Odos ir venerologinių ligų teorija egzaminui

1) Oda, funkcijos Oda sudaryt iš 3 dalių: epiderm, dermos ir poodinio ląstelyno. Epidermio ląstelių pagr.masę sudaro keratinocit.Epidermis susideda iš 5 sluoksnių: a)Pamat stratum basale sudaryts iš vien eilės cilindrinių ląst., yra Langerhanso ląstelių. Šiame sl. ra melanocitai gaminantys melaniną; b)Dygl stratum spinosum sudar iš kelių eilių keturkampės formos ląstelių, kurių ataugos sudaro protoplazminius tiltelius; c)Grūdėt stratum granulosum sudaryt iš vienos-dviejų eilių ląst panaš į ištemptą rombą; d)Skaidr stratum lucidum sudary iš 1-3 eilių plokščių ląst, kurių dauguma neturi branduolių. Jis nepraleidžia H2o ir elektrolitų; e)Rag stratum corneum ląst neturi branduolių, sudarytos iš keratino ir yra negyvos. Epidermis kraujagyslių neturi, maitina tikros odos spenel sluok. Epidermio ląstelės visiškai atsinaujina per 26-28 d. Derma: joje išsidėstę odos priedai, limfiniai ir kraujo indai, nerviniai elementai. Sudaryta iš 2 sluoksnių: Spenelinis stratum papillare Tinklinis stratum reticular. Poodis-jungia odą su po ja esančiais aud. Paodį sudaro jung aud tinklas, kuris retesnis, nego tikroj odoj,tarpus užpild.riebal ląst, čia praeina kraujagyslės ir nervai, limfagyslės. Šia lokalizuojasi prakaito liaukų dalys. Paodis suteikia kūnui formą, apsaugo nuo šalčio ir traumų, yra maisto medžiagų šaltinis. Jo storis priklauso nuo amž, lyties, konstitu. Odos priedai–plauk,nagai,prakait,riebalų.liauk Odos f-jos:Apsauginė-barjerinė, Imunologinė, termoreguliacinė, medž. apykait, rezorbcinė,sekrecinė, jutiminė, estetinė-fenotipinė. a)Apsauginė-atlieka visi odos sl. Oda apsaugo vid. organus nuo mech, chemin, terminių, spindulinių dirgiklių bei mikrobų. Mechani smūgius amortizuoja eląst ir kolageninės dermos skaidulos bei paodis. Raginis sluoksnis saugo nuo išdžiūvim ir drėgmės, sulaiko šilumą, taip pat nuolat pleiskanodamas apvalo odą nuo kenksmingų medž. Ir mikrobų.Švari oda pasižym baktericidin savybėmis, nes jos reakcija yra rūgšti. Melaninas apsaugo org. nuo UV. b)Imunologinė-odoje daug putliųjų ląstelių, gausiame kraujagyslių tinkle susikaupę imuniniai komplexai. Odos imunol. f-jas realizuoja T limfocitai, kurie sugeba recirkuliuoti ir pasižymi afinitetu odai. Epid ląstelėse gaminamas faktorius stimuliuoja T limf proliferaciją ir diferencijaciją. T limfocitai skatina B limf virsti plazmocitais, sekretuojančius Ig. Langerhanso ląstelės f-ja kaip epiderminiai makrofagai. c)Termoregul -palaiko pastovią kūno temperatūrą. Šiluma gali būti atiduodama laidumo, spinduliavimo ir išgarinimo keliu. Svarbiausi mechanizmai, padedantys išskirti šilumą yra termoreguliacinio centro dirginimas, refleksiškas kapiliarų išsiplėtimas ir prakaitavimas. D)Sekrec funkcija-ją atlieka prakaito ir riebalų liaukos, o laktacijos laikotarpiu ir pieno liaukos. Prakaitavimas kompensuoja nepakankamą inkstų veiklą. Pro odą pasišalina 18-22% viso organizmo vandens kiekio. Riebalų liaukos per parą išskiria 2g odos riebalų. d)Ekskrecinė riebalų liaukų f-ja pasireiškia kai kurių medikamentų bei tox endogeninių medžiagų išskyrimu. Epidermio ragėjimo procesas vertinamas kaip epidermio sekrecinė f-ja. Per parą oda netenka 1g pleiskanų; e)Kvėpavimo funkcija . Per parą ji sugeria apie 4 g O2 ir išskiria apie 8 g CO2. Tai sudaro 2 % visos kūno dujų apykaitos; f)Rezorbcinė priklauso nuo odos paviršiaus buferinių savybių ir liaukų, epiderm maceracijos, odos hiperemijos, medžiagų kontakto su oda trukmės, medžiagų cheminių ir fizinių savybių. Įvairios medžiagos į organizmą gali rezorbuotis per plaukų maišelius ir riebalinių liaukų angas. Lengviau rezorbuojasi per odą lipiduose ištirpin tam tikros medž, lengvai praeina ir dujinės bei lakios medžiagos; g) Jutimo atliekama per nervines galūnėles ir kūnelius. Odoje labai daug receptorių 2.Odos pažeidimo požymiai Pirminiai-tokie bėrim, kurie atsirand svei odoje, dėl pirminės tiesiog reakcij į egzo ar endog dirgiklį. Šie bėrimo elementai skirstomi: 1)Netustuminiai: DĖMĖ-odos ar gleivin nuolat ar laikin spalvos pasikeitimas. Ji savo konsistencija ir reljefu nesiskiria nuo aplinkinių audinių. Dėmės būna: a)Kraujagyslinės-uždegiminės (atsiranda išsiplėtus tikros odos spenel sl kapiliara, paspaudus dėmė išnyksta) ir neuždegimi (atsiranda del nuolat išsipletusiu odos kraujagyslių, spaudžiant nyksta lėtai); b) Hemoraginės atsiranda, kai į aplinkinius audinius patenka eritrocitų. Jas paspaudu neišnyksta. Spalva – rausva, mėlyna, žalsva, geltona; c)Pigmentinės formuojas dėl įgimto ar įgyto odos pigmentacijos sutrikimo. Kai hiperpigmentac, atsiranda rudų ir juodų dėmių, Depigmentacija, atsiranda baltų dėmių. PAPULĖ ribotas epidermio proliferatas, dermos infiltratas arba abu kartu, iki 10mm. Spaudžiant pablykšt.MAZGELIS-ribots susikaupims cholesterolio ar kt. medžiagų, o kartais ir infiltratas. MAZGAS ribotas, iškilęs virs odos paviršiaus uždegiminis elementas, siekiantis poodį ir gilesnes struktūras. GUMBELIS uždegiminis, kompaktiškas netuštumin ribots odos iškilims, siekiants tikrosios odos tinklin sluoksnį. PŪKŠLE ribota, staiga atsiradusi spenel sluoksnio edema, kuri greitai ir pranyksta. Jos būna rausvos ar baltos su paraudusiu lankeliu. Dydis įvairus. Pranykus jokių pėdsakų nelieka. 2)Tuštuminiai: PŪSLELE ribots 0,5cm epider pakilimas pripildyts serozin skysčio. PŪLINUKAS epidermio pakilimas pripildytas pūlių. Jį supa paraudusios odos laukelis. CISTA tikrojo odoje ar giliau esantis jungiamojo audin kapsule apsup darinys, prisipildęs skysto ar kieto (gleivių, riebalų ir kt.) turinio. Antriniai atsiranda iš pirminių. Skiriami: a)Pigmentinės ir depigmentuotos dėmės, atsiranda išnykus pirminiams bėrimams b)Pleiskanos,žvynai-atsiskiriančios ragin sluoksnio ląstelių plokštelės. Pleiskanų spalva priklauso nuo jose esančio oro, riebal kiekio; c)Šašai-sudžiuvęs serozins ir/ar pūlinis skystis, kraujas, jų mišinys; d)Erozijos-epidermio paviršins defektas, susidaręs plyšus pūslelei ar pūlinukui. Užgyja be pėdsakų; e)Nusikasymai-linijinės erozijos, siekiančios viršutinius tikros odos sluoksnius, dažnai padengtos hemoraginiais šašais. Lieka randai; f)Opa-gilesnis odos defektas. Užgyja randu; g)Randas-naujai susidaręs jung aud, užpildantis odos defektą; g)Odos atrofija-oda susiraukšlėja, prasišviečia kraujagyslės, įgauna melsvai-raudoną atspalvį; h)Lichenifikacija-oda sustorėja, sukietėja, pleiskanoja, paryškėja jos piešinys, hiperpigmentuojasi. Pirminė atsirand dirginant odą.Antrinė, susiliejus papulėms į difuzinę papulinę infiltraciją. 3.Odos pažeidimų tyrimmo metodika: anamnezė, apžiūra, lab diagnostika: Anamnezė: stengiamasi išsiaiškinti ligos priežastis,ligos atsirad laikas,vystimasis, sezoniškumas.Būtin sužinot apie persirg ligas, higieną, mitybos įpročius, vaistų vartojimą, biologin bei chemin dirgikl, darbo sąlygas, būtinai teiraujamasi apie buvusius skiepus ir t.t. Išsiaiškinama šeimos anamnezė: ar nebuvo sergančiųjų alerginėmis,paveldimomis,užkrečiamom ligomis tarp artimiausių giminių. Nusiskundimai: dažniausiai skundžiasi niežėjimu,odos deginimu, skausmu. Gali skųstis pablogėj mityba, neramiu miegu. Klinikinė apžiūra: a) Odos apžiūra ir palpacija:spalva,elastingumas,temperatūra, drėgnumas bėrimo elementai,kiekis, kaip išsidėstę ir kur. Bėrimas: spalva, homogeniškumas, paviršius, bėrimų išsidėstymas, ryšys su kitais bėrimo elementais. B) Nagų ir plaukų būklė: augimas,konsistensija,storis,skaidrumas, trapumas. C)Burnos gleivi, limfmazgiai. D) Pleiskanų apžiūra ir nukrapštymas: ar lengvai atsiskirai ar sunkiai, plaukų išpešimo mėginys. Pagalbiniai klinikiniai tyrimo metodai: 1) Špadeliais krapštome odą, papules, tikrinamas dermografizmas- vegetacinė odos r-ja į mech poveikį, po 10 s matomi brūkšneliai. 2) pirštinės. 3)Lupa. 4) Objektyvinis stiklelis diaskopijai atlikti. 5) Kišeninė lemputė. 6) Liniuotė. 7) Aliejus – raud. Kerpligė, geriau galima dermatoskopuoti. 8) Dermatoskopas – optin sist,kaip kišeninis mikroskopas*30 kartų.( Lupa ir šviesos šaltinis). 9) Jodas – Balcerio mėginys ( įv dedervinės diagnostikai – atsiranda jodo sankaupa – teig mėg.).10) Rašalas – diag erkių takus. 11) Nikolskio simptomas. 12) Dermografizmas.13)Eritemos grįžtamu vertinimas-spaudžiant stikliuku eritema išnyks, o purpurinis bėrimas – ne. Lab tyrimai: a) Mikroskopija – tiriama bakterijos,TB lazdels, grybel, gonokok, niežų erkės, treponemos, trichomonas vaginalis.b) Citologija-ląst nuogramdų tyrimas, ieškant atopinių ląstelių, padeda nustatyti virusines, pūslines ligas – būdingos akantolizinės epidermio ląst. C) Odos biopsija ir histologinis tyrimai: pagrindži diagnozė. D) Epihistamininiai tęstai: (alergenų) – klijuojamas ant odos, po kelių dienų nuimamas – diag 4 tipo alerginės reakcijos ( egzema ). E) Skerifikaciniai ( 1 tipo alerg r-jos , atopinis dermatitas. F) Provokaciniai – oralinių alergenų įvedimas per os, tai yra pavojinga todėl stebima bendra ligonio būklė. G) True tęstas – užklijuoja ant nugaros ir atlieka epikutaninį tęstą. h)Imunofluor tyrimas: tiesiog–atliekama biopsija ir identifikuojame, netiesioginis -serologinė imunin komplek diagnostika kraujyjeELISAmetodu.I)Bakteriologiniai, mikologiniai pasėliai ( laukiam 14 dienų ). J) Markeriai. K) Bendro Ig E nustatymas serume. 4) Piodermijos Odos infekcines ligos, kurias sukelia patogenines bakterijos. Klasif:1)a)pirmines: impetiga, ektima, folikulas, karbunkulas. b) antrines: komplikacijos pirminės ligos atveju ar visai kitų ligų atvejais – atop. dermatito, vėjaraupių, niežų, papr. pūsleninės, vabždzių įkandimo atvejais galimas nusikasymas bei kitas odos vientisumo pažeidimas kai po to prisideda antrinė piodermija. 2) a) Epidermio-dermos epidermijos: impetiga, ektima, stafilokok.nuplikytos odos sindromas. b) Plaukų folikulu piodermijos: folikulitas, furunkulas, karbunkulas. Impetiga: pavirs.odosinfekc., pažeidžiant epidermi. Tai sukelta pulineline-sasine pavirsiniu odos sluoksniu liga. Etiol: sreptokok,stafilokok, mišri infek. Klasif: papr. ir pusline impetiga. Klin: a)berimo elementai: rausv demes, pusleles/pusles, pulinukai, erozijos, seroziniai sasai. b)pazeidimo vietos: atviros kuno dalys (galva, kaklas, plastakos).Iš pradziu atsiranda raud. demele, veliau plokscia puslele, kuri virsta pulineliu, po keliu dienu-pulingu šašu. Berimui pleciantis, susiliejant susidaro ivairaus dydzio zidiniu, pasidengusiu geltonais šašais. Niežti. Dgn: BKT:leukocitoze; Mikros. tyr:gr+ kokai, grandinelemis ar kaip vynuogiu kekes; Bakteriologinis tyr: bakteriju kulturos isauginimas. Gyd: Sist antibiotikai(pagal ABG):a) Strept.inf: penicilinai (benzilpenicil.), I kartos cefalospor. (cefaleksinas). b) Stafilok. Inf: pusiau sintetiniai penicilinai (oksacilinas), plataus veikimo spektro penicilinai (amoksicilinas), makrolidai (eriromic., klaritromicinas.) 2) Vietinis: fucidin, klindamicinas, gentamicinas. Ektima: gilioji odos infekc, pažeidžianti derma. Etiol: Stafilok., streptok., mišri inf. Klin: a)berimo elementai: Is pradziu raudonos demes, ant ju susidaro kraujingu skysciu pilna pusle, centre susidaro juodas nekrozes zidinys, apsuptas paraudusio patinusio volelio. Susidaro opa. Opa-minkstas, skausming krastais, padengtas storu šašu, gyja formuojant randui. Vystosi is impetigos. b)Pažeidimo vieta: pedos, blauzdos, šlaun,sedmen.Dgn ir gyd kaip impetigos. Folikulitas: plauko folikulo piodermija. Etiol: bakterij (S.aureus, gr- bakterijos, P. aeruginosa), virusai (herpes simplex), grybeliai, parazitai. Klin: folikulines gelsvos pustules su aplinkiniu rausvu uzdegiminiu lankeliu (pustules turinys-puliai, pustules centre matomas plauko stiebas). Lokalizacija-kuno rauksles (del prakaitavimo), kojos, veidas, odos sritys po okliuziniais tvarsciais, traumuojamos odos sritys. Dgn: tepinelis (dazytas gramo budu, randami gr+ kokai; ar paveiktas KOH grybeliui identifikuoti); Bakteriolog.; hist. (uzdegimin infiltratas plauko folikule ir aplink ji). Gyd: Sist-pagal sukeleja (antibakter., priesgrybelin ar priesvirus preparatai); Vietinis: pagal sukeleja (fucidin, klindamic, gentamicin Furunkulas: plauko folikulo ir aplinkiniu aud.piodermija. Etiol: S.aureus. Patog: bakterijos patenka i oda per plauko folikulo anga. Klink: Ū.pr., susiform iš folikulitų. Is pr. atsirand ribot, raud. spalv, kietokas skausming mazgas, kurio centre nekrozinis geluonis (išoreje ji dengia pustule). Netrukus po nekroziniu geluonimi susiform abscesas, palpuojant jauciama fliuktuacija. Pustulei plyšus, išsiskiria geltoni pūliai ir nekrotinės mases. Likusi ertme pildosi jung.audiniu formuojasi randas. Dgn: tepinelis-gr+ kokai; bakter-S.aureus; histolog-plauko maiselio ir aplink.aud.uzdeg, apimantis poodi. Gyd: Draudžiama spausti. Sist-AB (pusiau sintet. penicil, makrolidai); Viet-ABtepal;Chriru-Ind:kai furunkulas neatsiveria į išorę. Kontr:jei nosies ir viršut lupos srityje. Karbunkulas:susidaro susiliejus keliems furunkulams. Etil, patog kaip furunk. Kln:kaip furunkulo, tačiau mazgas būna didesnis, o centr dalyje matomos kelios pustules, dengencios fidtuliu angas. Gyd-kaip furunkulo. 5.Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas. Stafilokokinių toksinų sukeltas pavirsiniu odos sluoksniu (epidermio) paž, panasus į II laipsnio nudegimą. Etiol: S.aureus, II gr, 71 fagotipas. Jis gamina ir isskiria epidermilizinius A ir B egzotoksinus. Patogen: Židiniuose pasigaminę toksinai hamatog. keliu patenka į epidermi ir sukelia tarplasteliniu rysiu pažeidimą, bei akantoliziniu plysiu epidermyje susidarymą. Vėliau vystosi lasteliu nekroze. Klin: iš pradziu atsiranda ploksciu pūslių, pilnu skaidraus skysčio, greitai truksta, virsta erezijomis. Eroziju daugeja nusilupus epidermiui, o kur jis nenusilupęs, oda raukslejasi kaip šlapia staltiese. Berimo elementai: pūslės (+ Nikolsono simpt), erozijos, epidermis lupasi, o ten kur nusilupęs - oda raukšlėjasi kaip šlapia staltiesė. Pažeidžiama: pirma sritys apie burną, nosį, akis, bambą, išangę o vėliau pažeidimai išplinta visoje odoje. Diagn:tepinėlis: Gr + kokai, neutrofilai; pasėlis:S. aureus; citologinis tyr: akantolizės ląst., neutrofilai tepinėlius nudažius gimzos budu; histolog: intraepiderm. pūslės po rag. sl. Gyd.: Sistem-AB (oksacilinas, fuzidinas, dikloksacilinas).Vietinis-AB tepalai. Pagalbinis-skysciu ir elektrolitų balanso reguliavimas. 6.Eritrazma. Etiol:Corinebacterium minutissimum. Randa pleiskanose. Bakterijos pažeidžia ragini apidermio sluoksnį ir nesukelia ryskesniu odos uždeg požym. Pažeidžia kirkšniu, šlaunų, pažastų sritis.Klin: pažeidim vietose atsiranda rausvų, kavos spalvos ribotų dėmių. Jų paviršius seleniškai pleiskanoja. Demes virš odos neiškyla. Diagn:klinika (rudos ribotos dėmės, be uždegimo reiškinių, tipiška židinių lokalizacija,letine eiga,ryškus tamsiai oranžinis švytėjimas Vudo lempos šviesoje. Diagnoze patvirtina mikroskopinis tyrimas. Gyd: Salicilo bei eritromicino tepalai vietiškai. Išplitusi-eritromicinas. 7.Odos TBC TBC odoje gali pasireikšti keliom formom-tai priklaus nuo m/o patekim i oda kelio, organiz imun.sist.bukl.Etiol: M.tuberculiosis, M.bovis. Infekcijos šaltiniai: zm ir gyvul. M/o į oda patenk egzog ir endog keliu. Klaisf: 1) Egzog f: pirminis tuberkuliozinis kompleksas odoje; karpine odos TBC 2) Endog.f: tuberkuliozine vilklige; Skrofuloderma; Opejanti odos ir gleivines TBC. Karpine odos TBC: Organiz hiperergija; odos defektas (infekc patekimo vartai). Kln: Papules-smulki, tams raud spal, su aplinkiniu paraudus odos lankeliu. Pamazu dideja iki plokstel, jos pasidengia karpinėmis keratozėmis. Atsiranda itrukimai, kuriuos spaudžiant, skiriasi pūliai ir ragines mases. Itrukimai psidengia šašais. Pažeidimo vietos: plaštakos ir kt. Formos: a) „Skerdiko“ tuberkulas-siejamas su M.bovis. Buding gyvul augintoj, veterinar gydytojams. B)pomirtinis tuberkulas-buding patologoanat, lab darbuotojams. Tuberkuliozine vilklige: Organ.hiperergija, vid. org.TBC. Kln: papule-minksta, netaisyk krastu, tams.raud.spalv.(diskopuoj igauna gelsva spal). Jai didėjant susid plokstele (liupoma). Pazeidim vietos:galva, galūnių distalines dalys. Skrofulioderma:Org hiperergij, vid.org.TBC. Kln:mazgai-rudai raud spalvos, is pr paslankus (yra paodyje), vėliau dideja, suauga su aplink. aud. Del centr kazeozes mazgai suminst ir perfor-susidar fistules arba opos, is ju skir pūliai ir kazeoz mases. Pazeidz: Uzausine, pozandine, kaklo sonu ir virsraktikauline sritys. Dgn: a)tuberkulin testa(Mantu); b)Paselis (TM kultūros išauginimas; c) Histolog: Karpine odos TBC-tuberkuloidines granuliomos be kazeozes, pseudoabscesai; Tuberkuliozine vilklige ir skrofuloderma-tuberkuloidines granuliomos. Gyd:1)Sist: a) lengva f - tik odos pažeid; odos pažeidimas + pl paz 10 cm; odos paž+ pl paž kai TM yra skrepl. Skiriama intensyvi faze HRZE 2men; Palaikomoji faze-HR4men; H-izoniazidas, R-rimfapicinas, Z-pirazinamidas, E-etambutolis; 2)Viet: Pavilgai su antisept, AB tepal. 3)Ekscizija gydom tik karpine odos TBC. 8.Laimo liga Erkiu pernes gamtin zidinine infekc liga. Etiol: Sukel-Borrelia burgdorferi. Perneš erke (Ixodes ricinus). Patog: Epizodini procesa zidinyje palaik gyvun. Nuo serganc gyvun uzsikrecia erkiu nimfos, veliau uzkrata perduo tolimesn kartoms. Uzsikreciama ikandus erkei- borelijas isskiria su seilemis ir ekskrement. Ankstyv.fazeje borelijos migruoj iš erkes isisurb vietos į k/g ir išnešiojamos į vid.org.. Vėlyv stadijoje susidare Ag-Ak komplek nused k/g, aud, skatina uzdeg reakcija. Kln: I stadija (ankst lokaliz inf,9men)-odos paž (lėtin atrofinis akrodermatitas, ribot sklerodermija, erkine granulioma); akiu paž; judamojo aparat paž (artritas, miozitas); NS paž; Širdies paž (pankarditas). Dgn: serolog.tyr (netiesio imunofluoresc; Imunofermen tyr-ELISA; imunoblotas. Ig M atsiranda anksčiausiai ir jis yra šviežios infekcijos žymuo. Ig G atsiranda 6-tą sav. ir išlieka mėnesius ar kelis metus); Paselis (bakterijų kultūros išauginim); PGR tyrim nustat mėginyje esanč organ DNR; Hist.tyr. Gyd: I stadija–doksiciklin 0,1g 2x 14d; II stadija–ceftriakson 2k 1x 14d; III stadija – ceftriaksonas 2g 1x 21d. 9. Niežai, uteletumas Niežai:Et: Sarcoptes scabiei (erkė). Apvaisint erkiu pateles rausia urvel odos ragin sl., juose deda kiaus. Uzsikrec ties ar netiesiog kontakto metu. Kln: a) Subj požym: labai stiprus niežejimas, ypac naktimis. b)Obj požym: Erkiu takai (0,5-1cm ilgio, ju galuose matomos smulkios papules); antriniai berimo elementai (ekskoriacijos,šašai);Lokaliz: pažeidžia odos sritys, kur epiderm rag. sl. plonas, minkštas; dermoje mažai plaiku folikulu. Tarpupirščiai, riešas, alkūnės sąnario sritis, sėdmenys, šlaunys, pažastys. Dgn: Klinika, papildomai atliekami tyrimai: Jodo meginys-matomi erkiu takai; mikrosk tyr-odos nuograndos, randami erkiu kiausineliai bei išmatos. Gyd: Permetrinas (5% kremas, 4% tepalas); benzoilbenzoatas; siera (33,3% tepalas). Patalpu, asm. daiktu, patalynes, drabuziu ir avalynes dezinfekcija. Uteletumas: 1) Galvos utel. Etl: Galvine utele (Pediculus capitis), jos parazituoja galvos plaukuotoje dalyje. Kln: Sub.pož (stiprus niežejimas), obj.pož (galvines uteles, glindos ant plauku, berimo elemen-papuline dilgeline, ekskoriacijos, šašai, lichenifikacija). 2) Galvos utelet. Et: Drabuziu utele (Pediulus vestimenti), gyvena drabuziu raukslese, siulese. Kln: Subj.pož (stiprus niežejimas), obj.pož (drabuzines uteles, glindos drabuziu raukslese,berim.elem-papuline dilgeline, ekskoriacijos, šašai, lichenifikacija, daugiausia liemes srityje). 3) Gaktos uteletumas. Etl: Gaktos utele (Phthirius pubis), parazituoja gaktos srityje. Kln: Subj.pož (niežejimas), obj.pož (gaktines uteles, glindos ant gaktos plauku, berim elemen-papuline dilgeline, ekskoriacijos, šašai, lichenifikacija). Gyd:Permetrinas (0,5%t-las,1%šampun). Glindu pašalinimas: po gydymo antipedikulioziniais vaistais išlikusios glindos šalinamo iššukuojant drėgnus po plovim plaukus šukomis. Plauti plaukus silpnu h2o-acto rugšties t-lu. Atliekama asm.daik,patalyn, drabuziu dezinfekcija. 10. Paprastoji pūslelinė Et: HSV1, HSV2. Ligos f: Lupų (herpes labialis),Lytiniu org (herpes genitalis), Kapoši herpetine egzema. Pat: uzsikrec ties.kont.metu-virus patenk į oda, daugi. Is odos junt ir vegetacin nervu aksonais plint i neuronu kunus ganglijuose, kur buna laten.period.iki recidyv,kurie ivyks del viruso reaktyvacij, poto jie ima daugint ir migruoj junt.nervu skaidulom į oda. 1) Lupu pusleli:IP2-20d; pirmine inf dazniausiai asimptomine, gali buti benri uzdegimo pozym, vietiniai požym (herpetinis stomatitas, gingivitas). Recidyvai-subj:niezejims,skausmas; obj: berim element odoje ar gleivineje-lupos, sritis apie burna. 2)Lyt.org.:IP2-20d. Pirmin.infek. asimptome, gali but klinik simptomai analogiski recidyvo klinikai. Recidyvai-bendri uzdeg.poz., vietin.poz. (subj:niezejimas, skausmas, isskyros is lyt organu; obj:berim.elem.tarpvietes ar lyt.org.srity.Kln:Lokal odos ar gleivinės niežėjims, deginims, tempims, subfebr t, Paraust ribotos vietos oda, atsirand smeigtuko galvutės dydž pūslelių, kuriu turinys buna skaidrus,po 1-2d. drumstėj. Po 4-10d.pūslelės sudžiūst, jas padengia šašai. Berim.elem.: pusleles (smulkios, pripildytos skaidraus serozinio skyscio, su idubim centr, issidesciusios grupemis, linkusios dideti ir susilieti); pulinukai, erozijos/opos, šašai, hipo/hiperpigment demeles, randeliai. Dgn: Klinika. Esant neaiskiai diagnozei, atliekami citologinis tyrimas (mikroskopuojant Gimzos budu dazyta pusleles turinio tepinel, nustatomi daugiabrand.keratinocitai);Virusologinis (viruso išauginimas);Tiesiog. imunofluo (viruso Ag nustatyms pusleles turinyje); PGR (Viruso DNR nustatyms). Gyd: 1)Sist:acikloviras 800mg5x 10d., valacikloviras 500mg 2x 5d. 2)Viet: Acikloviras 5% kremas. 11.Juostinė pūslelinė Umin.vienp.odos ir nervu pažeidims, sukeltas suaktyvejusio Varicella zoster. Et.Varicella zoster virus. Patog:Susirgti juostine pusleline turi visi asmenys kada nors persirgę vėjaraupiais. Virusas per juntam nervu aksonus patenka į nervinius ganglijus ir iki reaktyvacijos buna latentinėje būklėje. Pakartotinai užsikrėtus virusu oro-laseliniu budu nuo sergančio vėjaraupiais, virusine infekcija ganglijuose reaktyvuojami ir juntamaisiais nervais išplinta į jų įnervuojamas odos sritis. Kln: 1) Pradinis periodas tesiasi 3-5d. iki berimu atsiradimo. Pasireiskia bedri uždegimo pož, skausmas/ parestezijos pažeistame dermatome. 2) Ūminis periodas: bedri uždegimo požymiai, skausmas, berimo elementai. 3) Letin periodas: skausmas, depresija. Būdingi berimo elementai: pusleles (smulkios, pripildytos skaidraus serozinio skysčio, išsidėsčiusios grupelėmis, linkusios didėti ir susilieti), pūlinukai, erozijos/opos, šašai, hipo/hiperpigme demeles, randeliai. Vienpusiai grupuojami berim elem. dėstosi pažeistu nervu įnervuoj.odos srityse. Pažeidžiami tarpšonkaul ir trišakio nervo įnervuojami permatomai. Dgn: Klinika. Neaiški diagnoze, atliek: Citolog.tyr. (mikroskopuojant Gimzos budu dažyta pusleles turinio tepinėlį, nustatom daugiabranduoliai keratinocitai), virusologų.tyr.(viruso išauginim), Tiesiog.imunofluo (viruso Ag nustaty pusleles turinyje), PGR (viruso DNR nustatymas). Gyd: Priešvirusiniu vaistus pradėti skirti per 72 val nuo simpt pasireiskim. 1) Sist: a)Priesvirusinis: acikloviras, valacikloviras. B)nuskausm vaistai: narkot.analget., tricik.antidepres. 2)Vietinis: priesvirus:aciklovir; nuskausmin-viet anestetik.. 12. KARPOS. ŽPV sukeliam liga. Et: Žmog papiliomos virusas. Užsikreciama teisiog.kont metu. Rizik.veiksn: smulkus epider pažeidim, imunosupresija.Kasif:paprastosios,padu, plokscios. Kln:1)Papras:papules,plokste: apvalios,policiklin formos, odos spalvos, nelygiu suragej pavirsiumi, jame matomi smulk.tams.rudi taskel (tromb.kapiliar). Pažeidžia traumuojams sritis (plaštakas, kelius). 2)Padu:tas pats. Pažeidžia pirstu pagalvel,oda ties padikauliu galvutemis, ant kulnu odos. Linkę susiliet.3) Ploksc: papules-1-4mm ploksc., apval ar policikl formos, kuno odos, rausvos ar rusvos spalv, issidesciusios grupemis. Pavirsius lygus, kietos. Pazeidzia veida, plastaku nugar.pavirs. Gyd: a) Medikam: Salicilo r.40%tepalas.B)Chirurginis:elektrokoag, krioterapija, lazeroterapija. 13.Užkrečiamasis moliuskas. Užkreciama virus odos liga, budinga balzganos papules, kuriu centras įdubęs. Et:užkrečiamojo moliusko virusas. Užsikrečiama tiesiog.kontakt.metu. Kln: atsiranda viena ar kelios balkšvai parlamutin.papules. Papules, ploksteles: kuno odos, baltos ar rausvos spalvos, apval.form., su įdubim centr. Spaudziant issispaudžia varškine masė. Neniežti. Pažeidžia veidą, liemenį, lyt.org. Dgn: remiamasi klinika.Gyd:Mechan. moliusk varskin.mases pašalinimas. Chirurginiai: elektrokoaguliac, krioterap, lazerioterap. 14.Kandidozė. Kandidozę dažniausiai sukelia Candida albicans,C.parapsilosis, kt grybeliai. Šių grybelių galima rasti ir ant sveiko žm odos, gleivinėse, išskyrose. Susergama kai sumažėj organ atsparumas, susidaro palankios sąlygos grybeliui daugintis; t.p didesnė rizika susirgti kandidoze esant imuniteto nepakanka-ŽIV infekuotiems, nėščiosioms,ilgai vartojant gliukokortik, imunosupresantus,antibiotikus, oralinius kontraceptikus,sergant cukralige, skydl hiper ar hipofunkcija; t.p esant gleivinės pažeidimui. Odos kandidozė- atsiranda kirkšnių ir intragliutealinių raukšlių kandidozinių iššutimų, tai ryškių ribų, melsvai rožinės spalvos paraudim; krašte epidermis apsilupęs. Lygiosios odos paviršinė kandidamikozė- eriteminiai, žvyniniai bėrimai, pūslelės, pūslės, kurioms trūkus susidaro erozijos. Žindyvių krūtų speneliuose atsiranda edema, oda parausta, pleiskanoja, įtrūksta. Kandida grybeliai pažeidžia lūpas- jos būna paraudusios, paburkę, pleiskanoja, ant jų gali atsirasti baltų apnašų, hemoraginių šašų, erozijų, lūpų kampučiai įtrūksta. Kojų ir rankų iššutimų erozijos- ryškiai raudonos, kraštuose epidermis apsilupęs, niežti, degina, skauda. Pasitaiko daugybinių kojų tarpupirščių pažeidimų, rankų- tarp III ir IV piršto. Esant nago ar nago volelio kandidozei- volelis parausta, patinsta, po kelių dienų pasirodo ar išsispaudžia pūlių; vėliau pažeidžiamas nagas- atsiranda skersinių vagelių, pilkėja, storėja. Kandidozinis stomatitas- burnos gleivinė paraudusi, matomibalti taškiniai apnašo židinėliai, kartu erozijos. Sergant lytinių organų gleivinių kandidoze- niežti, jaučiamas deginimas, parausta, atsiranda erozijų, pilkšvai baltų apnašų. Candida gali sukelti uretritą, cistitą. Diagnozuojant: stomatito svarbu nesupainioti su aftiniu stomatitu, difterija, sifiliniu gleivinės pažeidimu; nagų- su pūlingu (panaritium) ar sifiliniu nagų pažeidimu. Esant raukšlių kandidozei skirti nuo paprastų iššutimų. Diagnozę pagrindžia rasti grybelio miceliai, teig pasėlis, serologinės r-jos. Gydymas: vidinis- gleivinių kandidoze: itrkonazolis, ketokonazolis, flukonazolis 7-14 dienų, nistatinas ir amfotericino infuzijos i/v kai kt vaistai nepadeda; nagų kandidozės atv- fliukonazoliu arba ketokonazoliu 12-15mėn Vietinis- sergant burnos gl kandidoze- mikonazolis, nistatinas, amfotericinas; makšties- klotrimazolio arba mikonazolio kremai. 15. Kūno odos grybeliniai pažeidimai: Tokius pažeidimus gali sukelti daugelis grybelių. Dažniausiai sukelia T. rubrum ir T. mentagrophytes gypseum. Vaikus dažnai pažeidžia M. canis (užsikrečiama nuo šunų ir kačių). Kūno odoje, veide bei kitose vietose atsiranda šiek tiek paraudę, pleiskanojantys, kiek pakilę virš odos židinėliai, ypač kraštuose, o centre gyja. Tokie židiniai yra žiedo formos. Židinių dydis labai įvairus, kartais jie labai dideli. Židiniuose be mazgelių, pūslelių ir pleiskanėlių yra ir gilesnių pustulių. Židiniai gali spontaniškai regresuoti, tačiau neretai jie persistuoja ir net sunkiai gyja. Skirtingas ligonio organizmo reaktyvumas nulemia įvairius ligos požymius. Granulominius pažeidimus šie grybeliai retai sukelia. Zoofilinių gry-belių pažeidimai odoje gali būti gilūs, jie vadinami Trichophytia profunda ir Microsporia profunda. Odos pažeidimai atsiranda, užsikrėtus grybeliu pažeistais plaukais arba pleis-kanėlėmis tiesioginio kontakto būdu arba per užkrėstus daiktus. Mikrosporija užsikrečiama nuo kačių arba šunų. Iš vieno židinėlio procesas gali toliau disemi-nuoti (autoinokuliacija). Gydymas. Odos pažeidimus galima gydyti išoriniais fungicidiniais vaistais (lsmizilio kremas), o židiniai tepami 2 kartus per dieną 2—4 savaites. Kai židiniai labai išplitę arba pažeisti gyvaplaukiai (pvz., Microsporum canis), sunkesnė ligos eiga, reikia skirti gerti grizeofulvino. Odos grybel pažeidimams gydyti siūlomi imidazolo preparatai. Jie veiksmingesni negu tolnaftato preparata. Tinka mikonazolo kremai tuoj po maudymosi, trynimas kartojamas po 12 val. Patariama gerti grizeofulvino arba ketokonazolo 3—6 savaites. Efektyvus ir flukonazolas (diflucan). Jo kapsulės (po 50 mg, 100 mg ar 150 mg) geriamos vieną kartą per savaitę. Visada naudingas ir išorinis gydymas. Būtina patalynės, drabužių dezinfekcija. Blauzdu ir kirkšnių odos grybeliai: Gali sirgti suaugusieji, rečiau — paaugliai. Šiuos pažeidimus sukelia T. rubrum, Epidermophyton floccosum, rečiau zoofiliniai grybeliai. Pažeidimai pa-prastai simetriniai, bėrim eriteminiai, pleiskanojantys, kraštas ryškesnis, plinta į periferiją, kraštuose yra papulių, pūslelių. Sergant rubrofitija, kraštinė sritis nėra ištisinė. Centrinė židinio dalis hiperpigmentu, pleiskanoj, spontaniškai gyjanti, tačiau ir centre gali atsirasti naujų pustulių ir mazgelių. Niežėjimas gali būti labai intensyvus, o vėliau, sumažėjus uždeg reakcijai, yra nedidelis arba ligoniai nejaučia jokių požymių. Antrinė infekcija keičia klinikinį vaizdą. Negalima pamiršti, kad vienu metu gali būti mišri infekcija — kandidomikozė ir Corynebacterium minutissimum (ertriazmos sukėlėjas). Kirkšnių raukšlės dažniau pažeidžiamos, kai žmonės aptukę, smarkiai prakaituoja ir dėvi siaurus, ankštus sintetinius drabužius. Dgn remiasi mikroskopiniu tyrimu ir pasėlių rezultatais. Gyd Rekomenduojamos absorbuojančios pudros, medvilniniai drabužiai. Išoriškai vartojami uždegimą slopinantys ir fungicidiniai preparatai. Kai procesas labai stiprus, reikia ir bendrojo gydymo grizeofulvinu arba ketokonazolu (nizoraliu). Pėdų mikozės (pedomycosis) Įvairūs dermatofitai pažeidžia kojų tarpupirščius, kojų pirštus ir padą. Tokie pažeidimai gali būti mažiems vaikams, tačiau serga ir paaugliai brendimo metu. Sukėlėjai: T. rubrum, T. mentagrophytes interdigitale, Epidermophyton flocco-sum, Candida albicans ir kt. Tarp visų tirtų vaikų odos ligų pėdų mikozės sudaro 3,7% (E. Svejgaard ir kt., 1983). Dažnai kojų tarpupirščiuose randama (9,2%) eritrazma (Corynebacterium minutissimum), 3,1 karto dažniau pėdų mikozės rastos vaikams su atopija (E. Svejgaard ir kt., 1983). Dažniausiai pažeidžiami III ir IV tarpupirščiai prie pirštų pagrindo. Ten atsiranda paraudimas, pleiskanojimas, įtrūkimai ir maceracija. Ligonius vargina stiprus niežėjimas ir nuolatinis nemalonus kvapas. Procesas lėtinis, vartojant fungicidinius preparatus, gerai gyja. Retesnė lėtinės eigos difuzinė hiperkeratozinė pėdų mikozė atsparesnė gydymui, sunkiau gyja. Vezikulinius uždegiminius pažeidimus pėdų tarpupirščiuose ir pado odoje sukelia T. mentagrophytes interdigitale. Tokie pažeidimai gali būti jau mažiems vaikams. Pažeidžiamas ne tik padas, tarpupirščiai, bet ir pėdos dorsalinis pa-viršius. Pirminiai bėrimai yra mazgeliai ir pūlinukai. Oro nepraleidžiantys batai, sintetinės kojinės, šiltas oras padeda plisti infekcijai. Užsikrėsti galima dušinėse, baseinuose, pirtyse. Gyd Patariama vartoti absorbuojančią pudrą arba fungicidines pudras, kitus fungicidinius tepalus, kremus, tepama 2 kartus per dieną. Jeigu pėdų pažeidimus sukėlė T. rubrum, reikia ilgo ir kruopštaus gydymo. Vartojamas lamizilis, nizoralis arba grizeofulvinas. Pėdų grybeliniai pažeidimai gali komplikuotis bakterine infekcija, todėl vystosi limfangitai, limfadenitai, rožė ir net sepsis. Grizeofulvino ir ketokonazolo bei flukonazolo dozės tokios pačios kaip ir gydant kitus pažeidimo židinius. Delnai ir padai gydomi ilgiau, butinai reikia išorinių vaistų nuo grybelio. Patariama nedėvėti guminės arba kitos oro nepraleidžiančios avalynės, sintetinių kojinių, o po vonios arba kojų plovimo kruopščiai šluostyti tarpupirščius. Nagų grybelinis pažeidimas: Paprastai nagai ir oda pažeidžiami tuo pačiu metu. Tačiau kartais pirma pažeidžiami nagai, o vėliau ir oda. Dažniausias sukėlėjas — T. rubrum ir T. mentagrophytes interdigitale. Klinika. Iš pradžių ant nagų atsiranda pavienių arba dauginių baltų arba gelsvų dėmių. Vėliau prasideda ir gilesnių nago sluoksnių pažeidimai: nagas sustorėja, iš krašto pradeda trupėti, po nagu įauga pilkos arba gelsvos raginės masės. Kartais nagas atšoka nuo nago guolio. Tokie pažeidimai būdingi rubro-fitijai (T. rubrurri) ir nagų epidermofitijai (T. mentagrophytes interdigitale). Rub-rofitijos atveju pažeidimai dauginiai, jie greitai apima ne tik kojų, bet ir rankų nagus. Tuo tarpu pėdų epidermofitijos metu pažeidžiami tik kojų I ir V pirštų nagai, rečiau — kiti kojų nagai. Rankų nagai pažeidžiami išimtiniais atvejais. Subjektyvių pojūčių nėra arba jie nežymūs. Gydymas sunkus. Siūloma skirti nizoralio, grizeofulvino ir išoriškai fungi-cidinių preparatų. Nagų pažeidimai vaikams yra retesni nei suaugusiems. Nagai gydomi šiais vaistais:1)Terapin grizeofulvino dozės, atsižvelgiant į ligonio amžių, 2 kartus per dieną, o ultramikrodispersinio grizeofulvino skiriama 1 kartą per dieną. Gydymas tęsiasi ilgai, kol atauga sveikas nagas (8—12 mėnesių). Būtinas rūpestingas išorinis gydymas. 2) Terbinefinas(lamizilis).3)Ketokonazolas(nizoralis).4)Itrakonazolas(orungalis). 5) Flukonazolas(diflukanas).6)Amorolfinas (locerilis) — tai nagų lakas.Dozės tokios pačios kaip ir kitoms pažeidimo formoms gydyti, tik gydymo trukmė daug ilgesnė. Gydymas tęsiamas kelis mėnesius ar metus. 16. Plaukuot. galvos dalies grybelis: Klinikiniai požymiai galvos pažeidimo atveju priklauso nuo sukėlėjo rūšies. M. audouini pažeidžia odą (paviršinis uždegimas) ir plaukus, kurie yra trapūs ir lūžta 4—6 mm ilgio nuolaužomis. Galvos srityje atsiranda dauginių plikimo židinių, o plaukų nuolaužos gausios, odos paraudimas ir pleiskanojimas židiniuo-se nedidelis. M. canis taip pat pažeidžia galvos odą ir plaukus, tačiau lūžinėja beveik visi plaukai (nuolaužos yra 2—4 mm ilgio). Pažeidimo židinius niežti. Lietuvoje vyrauja M. canis sukelti pažeidimai. M. audouini pasitaiko retai (atvežtiniai atvejai). Trichophyton tonsurans ir T. violeceum atveju plaukai nulūžta žemai, dažnai ties oda, todėl atsiranda "juodi taškai". Tokia pažeidimo forma būdinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems (trichophytia chronica). Jeigu vaiko organizmas neatsparus, pažeidimas įgauna lėtinę eigą. Židiniai galvos srityje yra pavieniai arba gausūs, kartais difuziniai ir panašūs į žvynelinę, seborėjinį dermatitą. Zoofiliniai grybeliai gali sukelti ryškią uždegiminę reakciją (panašią į kerion Coelsi). Pažeidimo židinyje (dažniausiai yra vienas židinys) matyti gausios pūslelės, didelė infiltracija, plaukai pūliuoja, retėja, tačiau nelūžinėja. Favusas — reta infekcija. Sukėlėjas — Trichophyton Schoenleini. Gali buti židininis galvos pleiskanojimas, geltoni, panašūs į kregždžių lizdelius skutulių arba impetigos židinėliai. Pažeidimo židiniuose atsiranda odos atrofija, o išpliku-siose vietose plaukai net ir gyjant neatauga. Vudo lempa tiriant plaukai švyti silpna žalsva spalva. Mikrosporų pažeisti plaukai švyti ryškia žalia spalva. Patiks-linti diagnozę padeda bakteriologinis tyrimas (pasėlis). Antropofiliniais grybeliais (Trichophyton tonsurans, T. violaceum, Micros-porum audouini ir kt.) užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu arba per užkrėstus daiktus (kepures, šukas, šepečius, drabužius, užkrėstus žaislus ir kt.). Galima užsikrėsti nuo teatro kėdžių arba autobuso minkštųjų kėdžių atlošų ir kt. Grybelio sporos plaukuose arba odos pleiskanėlėse, ant minkštųjų baldų arba drabužiuose išlieka gyvos ir virulentiškos keletą metų. Tiesioginiai saulės spinduliai jas užmuša per ilgesnį laiką, o virinamos jos žūsta per 3—5 minutes. Dermatofitų sporas ant odos gali atnešti oro srovės. Labiausiai imlūs yra mokiniai, tačiau dažniausiai užsikrečiama šeimose glaudaus kontakto būdu (nuo sergančios močiutės, ma-mos, vyresnės sesers arba brolio ir kt.). Zoofilinių grybelių užkratas patenka nuo sergančių gyvulių. Microsporum canis grybeliu serga katės ir šunys, Trichophyton gypseum — stambūs raguočiai (karvės, veršiai) ir graužikai (pelės ir žiurkės). Zoofiliniu grybeliu gali užsikrėsti ir žmogus nuo žmogaus arba per įvairius užkrėstus daiktus. Gydymas. Skiriama grizeofulvino po 15—22 mg/kg per parą, kurso trukmė — 8—12 savaičių. Mikrodispersinio (ultramikromizuoto) grizeofulvino skiriama po 10—15 mg/kg kūno masės per dieną. Tai pasirenkamasis vaistas. Vaikams tabletes galima sutrupinti ir duoti su maistu. Skiriama 2 kartus per dieną ir tęsiama mažiausiai 6 savaites. Galvai plauti tinka ir 2% seleno sulfato šampūnas (Selsun) kasdien arba kas antra diena. Jeigu vaikai netoleruoja grizeofulvino, skiriama ketoko-nazolo (nizoral) po 3,3 mg/kg kūno masės/d. (suaugusiems žmonėms — 200 mg/d). Būtina tikrinti šeimos narius, sergančius gydyti, dezinfekuoti drabužius, kepures ir patalynę. Gydymas baigiamas, kai tyrimo rezultatai neigiami. Vaikai grizeofulviną gerai toleruoja, tačiau galimi šalutiniai reiškiniai: skrandžio ir žar-nyno sutrikimai, galvos skausmai, hepatotoksinis poveikis, kraujo pokyčiai. Kan-cerogeninio poveikio nenustatyta, tačiau reikia atsisakyti grizeofulvino, jeigu galima išgydyti be jo. Išoriškai vartojant medikamentus, dažni ligos recidyvai. Tepama 3—5% jodo tirpalu, 3—5% sieros ir deguto tirpalais, klotrimazolio kremais, 2—5% sulfido—seleno šampūnais ir kt. 17. Lygiosios odos grybelinė liga. Et.: Antropofiliniai ir zoofiliniai trichofitonai, dermatofitai. Pažeidž kirkšnių, šlaunų, gaktos, sėdmenų odą. Kln: Prasideda rausv, apvalios formos, šiek tiek niežtinčiomis, ryški rybu dėmėmis. Periferija ryskesne, iškyla kep volelis. Pažeista oda paraudusi, paburkusi, šlapiuoja atsiribojusi nuo sveikos odos, židinio pakraščiuose 2-3mm uždegimo pož- patinimas, paraudimas,ryškesni. G.b pūslelių, šašelių. Židiniai dideja periferijos link. Centrine dalis apsidengia pleiskanom,švieseja.Gyjant pleisknj, išnykus lieka použdegiminė pigmentacija. Dgn: Klinika, natyvinis preparatas. Gyd: a) sistem: griseofulvinas, gydymo kursas 6sav ir >; ketokonazolis; b)vietinis: imidazolio prepar- ketokonazolis, mikonazolis; alilaminai- terbinafinas; Antibiotikai skiriami esant infekc. 18. Ivairiaspalvė dedervinė. Et:Pityrosporum orbiculare.Palank.sąlyg: padid.prakaitav,seborėja,sutrikęs ragėjm, lėt.pl.ir žarnyn ligos. Kln:Nugar,krūtinės odoje atsirand ribotų, susiliejanč gelsvų arba rudų dėmių, aptrauktų sėleninėmis pleiskanomis. Niežti, bet ne visada. Iš pr bėrims atsirand apie plaukų folikulus. Bėrimai plint į galūnes,kirkšnių raukšles dėvint sintėt.drabužius, dirbant karštuose cechuose. Pleiskanojant.židinėliai gerai gyja nuo saulės, pleiskanoms nusilupus lieka šviesesnių odos plotelių. Krapštant nusilupa pleiskanėlės. Dgn: Klinika. Mikrosko:pleiskaneles mikroskopuojant matyti trumpos storos grybelio micelės, sporų telkiniai. Vudo lempos šviesoje dėmės švyti geltona arba ruda spalva. Gyd: Reikia atnaujint rugšč. apsaugine plevele. Oda tepama salicilo spiritu. 19.Paprastieji spuogai Uzdeg.odos liga,pazeidzianti odos strukt vieneta, sudar iš plauku folikulo kanalo, trumpo gyvaplauk, riebal. liauku. Serga paaugliai lytinio brendimo laikotarpiu. Etiopatog:Svarbus androgenai, kurie stimuliuoj folikulu ir riebal.liauku prolif bei aktyvuma. Androgenu poveikis gali pasireikšt del padidejusios androgenu produkcijos ir kiekio kr. arba padidejus. plauko folikuluose ir rieb.liauk. esanciu androgeniniu recept kiekio ar jautrumo androgenams. Kl:aktyvios riebal. liaukos isskiria daugiau riebalinio sekreto, proliferuojant endotel.lastelems susidaro daugiau raginiu masiu-taip susiformuoja mikrokomedonas. Folikulo anga nera issipletusi,vadinams uždaruoj arba baltu komedonu. Folikulo angai praplatejus ir oksidacijos procese susidarant melaninui formuojasi atvirasis juodas komedonas. Kaupiantis sekretui, pradeda daugintis bakterijos,plecias folikul kanalas. Aplink folikula prasideda uzdegimas, o jam max prasipletus ir isplonejus jo sienelei-susiformuoj cistos, kurios veliau truksta. Cistu ertmeje buves turinys issilieja į aplink.audin.,sukelia dar did. uzdegima, formuojasi mazgai. Kai matome papule, uzdegimas sterilus, kuri sukelia lipidai ir riebiosios r. Kai susiformuoja pustules tai be sterilaus uzdegimo yra prasidejes ir bakteriju dauginimasis. Klinik.form: Acne comedonica acne papulopustulosa, acne nodulocystica, acne conglobata. Lokaliz:Veidas, nugara, krutine, peciai, didziosios rauksles. Gyd: a)Vietinis: benzoylum peroxidum 2-10%, ac. Azelaicum, ac. Salicylicum, antibiotikai (tetraciklinas-prieuzdegiminis)retinoidai. B)Sisteminis: Cyproteronum acetatum, antibiotikai (tetraciklinas, doksiciklinas), retinoidas Isotretinoinum. 20. Veido raudonis Rosacea-letine acne tipo liga, pažeidžian plauku folikulus ir riebalines liaukas bei pasizym padid kapiliaru jautrum šilumai, pasireiškiančiu veido paraudimu, veliau ir telangiektazijom. Etiopatog: Pacientai linke paraust, veido eritema nepraeina. Veido paraudimus provokuoja šiluminiai dirgikliai (karštas maistas, sauna, saule, alkoholis).Ilgalaike vazodilatacija sukel telangiektaziju issivystyma ir stimuliuoj riebal liauku proliferacija ir aktyvuma taip skatindama acne tipo pažeidimu susiformavima. Pustulese aptinkam dide kiekis saprofitiniu erkuciu. Stadijos: a) veido paraudimas ir telangiektazijos b)+papules,pustules c)+Paules, pustules, mazgai ir infiltruotu audiniu ploksteles. Dažniausiai pažeidžiama centrine veido dalis(nosis,skruostai,kakta).Rhinophirma-atskira rosacea forma, pasireiškianti nosies pokyčiais, kurie gali išsivystyti nesant kitu veido sriciu pazeidimo. Gyd: a)Viet:metronidasolum 1-2%, Ichtiolum, Sulfur,Antibiotikai(tetraciklin, klindamicin, eritromicinas) b)sisteminis: metronidasolum 0,5-1g/d, retinoidas Isotretinoinum, antibiotikai (tetraciklinas 250mg/d, docycliclinum 50mg/d.) 21. Daugiaformė eksudacinė raudonė. Vaistu,infekc,nezin,priež,sukeltodos ir gleiviniu liga.Et:infekcija (herpes simplex, mycoplasma), vaistai (sulfonamidai, barbitūratai, penicilinas, alopurinolis),idiopatine.Klasif: mažoji, didžioji DE. Kln: 1) Mažoji DE-makulopapuline liga. Kel.sav iki išberiant pasireiskia prodrm reiškin: karsciav.,silpnum, trunka 1-2sav. Iš pr atsiranda raud paburkus demiu, po 2d. virsta papulemis su melsvai raudonu centru arba puslele,vėliau erozija. Demes pakraštys islieka raud, paburkęs. Susidaro bėrimas, panasus i taikini. Kel.dien. beria is naujo, matoma demiu, papuliu, pūslių, eroziju.Sugijus lieka pigment. demiu. Isbertas vietas niezti, skausmingos. Beria plaštak, pėdas, rankas, kojas, retai liemenį, veidą. 2) didžioji DE/Stevens-Johnson sindr-sunki vaist sukelta liga, budingas sunkus gleiviniu paž. Prasided staiga. Iš pr atsirand pūslių, vėliau eroziju, pasidengia apnašom. Odos bėrimas pasireisk kartu su gleivin paž. Berimai makuliopapuliniai ir makropustuliniai, panasus i taikini. Nikolskio simptomas+. Isnykus lieka pigmet demiu. Pažeidžia burnos ir akiu gleivine, reciau oda. Komplikuojasi keratitu, ragen drumst, apakimu, pl uzdegimu, sepsiu. Dgn: BKT-leukocitoze; Hist-pažeidimas epiderm/dermos sandūroje. Is pr epiderm.lastel.vakuol. degeneracija. Dermos edema, aplink kraujagysles limfocitu infiltratas. Veliau ryski epidermio lasteliu nekroze, pusle po epiderm. Gyd: a)Sist:Residyvuojant MDE susijus su herpes simplex gydom acikloviru. DDE-gliukokortikoidais. Prisidejus infekcijai skiriami antibiotikai. B)Vietin:antiseptikai. 22.Toksin.epiderm.nekrolizė(Leyll sin Sunki isplitusi epiderm nekroze, sukelta vaistu, panaši i II laipsnio nudegim. Et: Vaistai (sulfonamidai, antibiotikai, karbamazepinas. Patogenez: nežinoma. Gal tai imunine reakcija į epiderm.lasteles. Kln:prodrom.reiš: negalavim, silpnumas, akiu gleiv. paraudim, karščiavim. Iš pr bėrimas panasus į DE. Demeles nedideles, vėliau ryškiai raud. Ilgainiui padid, tampa melsvai raud, susiliej tarpusavy, ant ju atsiranda didel ploksciu pūslių. Uzgauta oda nusilupa apnuogindama didel erozinius plotus. Odos paž atrodo kaip II nudegi. Nikolskio simp+. Isbertas vietas l.skauda. Sugijus lieka pigment demiu. Akiu gleiv.paž. prasided papr. uzdegimu, vėliau tampa puliniu.Burnos gleiv.paraust, susidaro eroziju. Komplikacijos-keratitas, hipovolemija. Dgn: Klinika; BKT-padid ENG, leukocitozė, padid.Ht; Hist: pažeidimas epidermio ir dermos sandūroje, iš pr epidermio edema ir zidinine nekroze. Dermoje uždegiminio infiltrato nera. Gyd:a)Sist-prednizolonas100-200mg/parai, inf skiriam atitink AB b) vietiškai- antibiotikų ir antiseptikų prep.; c)nutraukti vaistus sukėlusius bėrimą, atstatyti h2o ir elektrolitų balansa. 23.Mazgine raudonė Et:Isprovokuoja Ū/Lstrepto.inf, TBC, iv vaistai,grybel.ligos, atsirasti leukemijos, raupu metu.Liga vystos pirm.infek metu. IP2-3sav. Patog: Polietiologin odos alerg reakcij, pažeidžiamos kraujagyslės gilesn dermos sl, susidar imuniniai kompleksai. Pažeidimas vystosi pagal IV imunin r-jų tipą.Kln:Pradžio gali būti prodrom reišk: liguista būklė, galvos, sąnarių skausmai, karščiav. Po2-3sav abieju blauzdu priek pavirsiuose atsiranda raudoni,1-5cm sker kietoks konsistencij, skausmingi, negriež ribų odos ir poodžio, kiek iškilusių virš odos mazgel.Oda paraust,veliau pamelst, nykstant pasidaro žalsva/gelsva. Būding požymis-mazgeliai neišopėja. Recidyvų būna retai. Klinikinės mazginės raudonės formos: 1) Erythema nodosum migrans. Pažeidimai asimetriniai, linkę plisti į blauzdos priek ar užpak pavirš 2)Lofgren sindromas. Pažeidžiami abiejų pusių pl vartų limfmazgiai, atsiranda mazginė raudonė. Dgn: Anamneze, klinka; Histol: uždegimin infiltrats jung.aud pertvarelse tarp paodzio riebalu skilteliu. Gyd: A) Sist: Salicilatų, kiti vaistų nuo uždegimo (indometacinas). Sunk. formoms gydyti gliukokortikoidai, antimaliariniai vaistai. B)Isor: gliukokortik kremai arba tepalai 24. Žvynelinė arba psoriazė Pavel.letin.recidy.odos liga,budings odos berims papulems/plokstelems, padengtos zvynais. Autoimunine liga, pažedžianti oda, gleivines, sanarius. Liga serga 1-2% populiac., vienodai v ir m. Et: Priežastis nežinoma, liga paveldima-I ,nenustatyta-II. Provok veiksn: mechan odos traumos, infekc,vaistai, stresas, alkoholis, gretutin ligos, alergen. Patog: Liga salygojama T limf. Pagreiteja epdermio atsinaujinims, sutrink.keratinoc.diferenciacij,pažeidimu pavirsiuje atsirand stors žvynu sluoksnis. Vystosi kapiliaru proliferacija, imuninis uždegimas. Klasif: a)Nepustulines: paprast.žvyneline,psoriatin.eritrodermijalašin.žvynelinė;b)Pustulines:delnu-padu, generalizuota,išcentrin žiedo f eritemine pustulines žvynelines. Kln:Pirmin berim elem-papule,padeng.žvynai.Beria apval, oval,netaisykl f, žiedinemis, taškinemis, lašo, monetos dydžio papulemis, iš ju susidaro iv dydzio karpytais krastais plokstels, pasidengusios stambiaploksciu zvynu. Niezti, ypac beriant. Budingas Auspitzo fenomenas: stearino išvaizdos lengvai nukrapštom.žvyns, po juo rožine plona plevele, ja pakrapscius taškine kraujosruva. Berimai traumuoj vietose: alkunese, keliuose, galvos plaukuot daly. 3 stadijos: Progresine (formuojasi vis naujos papules, jos dideja), stacionarine (neatsiranda nauju papuliu, pavirsius padengtas žvynais), regresine (berimu spalv blyksta, mažeja žvyno). Gali buti nagu pažeid (antpirscio simpt.-taškiniai idubim, aliejaus demes simp-onicholize, nago atšokims; ponagine hiperkeratoze), galvos plaukuot dalies žvynel, sanariu paž (plaštaku, smulk sanar pažeidimas, proksimal interfalang). Dgn: Anamneze, klinika,lab.tyr,radiolog,Hist(hiperkeratoz parakeratoz,akantoz,neutrofi sankaupos-Munro mikroabscesai-epidermio rag sl. Gyd: a)Viet: keratoliziniai (salicilo r, šlapalo prep), gliukokortikoi; ditranolis, kalcipotriolis, vietiniai retinoidai-slopina keratinocitu prolif, skatin ju diferenciac; Emolientai-atstato odos barj f-ja; b)Sist: retinoidai (acitretinas), imunosupresantai (MTX, CyA), sintetiniai retinoidai; c)fototerapija: UVB 311nm, PUVA (psoralentai sistemiškai,vietiskai+UVA) 25. RAUDONOJI KERPLIGĖ Autoimunin liga, pažeidžianti oda, gleiv, sąnarius. Letin, recidyvuo liga, budingas nieztints papulins berims. Dazniau serga 30-60 zmones. Et: nežinoma, sasajos su iv let infekcijosms. Kln: Pirminis bėrimo elements-griežt ribų poligonal,plokščios, centre siek tiek idube, raud ar violetines spalv, blizgancios papulės su plonomis baltomis pleiskanėlėms. Jos gali susilieti į didesnius židinius, plokšteles. Pažeist vietose stiprus niežėjims.Pleiskanojimas. Budingas Kiobnerio fenomenas. Gyjant lieka hipo ar hiperpigmentac. Pažeidimu lokalizacija: riešu linkiai, dilbiu lenkiam paviršiai, blauzdos, šlaunys, kaklas. Gali pažeistos ir gleivines, nagai, plaukuotoji galvos dalis. Klinikines formos: 1) Pagal paž morfologija: folikuline, hipertrofine, atrofine, pusleline ir pusline, erozine ir opine, malignine; 2) Pagal paž issidesty: žiedine (papules destosi žiedu, nyksta centre, formuojasi periferijoje), linijine (papules destosi linijomis-išilgai perif nervu eigos); 3)pagal pažeid lokalizacija (gleiviniu paž (baltos papules,baltu striju tinklelis), nagu paz (nagai rudos spalv, su išilginiais grioveliais, distal dalyje pakil nuo nag guolio),galvos plau.dalies paz (folikulines papules), lyt org paz. Dgn: Anamneze, klinika, Hist (tankus, priglude prie epid limf ir histioc infiltrat; bazalin epidermio sl ir BM degeneracija; grud sl sustorejimas; koloidiniai kuneliai keratinocituose). Gyd: a)Viet: gliukokor, emolientai; b)Sist: gliukokort-esta ligos paumej, antihistamin; c)fototerapija-PUVA spinduliai ar vonios terapija. 26. Iritaciniai kontaktiniai dermatitai Odos uždegim, sukelts sąlyčio su dirgin ar erzinan medžiaga, žalingai veikiančiu epider barjerine funkciją, nedalyvaujant imuniniams mechanizmams. Nuo veiki trukmes, konc,veikimo vietos priklauso uždegimo reiškiniu išraiška. Skiriama ū ir l. Etpatog: sukelia rūgštys, šarmai, toksiškai veikiantys augalai ir kt. Reakcijos neimunolo kilmės. Medžiagos sunaikina epidermi last., vystosi fiziniai ir cheminiai epider pokyčiai. Kontaktų su agentu skaiči: nuo keleto iki daugelio, priklauso nuo epide gebėjim atsinaujinti. Kl: Latentinio periodo nėra. Ūminio KD prasideda iškart po kontakto su dirgikliu arba ne vėliau kaip per 24val., lėtinio-tolygiai. Pažeid vieta-dirgiklio veikimo plote, šiek tiek aplink jį. ŪKD Iš pr oda parausta, paburksta. Tuo uždegimas gali ir baigtis. Jeigu reakcija stipresne tada atsiranda pusleliu, pūslių, jos greitai plyšta, susidaro erozijos, kurios vėliau pasidengia šašu. Užd praėjus paraudimas patinims mažeja, erozijos epitelizuojasi. Pažeidi ribos aiškios kai agentas stiprus, kitais atvejais neryškios. Pacients jaučia deginimą, perštėjimą, vėliau niežėjimą. Procesas apsiriboja pažeidimo vieta. LKD-kumuliacinis, nedidel konc erzinan medz ilgalaik poveikio rezultats. Sukelia skalbimo ir nedid konc medz kurios sutrik normal odos pH, prasiskverbia gyliau ir sukelia uždegimą. Iš pr oda sauseja, pleiskanoja, po kel sav atsiranda itrukimai, aplink juos oda parausta, patinsta, susidaro papuliu. Ilgainiui oda sustoreja, ima pleiskanoti. Niežti. Dgn: Klinika, hist (Ū-intra ir inter epidermio edema, spongioze, pusleles. L-epiderkio keratoze, akantoze, kartais spongioze). Gyd: a)sist: prednosolonum 40-60mg; b)Viet: rasti ir pasalinti dirgikli, vartoti apsaugin valiklius be šarmu, emolientus, vartoi gliukokort vienus ar su AB. 27. Alerginiai kontaktiniai dermatitai Odos uždegima, kiles alergeno kontakto vietoje ir išsivystes del letosios (IVtipo) alergines reakcijos. Skiriama:1)Ū, 2)L. Et: aplinkoje daug medz, galinciu sukelti AKD. Sensibilizacijos fazė prasideda po pirmo kontakto su alergenu ir trunka 4-20 dienų. Pirma karta pateke ant odos, susijung su odos last baltym ir saveikauj su epider ir dermos Langerh lastelemis, kurios migruoj per pamatine membrana į region limf, kur prasideda T limfocitų, turinčių receptor Ag prisijungti, gamyba. Jie su kr patenk po oda ir sensibilizacijos fazė baigiasi. Visa ligonio oda tampa sensibilizuota. Kartoti veikiant alergenui odos paviršiuje, per trumpą laiką 8-12 valandų sukelia uždegimą (indukcijos faze). Tai ir yra lėta alerginė IV tipo reakcija. Esant ūmiai uždegimo formai keratinoidai žūva, o lėtinėj veša. Kln: AKD atsirand alergeno veikimo vietoje. Pažeidim vieta pr buna ribota, tik veliau esant didelei sensibilizacijai, alerginis užegimas išplinta į gretimas odos sritis. ŪKD-budinga odos paraudims, patinims aiškiomis ribomis, berimas mazgeliais, puslelemis, puslemis, šlapiavimas ir šašai, taip pat odos niežulys, deginimas, pleiskanojim. LKD-pasireiškia mažesniu odos paraudimu, mazesniu pusleliu ir šašu kiekiu. Buna odos pleiskanojimas, odos sustorejimas ie lichenifikacija, odos itrukimai, niežulys. Dgn: anamneze (kontakto su alergenu paieška), klinika (AKD požymiai pasireiškia alergeninio kontakto vietoje ar tolimesnese odos zonose), his (Ū-spongiozė su intraepider puslelemis, monocitų, histocitų infiltrat. L-hiperkeratozė, papilomatozė, limfocitų ir histocitų infiltratas); alerginiai odos meginiai (atliekami su standart alergenu rinkiniu praėjus 4-6 savaitėm po ūminio uždegimo. Gyd: alergeno eliminavima; barj epider f-jos atkurimas emolientais; uždeg slopinimas (viet gliukokort, antihist); kova su antrine inf. A)Lengva eiga-pašalintialergena, emolientai. B)vid sunkumo-plius viet gliukokort, antihist. C)Sunk-sist gliukokort, inf prevencija. 28. Atopinis dermatitas. Paveldim, lėtinis, recidyvuojantis, nuolat kintantis,keičiantis odos vieta odos užde, susijęs su asmeniniu polinkiu. Et: nežin. Turi reikšmes paveldimum.Labai svarbią reikšmę turi įvairūs alergenai. Manoma kad ligos paūmėjimui ir plitimui įtakos turi IgE padidėjimas. Kl: Iš pr atsiranda neryš eritema, ant jos smulkios rausvesn negu aplinkine oda papules ir nedidelis pleiskanojimas. Niežejimas nestiprus. Uždegim stiprėjant, išplint, niežt, praded šlapiuoti, prisideda antrine inf.Vaiku AD pažeidžia veidą, liemenį, ranku, koju ties pavirš, „šlapioji“foma:pusleles, erozijos. Suaugusiuju AD- pažeidžia veidą, kaklą, ties plaštakų pavirš, ranku ir koju lemk pakiš,„sausoji“ forma:mazgeliai, licheni, nukasymai. Dgn: Anamneze, klinika (Dennie-Morgano raukšle-periorbitaline edema ir raukšle po apat voku, sausasis lupu uždegimas, padidėjęs padu delnu raukšlėtumas, baltasis dermografizmas, abipuse katarakta), hist (Ū-epidermio hiperplazija, interlastelinis paburkimas, spongioze; L-epidermio hiperkeratoze, parakeratoze, interlasteline edema), serologija (padid IgE kiekis serume); alerginiai odos mėginiai, eliminacine ir provokacine dieta Gyd: Nustat ir pašalin alergeną; naudoti special odos priežiūros priem atkuriančios barj odos f-ja; Viet-gliukokortikoidai, kai procesas lėtinis skirti deguto preparatus ir keratolizines medžiagas (salicilo r); Sist:antihistamini prep, prisidėjus if skiriami AB. c)PUVA Prof:nuolat naudoti emolientus. 29. Seborėjisnis dermatitas Uždeg,odos liga pažeidžinti gausiai rieb liauku, turinčias odos sritis. Lokaliz: skalps, veids, liemuo. Klinikes formos: kudikiu, suaugusiuju. Et: Padidej riebal liauku aktyvumas. Hormoniniai pokyčiai (padid androgen aktyvumas). Imuninteto susilpnejimas. Kln:a) Kudikiu-gretai po gimimo viršugalv atsirand plonos, gelsv rusvos, pilkos spalvu tvirtais prikibusios riebios pleiskan.Oda po jomis nepakitusi ar nedaug paraudusi. Gali išplisti į kakla, šlaunis, šlapiuoti, prisideti antrin inf. B)Suaugusiuju-skalpas(difuzinis pleiska, pleiskanos smulkios, balkšvos, riebios); veidas ir liemuo (aiškiu ribu rausvai geltons,rausvs spalvos 5-10 mm apvalios demes ir plokstels, padengtos pilkšvomis riebiomis smulkiomis pleiskanomis. Kai jų centrai nyksta,pakraščiuose dar išlieka uždegimas, susidaro žiedinis bėrimas. Dgn:klinika. Gyd: a)viet: imidazoliu gr preparat.(ketokonazolis)šampunai,kremai;silpni ar vid stiprumo kortokosteroidai; emolientai. 30. Dilgėlinė Odos liga pasireiškia niežtinčiom, staiga atsirandančiom,išnykstančiom per 24val pūkšlėmis.Pukšle-staiga atsirand ribotas raud ar baltos spalvos odos pakilims del viršut dermos sl edemos, epider virš jos nepažeistas.Klasif:a)Ūmine6sav bent 2k/sav atsiranda pukšles. Patog:efektorins,last-mastocitai(putliosi last), kuriu gausu odoje. Ju citoplazmoj gausu granuliu su uždegim mediatoriais, svarbiausiais histamin. Mastocitu memb gausu IgE recept. Mastocit degranuliacij histamino išsilaisvinim sukelia alergeno ir IgE prisijungimas FcRI receptorių; autoAk prieš FcRI receptorius; opiajai; nesteroid priešuzdeg vaistai. Išsiskyres histaminas veikia į kapiliarus, padideja ju pralaidumas, plazma sunkiasi per kapiliarų sieneles, formuojasi paviršinės dermos pabrinkimas-pūkšles. Jei vystosi gilesnis dermos, poodžio, pogleivio pabrinkimas-angioedema.Kl: niežėjimas, pūkšlės (atsiranda ir išnyksta be pedsaku per 24val),gali buti kartu su angioedema. Kartais pasireišk nuovargs, gastrointesti skausmas ir pykinimas. Dgn: anamneze, klinika (berimu pobūd, lokaliza, trukm), fizik ištyrims (dermografizms, fizikiniai šalčio, spaudim, fizinio krūvio mėginia), BKT-eozinofilija, alergologini ištyrimas (dūriomėgin,RAST spec.IgE nustatymui, provokacinį.mėginiai).Gyd:Hipoalergine dieta, provokuojan veiksniu pašalinim ir vengimas; sist gydyms-antihistamininiai vaistai(clemastinum,diphenhydraminumEsant sukiom formom-kortikosteroidu trumpi kursai. 31. Paprast. pūslinėpemphigus vulgaris Autoimu odos ir gleiv liga, pasireiškianti intraepidermin akantolitinemis pūslėmis. Etiopatog: etilog nežinoma. Serganciuju kr cirkuliuoj ir tarplast tarpuose kaupiasi autoAk. Gaminam autoAk prieš 130kDa (desmogleina-3), 160kDa (desmogleina-1)glikoproteinus.Glkoproteinas susijung su autoAk, sukelia akantolize (keratinoc atsiskiria vienas nuo kito). Kln: Pusles formuojas virš pamat epiderm sl. Iš pr ant neparaud gleiv atsirand iv dydž pūslių, pilnu skaidraus skysčio. Pusles-subliuskusios, lengvai plyštančios, +Nikols.simpt-patrauks atplaiša atsilupa sveikai atrodanc audin epidermis. Pusles plysta,susidar skausm eroziju. Erozijos-šlapiuojanc, skausming, kraujuojančios, pasideng šašais, sunkiai gyjančios.Odoje berimai iš pr nebudingi, vėliau atsiranda dideliu pūslių, pilnu skaidraus skysčio. Trukus susidaro erozijos. Lokalizacija: pirmiausiai pažeidžiama burnos gleivine. Beria veidą, galva, krutine, nugara, didži rauksles.Negydant pažeidi išplint visur, netenkama daug skysciu, sutrinka elektr balansas, prisided infekcja.Dgn: Klinika, citolog (nudaziu gimzos budu randamos akantoliz last), hist (intraepider akantol pusles), ties imunofl (IgG ir C3 depozit tarplast tarpuose),neties.imunofl (serume autoAk prieš desmoglein). Gyd: a)Sist: prednizolonum 2-3 mg/kg/parai, vėliau maž iki palaik dozes; Imunosupresantai (azatioprin 100-200 mg/p; metotreksat 25-50mg/p); b)Viet: gydymas, skatinant epitelizacija ir saugant nuo 2 inf. 32. Pūslinis pemfigoidas. Autoimun, lėt, poepiderminėm pūslėmis pasireišk odos liga. Etiopatogen: etiolog nežinoma. Susidaro IgG klasės autoAk prieš 230 kDa (Ag-1) ir 180 kDa (Ag-2) glikoproteinus.Vykstant Ag-Ak reakcijai priplūsta neutrofilų ir eozinofilų, kurie prisideda prie pūslių susidarymo po epidermiu. Kln: Prasideda urtikariniais bėrimais, niežejimu. Dažniausiai pūslių ir pūslelių atsiranda ant paraudusios ir nepakit.paburk.odos,užpildyt. skaidraus ar kraujing skysčio, ištemptos. Nikolskio simpt -. Gyjant nesusid randu. Būdingas stiprus niežėjimas. Burnos gleivinę beria retai, dažn galūnių lenkiamieji paviršiai, pilvas, natūr raukšlės. Trunka menesius ar metus, gali pasikartoti. Dgn: Klinika, BKT (eozinofilija), Hist (poepidermines pusles, dermos spenel sl kaupias neutrof, eozinof), ties imunofluor (IgG ir C3 depozitai pamat.membr vietoje), neties imunofluor (serume autoAk pries Ag-1 ir Ag-2). Gyd: a)Sist: GK (prednizolon 40-80mg/p)+imunosupres (azatioprinas 150-100mg/p). Galim skirt dapsono 100-150mg/p. b)Viet:gydymas skatinant epitelizacija ir saugant nuo 2 inf. 33. Diuringo pūslelinis dermatitas: Lėt, recidyv, niežtinti, polimorf bėrimais ir poepidermin pūslelėmis pasireiškianti odos liga,susijus sujautrum gliuteninui. Etiolpatog: Siejams su HLA-B8 ir HLA-DR3 Ag. Susije sujautrumu gliuteninui ir su plon žarnų gaurelių atrofija. Randama IgA klases Ak ir neutrof mikroabsces dermos spenel sl, neutrofil išsikiriant lizosom fermentus formuojasi pūsles. Sergantiems  jautrumas jodui ir kt halogenams. Kln: raudonos dėmelės, pūkšlės, papulės ir grupuotos smulkios pūslelės. Pūslelės apie 2mm skersmens, jos greit trūkst-atsiranda šašai ir erozijos. Berimams nykstant lieka rusvos demeles ar net randeliai. Bėrimai išsisėję ir susigrupavę, išsidėstę simetriškai (kelių, pečių, sėdme srity). Labai niežti, degina, skauda. Dgn: klinika, hist ( neutrof mikroabsc dermos spenel sl, virš jų poepdermines pūslelės), ties imunofluor (IgA granuliaciniai depozitai neutrofilų mikroabsc vietoje),lopelinis megin kalio jodidui. Gyd: a) begliuten dieta, nevartot jodo, bromo; b)Medikamentinis-sulfonai (dapson 150-300mg/p, vėliau mažinant iki 50-25mg/p. Sulfopiridinas 1-1,5 g/p, jei dapsonas netoleruojamas. 34. Raudonoji vilkligė. Klinik: dažniausiai pažeidž veido oda, pažeid peteliškės formos. Tp pažeidž galvos plaukuot dalis, krūtinės oda. Pradžioje – monetos dydžio griežtų ribų iškilusi infiltruota eritema, židinys periferiškai , o centrinę dalį dengia stipriai prikibusios pleiskanėlės, šalinant pleiskanas-skauda. Židinio centrinėje d ilgainiui atsiranda odos atrofija, židinys gb depigmentuotas, o aplinkinė oda ryškiai hiperpigmentuota. Lėt Raudon Vilklig žid būdinga: 1.paraudimas, 2.infiltracija,3.hiperkeratozė 4.atrofija. Dgn: klinika + histologija + lab tyr (ENG,leukopenija,anemija, trombocitop) + imunolog tyr (ANA ir antiDNR (-) ). Gyd:Viet:GKS;Sist:priesmaliar prep, retinoidai.Apsau nuo UV spind–įv krem 35. Židininė sklerodermija. Odos pažeidžianti liga, pasireiškianti sklerozes židiniais,kurie ligos pr buna rausvai melsvos spalv, veliau įgauna dramblio kaulo atspalvi. Kln f: a)židinie RS-sklerotiness ploksteles su dramblio kaulo spalv centru ir violet krasteliu, 1-30cm. Progresuojant-židin labiau sukiet, jų kraštuose violetinis lankelis, kartais kraštas kiek pakilęs virš odos, centrinė židinio dalis blyškiai vaškinio atspalvio. Židiny oda kieta, jie periferiškai  , gali susilieti. Pažeid židiniuose vyst randai ir fibrozė,oda suauga su poodinia dariniais atsiranda kontraktūros; b)difuzine-daugyb židiniai, kurie gali buti didesni nei zidinines atveju. RS formos: a)gilioji uždegimas ir sklerotiniu židiniu formav vyksta poodin aud. b)linijine-vienpusis linijinis židinys, eina kartu su nerv eiga. Pažeidžia oda ir poodinius audinius, galima fiksacij prie gilesniu strukturu. Pažeid vietoje oda nežymiai paraudusi, edemiška, sukietėjusi ar atrodo atrofiška ir blizganti, gelsvai rausvos sp. Liga gali testi nuo kel men iki kel metu. Dgn: klinika, tirti ar nėra sistem. skleroderm., hist (epidermis suplonejes). Gyd: a)Sist: GKS(benzylpenicillinum 500000vv 4x ir), antimaliariniia, kolchicinas, penicilaminas.b)Viet: gliukokort tepalai, fizines priemones:masazas. 36. Sisteminė sklerodermija. Letine sistemine jung aud liga, kuriai budinga kolageno hiperprodukc bei poliorganinis pažeidimas. Mirtina sistem odos, vidaus organų ir kraujagyslių liga, pasireiškianti uždegimin ir skleroziniais jung.aud. pokyčiais. Skiriama: difuzinė S, galūnių S, CREST’o sindromas. Etiologija nežinoma. Kl: a)Difuzinė S– reta, sunki, greitai progresuojanti, pažeidžianti odos, vid org ir kraujagyslių jungiamąjį audinį liga. Staiga simetriškai atsiranda kieta, išplitusi ant galūnių ir liemens edema, greit susidaro įvairaus dydžio sukietėjusių židinių, o aplink paraudim. Ant sukiet vietu atsiranda pūslių, o joms sutrūkus – opų. Sukietėję židiniai greitai plečiasi ir susilieja. Dėl to visos sąnarių f-jos tampa ribotos. Pamažu viso kūno oda sukietėja ir tampa panaši į šarvus. Prisideda raumenų ir vidaus organų pažeidimas. Trunka 3-5m. Piktybinė forma baigiasi mirtimi per kelis mėnesius ar metus. b)Galūnių S galūnių, veido sukietėji, kuris prasideda Raynaud fenomenu, baigiasi odos sukietėjimu, atrofija, telangiektazija ir Ca sankaupomis minkštuosiuose aud bei vid organų pažeidimu. Iš pr atsiranda padidėjęs jautrumas šalčiui. Rankų ir kojų pirštai nuo šalčio skauda, pabąla, pamėlsta, parausta. Iki oda sukietėja, praeina nuo kelių iki keliolikos mėnesių. Stadium sclerosum prasideda plaštakų, pėdų, veido patinimu, paburkimu, onetrukus pasireiškia sukietėjimas. Labiausiai nukenčia plaštakos ir pirštai. Vykstant galūnių falangų osteolizei, alai atrofuojasi, nagas iš horizontalios padėties pereina į vertikaliąją. Ilgainiui išsivysto kontraktūra, suplonėję į galą pirštai esti pusiau sulenkti, sukietėję. Veidas netenk mimikos, atrod plokščias. Burnos gleiv sklerozinė, dantys iškritę, liežuvis atrofišk. Atrofuojantis odai atsir dauginė telangiektazija, o aplink lūpas susidaro radialinės raukšlės. Ilgainiui minkštuosiuose pirštų galų, alkūnių, kelių audiniuo, susidaro kieti mazgeliai, jie pratrūksta, išteka balta masė. Plaučių ir širdies bei raum sistemos pažeidimas sukelia šių organų f-os nepakankamumą. c)CREST’osindromas-galūnių skleroder variantas, būdinga minkšt aud kalcinozė, Raynaud fenomenas, stemplės f-os sutrikimas, pirštų odos sukietėjimas ir telangiektazija. Prasideda Raynaud sind, pasireiškia dauginė telangiektazija. Ženkli minkšt audinių kalcinozė. Dgn: Klinika,hist (derma sustorejusi, poodžio reib aud pakeis kolagenas), sero(ANA Ak).Gyd.a)Vid:GKS(Benzylpenicillinum 3-400000 TV 4-6xd. i/r. Prednisolonum 20-40 mg), imunosupres(Azothioprinum 100-150mg), NVNU, kraujotaka gerinantys vaist(pentoksifilinas, aspirino 37. Dermamiozitas. Tai neaiškios kilmės kolagenozė, daugiausia pasireiškiant raumen silpnumu, jų degeneracija. Dažnai būna su piktybiniais vidaus organ ir smegenų navikais. Skiriama ūminis, poūmis ir lėtinis. Kl: Liga prasideda bendru silpnumu, galvos svaigimu, galūnių skausmais. Akidobių oda patinsta, pasidaro melsva, krūtinkaulio, kartais ir sprando srityse atsiranda melsvai rausvų raudonių. Tai būdingi ligos išbėrimai. Kitose vietose irgi oda gali parausti, pradėti pleiskanoti, ant jos gali atsirasti mazgelių, pūslelinių, hemoragin išbėrimų, telangiektazijų. Odos pakitimai- svarbus diagnostinis požymis, bet svarbiausias patologinis procesas vyksta raumenyse, ypač pečių juostoj. Degeneruojantis skersaruožių raumenų skaiduloms, raumenys lnusilpsta. Kai širdies raumenys degeneruoja, prasideda nepakankamumas ir su tuo susiję klinikiniai simpto. Liga neretai komplikuojasi: prasideda polineuritas, glomerulonefritas, sutrinka psichika, iškrinta plaukai, nagų distrofija. Sergant lėtiniu D, atrofuojasi raumen, ypač pečių lanko, o kai liga ūminė, atrofija nespėja prasidėti ir mirštama nuo širdies, inkstų nepakankamumo,. Dgn: galūnių proksimaliniu daliu raum silpnumą; padide raum ferment aktyvumas kr serume; tipiniai pakitimai elektromiogramoj; tipiniai hist pakitimai. Gyd : Sist: GKS 0,5-1mg/kg/p, imunosupresantai (MTX 10mm,tamsi pigmentine deme, nelygiais kraštais,netolygios spalvos,vietomis be pigmento.Tai melanomos in situ stadija. Džn saulei atvirose vietose.Gali supiktybėti-jo pavirš atsiran sukiet, mazgeliai, didesn mazgai. Gydymas bendrai: neaiškiais atvėjais ekscizija su biopsiniu ištyr.Krio,lazerio,el.koaguliacija, fototerapija.Vietiškai-imunomoduliatorius. 41. Bazalioma Tai epidermio ir odos priedų pamatinių ląatelių kilmės piktybinis auglys.Auga, išsisėja greitai,nemestazuoja į vidaus organus. Klinikinės formos: 1.Pradinė bazalioma-lašo dydžio mazgelis su teleangiektazija,Vėliau-šašas. 2.PlokščiojiB-netaisyk., plinta iš centro, centras atrofiškas su šašu.3.Kietoji-kietas,prasišviečiantis mazgas,būdinga teleangiektazija.4.Opėjanti-sugriuvęs navikas su kraujingu šašu,teleang. 5. Perforacinė-išopėjęs, skverbiasi gilyn, dugnas kraujuoja, naikina kremzles,kaulus.6.Pigmentinė- plokščias,kietas,rudas,opėjantis,centras įdubęs.Teleang.7.Panaši į sklerodermiją- plokščias,kietas,rudas mazgassu teleang. Diag.Anamnezė-greitai auga.Klinika. Citologija-nuograndų tyrimas (netvarkin gai išsidėstę atipinės ląst.,branduoliai hiperchromiški).Biopsija-epidermis atrofiškas,erozinis ar išopėjęs.Išplitimui įvertinti-ultragarsas ir limfmazgio biopsija.Gyd:1.Chirurginis.2.Krio,lazerio terapija,el.koaguliacija.3.Spindulinis gyd.,jei operuot negalima.4.Imunoterap. 42. Ploksčialąstelinis vėžys Spinalioma.Odos ir gleivinių piktybinis navikas,kilęs iš epidrmio keranocitų. Serga vid.,amžiaus džn vyrai. 30% išsivysto iš iki vėžinių būklių,saulės pov.,kancerog., imunosupresija. Metastazuoja į vidaus org. Klinika:gerai dif.,-magas kietas,karpišku paviršium,blogai dif.,-minkštas,centras išopėja,įdumba,dugnas nekrozuoja,krašta supa išvešėjusios granuliacijos,jos greitai kraujuoja.Greitai padid. limf.Lokalizacija-apatinė lūpa, nosis,ausys,lyt.organai.Trunka mėnesius, greitai išplinta.Neskausmingas,nebent navikas perauga nervus.Klinik.formos: Mazginės-paviršinės;Opinės-giliosios; Difuziškai infiltruotos.Diag:Anamnezė. Klinika(lokalizacija).Biopsija-plokšč. epitelio mitozęs,epit.aplazija,keratinizaci ja,dermos infiltac.ir destrukcija. Išplitimui-UG,limfm.,biopsija.Vietinis-UG.Gyd:priklauso nuo išplitimo, peraugimo gylio,lokalizacijos. 1.Chirurginis-ekscizija. 2.Chemoterapija.3.Radioterapija. 4.Limfmazgių pašakinimas,jei jie pažeisti. Paprastai destrukciniai būdai netaikomi. 43. Melanoma Piktyb odos navik, kiles iš melanocitu. Formuoj jaun amž pacientams. Pasižymi greita piktybiš eiga. Predispon veiksniai: paveldimum, intensyv kaitinim sauleje. Jei1,5cm-tai aukštos rizikos malanomos. Metastazuoj limfogen ir hematog keliu. Riziko grup priklaus pacientai turintys daug apgamu (turi buti bent 5 pakite displaziniai apgamai), turintys vidutinius (iki 15mm) ir didelius (>15) įgimtus apgamus, kurie linke supiktybeti. Klikin formos:a)paviršine-iš pigment apgamo išsivysčiusi melanoma, kuri plinta horiz. Iš pr atsirand plokščias, ryskiai atsiribojes nuo sveikos odos, netaisyk form, nevienod spalv mazgas. Ant jo susidaro mažesniu mazgeliu. His-epidermio akantoze, daug atipišku melanocitų.b)mazgine-iš displaziniu melanocitiniu apgamu išsivysičiusi mazgo formos melanoma. Iš pr kūgio formos, rusvas ar juodas, 10-30 skersme, apvalus mazgas, auga vertikaliai. His-epidermyje daug atipiniu melanocitu įsiskverbia į derma ir hipoderma. c)piktybinis šlakas-didele pigmentine deme, kuri formuojasi saulei atvirose vietose. Gali supiktyb, atsiranda paviršiaus nelygumai. d)galuniu ir gleiviniu-formuojas ten kur nera plauku, po nagais. Dgn:1.anamneze.2.klinika. 3.dermatoskopas (vetinama pagal parametrus A-asimetrij, B-nelyg krastai, C-netolygi spalva,D-diametras>6mm., E-eritema-ABCD kriterijų sist.). 4.UG tyrimas (nustatyti gyli, >0,1mm). 5.Histologonis.6.Rentgenas(sritnių limfmazgiu,plaučių,pilvo organų-dėl metastazių).7.Scintigrafija.Gyd: ekscizija apimanti 1-3 cm apl audiniu.1-2 stadija- plati eksciz, 0,1mm gylio-1cm aplink, 0,2mm gylio-2cm aplink; 3 stadija-naviko ekscizija, limf ekscizija, po visko gydymas IFNl; 4 stadija-trankviliantai. Sistemine chemoterapija. Prof:Chirurgisk ar lazeriu šalinti didelius pigmetin apgamus, ypač jei traumuojam. 44. Kapoši sarkoma Tai dauginė įv.,organų krjg neoplazija. Klasif.:1.Sporoginė-P.Afrikoj.Vaikai ir jaunimas.Greneralizuota limfadenopatija 2.Klasikinė-simetr,melsvi mazgai pleiskanojančiu pav.Odoje ir apat.galūn. 3.Atipinė-ŽIV infekuotiems.Melsvos plokštelės,mazgai bet kurioje kūno vietoje. Klinika:beria ir simetriškai ir asim.,prasi Deda rožinėmis,raudonomis dėmelėmis, vėliau kieti,infiltruoti,tamsus židinėliai ar mazgeliai,jie susilieja-įv.,dydžio netaisyklingi židiniai.Išbėrus audiniai patinsta,sulietėja.Padidėja limfmazgiai. Lokal.blauzdos,veidas,ausys,galva,liemuo,pirštai.Diag.;Anamnezė;Klinika; Biopsija-dermoj pilni kraujo mazgai, kurių sienelėj-atipiškas epitelis.Yra hemosiderono,šeiviškų ląst.,proliferacija Gyd.;Vietinis1.Citostatikai į židinį2.Krio Lazerio,rentg.,terapija.Sisteminis1.Citos tatikai2.Imunosupresija. 45. Pirminės odos T ir B ląstelių limfomos. T ląst.limfoma-limfoidinio aud piktybinis išplitęs auglys,pažeidžia odą, limfm,vidaus organus.Kliika:1.Eriteminė:netipiški bėrimai,panašūs į žvynelinės. Niežti,trunka mėnesius,metus.2.Mazgų: atsiranda kai dėmės židiniai infiltruojasi. Jie sustorėja,sukietėja,iškyla. Veidas tampa panašus i liūto.Kai procesas apima visą kūną- eritdermija. Lniežti,padid perif lifm.3.Išopėjimo-dideli,apvalūs,rausvi ar rudi, išopėję ar ne mazgai.Neskausmongi.Visi limf padid.T.p būna alopecija,padų,delnų keratozė. Lokal.Pradžioj pažeidžiamos atviros vietos,vėliau-visur. Diag:Anamnezė;Klinika;Kraujo tyr-atipi niai T limfocitai,eozinofilija,leukocitozė ->20000*109l;Biopsija-dermoje juostos pavidalo infiltratas,pakitę branduoliai, daug mitozių,atipiniai limfocitai.Gyd:Sistemnis:1.Gliukokort. 2.Imunosupresantai.3.PUVA(jei pažeista tik oda).Vietinis:1.GK tepalai. 2.Emoliantai. 3.Švitinimas rentgenu. B ląst limfoma-piktybinė B limfoc proliferacija,pažeidžia oda ir vidaus org. G.b pirminė ir antrinė(metastazinė).Klin: Rožiniai,lygaus,blizgančio paviršiaus, kietai infiltruotai mazgeliai ar mazgai. Neskauda ir neniežti,pavieniai ir dauginiai.Padidėję perif limf. Lokal: veidas,galva,liemuo.Diag:Anamnezė; Klinika;Biopsija-dermoj difuzišlas limfocitų infiltratas;Imunologinis tyr- identifikuoti limfocitus.Gyd:Sisteminis: 1.Imunisupresantai.2.GK Vietinis: Švitinimas rentgenu VENERAI 1. Sifilio sukėlėjas Sifili sukelia Treponema pallidum. Tai vienalasč, ploni, spiral formos m/o Sifiliu galima užsikrėsti lytiškai santykiaujant, sukėlėjui prasiskverbus pro placenta, perpilant šviežia žmogaus kraują ar tiesiog kontaktuojant su užsikrėtusiuoju aktyv.sifilin. išbėrimo metu. Dažniausiai sifiliu užsikrečiama lyt santykiu metu. IP 9-90d.,vidutiniš 3-4sav. Klasif: Sifilis skirstomas į įgimta ir įgyta. Igytas sifilis skirstomas į anstyvaji (2m).Ankstyvasis sifilis būna: pirminis, antrins, ankstyvas latentinis. Velyvasis sifil būna: tretinis, vėlyvasis latentinis Tretinis : 1) neurosifilis2) kaardiovaskulinis 3) gumozinis .Įgimt.sifil skirstomas į ankstyvąjį (2 pirmieji gyvenimo metai), vėlyvąjį. Prof:abstinencija  , vengti atsitikt lyt santykiu, apsaugos priemones ( prezervatyvai mot ir vyr.) antrine :ankstyva diagn. dėl lyt.plint. inf., nėščiųjų tyrimas. 2. Pirminis sifilis Pirmas ligos požym opa (šankeris) atsira praejs1-4sav po kont su užsikr asmeniu, joje gausu treponemu. Kietasis šankeris-neskausminga, kietu švariu dugnu opele arba erozija. Šankeris randams toje kuno vietoje(varpa,gimdos kakl,liežuvis,kt.), kuri tiesiogiai lietėsi su partnerio opa. Ši stadija gali praeit nepastebėta, nes opa neskausminga, ji gali atsirasti nematom vietoje. Negydant šankeris išnykst per 3-6sav.Padidėja region limfmazg maždaug po sav po kietosios opos atsiradimo. Jie kieti, paslankūs, neskausmingi, 2-3 cm dydžio. Dgn: TPHA, RPR, tamsaus lauko mikroskopija (spirochetos matomos), nukleino r. Amplifikacijos testai (polimerazės grandininė r-ja). Klinika; sukelejo radimas sifilio berimo sekrete atliekant mikrosko tamsiam.regej.lauke ar tiesiog.imunofluo testas;+ TPHA, RPR ar VDRL reakcijos. Gyd:vidut.veik.- Prokainpenicillin 1mln vv 1xd, 10-14d; ilgo- Benzatinpenicilin 2,4 mln vv viena karta.. trumpo-benzilpenicilin-1ml/4k d. (10-14 d.) Jei alergija penicilinui: doksaciklinas100mg,2x,14d;tetraciklinas 200mg 4x 14d. Gydymo princip : po gydymo pacientas turi lankytis sero kontrolei kas 2-3 men metus laiko. RPR rodo gydymo efektyv. (jei maz- tai gydym. efektyvus) 3. Antrinis sifilis Prasideda kai odoje ar gleivinėse nors 1 bėrim. element. Tai spirochetų dauginimo ir išplitimo per kr pasekme. Šis periodas trunka tol, kol užsikrėtusiojo organizme susiformuoj pakankam imuninis atsakas. Šioje stadijoje vis dar gali buti pirminio pažeidimo požymiu. Pirmuoju požymiu gali buti persišald primenant simptomai: gerkles skausms, užkimims, r skausmai, t. Dažniausiai odoje atsiranda makulinis, makuliopapulinis, papulinis, pustulinis ar mišrus išberimas. Bėrimas atsiranda bet kurioje kūno vietoje. Šiuose bėrimo element aptinkams gyv ligos sukėlėjas, todėl fizinis kontakts su pažeista bėrimo oda gali sąlygoti infekcijos perdavimą. Bėrimas išnyksta savaime kelių sav ar mėn laikotarpyje. Vietose, kur oda ar gleivinės liečias, dėl maceracijos papulės hipertrofuoja, išopėja, susidaro plačiosios kondilomos. Galimi skrandžio pažeidimai,limfadenopatija, hepatosplen omegalija, neurosifilis. Dgn: klinika; sukelejo radimas sifilio berimo sekrete atliekant mikroskopija tamsiam regejimo lauke ar ties imunofluo testas; + TPHA, RPR,VDRLr-jos. Gyd: Gyd:vidut.veik.- Prokainpenicillin 1mln vv 1xd, 10-14d; ilgo- Benzatinpenicilin 2,4 mln vv viena karta.. trumpo-benzilpenicilin-1ml/4k d. (10-14 d.) Jei alergija penicilinui: doksaciklinas 100 mg 2x 14d; tetraciklinas 200mg 4x 14d. Gydymo princip: po gydymo pacientas turi lankytis sero kontrolei kas 2-3 men metus laiko. RPR rodo gydymo efektyv. (jei maz- tai gydym. efektyvus) 4. Tretinis sifilis. Letai progresuojanti liga, galinti pažeisti bet kuri organa. Tretin sifilis pasireiškia apie 30% nesigydžiusių ligonių. Skirstomas a) neurosifilis 2) kardiovaskulinis c) gumozinis.Klinikin požymiai gali pasireikšti praejus daug metu nuo užsikretimo pr. Ji skatina kitos lėtinės infekcijos pvz TB. Vystosi odos, gleiviniu, vid org pažeidimai. Bėrimo elementai: rozeolė- šlaunų, liemens srities,stambios5-15cm.Sifilin.gumbeliai veido,liemens, galūnių srityje. Ribotame plote išsidėsto grupelėmis, asimetriškai, kiti, melsvi, retai išopėja, gydant- randai. Gumos kauluose, poody, smegenyse, vid org, pavieniai, rečiau grupelėmis ir 3-4 elementų. Pradžioj gumos elastinės, neskausmingos, gali didėti iki kiaušinio dydžio, minkštėja, atsiveria fistulė, gyja randu. Gleivinės gb gumos ir gumbeliai,. Gali suardyti nosies kremzlę- balno f. nosis. Pasireiškia gumoziniu periostitu- naktiniai kaulų skausmai, pažeidimai diafizėse. Raumenų- gumos išopėjimai. Treponemos gali pažeisti širdi, akis, smegenis, NS, kaulus, raiscius ir beveik bet kuria kita kuno dali. Jos sukelia psichine liga, akluma, kitus neurologiniu sutrik., širdies ligas, mirti. Ši stadija trunka kelis metus. Dgn: Klinika, + TPHA, RPR ar VDRL reakcijos.. Gyd: trumpo veikimo : benzilpenicilinas 12-41 mln paroj 14-21 d. 5. Neurosifilis. Treponema pallidum pažeidus encefalinį barjerą išsivysto neurosifilis. Kai kurie neurosifiliu suserga pirmoje ir antroje ligos stadijoje, kuri neturi neurologines klinikos, likvore buna specif pakitimai. Neurosifilis : ankstyvas( iki 5 m., velyvas(>5m. būdinga simptomatika) velyvas skirstomas :a) meningovaskulinis, b) parezinis, c) nugaros smegenu dziutis.Ankstyvojo sifilio metu išsivysčiusiam meningitui budingi galvos skausmai, sprando raum rigidiškumas, pykinimas, vemimas, karščiavimas. Velyvojo sifilio metu išskiriamos neurosifilio formos: A) Meningovaskulinis-lokalizu ir difuziškai pažeidžia kraujagysles. Svaigsta galva, kankina nemiga, vėmiama, galuniu parezes,traukuliai. Nustatomi akiu, ausu, vestibul aparat pažeid. B) Paralysis progresyva (20-25m po užsikretimo)-pažeidžiam galvos smeg žieves dangalai, atsiranda psichiniai ir neurologiniai sutrikimai.Neurastenijos pož, demencija, dizatrija, sutrinka sausgysliu refleksai. C)Tabes dorsalis, 10-15m po užsikretim. 3stadijos: a)Analgezine-anastezines apat galuniu zonos, paduose trofines opos, mioze, ptozė. b)Ataksine-sutrinka gilieji raumenu bei sanariu jutimai, atsiranda ataksija.c)Pseudoparalyžiaus.Dgn: THPA, RPR is kraujo, punktuot nud.smeg(nug,.smeg skystis reikalingas) *citologinis-mononuklearu sk..padid , *biocheminis istyrumas –padid baltymu, gliukozes. *likvore specifines r-jos. TPHA is likvoro, VDRL r-ja, jei(+), tai – neurosifilis.Gydymas :: 12-41 mln. Parai benzilpenicilino. Jei alergija penicilinui gydoma doksiciklinu –po 200 mg 2 kartus per para 6. Igimtas sifilis. Tai sergančios sifiliu ir negydytos motinos per placentą vaisiui perduotas sifilis. Klasif:1)ankstyvas(dgn.iki 4m amžiaus), 2)vėlyvas(4-18metų amžiuj).Ankstyvas į:a)naujagimių( 2 mėn lėtinis; pagal lokalizaciją: proksimaliniai, distaliniai arba totaliniai; pagal priežastis: veneriniai - gonokokiniai ir negonokokiniai (chlamifijos, mikoplazmos, treponema, herpetinė inf., žmogaus papilomos virusas); neveneriniai - alerginiai, trauminiai, dėl inf. iš inkstų ar šlapimo pūslės. 11.Vyr venerinis uretritas Et: staph, strept, coli, proteus, neiserijos, gonokokai ir kt. Klinika: deginimas, šlaplės perštėjimas, pūlingos, geltonai žalsvos išskyros. Diagn: Tiesioginės mikroskopijos metu paėmus tepinėlį iš šlaplės ir nudažius jį metileno mėliu. Diagnozuojama kai > nei 5-iuose regėjimo laukuose aptinkami > nei 5 leukocitai Gyd: Gydoma pagal sukėlėją. Jei jo nerandama, gydoma simptomiškai doxiciklinu arba azitromicinu, o jei nesiseka – ceptreksonu 500 mg į/v (nes veikia gonokokus). 12. Bakterinė vaginozė Klinikinė būklė, kuomet normali makšties mikroflora (laktobacilos) pakeičiama anaerobinėmis bakt. (gardnerelomis, mikoplazmomis ir kt.) Et: tai nera susirgimas, sukeltas kurio nors vieno m/o. Tai buklė, kai dėl sutrikimu makšties ekologinėj aplinkoje pakinta makšties rūgštingumas ir m/o tarpusavio pusiausvyra. Dazniausiai aptinkami gardnerelos, mobilunkai, mikoplazmos ir kitos bakt. Tuo pat metu normalus makšties m/o (laktobacilos) yra išnykę ar išlikę tik pavieniai. Nors tai ne LPL taciau bukle susijusiu su lyt aktyvumu, per dažna lytiniu partneriu kaita, nors serga ir lytinio gyvenimo negyvenancios moterys ir mergaites. Klinika: Išskyros (plonu sluok dengia gleivine, homogeniškos, pilkšvai baltos, lipnios, kartais putotos, turi specifini žuvies kvapą), niežulys. Komplikacijos: endometritas, salpingitas, esant BV priešlaikinis vaisiaus dangalu plyšimas, priešlaikinis gimdymas, mažo svorio naujagimiu gimimas. Dgn: drėgnas tepinėlis nuo makšties skliauto ar nuo šoninės sienos. 1. klinika; 2. tiesiogine mikroskopija (laktobacilu nebuvimas; indikatoriniu lastel aptikimas drėgname tepinėlyje-epitelio ląstelės aplipusios anaerobais); 3.Amselio kriterijai (diagnoze patvirtina 3 kriterijai) pilkšvos, homogeniškos, nemalon kvapo išskyros; makšties ph>4.5; indikatorines ląstelės drėgnam tepinėlyje iš makšties; nemalonus žuvies kvapas 10% KOH teste. 4.laboratorine diagnostika-neatliekama,nes yra ne vienas sukėlėjas. Gyd: metronidazolis 500mg po 2x, p/o 7d ar metronidazolio gelis 0,75%-5g aplikuoti i maksti 2k/d, testi 5d;arba klindamicino 2%kremas (5g aplikuoti i maksti vakare-7d); nestumo metu metronidazolio 500mg 2k/d p/o testi 7 d arba klindamicinas 300mg 2k/d-p/o testi 7d.su metronidazoliu negalima vartoti alkoholio gydymo ir 2d.po gydymo, kontraindikuotinas I nestumo trimestro metu. Kontrole po gydymo neatliekama. 13. Trichomonozė. Ligą sukelia pirmuonis – makšties trichomona (lot. Trichomonas vaginalis). Šie pirmuonys blogai išsilaiko išorinėje aplinkoje. Dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, užsikrėtimas per buitinį kontaktą – retas. Galimas naujagimio užsikrėtimas nuo sergančios gimdyvės gimdymo metu. Rizikos veiksniai yra atsitiktiniai lytiniai santykiai, barjerinių kontracepcijos priemonių nenaudojimas. Dažnai trichomonoze sergantys asmenys serga ir kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, pvz.: chlamidioze, gonorėja, mikoplazmine infekcija, Candida rūšies grybeliais ir kitomis. Požymiai pasirodo po 4d-3sav po užsikretimo. Kln: v–dažn ligos eiga besimptome, kartais pasireiškia uretritas. m–gelsvai-žalsvos putotos išskyros, gana zuvies stipraus kvapo; niežejimas, dirginimas; vaginitas, cervicitas; dizurija, skausmingi lytiniai santykiai, lytinių organų „deginimo” pojūtis. Vyrams ligos eiga dažnai besimptomė. Ūmi trichomonozė tęsiasi iki 2 mėnesių, jei ilgiau – tai lėtinė forma. Vyrams trichomonos sukelia šlaplės, apyvarpės, prostatos, sėklidės prielipo uždegimą. Būdingos negausios putotos ar pūlingos išskyros iš šlaplės, skausmingas šlapinimasis. Lėtinė trichomonozė sukelia lėtinį prostatitą (prostatos uždegimą). Dgn: 1.mikroskopija (judrios trichomonos,leukocitų ↑ kiekis, mot: tepinėlyje iš uretros ↑ leukocitų, vyr: m/us aptikti sunku) 2.Pasėlis rezultatas būna 4-7 dieną Gyd: metronidazolis 2g per os ir moterims dar intravaginal metronidaz žvakutės. Liga gydoma ambulatoriškai. Iki gydymo pabaigos lytiniai santykiai nerekomenduojami. Kartu būtina gydyti ir lytinį partnerį. Trichomonos gali užgožti smulkesnes bakterijas, taip pat ir kitų lytinių ligų sukėlėjus, todėl kai bus išgydyta trichomonozė, gydytojas turi paneigti kitas lytines ligas (dažnai gonorėją), o jas nustačius, gydyti. Gydymo metu ir 2 paras po gydymo negalima vartoti alkoholio. Po vaistų vartojimo būtina kontrolė ar gydymas buvo efektyvus. Profilaktika: vengti atsitiktinių lytinių santykių, jų metu naudoti barjerines kontracepcijos priemones (prezervatyvus). 14. Gonorėja. Et: N. Gonorrhoeae- gram- diplokokai. Užsikreciama lyt santykiu metu arba motina-vaikui gimdymo metu. Gonokokas yra patogeninis gleivinei, turinčiai cilindrinį epitelį. IP vidutiniškai 2-10d, bet gali trukti iki 3sav. Klinika Gali būti šviežia ūminė(iki2mėn) ir lėtinė(>2mėn). M-pasižymi daugiažidiniškumu: užd vienu metu gali vystytis uretroje, gimdos kaklelyje, tiesiojoje ž.; Šviežia ūminė-neiprast išskyro iš makšties, deginimo, perštėjimo jausmas šlapinantis, skausmas pilvo apcioje; Lėtinė-nedid šlaplės uždegimas, negausios išskyros. Kompl: endocervicitas, gonorėjinis cistitas bei pielonefritas. V-šviežia ūminė: deginimas, šlaplės perštėjimas, pūlingos, geltonai žalsvos išskyros. Iš pradžių pažeisdžia priekine šlaplės dalį, o vėliau gali pereiti ir į užpakalinę (totalinis); Lėtinė-simptomai nestiprūs-kutenimas šlaplėje, su šlapimu gali būti pūlių lašeliai, dažnas šlapinimasis. Kompl: balanopostitu, prostatitu, vezikulitu. Dgn: 1. Mikroskopija nudažius metileno mėliu, randami gr- diplokokai. 2. Pasėlis Gyd: Cefiksimas 400 mg per os vienkartiniai; arba Ceftriaksonas 125 mg į/r 1 kart arba Ofloksacinas 400 mg per os vienkartiniai plius Azitromicinas 1g vienkartiniai arba Doksiciklinas 100 mg per os 2 kartus per dieną, 7d. Prof: Kol visiškai nepasveiko reikia atsisakyti lyt santykių. Partneriai visuomet turi buti apžiūrimi ir ištiriami, pastovus partneris visuomet gydomas. 15. Lyties takų chlamidiozė Tai lytiškai plintanti bakterin inf. Et:intraląstel paraz. Chlamydia trachomatis. Perdavimo būdai:lytiniu keliu, motina-vaikui gimdy,analinis. IP tęsiasi savaitėmisKln:Vyram 25besmpt;uretritai-išskyros,dizurija;konjuktyv;reakcin. Artr;proktitas homosexualam-kraujav,išskyros;komplik-sėkldžių užd-1sėklidės tinimas, eritema ir skausmas.Moterims:50%besimp,Šlapim ar gimdos-dizurija,blyškios išsk makšty ir gimdos kakl. Angoj;reakc. Artritas.Infekcijai išplitus į gimdos aud-endometritas pasireiškia kraujav.Kompl-salpingitas, maž dubens užd. Ko padariniai-nevaisingumas,negimd nėštumas.Dgn.Mo auginimas ląst.kultūroje;tiesiog imunofl būdu elementariu kūnelių nustatymas.tepinėlis iš šlaplės,gimdos;IMF padeda rasti ir chlam. Lipopolisacharido Ag;Nukleorūgščių analizė:PGR,LGR.gali būti tiriamas ir šlapimas. Gyd:tetraciklinai įprastom dozem. doksiciklinas 100mg 2x, 7d; Eritromicinas 500mg 4x, 7-10d arba Ofloksacinas 300mg 2x 7d.Makrolidai-azitromicinas 1g vienk dozė nėščioms.kai kurie nauji kvinolonai.Prof.:lyt partnerių kontrolė,apsisaugojimo priemonės, susilaikyt nuo santyk gydymo metu,atskiri ranksluosciai. 16. Reiterio liga Tai seronegatyvus spondiloartrit kartu vystosi uretritas,cervicit ar enterokolitas ir akių užd. Et: Liga gali sukelti Chlamidijos, mikoplazm, po žarn. Inf - salmonella, yersinia, .genet polinkis. Kln: asimetr kojų sąn. Oligo ir poli artr;sakroileitas,spondiloartritas,entezopatijos,raumenų atrofija,plokščiapadystė;uretritas –dažnas skausmingas šlapin,perštėjimas,deg šlaplėj,gleivingos išskyros iš kanalo,kartais hemorag cistitas.vyrams prostatitas,mot-cervicitas,gimdos priedų užd,neretai-nevaisingumas,viduriavimas,dispepsija.Akių paž:konjuktyvit,uveitas,episkleritas,iritas.g.b ragenos išopėjimas,akių gleivin paraudimas,išsk akių kampučiuose,perštėjimas,šviesos baimė.Odos paž:keratoderma blenorrhageum.lokal-padai,lyt.org,pirštai. Panašus į psoriazinį bėrimai:pūslelės,pustulės,vėleu jų sienelė sustandėja,susid hiperkeratoz mazg.Hiperkeratozinis luobas rausvai gelsvos sp,gali išnykti nepalikdamas randų ir vėl atsirasti.Lyt org neskausmingas išopėjimas-cirkuliar balanitas. Dgn: Klinika (šlaples, sanariu ir akiu junginiu uždeg požym); ENG padidėj,leukocitozė,disproteinemija,HLA B27 ar hematurija.chlamidijų ieškom nuograndose iš uretros, cervikalinio kanalo,prostatos sekr tiriant preparatus imunofluorescentiniu mikroskopu,galimi išmatų pasėliai,serolog r-jos.Gyd: ab: tetraciklinas 2 g xd ar doksiciklinas 200 mg xd ar makrolidai - eritromicinas 2 g xd ar chinolonų- ofloksacinas 6 mg xd, ar rifampicino 900 mg xd. gyd trukme 1 mėn. artritui NVNU - indometacinas 150 mg xd; aukso preparatai, metotreksatas; balanitui Kpermanganato vonelės, flucinaro tepalas, akių užd deksometazono lašai. 17. ŽIV Daugiausia registruotų ŽIV nešiotojų šiandien gyvena Klaipėdoje. Nors pastaraisiais metais infekcijos plitimas yra intensyvus didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje. Daugiausia ŽIV infekuotųjų tarp 20 – 39 m. žmonių ir ši grupė nuolat didėja dėl ją papildančių jaunų narkomanų. Užsikrėtimo būdai: lytiniai santykiai (nenaudojant apsaugos priemonių arba kai yra mechaninis gleivinės pažeidžiamas), per kraują (narkotikų vartojimas intraveniniu būdu, kraujo perpylimai, tatuiruotės ir kraujo ritualai), organų transplantacija, iš motinos vaisiui. Profilakt: saugus seksas, t.y. teisingai naudojami kokybiški prezervatyvai kiekvieno seksualinio kontakto metu. Sterilumas. Injekcijų metu (švirkštai) ir kitais įsiterpimo į organizmą atvejais (tatuiruotės, manikiūras, pedikiūras, auskarų vėrimas ir t.t.) būtina atkreipti dėmesį, kad būtų naudojami tik nauji arba vienkartiniai įrankiai. Kosmetikos salone arba pas stomatologą instrumentai būtinai privalo būti sterilizuojami. 18. ŽIV klasifikacija. ŽIV ir AIDS diagnost. Dažniausiai paaiškėja ar pacientas seropozytivus anoniminiuose kabinetuose, stacionaruose arba poliklinikose. ŽIV testą daro tada kai įtariama jog kokiu nors būdu buvo galima užsikrėsti, kai guli ligoninėje o būklė negerėja, atsiranda naujų neįprastų ligai simptomų, bet reikia gauti žodinį paciento sutikimą darant tokį testą. Kai ligonis sunkios būklės (koma) tada ŽIV tyrimas atliekamas greitai nelaukiant sutikimo, nes tai labai svarbu diagnozei patvirtinti. Gydytojas privalo: išlaikyti anonimiškumą apie ligonio ligą, paaiškinti apsisaugojimo būdus, susitarti dėl tolesnio stebėjimo, įdiegti norą gydytis ir gyventi, gerai surinkti anamnezę. Klinikinė apžiūra: Bėrimas – ieškoma kandidomikozės, gauruotosios liežuvio leukoplakijos, kapoši sarkomos požymių, apčiuopiami visi limfmazgiai, blužnis ir kepenys padidėjusios, neurologiškai periferinių nervų sistemos pažeidimų ar CNS hipertenzijos požymių, plaučių būklė (dusulys), apžiūrėti lytinius organus, išeinamają angą. Populiariausi tyrimai yra ELIZA ir Western Blot taikoma PCR metodika. Naujausias tyrimas yra viruso nukleininių rg kopijų kiekio nustatymas serume. ELIZA – falšneigiama – virusas yra, bet nerodo, nes mažai dar Ak (lango periodas), falšteigiamas – yra kitų sukėlėjų, bet rodo teigiamą. ELIZA – tai imunofermentinis tyrimas. Esmė AK reaguodami su Ag sudaro kompleksą kurį nustato spalvinės reakcijos su peroksidazėmis. Western Blot – viruso baltymo elektrofarezės būdu skirstomi ant nitroceliuliozės.Ak parodo imunofermentinė reakcija, atskiros stipriau nusidažiusios juostelės. Mėginys neigiamas jei nėra juostelių. NAZBA – tai tiesioginis ŽIV-1 nukleininių rg nustatymas užsikrėtusio virusu žmogaus kraujyje. Užsikrėtimo faktas įvyksta daug greičiau nei tai rodo kraujas, nes taip greitai neįvyksta serokonversija, kraujas rodo tik po 6 mėnesių. Testu galima nustatyti net nežymų virusų skaičių. ŽIV Ak gali būti aptikti ELIZA imunofermentiniu testu 3-6 savaites po užsikrėtimo, kartais vėliau, tačiau visada iki 3 mėnesių pabaigos. Turint omenyje kad po užsikrėtimo būna tylusis periodas ir abejojant ar yra praėjas pakankamas laikas po užsikrėtimo, gavus neigiamą atsakymą testą reikėtu pakartoti. ELIZA testas nėra absoliučiai specifiškas todėl gavus teigiamą atsakymą reikėtu testą pakartoti naudojant kitos firmos ELIZA reagentus. Kai abiejų ELIZA testų rezultatai teigiami diagnozę reikėtu patvirtinti Wester Blot metodu. Esant neigiamam atsakymui testą kartoti po 1-2 mėnesių. p24 Ag galima aptikti netrukus po užsikrėtimo, kai dar nėra Ak prieš ŽIV. Atsiradus pakankamai daug Ak, p24 antigenemija išnyksta. p24 Ag nustatymas svarbus šiais atvėjais (serologinis testas neigiamas, tačiau klinika leidžia įtarti ŽIV infekciją, seropozityvios mamos naujagimiui). Kūdikis gimęs iš seropozityvios mamos, neturi jokių būdingų klinikinių ligos požymių, jie išryškėja 3-6 gyvenimo mėnesį. Liga anksti diagnozuojama jei kūdikio kraujyje randama specifiškų iš mamos gautų IgM klasės antikūnų, kurie išnyksta 10-15 gyvenimo mėnesį. ŽIV infekcijos ir laboratorinių tyrimų stadijų klasifikacija pagal PSO (1990 m) Limfocitų kiekis >2000, CD4 kiekid >500 – klinikinės stadijos 1A, 2A,3A,4A. L...kiekis 1000-2000, CD4 – 200-500 – 1B,2B,3B,4B. 500- klinikinis ir labaratorinis tyrimas kas 6 mėnesius, vakcina nuo pneumonijos, hepatiti-B, jei pacientas neskiepitas. Jeigu 200

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!