeistą odą ir gleivinę. Persirgę imuniteto neįgyja, liga linkusi kartotis. Klin: ink. period 2-5 d., prasideda ūmiai, tº, šaltkrėt, galvos sk., bendras silpnumas, intoksikac, pažeid. vietos niežėj, audinių paraud– ribos aiškios, kraštai pakilę, netaisyklin formos, gali susidaryti pūslių bei aud-ų nekrozė. Linkus kartot. Formos: a)eriteminė; b)eritem-pūslinė; c)flegmon; d)nekroz. Dažn. rožė pažeidžia kojų ir veido odą. G.b. ir pėdos, blauzdos, rečiau – rankų, liemens ir kt. Dgn: 1.BKT (Leu↑, ENG↑, CRB↑, Leu į K). 2.BŠT (jei intoksikac.-g.b. ketonų). Dif dgn: 1.Egzema. 2.Flegmona. 3.Herpes zoster. 4.Mazginės eritema. Gyd: II-III rež, P1 dieta. Penicillini G 4-8 mln./d i/v kelias d, po to per os 10-12-14d. Eritromicinas 500mg 4xd. per os 10-14d. Klindamicinas 600mg 3xd. per os 10-14d. Jei streptok – Penicillini V 500mg 4xd. per os 10-14d. Nuo tº Paracetam 0,5. Skysčiai Sol. Ringeri 500ml. NPP: Indometacini 50 mg. Profilak: vengt traumų, odos pažeidimo, saugot veidą ir galūnes nuo šalčio ir karščio. Sergantiem recidyvuojančia rože – bicilino profilaktika. 21. Difterija Diphteria fauces. Etiol: sukėlėj Gr+ aerob Corynebacte-rium diphtheriae. Yra 3 var.: T.gravis, T.mitis, T.intermedius – visi jie turi toksigeninį ir netoksigeninį štamus. Svarbiausia difterijos lazdelių savybė – jų stiprus egzotoksinas, kuris sutrikdo daugelį procesų ląs-e, g sukelt jų mirtį. Jos atsparios aplinkos poveikiui. Epidem: inf. šalt – serg žm, sveikstantis ligonis arba toksigeninių difterijos bakterijų nešiotojas. Ligonis aplinkinius g užkrėst paskutinėm inkub periodo dienom ir visą ligos laiką. Perdavimo kelias – oro-laš per kvėp takus,odą, bambutę, akis; retai kontakt – per infekuotus maisto produktus. Imlumas ir imunitetas – imlūs 10-25% neskiepytų įva amžiaus vaikų, imun pastovus, pakartotinai serga 6-7% žm. Past metais dažn serga suaugusieji, t. y. dėl sumažėjusio imuniteto, nepakankamos imunizacijos vaikų amžiuje, dėl nepalankių gyv sąlygų, didelės migr. Difterijos epidemijos kartojasi kas 20-30m. Klinika: dažn pasitaiko žiočių difterija, kurios ink periodas 10-20d. Ji skirstoma: 1.Lokalizuota – prasided bendru negalavi, blogu apetitu, tº, nestipriu gerklės sk. Tonzilės kiek paburkst, paraus, jas dengia fibrininė plėvelė. Pradžioj ji būna lengvai nuimama, vėliau storėja, pilkėja, o nuimant kraujuoj. ↑ pažandiniai limfm. 2.Išplitus – ryšk intoksikac, plėvės dengia tonziles, gomurio lankus, liežuvėlį. ↑regioniniai limfm, paslankūs, neskausm. 3.Toksinė – pradžia ūmi, tº 40-40,5ºC, intoksikuoti, vemia, sk galvą, gerklę, iš burnos specif salsvas kvapas. Artralgijos. Žiočių gleivinė patinsta, melsvos spalvos, plėves, krenta KS, paduslėja š tonai. Yra 3 toksinės dift laipsniai: Ipoodis patinęs iki pusės kaklo; IIiki raktikaulių; IIIžemiau raktikaulių. Gerklų difterija skirstoma (krupas): 1.Disfoninė stadija – prikimsta balsas, sausas lojantis kosulys, alsavimas tampa triukšmingas, ryškėja afonija. 2.Negydant pereina į stenozės stadiją – begarsis kosul, kvėpav triukš, pagreitėjęs, kvėpavime dalyvauja pagalb r-s, gilėja intoksikac, po 1-3d vystosi – 1)Asfikcijos stadija – ligonis neramus, pasunkėja įkvėp, „gaudo orą“, kvėpav dažnas, vėliau tampa apatiškas, cianoziškas, išpiltas šalto prakaito, siūlinis pulsas, pritemusi sąmonė, galimi traukuliai. Sergant gerklų difterija fibrininės plėvės būna ant tikrųjų balso stygų, gleivinė patinsta, susiaurėja balso plyšys, prikimęs balsas (LOR konsultacija – laringoskopija, kad pažiūrėtų balso stygas). Fibrininės plėvės nuo balso stygų g išplisti trachėjoje, bronchuose, ligonio būklė sunkėja dėl progresuojančio KN. Dgn: g įtarti, kai yra ūmaus tonzilito ar krupo simpt, intoksikac, epidemiolog anamnezė. Kai plėvės sunkiai nuimamos, jas nulupus – kraujuoja. Plėvė tarp stiklelių nesusitrina (tepinėlis). Daromas bakterioskop (Gr+ lazdeles) ir bakteriolog tyr. Imamas pasėlis nuo tonsilų (dėl A gr. β hemoliz streptokoko dėl anginos) ir pasėlis dėl difterijos, rezultatas po 3 d., 3 dienas, nevalgius, prieš paskiriant gydymą arba 2h po valgio. Serolog metodai – ieškoti tik tada, jei serumas dar nesuleistas, - tiriant antitoksinių Ak koncentraciją kr serume. BKT (leukocitozė, neutrofilija). Dif dgn: 1.Gripas (tº ↑ 39-40ºC, praeina po 3-4 d., akių obuolių, galvos skausmas, „kūno laužymas“, kataro požymiai po 3-4 d., tracheobronchitas). 2.Paragripas (poūmė pradžia, subfebr tº, kataro požymiai nuo pat pradžios, intoksikac neryški, rinofaringitas, laringotracheitas, krupas, pneumonija, tikrosios balso stygos nepažeistos). 3.Adenovirusinė infekc (febrili tº, kataro požymiai, fibrino plėvės akių vokų junginėje, keratokonjunktyv-itas, tonzilofaringitas, smulkiažid pneum, hepatosplenomegalija). 4.Inf. mononukle („kaulų laužymas“, angina, ↑limf, hepatosplenomegalija, retai gelta). 5.Tonzilitas (burnos gleivinės patinimas, paraud, ↑tonzilės, ↑pažand limf. 6.Herpangina (pilkšvos pūslelės ryklėje, tonzilėse, joms trūkus – aftos, kartais egzantema, abdominaliniai simptomai, mialgija). 7.Tuliaremija (ūmi pradžia, ↑ tº 40ºC, r-ų sk, veido, akių, junginės paraud, hepatosplenomegalija, angininė-buboninė forma: vienos pusės angina, ↑retromandibuliariniai limfm ir blužnis). 8.Antrinis sifilis (inkub. periodas 9-12 sav., burnos gleivinės dėminis sifilidas: išplitęs, intensyvus, griežtom ribom, pradžia staigi, neskausm, tº norm; burnos gleivinės papulinis sifilidas: apvalios, plokščios, elastiškos, kietos konsistencijos, raudonos (vėliau melsvos) papulės, išnykę liežuvio speneliai, galima afonija; dėminiai odos sifilidai, sifilinės papulės, pūliniai sifilidai, sifilinė leukoderma, sifilinė alopecija). Gyd: 1.Antitoksinis priešdifterinis serumas. a)patikrinamas jautrumas arklio serumui – Bezredkos būdas, į odą įšvirkščiama 0,1ml 1:100 atskiesto arklio serumo. Vertinama po 20-30 min., jei paraudimo ir patinimo skersmuo neviršija 9 mm, mėginys laikomas neigiamu. b)Jei parausta >1cm, tai taikom išplėstinę desensibilizaciją- 0,1 ml arklio serumo įšvirkščiama į odą. Stebima 20-30 min., jei ligonio būklė nepakito, skiriama terapinė serumo dozė (o jei pakito – ilginama desinsibilizacija- po truputį mažinam praskiedimą-0,2 :1; 0,3:1 ir t.t kol nebeparaus >1cm. Tada suleisim visus likusius veikimo vienetus.). c)Terapinė dozė. Jei yra plėvės ant žiočių, nuo ligos pradžios 2 paros 80-100.000VV. Leidžiama vienkartinai i/m.-2. Antibakterinis gydymas – Eritromycini 40 mg/kg per parą 14d. -3. Detoksikac ir komplikacijų gyd – Eritromycini 40 mg/kg per parą 7 d. Profil: ligonis guldomas į atskirą boksą, ligonio bute daroma dezinfek. Specifinei profilak taikoma vakcina. 3 mėn-4,5 mėn-6 mėn-18 mėn.-6 m.-16 m. Revakcinacija kas 10m. iki 56m. Kokliušas + difterija + stabligės vakc. (dabar skiepijama penkiavalente vakc. PENTAHIP). 22.Laimo liga (erkinė sisteminė boreliozė) Morbus Laimi (Borreliosis systemica acarina), f. levis (mitis, gravis): kokia sist. pažeista.Etiol: sukelia Gr- spirocheta Borrelia burgdorferi (judrios, spiralės išvaizdos). Yra keli tipai: 1.Borrelia burgdorferi – sąn. skystyje (JAV, Europoj l.retai); 2.Borrelia afzelii – iš odos; 3.Borrelia garinii – iš smeg. skysčio. Epidem: inf. šalt ir perne– iksodinės erkės (I. Ricinus). Perdavimo kelias – įkandus erkei. Imlumas ir imunitetas – ligoniai, kuriem buvo įkandusi erkė, tiriami dėl EE ir boreliozės. Klinika: ink. periodas 2-10 d. I stad. anksty lokaliz infek, nuo sukėlėjo nepriklauso. Tai odos pažeid (erythema migrans plinta iš centro į šalis, ją reikia atskirti nuo erkės įsisiurbimo, todėl reikia palaukti 5-7d., gėrybinė odos limfocitom) ir nespecif simpt (tº, mialgij, artralgijos). II stad. ankstyva diseminuota (poūmis limfocitinis meningoradikulitas) – šakneliniai sk, jutimo ir/ar motorikos sutrik, n. facialis parezė, subfebrili tº, meningitas[šis meningitas nuo kitų skiriasi tuo,kad yra poūmis-per tris sav, nėra karščiav ir intoksikac, l stiprūs radikulitiniai sk), nuovargis, svorio kritimas, likvore visada limfocitozė, g.b.laidž sist pažeid- AV blokados; karditas, uveitas, retai – hepatitas (būna pažeista tik 1 sist. Є nuo sukėlėjo tipo). IIIstad. lėt infekc (lėt progresuojantis encefalomielitas) – eiga lėtinė, su epizodiniais pablogėjimais, spontaninių remisijų nebūna, šakneliniai sk, galvos sk nebūdingi, CNS pažeidimas (hemiparezė, spinalinė ataksija, spastinė paraparezė), gėrybinė odos limfocitoma, lėt artritas, likvore visada limfocitozė. Pažeidžiamos t.p. sistemos kaip II stad. Dgn: BKT, BŠT. Serolog tyr neatspindi ligos aktyv, nes 3-30% endeminių zonų gyvent t. Ak prieš borelijas. Borelijos sinoviniame skystyje, likvore, eritemos pakraščiuose. Dif dgn: 1.EE. 2.Išsėtinė sklerozė nuo III stad. 3.Odos paviršinių grybel susirgimų. 4.Žiedinės eritemos 5Dilgėlinės. 6.Rožės. Gyd: II (III) rež, P1 dieta. I stad. – Doxycyclini 100mg 2xd. per os 14 d. (eritemai), Amoxycilini 1000mg 3xd. per os 14 d. (gėrybinei odos limfadenomai). II stad. – Cefotaximi 2000mg 3xd. i/v 14d. (neuroboreliozei), Ceftriaxoni 2000mg 1xd. i/v 14d. (Laimo artritui). III stad. - Cefotaximi 2000mg 3xd. i/v 21d. (neuroboreliozei), Ceftriaxoni 2000mg 1xd. i/v 21d. (lėt atrofiniam akrodermatitui).Patogen – detoksikacijai Sol. Ringeri 500ml i/v. Kai yra neurologinių sutrik – diuretikai Sol. Manitoli 15% - 500ml i/v (per 8min.) ar Furosemidi 40mg. Simptom - NPP Indometacini 75 mg/parą; Diazepami po 2mg 3xd.; tº Paracetamoli 0,5. Prof: saugotis erkių įkandimų: repelentai, pieštukas „Pretex“ pasitepti rankogalius, apie kaklą. 23. Stabligė Tetanus, forma gravis (mitis, levis). Etiol: sukėlėjas Clostridium tetani, Gr+, anaerob, gamina atsparias aplinkos faktoriams sporas. Epidem: sukėlėjas būna žolėdžių gyvulių ir žm žarnose (daugiausia arklių išmatose). Užsikrėtimo kelias – per pažeistą odą. Imunitetas – antitoksinis. Klinika: ink. periodas – 4-15d., kartais ilgiau. Trūkčioja sužeista galūnė ir sk užgijusią žaizdą, trizmas (negali prasižioti dėl kramtomų r-ų. spazmų), risus sardonicus (kakta suraukta, antakiai pakelti, dantys sukąsti, akys primerktos), opistonusas (galva atlošta, liemuo ir nugara išlenkti, neliečia lovos), pilvas kietas, raum. įtempti, ↑ jautrumas triukšmui, šviesai. Dgn: klinika. Bendri uždegimi pokyčiai. Dif dgn: 1.Disfagiją – nuo pasiutligės, isterijos, epilepsijos (be sąmonės). 2.Trizmą – nuo periostito, periodantito. Gyd: I-ąją pagalbą suteikia traumatologas!!! Adsorbuoto anatoksino po 0,5ml po oda 3d. išeilės; po 30min i/m antitetaninio serumo po 100000-150000AV 3d. Prieš švirkščiant serumą tikrinamas org-o jautrumas praskietam arklio serumui į odą. Prieštraukulinis – Diazepami 2-3 ml i/v, droperidoli 0,25% 1-2 ml 4xd. i/m. Intubacija + O2 arba tracheostomija + dirbt. kvėpavimas. Acidozei – Sol. Trisoli i/v. Prof aktyvi imunizacija DTP vakcina (kokliušas+difterija+stabligė) 6k (3 mėn.-4,5mėn.- 6mėn.- 18mėn. -6m.- 16m.) ir traumų profil. Revakcinacija kas 10m. Komplikacijų prevencijai naudojami a/b. 24. Pasiutligė Rabies (lyssa, hydriphobia). Etiol: sukėlėjas Lyssavirus, є Rhabdoviridae šeimai. Jį sudaro RNR, apgaubta fosfolipidų ir glikoproteinų apvalkalu. Identifikuotos 4 Lyssavirus grupės. Epidem: inf. šalt– Europoje lapės, Š.Amerikoj skunsai, meškėnai, lapės ir šikšn, tropikų šalyse beglobiai ir naminiai vilkai ir šunys. Perdavimo kelias – įkandus pasiutusiam gyvūnui ir į pažeistą odą su jo seilėmis patenka virusas; retesniais atv virusą galima įkvėpt, pvz. lab eksperimentų metu. Imlumas ir imunitetas – visuotinis. Klinika: ink period g.b nuo kelių dienų iki kelių metų.Pirmi klinik pož paprastai pasirodo 20-90d po užkrėtimo. Prodrominiu periodu (2-4d. prieš ligą) skauda, patinsta ir parausta įkandimo vieta, pablogėja bendra savijauta, subfeb tº, ligonis tampa irzlus, sutrinka miegas. Pasiutligė gali pasireikšti 3 skirtingom formom: spastine, demencine ir paralyžine. Visos jos yra rimtos ir neišvengiamai baigiasi ligonio mirtimi (100%). Tiktai greita imunizacija po įkandimo gali sąlygoti pasveikimą. 1.Spastinė forma - ↑ jautr (hiperestezija). Bet koks dirgi sukel neadekvačiai stiprią reakc – spastinius r-ų susitraukimus, tremorą ar konvulsijas. Vystos aerofobija, hidrofobija. Veido cianozė, užkimęs balsas, išsiplėtę vyzdžiai. Šviesi sąmonė keičiais su delyrine būsena. Regėj ir klaus haliucinac. Vystos stuporas arba soporas. Ligonis miršta po 3-5d. 2.Demencinė forma – itin ryški hiperestez ir l sutrikus sąmonė. Ligonis greit išsenka ir prieš mirtį būna komos būsenoje. 3.Paralyžinė forma – vystos lėčiausiai (7-10d.). Simpt ne tokie ryškūs, ligonis g mirt prieš diagnoz pasiutligę. Liga g prasidėt po trumpo traukulių priepuolio. Sustiprėja seilėtekis ir traukuliai. Pasireiškia monoplegija ar paraplegija. Dažn mirštam staiga, be agonijos, dėl kvėp centro paralyžiaus. Dgn: kol žm gyvas – tik klinika ir epidemiol anamn. Negrio kūnelių nustatymas histologiškai tiriant nugaišusio gyvulio sm, mirusiojo sm, Amono ragą. Retrospektyvi dgn – teig biolog mėginys (mirusio sm emulsijos įšvirkščiama į triušio ar baltų pelių sm).Dif. diag: 1.Isterija. 2.Stabligė. Gyd: pati liga nebegydoma. Spec režimas – ligonis guldomas į atskirą užtemdytą palatą), P1 dieta, jei gali valgyti. Vėliau – parenteral maitinim. Žaizd t.b. nedelsiant išvalyta – reikia sunaikint virusą jo patekimo vietoje, neleist jam pasidauginti ir išplist. Išvalius tepti dezinfek medži. Specif gyd – norint gaut pasyvų imunitetą, kol bus sukurtas aktyvus, atliekama imunizacija žm Ig (20VV/kg) arba arklio Ig (40VV/kg). Rekomenduojama šias dozes paskirstyti aplink žaizdos vietą. Likusi vakcinos dalis suleidžiama m. gluteus srityje. Profil: * Gydomoji prof – vakcinacija po užkrėtimo antirabiniais Ig sukelia pasyvų imunitetą; * Preventyvinė prof – vakcinac gyvais ląstelių štamais, siekiant sukelti aktyvų imunitetą. Galima 2 rūšių imunizacija: 1) pirminė (preekspozicinė): rizikos gr. žm (veterinarai, eiguliai) – D0 – D28, po 1 m. revakcinacija; toliau – kas 3m.; 2)antrinė (postekspozicinė): po įkandimo anksčiau nevakcinuotų žm – D0 – D3 – D7 – D14 – D30, revakcinacija D90 nuo 1-os dozės. A)laukinis ir pagautas – aktyvi vakcinacija ir pasyvi (žm ar arklio Ig); B)laukinis ir nepagautas – aktyvi vakcinac būtinai, pasyvi pagal reikalą (kokia g.b. užsikrėt rizika); C)naminis – stebėti žm, jei šuo nesusirgo, skiepijimą nutraukiam (tuo atveju žm užteks 3 dozių D0 – D3 – D7). 25. Toksoplazmozė Toxoplasmosis chronica. (levis, mitis, gravis). Etiol: sukėlėjas Toxoplasma gondii (viduląstelinis pirmuonis). Epidem: zoonozė. Inf. šalt. – katės ir kt. jų genties gyv. Užsikrėt būdai – valgant blogai termiškai paruoštą ar žalią, užkrėstą toksoplazmų cistomis mėsą; geriant H2O ar valgant produktus, užkrėstus oocistomis, patekusiomis iš infekuotų kačių išmatų; transplacentiniu keliu; hemotransfuzijų būdu; org. transplantacijų atv.; atsitiktinis užsikrėt dirbant lab-e. Imlūs jauni žm, vyresni kaip 60m. serga retai.Patog: I.Tachizoitai- nelytinė invazinė forma. II.Bradizoitai- persistuoja infekuoto šeimininko aud-e lėt infekc atveju.. III.Sporozoitai- atsiranda vykstant lytiniam vystymosi ciklui kačių žarnyne (t.y. galutinių šeimininkų žarnyne). Klinika: ĮGYTA: kai imunitetas norm. – 80-90% besimp, o 10-20% būding triada: 1)limfadenopatija, 2)subfebrili tº, 3)asteninis sind. Kai imunodeficitinė būklė – pažeidžia CNS, plaučius, akis, širdį. ĮGIMTA: bėrimas, gelta, hepatolienalinis sindr., meningoencefa-litas, hidrocefalija, sm-e sukalkėjimai, epileps, spazminiai paralyžiai, psichinis atsilikimas, vaisiaus žuvimas. Diag: 1.Parazitolog tyr. – tiria dažytus likvoro, kr-o bei punktatų preparat imunofluoresc metodu. 2.Serolog tyr.(ELISA) – ieško IgM+IgG titro augimo kr serume, atsiran 1-2 sav. po užsikrėtimo. 3. PGR Dif dgn: 1.Hemoliz gelta. 2.Infekc. mononukleozė. 3.Limfoma. Gyd: III rež, P1 dieta. Užsikrėtusios nėščios mot. – Spiramicini 3g/parą, Pirimetamini 25 mg/dieną. Naujagimiai – Spiramicini 100mg/kd/parą-(nepasižymi teratogeniniu poveikiu), Sulfadiazini 85 mg/kg/parą. Sveiki asmenys, užsikrėtę po gimimo, gydomi tik, jeigu yra miokarditas, perikarditas, polimiozitas, hepatitas, encefalitas. Būtų: Azitromicinas Makrolidas. Profil: valgyti tinkamai termiškai paruoštą mėsą. Gerai nuplaut vaisius ir daržoves. Asm. higiena: plauti rankas prieš valgį, po kontakto su katėmis, žalia mėsa ir žeme. Dirbant darže – pirštinės. 26. Vidurių šiltinė Typhus abdominalis. Etiol: sukėlėjas (žm patogeniškos): S.typhi, S.paratyphi A, S.paratyphi B. Žm patogeniškos salmonelės є A B C D serogrupėms. Gr- lazdelės.. Antigeninė strukt.: žiuželinis H-Ag ir somatinis O-Ag. Epidem: inf. šalt. – ligoniai, rekonvalescentai, lėtiniai bakt. nešiotojai. Užsikrečia nuo nešiotojų tiesiog arba per užkrėstą H2O, maistą. Imlumas – visuotinis, daugiau jauni žm, imunitetas – specifinis ilgas, patvarus. Klinika: ink. period 7-23d. Prasideda lėtai, bet g. ir ūmiai. Tipinis klinik vaizdas: karščiav, intoksikac, leukopen, santykinė bradikar, hepatosplenomegal, rozeolės. Recidyvai – ypač tuomet, jei greitai buvo paskirtas adekvatus antibakt gyd. Ir dėl to nutrauktas natūralaus įgyto imuniteto formavimasis. 3-5% lieka nešiotojais (lieka tulžies p. ir šlapimo takuose). Komplik: 1.Kraujav. iš žarnyno. 2.Perforac. 3.Nekrozuojantis cholecystita. 4.Metastatinės inf. (aneurizmos, osteomielitas, meningitas). 5.CNS pažeid. 6. DIK. 7.Šokas. Dgn: BAKTERIOLOGINE: 1)Kr. pasėlis (spec. terpė su tulžim) – I-ą sav. teig. >90%; III-ą sav. teig. ~50%; vėliau teig. rečiau. 2)Išmatų pasėlis – I-ą sav. dažn neig., o jau I-os sav. gale ~50% teig. 3)Šlap pasėlis I-os sav. gale. SEROLOGINĖ – tik retrospektyvi vid. šilt. diag. Vidalio reakc. teig. nuo 10-14 d. (Vidalis netinka, jei yra recidyvas, jiem darom hemokultūras). Rasti AK prieš O-Ag g.b. klaidingai teig dėl kryžmin reakc. su kt. D,A,B gr. salmonelėm. H-Ag kryžminis reaktyvumas dar didesnis. Pastoviai randant AK prieš Vi Ag, reikia įtarti S. typhi nešiojimą. Dif dgn: 1.Gripas. 2.Pneumonija. 3.Sepsinis endokarditas. 4.Miliarinė TBC. 5.Trichineliozė. 6Limfogranuliomatozė. Gyd: IIrež, dieta – maistas pertrintas, lengvai virškinamas. PER OS: Amoxycylini 4-6g/p 2sav.; Ciprofloxacini 500mg 2xd. 2sav.; Bactrim 960mg 2xd. 2sav. I/V: Ceftriaksonas 3g/p 3-5-7d.; Ampicilinas.Prof: bendros sanitarinės ir higien normos. Ligonio bute – dezinfekc. Vakcina rekomenduoj vykstantiem į tas šalis, kur galimas užsikrėtimas, ypač per H2O. Vakcinos: 1.Gyva peroralinė vakc. (kontr.-ŽIV). 2.Parenteral negyvų šiltinės lazdelių vakc.-nerekomenduotina. 3.Vi polisacharido vakcina. 27. Hospitalinės infekcijos: Tai tokia infekc, kuria žm užsikrėtė bet kuriame ligoninės skyriuje jam ten būnant ir dar tam tikrą laiką išvykus namo iš ligoninės. Jai priskiariamos visos infekc ligos tarp jų ir pneumonija, pielonefritas, sepsinė infekc, abscesas ir t.t. Dažn sukėlėjai – salmonelės, ešerichijos, klebsielės, pseudomonos, jersinijos, stafilok, anaerob bakteriodai, kandida, rota ir kt virusai. Skiriamos: a)egzogeninė inf- gauta nuo ligonių ir med personalo per nedezinf buities bei med aparatūrą, b)endogen – sukelta sąlygiškai patogenin mikrofloros, kuri dibiozės ir imunodeficito atvejais dėl netinkamo gyd a/b g.sukelt sunkių komplikac ir net sepsį. HI rizikos faktoriai: ilgas gyd stacionare, sunki liga , koma, gydymas intensyvios terap skyriuj, imunosupres būklė, metabol ligos (CD,nutukimas), LOPL, amžius, prailginta komplikuota chirurg intervenc, nepakank slauga (pragulos), parenterinės intervenc, invaziniai tyr, traumos, ilgas gyd a/b, higienos nesilaik, aseptik pažeid, jei susirgę neizoliuojami paplinta rezistentiški štamai. Hospitalinės infekc – 1.Pirminė kr ( kada nustatomas sepsis ), 2.Operacinių ž-ų – jei per mėn laiko supūliuoja nuo operac –hospitalinė, 3.K-ų ir sąnarių, 4Šlap takų, 5.Kardiovaskulinės sist, 6.CNS, 7.Akių, ausų, nosies ir burnos. 8.Viršk sist, 9.Lyt takų. 10Odos ir minštųjų aud ( pragulos ir nudegimai ) 11.Kvėp takų, 12.Naujagymių pūslelinė (kai gauna nuo personalo ar mamos ) 13.Sistem infekc (tymai, vėjaraupiai ). Prevencija: 1.registracija –nenutylėti atvejų, 2Infekcinių ligų kontrolės komitetai 3.Racionali antimikrobinė terapija 4Mikrobų perdavimo prevencija – instrumentai, buities daiktai, maistas ir t.t. 5.Ligoninės aplinkos sanavimas – dezinfekc, vėdini. 6Dirbančių, ligonių ir lankytojų mokymas. 7.Medicininė personalo priežiūra (skiepai). 8.Medic įrankių sterilizac ir procedūrų aseptika, vienkartinės priemonės, riboti parenterini veiksmus. T.p ligonių izoliac. 28. Pneumocistozė. Pneumocistozė –[tai grybelis su pirmuonio savybėmis] suk. Pneumocystis carinii (intraląst., patogen. tik imunosupresyviem). Užsikrečia per orą, tiesiogiai. Klinika: sausas kosulys, dusul, tº, bendros būklės pablogėj, negydant – mirtis. Dgn: Rô (pneumonija); kr. dujos (hipoksija PaO2 10 procentų bronchų išplovų. Trimetoprimo ir sulfametoksazolio 2,5 amp/10kg/d, infuzijos į/v kas 6val, trukmė 17-20d. Metilprenizolono 240mg/d. Jei šio vaisto ligonis netoleruoja, tai jį galima pakeisti pentamidinu į/v po 4 mg/kg per d kas dvi val; trukmė trys dienos. Kartu reikia švirkšti folinės rūgšties į veną. 2.vidutinio sunkumo forma: PaO2 >50mmHg, bendroji būklė bloga. Trimetoprimo ir sulfametoksazolio 2,5 amp/10kg/d, infuzijos į/v kas 6 val,tik trumpesnį laiko tarpą. Jei ligonis vaistus toleruoja, tai pereinama į peroralinę vrtojimo formą. Prednizolono 40mg/d. Jei ligonis netoleruoja šių vaistų: pentamidinoaerozolio 300mg/d iki 15d, kai PaO2 >65mmHg; klindamicino 900-1000 mg/d su primachino 15mg/d, iš viso 3sav; dapsono 100mg/d ir trimetoprimo 20mg/kg/d. 3.lengva forma: PaO2 >70mmHg ir gera klinikinė būklė. Trimetorpimo ir sulfametoksazolio gerti 4-6tab. (160/800 mg) per d (21-ą dieną). Kitos gyd priemonės: deguonis;folinės rūgšties 50mg/d kartu su trimetreksatu; natrio acetilcisteino. 29. ŽIV infekcija. Etiolog: sukėlėjas – žmonių III tipo T limfotropinis virusas. ŽIV virusas є retrovirusų šeimai. Virusai t didelio molek svorio RNR, kuri gali įeiti į DNR (proviruso būklę) dėl spec. fermento, būdingo šiai šeimai – atvirkštinės transkriptazės. Virusą galima rasti kr, spermoje, seilėse, ašarose, likvore. Šiuo metu žinomi 2 žm imunodeficito virusai: ŽIV-1 ir ŽIV-2.Europoj vyrauja ŽIV-1, o Afrikoj- ŽIV- 2 Klasifikac: 1)Ūmi infekc. (ar besimptomė). 2)Sindr., kurie susiję su ŽIV. 3)AIDS. Klasifikacija pagal CD4: 1) >500mm3 arba >29%; 2)200-499 mm3 arba 14-28%; 3)38ºC, viduriav be priežasties ilgiau nei 1mėn., gauruotoji liežuvio leukoplakija, juostinė pūslelinė, periferinės neuropatijos. C kateg. – AIDS, bronchų, trachėjos, plaučių, stemplės kandidomik, ekstrapulmoninė kokcidiomik, ekstrapulmoninė kriptokok, žarnų kriptosporidio, CMV, encefalopatij, kapoši sarkoma, pneumocistinė pneumonija, išsekimo sindromas. Epidemiol: pirmosios žinios atsirado 1979-1980m. PSO mano, kad daba pasauly užsikrėtę ŽIV 42 mln., 24 -jau mirusių. ŽIV inf. yra jaunų žm liga, nes ¾naujai užsikrėtusių asmenų yra jaunesni nei 25m. LT 1-as atvejis užregistr 1988m. Inf. šalt – sergantieji AIDS ir sveiki viruso nešiot. Perd. būdai – per kraują ir jo komponentus (intraveniniai narkotikai, kraujo transfuzijos), per nesterilius instrumentus, lyt, transplacent. Buitiniu būdu AIDS neplinta. Daba plinta B potipis. Patog: ŽIV replikaci ciklas: a)Viruso prisitvirtinimas prie ląst CD4 receptoriaus. b)Provirusinės DNR sintezė pagal RNR kopiją veikiant atvirkštinei transkriptazei. c)Viruso įsiskverbimas į ląst genomą. d)Viruso balt ir RNR sintezė. e)Visų viruso dalelių surinkimas ir apgaubimas apvalkalu. f)Naujas virusas. ŽIV naikina žm imun sist, todėl org praranda atsparumą plačiai paplitusiems, sveikiems žm nepatogeniškie pirmuonim, grybeliams, virusams. Manoma, kad CD4 ir T supresoriai yra vieni iš pagrindinių imuninės sist veiklos reguliatorių. Visa imuniteto sist yra genetiškai užkoduota. Atsparumas ligoms yra glaudžiai susijęs su aud-ų suderinamum kompleksu MHC, su genais, ypač su HLA D sritimi, kuri yra 6-oje žm chromosomoje. Max imunin atsakas atsiranda 2-ąją ligos sav. Tuo metu B limfocitai sintetina specifiškus Ak, o CD8 ląstelės naikina ląsteles, į kurias spėjo įsiskverbti Ag. ŽIV viruso membranoje yra gp120 balt, kuris traukia CD4 glikoproteiną, esantį CD4 ląstelės membranoje. Taigi žm org-e ŽIV prisitvirtina prie visų CD4 turinčių ląst. T ląst, į kurias patenka ŽIV, nebeatpažįsta Ag, nes sutrinka jo specif receptorių esančių ant ląstelės veikla. Dalis CD4 ląstelių suyra, dalis susiklijuoja į neaktyvius limfocitų tinklus. Nykstant CD4 ląstelėms, mažėja ir jų sintetinamų baltymų IL-2 iki IL-10 kiekis, interferonų, CD8 skaičius, B ląstelių. B limf, negaudami signalo, praded sintetint nespecifiškus Ak, silpnėja natūraliųjų kilerių bei makrofagų aktyv. Palengva visai išnyksta imun reakc į svetimus Ag. Todėl tokie žm dažn serga TBC, odos ir gleivinių pūsleline ir kt. ligomis. Iš brand p24; iš apvalkalo gp120, gp40, gp41. Klinika: pirminiai kliniki pož є nuo viruso diseminacijos org-e. Laikas nuo užsikrėtimo iki pirminių klinik ligos požymių vid. ~6 d. – 6 sav. (I stad.): bendras silpn, galvos sk, kartais pykin, vėmi, viduriav, mononukle, tonzilitas. Objektyviai randama: ↑kep ir blužnis, persistuojanti generalizuota limfadenopatija (>2gr., neįskaitant kirkšnių, simetriškai, nesuaugę, neskausmingi), urtikarinis bėrimas, kartais lydimas opelių burnoje, l. būdingas pož – n. facialis vienos arba abiejų pusių paralyžius, mono arba polineuritai. Po 5-7 m. atsiranda bendri intoksikac simpt: recidyvuojantis karščiav ilgiau kaip 3mėn., bepriežastinis svorio netekimas, limfadenopati, silpnum, negalavim, bepriežastinis viduriav, naktinis prakaitav, nespec odos ir gleivinių ligos. Kuomet jau stipri ŽIV inf. – oportunistinės ligos ir piktyb augliai. T.p. pažeidžiamos įv. organų sistemos: 1. Hematolog ligos (anemijo, trombocitope). 2.Pl ligos (pneumocistozė, TBC, kandidomik, aspergiliozė, toksoplazmozė, CMV). 3.V/t ligos (amebiazė, salmonel, šigeliozė). 4.Odos ir gleivinių ligos (sifilis, burnos kandidomi, dermatofitijos, herpes 1 ir 2, Kapoši sarkoma, psoriazė). 5.Kepenų ir kasos ligos (hepatitai B, C, D, pankreatitai). 6.NS ligos (toksoplazmozė, sm-ų sifilis, kriptokoko). 7.R-ų ligos (miastenija, nekroz vaskulita). 8.Inkstų ir šlap takų ligos (glomerulonef). 9.Akių ligos (keratokonjuktyvitai, tinklainės limfoma). 10.Reumatolog ligos (reaktyvūs artritai). 11.Š ligos (perikardi, endokard). 12.LOR ligos (sinusita, otitai). 30. ŽIV pozityvių asmenų nustatymas ir dispanserinis stebėjimas. Galimos 3 situacijos: 1)žm kreipiasi į gyd, kai įtaria, kad g.b. užsikrėtęs ŽIV; 2)žm paguldytas į ligoninę dėl kažkokios ligos, o jo būklė negerėja, atsiranda naujų, neįprastų ligai simptomų. Tyrimui reikia gauti žodinį ligonio sutikimą; 3)į ligoninę paguldytas sunkios būklės ligonis (koma, smeg. abscesai), tiriam skubiai. Gerai išklausinėti anamnezę: užsikrėtimo data ir būdas, partnerio seropozityvumas, mirę nuo ŽIV artimieji, socialinė kilmė, buvusios intervencijos, varginantys simpt (silpn, prakaitav naktim, svorio kritimas, viduriav), kr.perpylimai, narkot, alkohol, kelionės į Afriką, Aziją, namuose laikomi gyvūnai, alergijos vaistams. Klinikinė apžiūra: bėrimas (ieškoma kandidomiko, gauruotosios liežuvio leukoplakijos, apoši sarkomos), oda ir gleivinės, čiuopiami limf, jų dydis, skaičius, čiuopiamos kep, bluž, tiriama neurologiškai, nustat plaučių būklė, apžiūrmi lyt. org. ir išangė. Lab. tyrimai: 1.Western blot. 2.Kr formulė, trombocitai, ENG. 3.CD4, CD8, 4.p24 Ag. 5.B2 mikroglobulinai. 6.Proteingrama. 7.Transaminazės. 8.Sifilio serolog. tyr. 9.HBV serolog. tyr. 10.HCV serolog. tyr. 11.Toksoplazmozės IgG ir IgM serolog. tyr. 12.Tuberkulino mėginys. 13.Krūtinės ląstos Rô. 14.Apžiūrim akių dugną. Reikalinga ginekologo konsult. Dispanserinis stebėjimas: sekti CD4 dėl gyd, vakcinuoti nuo pneumokokinės pneumonijos, HBV, nustatyti konsultacijų metu, kokiais patogenais žmogus infekuotas. 31.ŽIV infekcijos gydymo principai. 1.Nukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai: Veik mech.: perdavimo blokada, kai struktūrinis pirimidino analogas įsiskverbia į virusinės DNR kopijas, blokuoja tolesnį nukleotidų jungimąsi. Zinovudinas Indikac: ūm ŽIV infekcijos pož; ankstyvieji ŽIVpožymiai ligoniams, turintiem mažiau nei 500 limfocitų CD4mm3; asimptominiam ligoniam, kurių biologiniai infekcijos rodikliai progresuoja (mažiau nei 200 CD4mm3); ligoniam, kurių limfocitų CD4 yra 200-500mm3 ir greit mažėja. Šal pov.: anem, neutropenija, anoreksija, miopatija(su kreatinkinazių didėjimu), nuovargis, astenija, silpnumas, cefalitas. Didanozinas Indikacijos: vaikai ir suagusieji, ilgiau kaip 6mėn sergantys AIDS, pablogėjus klinikiniai ir imunologiniai būklei, gydant zinovudinu. Šal pov.: pilvo sk, diarėja, pykinimas, vėmim, pankreatitas, hepatitas, cefalitas, nemiga, hipertrigliceridemija, hiperuricemija, hipovolemija, aritmija, perifer neuropatijos, konvulsijos. Zalcitabinas- Indikac: suaugę sergantys AIDS žm (simptomatiški) ir netoleruojantys zinovudino, arba pablogėjus klinikiniai ir imunologinei būklei. Šal pov.:vėmimas, pankreatitai, karščiav, perifer neuropatijos, išbėrimai, stomatitai, burnos opelės. Stavudinas- Indikac:suaugusiem, užsikrėtusiem ŽIV žm, netoleruojantiem zidovudino ar kt antivirus vaistų, arba šie vaist nefektyvūs ar kontraindikuotini. Šal pov.: pilvo sk, pykinim, perifer neuropatijos, traukuliai. Lamivudinas­- Indikac: neefktyvūs kt antivirus vaist; efektyvus su zidovudinu. Šal pov.: pilvo sk, pykinimas, periferinės neuropatijos,traukuliai. II.Nenukleozidiniai atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai: Delaviridinas-nenukleozidų atvirkštinės transkriptazės inhibitoriai.Veik mech.: atvirkštinės transkriptazės inhibitorius. Indikacijos: AIDS. Šal pov.: išbėrimai. III.Proteazių inhibitoriai: Sakvinaviras­-. Indikacs: ŽIV infekcija ligoniams, vyresniem nei 13m., geiausia kartu su atvirkštinės transkriptazės inhibit; ligoniam, kurie jau buvo gydyti kitais antivirus vaistais. Šal pov.: pykini, vėmim, pilvo sk, burnos gleivinės išopėjimai, apetito sumažėj, astenija, bėrimai, perifer neuropat, galvos sk, svaigimas, galūnių susting bei tirpimas, mažėja cukraus kiekis, neutropenija, padidėja transaminazių aktyvumas. Indinaviras- Indikac: kartu su kt antivirus vaistais skiria gyd suaugusiems, užsikrėtusiems ŽIV-1 žm tiek prasidėjus ligai, tiek imunodeficito atvejais. Šal pov.: inkstų akmenų susidarymas su sk juosmens srity, hematurijos, proteinurija, kristalurija; asimptominė bilirubinemija, vyraujant netiesiog bilirubinui, kartu padidėja transaminazių aktyvumas bei šarminės fosfatazės kiekis; pykinimas, pilvo pūtimas, sausumas burnoje,skonio sutrik, pilvo sk, n-ų sist sujaudinimas, galvos sk, nemiga, parestezijos, odos bėrimai, jos sausumas, limfmazgių padidėjimas. Ritonaviras Indikac: vartoja suaugusiem ligoniam, užsikrėtus ŽIV-1, gydyti tiek ligos pradžioje, tiek išsivysčius imunodeficitui kartu su kitais virusiniais vaistais. Šal pov.: pykin, vėmi, viduriav, veido parestezijos, nemiga, galvos sk bei svaigimas,odos bėrimas bei niežulys, kosulys. Nevirapinas­- Indikac: užsikrėtus ŽIV suaugusiem žmonėm gydyt kartu su kt vaistais: atvirkštinės transkriptazės ir proteazių inhibitoriais. Šal pov.: dažn odos bėrimai, įv dydžio bei formos makulopapulės, eritemos liemens, veido, galūnių srityje, kartais jas niežti. 32.Živ infekcija. AIDS sindromas, diagnostika. Dgn: ELISA – imunoferment metodas. Jo esmė: specifiš Ak, reaguodami su Ag (prieš ŽIV – totaliniai Ag), sudaro kompleksą, kurį nustato spalvinė reakcija su krienų peroksikoze. Reikia tureti daug tiriamojo žmogaus kraujo serumų. Western Blot (l. specifiškas) – viruso baltymai elektroforezės būdu skirstomi ant nitroceliuliozinės juostelės. Ak parodo imunofermentinė reakcija, t.y. atskiros, stipriau nusidažiusios juostelės. Mėginys neigiamas, jeigu nėra juostelių. ŽIV-RNR-PGR (=kopijų sk.) – kol sukėlėjai yra intraceliuliariai, nust. visos inf., kol nėra Ak. NASBA – nukleininių rūgščių nustatymas kraujyje. Tyrimas vyksta 4 etapais. Greitieji (ekspres) metodai – atliekamos spalvinės arba agliutinacijos reakcijos serume ar kraujyje. Dažn taikoma, kai reikia skubaus ats, ar ligonis užsikrėtęs, ar naujagimio įgimtai infekcijai. Kr. formulė, ALAT, ASAT, kreatininas. Kai yra lango periodas, tiriam PGR ir expres. Oportunistinės infekcijos. 1.Pneumocistozė – suk. Pneumocystis carinii (intraląst., patogen. tik imunosupresyviems). Užsikrečia per orą, tiesiogiai. Klinika: sausas kosulys, dusulys, tº, bendros būklės pablogėjimas, negydant – mirtis. Dgno: Rô (pneumonija); kr. dujos (hipoksija); ↑LDH aktyvumas kr-y; skreplių mikrobiol.tyr.; pl.biopsija. Gyd: Bactrim (bėrimai, anemija, hepatitas); Dapsono (hemolizė, pyk., vėmimas); Pentamidino aerozolio (kosulys); pneumocistozės – Bactrim, kortikosteroidai. 2.Toksoplazmozė – suk. Toxoplasma gondii (intraląst.). Klinika: neurotoksoplazmozė (galvos sk., nemiga, tº, traukuliai, sąm. sutr., hemiparezė); akių toksoplazmozė (akių hiperemija, uveitas, reg. silpn.); plaučių (↑ tº, dusulys, pneumonija); išplitus (šokas, ūm. kvėp. nepakank., neurolog. simpt., kep pažeid.). Dgn: Rô-smeg. abscesas, juosm. punkcija-likvore saikinga citozė, ↑B, Ak-BMR. Gyd: Pirimetaminas; alternatyvus gydymas pro burną (klindamicinas+1, klaritromicinas+1,dapronas+1,azitromicinas+1); i/v-sulfadiazono+pirimetamino. 3.Kriptosporidiozė – Cryptosporidium parvum (intraląst.). Užsikrečia prarijęs oocistą, per užterštas rankas. Klinika: žarnų kriptosporidiozė (↑ tº, vėm., profuz. viduriav., svorio kritimas, pilvo sk.); tulžies takų kriptosporidiozė (dažn. asimptomė, pasitaiko kartu su žarnų). Dgn: išmatų tepinėlis, žarnų bioptato histolog. tyr. Gyd: Paramomicino; Azitromicino; smecta; rehidratacija. 4.Kandidomikozė – candida grybeliai – nespalvoti, nesudarantys kapsulių.Tai pati dažn opurtinistinė liga kai CD4 kiekis sumažėja mažiau 350mm3. Klinika – burnos kandidamikozė –tai dažn balkšvos, lengvai nusitrinančios dėmės bet kurioj burnos vietoj. Stemplės – skausming rijim, apetito stoka, ir liesėjim. Skrandžio – būdingas dažnas viduriav. Išangės – perinatalinis iššutimas, labai niežti, dažnai plinta į tarpvietę. dgn: tepinėlio, bioptato mikroskopija, Ag paieška. Gyd: skalaut burną skiedžiant fungizono 2 ml veikimo vienetų su 1,4% sodos tirpalu, burnos, stemplės kandidomikozei – flukanozolo (200mg/d -3 dienas, po to 15 – po 50mg), ketokomezolo. 5.Herpes simplex virusai –. Etiol.:Virusas DNR, herpes labiales, herpes genitalis. Epidem.:Inf. šalt.:serg ir nešiot. Užsikrečia per pažeistą odą ar gleivinę tiesiog kontakto metu, oro lašeliniu ar lyt būdu. Klinika.: Ink. Period 4-5d. Staiga išber lūpas, veidą ir lyt org, odos perštėj, sk, niežulys prieš bėrimą. 0,1-0,3cm pūslelės, pilnos skaidraus skysčio, pamažu drumstėja, po 3-5d., pūslelės išdžiūsta ir virsta šašais. regioniniai limf, gingivovaginitas (vaikams), balanitas, uretritas. Jei infekcija generalizuojas  meningoencefalit, keratitas, iridociklitas. Dgn. Tyr.: BKT-limfocitų, BŠT, odos mėginys su spec. Herpes Ag., imunoflorescencinis mėginys, puslelių turinio tepinėlis - daugiabranduolės gigantinės ląstelės - Canko ląst., KSR-komplem. sujungimo reakcija, HSV1 ir HSV2 IgG ir IgM kraujo serume ir likvore, . Likvore (HSV 1): 1.maža – vidutinė citozė (20-300 x 106g/l), 2.vyrauja limfocitai, 3. normalus ar saikingai padidėjęs baltymo kiekis (0,3-2g/l), 4.likvoro/kraujo gliukozės santykis normalus (1/2) ar kiek sumažėjęs 5.dažnai – eritrocitai. Gyd.:Acikloviro 200-400, paros dozė 1g per os ,jei yra neurol simptomatika į/v. Diazepamas, B gr.vit, Analgetikai, Antipiretikai,Dehidratacija (Manitolis, Furazemidas) 6.Epštein Baro virusinė infekcija – šis virusas sukelia liežuvio gauruotą leukoplakiją – pasireiškia liežuvio kraštų keratoze ir vertikaliomis linijomis. Toj vietoj atsiranda vaskuliarizacija, ją dengia balkšvos plėvelės. Pasitaiko maždaug 30% seropozityvių žmonių. Gyd - AZT arba acikloviro 5tab. 3/dienoje, 20 dienų. Vietiškai vitaminas A. 7.CMV –sukėlėjas citomegalo virusas priklauso herpes šeimai, randamas 70% žmonių kurie t normalų imunitetą. Virusą g rasti didelių ląst viduje. Živ infekc aktyvina virusą org-e. Klinika: retinitas: -karščiav, regėjimo silpnėj, akių dugne – hemoragijos tinklainėje su uždeg ir vaskulitu. Kolitas – karščiav, pilvo sk, viduriav kraujingom išmatom. Gastritas ir ezofogitas, perifer neuropatijos, pneuminija – kosulys, karštis, dusulys. Diagn: Lab tyr: akių dugno tyr, tinklainės angiograma, viruso ieškojimas biopsinėje medž-e, kolonoskopij, fibrogastroskop, bronchų išplovos, juosmeninė punkcija, CMV ag ieškoj leukocituose ar bronchų išplovose. Gydymas: gancikloviras 10mg/kg /dienoje į/v 2 kartus. Trukmė -3 sav. Palaikomasis gancikloviro 5mg/kg per dieną iki gyvenimo galo 33. Dehidratacijos klinikiniai požymiai. Hipovoleminis šokas Dehydratatio. (Iº), 1-3% kūno masės Laisvi viduriai, išmatos g.b. vandeningos, tuštinamasi ne dažniau kaip 3xparą. Pykina ir vemia ne daugiau kaip 2-3xparą. Džiūsta burna. Saikinga tachikardija. AKS nepakitęs. (IIº), 4-6% kūno masės Gausiai vemia ir viduriuoja, tuštinasi 4-6xparą, bet išmatų labai daug. Stiprus troškulys. G.b. ↑ tº. AKS >90 mmHg. ↓diurezė, bet >30 ml/h. Psichomotor sujaudinimas. Blyškumas. Sausas ir su baltu apnašu liežuvis. (IIIº), 7-9 % kūno masės Tuštinas 10 ir daugiau k/parą, išmatų l.daug, dažn viduriav ir vėmim silpnėja. Troškulys silpnėja. Mažėja tº. Liežuv sausas, balsas prikimęs. „Skalbėjos rankos“, „tamsūs akiniai“ apie akis. Ryški tachikardija. Pulsas silpno prisipildymo. AKS 10% kūno masės – hipovoleminis šokas Kūno r-ų traukul. Oda cianoziška, šalta. Anurija. Neišmatuojamas AKS. Neapčiuopiamas perifer krg. pulsas. Gleivinės sausos. „Facies choleretica“ – veido bruožai aštrūs, akys įdubusios, po akimis juodi lankai, skruostai įdubę. Hipotermija. Hipovoleminio šoko gydymas Kai I-IIº - peroralinė rehidratacija. Kas 2-3 min. ligonis girdomas oratiliu: NaCl 3,5g, NaHCO3 2,5g, KCl 1,5g, gliukozės 20,0g, virinto H2O 1000,0g; arba rehidronu. Kai III-IVº - i/v. Pirminė rehidratacija: Trisolis – NaCl, NaHCO3, KCl, aqua. Disolis – NaCl, NaHCO3, aqua. Antrinė rehidratacija – per 6 h sulašinamas (sugirdomas) prarastas skysčio kiekis. 34. Šeimos gydytojo priešepideminis darbas. 1.išsiaiškint sergančius infekc liga. 2.pranešt apie ligonį higienos cenrui, užpildant skubų pranešimą apie infekc. ligą 3.nukreipt ligonį į infekc ligoninę ar jį gydyti namie 4.vid šiltinės, paratifų epidemijos židiny tirti ir stebėti su ligoniu bedravusius žm 5.išmokyt namie gydomo ligonio namiškius atlikti bėgamają dezinfekciją 6.dispanserizuot persisrgusiu vid.šiltine, paratifais, maliarija, taip pat atvykusius iš epidemiškai nepalankių šalies ar užsienio raj. 7.dirbt sanit. švietimo darbą apylinkėje. 35. Med. Darbuotojų apsauga nuo krauju plintančiu ligų. Rizik gr: slaugyt, akušer, chirurg, ginek, lor, invazinės radiacijos specialistai, med.seserys, stomatologai, med. Studentai Ligoniai nuo kurių didesnė rizika užsikrėsti: infekuoti ŽIV, AIDS, narkom, homoseks, prostit, kaliniai, asocialūs asm. Apsauga;ką reikia daryti susižeidusdarbo metu: kelias min. plauti žaizdą vandeniu ir muilu ir po to plauti 70% spiritu arba 5% Na hipochlorido mišiniu. Paimti paciento ir susižeidusio kraujo ir ištirti dėl HBV, HCV, CMV, ŽIV. Tai būtina atlikti anksčiau nei 8d po traumos. Tyr kartoti po 3 ir 6 mėn. Pradėti profil. gydymą azidotimidinu. Būtina informuot apie įvykį med įstaigos darbo apsaugos inspektorių, epidemiologą. ŽIV1 ŽIV2 virusas išorinėj aplinkoj greit žūva. Bet palankiom sau sąlygom išsilaiko iki 2 sav. Kad išvengti užsikrėtimo ŽIV (nors užsikrėsti galimybė 100 kartų

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 13705 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
7 psl., (13705 ž.)
Darbo duomenys
  • Ligų ir traumų konspektas
  • 7 psl., (13705 ž.)
  • Word failas 307 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Infekcinių ligų nagrinėjimas: pasiutligė

Infekcinių ligų nagrinėjimas: pasiutligė Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Odos ligų teorija

Odos ligų teorija Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Infekcinių ligų nagrinėjimas. Pūslelinė

Infekcinių ligų nagrinėjimas. Pūslelinė Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Vidaus ligų teorija

Vidaus ligų teorija Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Odos ir venerologinių ligų teorija egzaminui

Odos ir venerologinių ligų teorija egzaminui Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Infekcinių ligų sukėlėjai

Infekcinių ligų sukėlėjai Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Vidaus ligų pagrindų teorija

Vidaus ligų pagrindų teorija Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Akių ligų teorija

Akių ligų teorija Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Infekcinių ligų paplitimas Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo ir lyginamoji analizė su kitomis šalimis

Infekcinių ligų paplitimas Lietuvoje po nepriklausomybės atgavimo ir lyginamoji analizė su kitomis šalimis Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Vidaus ligų propedeutika ir vidaus ligų pagrindai

Vidaus ligų propedeutika ir vidaus ligų pagrindai Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Vidaus ligų propedeutika: vidaus ligų pagrindai

Vidaus ligų propedeutika: vidaus ligų pagrindai Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą

Odos ligų aprašymai

Odos ligų aprašymai Ligos ir traumos Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt