Akių ligų teorija

 1.1.Trumparegystės et, kl, kompl, gyd, prof- dazniausiai pasitaikanti refrakcijos yda- miopija. Et:.,genet.fakt.,vaisiaus vyst sutr.,nepalankus isor fakt(pirminis akomodac silpn, padidejes odenos tamprumas,itemptas regimasis darbas,netink darbo vietos apsv); igimta(myopia congenita)-mokykline arba asine(myopia axialis)(atsir mokykl amz ilgejant akies asiai), t.p.gali vyst del kai kuriu vaistu poveikio, nustojus juos vartoti, ji pranyksta. Kl.:. Pagal eigą- stabili, letai progr(padideja maziau kaip 1,0 D per metus, dazn nustoja progr visiskai subrendus(18-20 m.).pablogejus regejimui, galima koreguoti akiniais) ir greit progr.(padid >1,0D per metus ir gali pasiekti net 30,0-40 D. dazn ir ji nust progr , bet pakitimai akyje labai zymus, todel ir su akiniais zm mato blogai.) Silpna (6D). Kadangi akomod raikia mažiau→ mažaiu ir konverg= astenop. P.remot- tšk, kurio spind susik tinkl arčiau nei norma.trumparegiai, kurie nenesioja akiniu, dazn ziuri prisimerke.trumpar akiu priek kamera gili, vyzd platus.jei yra did refrakc yda, tai akys did, prominuojancios.skundz juoduliukais, skraidanc musytemis akyse.(ty smulk stiklakunio padrumstejimai) Dgn: trumparegius butina apziuret max ispl vyzdi. subj- jei bl mato- akinia su (-) lęš- gerina. Oftalmosk- miop konusas- lat d.n.opt krašte baltas plotas- atrof gyslain. ↓pigm epitel. Did miop= tinklain pakit (kraujosr, perif degen). Tp atšoka.Kompl.: trump progr gyslaines atrof pleciasi, gali apimti visa reg nervo diska-netikr uzpak stafiloma.tp g susid odenos ektaz-uzp stafiloma.tp g suk degenerac gysl pakit , kurie pasiek ir gelt demes sriti.tink-je dazn atsir kraujosr, ju viet susid grubios pigm demes-Fuchso.Gyd..silpnos gyd nereikia.normali korekc, pasal akomodac spazm,jei jis yra, spec pratimai krumpl raumeniui stiprinti.,laikytis rezimo,chir gyd nera placiai taikomas(pirma sutrvirt uzp akies segm ir antra-sumaz akies lauz galia-keratotomija).Profil.:anksti nust pseudomiop ir ja gyd,kad neper I tikr.-profil tikr iki ir mokykl amz vaikus.Higien sal, geras apsviet, skaityti ne arciau kaip 30 cm atstumu, skaitant daryt pertr. 1.2.Blefaritai.Kl, et, kl, kompl, gyd- vokų kr uždeg. Et: 1.bendros organizmo ligos- anem, alerg lig, lėt intox, avitam, helmint.2.Burnos ertmės, gerklės, nosies ligos- karies, tonzilit, nosies pol, prienos anč uždeg.3.Kenksm išor f-riai- dulk, dūmai, chem medž.4.Refrakcijos anomalijos(nekoreguota toliaregyste)5.M/o, esantys voko kraste.Klasif 1.Papr(simplex)- paraud vokų krašt 2.pleiskaninis(squamosa) bl- kr paraud, trup sustor, oda padengta sausom pleisk. Po pleiskan- voko kr hiperem 3.opinis(ulcerosa) bl- džn vaik ir jaun žm. Voko kr pilki žvynel, kuriuos pašal- opa. gb pūlin užd iskritusios blakstienos neatauga,opu vietoja susidaro randai kurie pasuka blakstienas jos auga į akies obuolį(trichiasis) 4.Meibomo- su kremzles(meibomo) liauk hipers. Pasp voką- iš kremzl išb balkšv skst 5.kampinis(angularis) bl- akių kamp vok sustor, par, būna lėtinis katarinis konjunkt. 6.Netaisyklingas blakstienų augimas(trichiasis) Kl.; nors bl yra keletas formu, taciau subj simpt vienodi:niezti, persti akis,jie tarsi junta svetimk,sie reisk suint pabuvus dulkese,dumuose,po nemigos, ilgiau skaitant ir isgerus alkoholio.dazn visi bl buna kartu su let konjuktyvitu.Gyd: nust ir šal priež, diet, ger darbo sąl. Vietinis gyd є nuo blefarito klinik pavidalo. Jei pleisk ar papr- dez laša(sol.sufacili natrii 20%),tepalai(ung.tetracyclini 1%) Jei alerg- Gkk. Opin- iš pr pašal šašus, dez laš, a/b tepalai.veliau-kks tirpalai arba lasai. Meibomo- kas 3-4 d išs kremsl liauk sekr. Šarminai laš(Na bicarbonat) skystina jį.,dez lasai.Kampinis gyd sol zinci sulfatis 0,5% lasais. 1.3.Sjogreno sindr-formuoj sutrikus generalizuotai egzokr l skrc. Kartu džn lėt sąn užd.dazn serga mot poklimakteriniu laikotarpiu. Gb kartu rinit, faringit.vulvovaginitas,padid kraujo nused Kl: akių sksm, džiūsta burn, sunku nuryt mais.,junta krisla akyje. ↓ašarų skr. Aš liau iš pr↑ (uždegim), vėliau atrof. Ant jung tąsus skr. Rag- tšk epit def.liga tesiasi ilgai, buna paumej ir remis G: citralio,gkk, vit A,E,B12 tirp, dirbt aš, fiziolog t, kauterizuojamos asaru akutes . 2.1.Akies sksč gamyba ir apykaita- abi akies kameras uzpildo vandeninis skystis kuri isskiria krumpl ataugos (mml/min). Is užpak kam, per vyzdį→ priek kam,pro jos kampa,skiauterino raiscio tarpus( šlemo kanal) nuteka į venin odenos kanala, o is jo pro vandenines venas pasiekia isor odenos pavirsiu ir is cia nuteka į priekines klumplyn venas. Yra pusiausv tarp gamyb ir nutekėj., visos kameros turinys pasikeicia kas 10 valandu. Sitaip akies kamerose palaikomas vienodas spaudimas ,turintis itakos kad zmogus normaliai matytu. Vandeningas skystis tp svarbus tuo, kad jis maitina akies obuolio darinius, neturinčius kraujagyslių.Aky sp norm- 10-22 mmHg. 2.2.Hordeolum (vokų lg) H.externum išor miežis: ūm pūl voko kršt rieb liauk ir blakst folikul užd. Et: stafilokokas, Kl: paburk, sksm voko krašt dalis,paraud, palp- sksm, kieta.uzd proc greit plinta, paburksta ir visas vokas. Po 4 d tarp blakst atsir gelsva viršūnėlė→ pratr→ pūliai lauk ir proc rimsta.g b ne vienas, o keli mieziai(hordeolosis) prognoze gera,galimi recidyvai. Gyd: saus, šilt kompr, į akis a/b (levomicetin),gerti sulfanilamidus.esant dzn recid,-vit terap ir bendras stiprinantis gyd. UAD sroves,70% spiritu tepti. Išpausti- draudž→ akytojo ančio tromboze. Negalima deti dregnu kompresu,nes proc isplinta H.internum- vidinis miež: kremzlės(meibomo) liauk ir jos aplinkos um pūl užd. E: stafilokokas Kl: panaši į ext. Skauda labiau.procesas trunka ilgiau. Gb ↑t°, ↑paausio lmfmzg. Oda paburk, paraud, junginė irgi, patin. Veliau pro jungine matyti gelsvi puliai , kurie dazniausiai pratruksta pro jungine, reciau pro liaukos lataka voko kraste.G: kaip ext. 2.3.Retrobulbar neurit užakinio n.optic uždeg: Klas: ūm, lėt, vienp, abip. Kl: um-staig ↓rega. um-Akiplotyje rand centr ar paracentr skotoma, ↓spalvų skirim. Sksm orbitoje ↑spaudž akį gilyn ar vartant (dėl dangalų spaud). Let neurito atv rega silpsta pamazu. Otalmosk- džn jokių pak. gb d.n.optici paraud. Prasid atrof- pablykšt temporal d.n.opt dalis. Gyd: skubiai hosp,kol bus nustatyta priezastis-a/b, sulfanilamid, NPP, dehidr.,desensibilizacija, gkk, .nustacius priez-kuio skubiau ja gydytiPo ūmaus per- krjg pleč prep.prognoze: jei gyd padeda,regej gali visiskai atsistatyti,jei ne-form daline ar visiska regos nervo disko atrofija, galimi recidyvai. 3.1.Perif mat(PM). Tyr būdai, sutr. Dar vad ekscentriniu.Tinkl perif dalies f-ja,kai daikto vaizdas atsiranda bet kurioje tinklainės vietoje, esancioje į kurią nors pusę nuo centrinės duobutės.PM daug kartu 5- patol.5. Spalvinė perim- tinkl perif nėra kūgeliu, todėl akipločio periferijoje spalvoti objektai atrodo pilki.Obj judant į centrą tiriam prime pastebi objektą, tik vėliau spalvą.6.statinė perimetr- iš anksto parinkt taškuose(50ir >) gyd rodo kintamo skersmens ir ryškumo nejudančius obj.Šiuo metodu g tiksliai nust akipl defektus.Sutrik: 1.akipločio ribų susiaurėj (a)-koncentrinis,būd org akių ligoms,b)-netaisyklingas(lokalinis),kai akipl susiaurėja kurioje nors vienoje vietoje(būd atšokus tinklainei)) 2. akipl def-skotomos. Tai riboti akipl def,nesusiję su jo perifer ribomis.a)-absoliutinės,tai def, kuriuose žm visiskai nemato objekto, b)-santykinės,tai def,kurių zonoje objektas matyti blogiau nei kitose akipl vietose. Skotomos g b: a)-teigiamos-kurias ligonis mato kaip tamsią dėmę prieš akį, ir b)-neigiamos,kurių ligoniai nemato kaip tams dėmės prieš akį, bet jos nust tiriant akiplotį.Priklausomai nuo akipl def lokalizacijos fixavimo taško atžvilgiu g b : centrinės,paracentr,perif sektorinės,žiedinės ir periferinės.3.hemianopsijos - tai abiejų akipl kurių nors pusių iškritimas ar jų simetr def. Jos atsiranda pažeidus regos nerv kryžmę ir aukščiau jos esanč takus.Gb a)-vienavardės-dėl aukščiau kryžmės es pažeidimo,(vieno akipl temporal,o kito-nazalinės pusės iškrit.,jos gali būti kairioji ir dešinioji.). b)- įvairiavardės-del kryžmės patologijos(abiejų akipločių nazalinių arba temporalinių pusių iškritimas.).Gb bitemporalinės ir binazalinės. 3.2.Chalasion šaltas miež: lėt proliferacinis kremzl(Meibomo) liaukos užd. E: nežin. Atsiranda užak ir išsipl kremzl liauk latak ir susidarius granuliac aud ir fibroz kaps. Kl: pradžia lėta,nėra ūmaus uždegimo reiškinių. Voke atsir standus,su oda nesuj pakilimas, oda virš jo pasl. Iš jungin pusės-pilksvai rausv iškil.,g rezorbuotis savaime,kartais pratrūksta pro junginę. Auga lėtai,bet gali būti riešuto dydžio. Gyd: g pats rezorb. Oper- dekapsuliac vietin nejautr.Miežis išlukštenamas ir pašalinamas su visa kapsule. Pjūv- statm voko krašt- nepaž liaukų latak. Po to- histol (dėl kremzlės liaukos vėžio). G gydyti ir ilgo veik GKK vietinėmis injekcijomis. 3.3.Pakit tinkl hiperton ligos metu- skiriamos 4 stadijos: 1st - hipertoninė tinklainės angiopatija (issipetusios venos,kartais ir arterijos,vėliau susif arteriol spazmas,jos siaurėja.↑ perif pasiprieš, susitr arteriol, pleč venulės, ↑venulių vingiuot (Gvisto simpt - labai padid apie makulinę sr).Kartais gb regos nervo disko hiperemija ar atsirasti smulkių taškinių kraujosr. Šie pakitimai yra grįžtami. 2st - hipertoninė tinklainės angiosklerozė(organiškai pakinta krg sienelės: sienelių hialinozė, sustorėja, neperšviečiamos, kraujo srovė siaura,netolygi.Pakinta krg refleksas-vario vielos simptomas. Kartais krg atrodo visai bekraujės-sidabro vielos simtomas.Būd Guno-Saliuso simptomas, priklausomai nuo krg. sienelės pakitimo:1 laipsnio-art ir v susikirtimo vietoje įspausta vena.2 laipsnio-vena prieš susikirsdama išsilenkia ir sudaro išplonėjusį lanką, kurio viduriu eina arterija. 3 laipsnio-centre lanko venos visai nematyti, atrodo kad ji iš abiejų art šonų nutrūkusi.) 3 st - hipertoninė-angioretinopatija(minėti simpt + ivairaus dydž ir form kraujosr,plazmoragijos.Gelt dėmės srityje-smulk, balzgani įv formos židinėliai išsidėstę žvaigžde.Rega sumaž.) 4st - hipertoninė neuroretinopatija(form vėlyv hiperton stad-se,minėti pakit tinkl ir krg + kinta regos nervo diskas (paburksta,ribos neryšk),aplink jį tinkl paburkusi, daugyb kraujosr,pakitimai makulos srityje.regos sutr,pakitimai ir akipločio srityje. 4 1Akomodacija – akies prisitaik aišk matyt daikt įv atstumu. Stimuliuoja prisitaikyt neaiškus vaizdas tinklain. akomodacija vyksta krumpl r, lęš ir lęš raišč dėka. Krumplyno r – aktyvi, o lęš - pasyvi akomod mech dalis. Tarpas tarp akies tolimiaus ir artim gero matymo tšk išreikštas ilgio vnt vad - akomod sritimi ar ilgiu. Parodo kuriam tarpe akis naudoj akomodacija. Akomod ilgis  nuo akies klinik refrakc. Normalioj aky jis tęs nuo  iki artimiausio gero matym tšk. Miopijos aky jis visai trumpas. Hipermetropinėje aky yra įsivaizd erdvė už akies. Kad prilygtų norm akiai, toliareg akis turi akomod tiek D, kiek yra toliaregystė ir tik likusi akomodacijos da lis naud artimiaus gero matym tšk priartinimui prie akies. Jei hipermetrop laipsn didel, o akomod silpna g net neužtekt hipermetrop išlygint. Skirt tarp artimo ir tolimo gero matym tšk išreikštas D vad - akomod pločiu. Kai abiejų akių žiūros linijos susikert fixuot tšk - vad konvergencija. nebūna akomodacijos be konvergencijos.- stimulas yra suliejimo reflek. Konverguojant išnaud ne visa akomod tik dalis jos t.y akomodacija esant tam tikrai konverg vad santyk akomod. Sutrikimai: Akomod spazmas sukelia susitr krumpl r, kuris neatsipalaid ir tada kai akomod nereikalinga. Punct proxim artėj prie akies silpst reg aštrum. Siaurėj vyzdž r-ja į šv. Atsir akomodacinė makropsija - daikt atrod didesni nei iš tikrųjų. Spazmas g.b - funkc (dėl akom nuolat įtamp, ilgai dirb smulk darb iš arti, ypač būd toliareg ir astigm jaunuoliams. Kt priež- jautr miotik ar jų perdoz, neuroz isterij) organ g sukelt krumpl paburkim ir hiperem sumušus akies obuol myopia traumatica, t.p vartoj diuret, sulfanilam, ganglioblok, NL) Gyd ametropijos, presbiopijos korekcija stiklais Midriatikai laš kelias d ar sav. Nutr medik sukėlusius spazmą, higiena. Paralyžius ištinka tuomet kai krumpl r visai nesusitr ar silpniau nei prieš suserg. Artimiausias gero matymo tšk tolst. Daikt atrod mazesni micropsia acomodativa. g.b vienpus ar dvipusisi. Kartu g.b paž vyzd sutrauk raumenis inervuojančios n oculomot šakutės. Kai vienu metu neveik m. ciliaris ir m. sphincter pupillae yra vid oftalmoplegija. - Vyzd maximal išsipl, nereag į šv, toliareg ir emetrop blogai mato arti esanč daiktus, trumpareg mato d esanč jo tolim geriausio matymo tšk. Paralyžius g.b dirbt(medik) sukeliam sulaš atrop hamatrop. Perifer paralyžius g.b vienpus būna sumuš akis ir atsir krjsruv krumplyne, dėl simpat oftalmijos, orbitos užd, navik, traum. Abipusis paralyž - tox apsinuod atrop prep. Dėl krumpl r silpn Centr kilm paralyžius. Dėl akomodacijos centrų paž sergant difter, Botul, Mening, Išsėt skleroz, Gyd ligą sukėl priež. Akom paraly lašinti pilokarpino .4.2.Vokų augliai.Įgimti: a) Dermoidas (cystis dermoides)-geryb, iš odos darinių.Būna viršut voko lateral pusėj, oda pakilusi, sp nepakitusi, su oda nesuaugęs.Palp apvalus, kietas, judrus.Gyd: jei pats neišnyksta(dažn iki 7mamžiaus)-chirurg.,b) Pigm dėmė (naevus pigmentosus)- įv dydžio nuo gelt sp iki juodos.Geryb, bet gali supiktybėti.Gyd:apgamui didėjant – chirurg, c) Hemangioma- kraujag geryb navik.Gb kapiliarinė(švies raudona, beveik nepakilusi dėmė), kaverninė ir racemozinė(rausvai melsvos, pakilusios)Gyd:paviršutinė hemangioma-diatermokoaguliacija, gili-šalinama chirurg.Įgyti- 1.Gėrybiniai: a) Karpa(verruca)- voko krašte, gb plokščia ar pakilusi, grublėta, pigmentac intensyvum įvairus,g supiktyb.Gyd: pašalinti, kriodestrukcija ar diatermokoaguliacija b) Papiloma- jo pagrindą sudaro daugiasl plokšč epitel.gb su kojyte ar be jos.Primena avietę, neskausm, gb įv voko vietose.Gyd: chirurg, c) odos ragas(cornu cutaneum)- aštrus, kietas,suragėjęs darinys.Gyd; pašal ragą, d) ksantelazma(xantelasma)- dažn abiejų vokų medial dalyse, pakilęs,gelsvdarinysDažn būna vyresn mot ir susijęs su cholesterino apyk sutrik, tp dėl geltos, antinksčių nepakank.Gyd: dieta, bendr ligos gyd, jei didelė-šalinti chirurg.2. Piktybiniai: a)vokų odos vėžys gali form * iš bazalinių ląst – basalioma(apat voko medial daly,dažn šviesiaplauk,auga palengva, lokalus, nemetastazuoja.Formos:1.mazginė2.mazginė-opinė3.sklerozuojanti.Gyd; radioterap, chirurg gyd, chemoterap)- * ar iš epitelio – epithelioma(auga greičiau,plinta į junginę, akiduobę,prienosinius ančius.Skiriamos: 1.mazginė 2.opinė) b) adenokarcinoma-dažn form iš Meibomo liaukų,iš pradžių panaši į šaltą miežį, vėliau plinta į odą ir junginę,suardo voką c)Sarkoma- auga iš pigment apgamų,raumenų, kremzlės, junginės.↑progr,labai piktybišk.Gyd:jei nepadeda rentgenoterapija, orbitos ekzenteracija, o vėliau rentgenoterap ir chemoterap 4.3.Akių pakit prie CD- I tipo CD -pirmus 5 m retinop(-). Po 15 m 95%. II t CD-retinopat jau randama nustačius CD.m bėgyje 30%, po 15m - 80%. Patog: a)išemija b) hipoksija. Diab retinop priklauso nuo CD formops, stažo, klikinės eigos.Išemija kraujyje pasireišk kraujo klamp pasikeitimu, erit ir tromb agregacija.Išem kapiliarų sienel pasireišk endotelio ląst proliferac ir degenerac→sustor endot baz membr→ kapiliar spind ↓→kapiliar sienelės nepakank→ mikroaneurizmos→↑kapiliar pralaid→serumas eina į apl audinius→aud kraujosrūv ir paburk. Proliferac retinop: toliau tromb kapiliar→sudaro mažas diabetines zonas→tų zonų ↑→vyst audinių hipoks→aud išsik vazoprolif f-rius→ jie skatina kraujag įaugimą į tinklainę.Stadijos: 1st.-foninė-retinopathia diabetica simplex(pakinta kapiliar, mikroaneurizm, venos išsiplėt, ving, intraretinalinės kraujosrūv, tinklainės paburk.Greta šių pakit vyst ir diabetinė makulopatija(tp pakit apie makulą).Makula gb edeminė, išeminė ir eksudacinė). 2st.-preproliferacinė reitopatija(vatos form židinėliai, kurie yra intraretinal sl infarktai.Jie rodo, kad tuoj prasidės neovaskuliarizacija, kad aktyv išsisk proliferac faktor. 3st.-proliferacinė-retinopathia diabetica proliferans(dėl tinklainės hipoksijos susiform nujadarės kraujag.Jos auga prieš tinklainę.Aklumo rizika 50٪, jei tokie lig nebus gydomi 4st.- Išsivysčiusi diabetinė akių liga(neovaskuliarizac paliečia stiklakūn, uogeną, krumplyn.Matymas pablogėja dėl tinklainės astigmatizmo, stiklakūnio tempimo, tinklainės plyšių.Tinklainė atšoka) Gyd: 1st gyd nereikia, reikia lig stebėti.Reikia reg glikem (kad kuo mažiau svyruot paroje).Galim gyd lazeriu(4000-6000 židinukų lazeriu į tinklainę-sunaik perifer tinklain, sustoja vazoprolif faktor išskyr.).Jei CD užleist- vitrektomijos operacijos (skst pašal vietoj jo dujos= tinkl prisisp ir prišaud) vietoj stiklak- silikon. Lazer efektyv tik esant kompensuot CD. 5.1.Tamsinė adaptac.Tyr, pakit, reikšm klinikai – šviesos jut aparat-stiebeliai. Mažiaus šviesos kiekis, kurį akis gali justi – dirginamasis šv slenkst- minimum perceptibile(7-10 šviesos kvantų).Mažiausias švies stiprumo skirtum kurį jauč akis- diferenc šviesos slenks-minimum separabile(jis klinikai didelės reikšmės neturi).Dirginamasis šv slenkst nepastov dydis,priklauso nuo to ar akis buvo šviesoje ar tamsoje.Akies sugebėjimas prisitaikyti matyti įv apšvietimo sąl vad adaptacija.Skiriama adaptacija tamsai(prisitaikym matyti tamsoje) ir adaptacija šviesai(prisitaikym matyti šviesoje).Tamsinė adaptacija- vyksta lėtai, per pirmas 30 min tinkl jautr švies ↑ labai greit,vėliau lėčiau ir tik po 1val- max adaptac (↓ švies dirginam slenkstis)..Adaptac laikas prikl ir nuo prieš tai buvusio apšviet Tyr:1. kontrol mėg- netiksl- įv žm elgesį tams.2. Tyr su adaptometrais Pakit: * Vištakumas-hemeralopia-regėjimo sutrik prieblandoje,tamsoje.a) Įgimt - pavel dominantiškai, oftalmoskopuojant jokios patolog nerand. b)Įgyt- atsirand dėl recepcinioaparat patolog: 1.funkcinis(oftalmoskop patolog tinklain nėra. Priež: A hipovitam dėl alimentar ar kepenų patol). 2.simptominis- organ akies ligų simpt, kai pažeidž fotoreceptor(tinklainės pigmentinė distrofija,gliaukom).Atsiranda akies dugno ir akipločio pakitimų. * Optinis višt- pseudohemeralopia – priklauso ne nuo adaptac sutrik, bet dėl drumsties ragenos ar lęš periferijoje.Kadangi tamsoje vyzdys išsiplečia, tai drumstys užstoja kelią šviesai.* Naktakumas-nyctalopia- geriau mato silpnėjant šviesai- spalvų aklumo pož. Optinis naktakumas-pseudonyctalopia - ne adaptac sutrik.priklauso nuo ragenos ar lęšiuko drumsties centre- vyzd išsipl→ drumstys trukdo 50m amžiaus.Skiriamos: 1.Žievinė- drumstėti pradeda žievės sl prie ekvatoriaus, centrinė d. ilgai skaidr.,todėl iš pr lig mato gerai.Lig skundž, kad prieš akis “laksto muselės” ,kartais dvejinasi.Stad: 1st-Cataracta incipiens-pradinė- nusisk lyg ir(-), biomikroskop ir tiriant šoninėje šviesoje- drumstys pilkos juodame fone,o praeinančioje švies-juodos raudoname fone.Primena stipinus. Pirm prasidedanč žiev katarakt pož- lęšiuk hidratac- vakuol po kaps, susisluoksniuoja lęš skaidulos, vandenin plyšiai . 2st – Cataracta senilis nondum matura seu intumescens-nesubrend, paburkusi kat- ↓reg aštr, nes drumst visa žievė, biomikr- lęš pilk, su perlamutr atsp.viršut lęš sl skaidrūs, todėl nuo rainelės ant lęš krinta pusmėnul form šešėl.Lęš prisigeria vand,paburksta Po to pamažu vandens ↓,priek kamera tampa gilesnė 3st – Cataracta matura - pribrend katar- ↓aštrum (tamsa/šviesa dar sk, spalvas irgi). Lęš sudrumst, pilk sp, rainelės šešėlis ir akies dugno refl(-) .4st- Cataracta hypermatura - perbrend katar- irsta lęš balt→ ↑osmos slėg, > kameros skysčių patenk į lęš,↑ lęš apimtis, priek akies kamer vėl seklėja. Po to suirusios lęš masės rezorb, lęš ↓, rainelė be atramos virpa- iridodonesis.Žievė šiek tiek praskaidrėja, branduolys nuslenka žemyn ir kabo kapsulėje lyg maiše – Cataracta Morgagni. 2.Branduolinė- cataracta nuclearis- jau prad st blogiau mato į tolį,o į arti esant daikt žiūri ilgai ir reg yra toks pats kaip ir anksčiau ar net pagerėja-keičiasi lęš lauž galia - kataraktai form lęš šviesolaužos koeficientas↑(centr daugiau lauž negu perif). Apšviet iš šono ar biomikr- lęš žalsvai rausvas,vėliau brand beveik pajuoduoja – cataracta brunescens.Brand katar dažn esti miopinėse akyse, bręsta pamažu 3.Mišri katarakta. Gyd: Stengtis sustabdyti ar sulėtinti jos eigą, naud prep, turintys cisteino, gliutamino r, riboflavino, askorbininės r ir kt ingridientai, reik lęš medž apykaitai.Senatvinę kataraktą geriausiai op, kai ji beveik ar visai subrendusi, nes trūkus lęš kapsulei, lengviau pašal likusias drumstas mases. 6.1.Binokulinis mat- abiej akių makulinių srič regimų vaizdų susiliej į vieną regimą pojūtį. Tam būtinas akių fuzinis pajėgumas,tai yra sugebėjimas sulieti vaizdus. Susiform 3-4 mėn kūdikiui. Jam būd formos suvok. Jam susiform reik kad abiejų tinklainių ident tšk-se susid ryšk stebimų daikt vaizd. Fixuojamų daikt vaizdai susid abiej ak T makul srities centriniuose tšk-se ir per n opticus perduod į smeg. Jie susiliej į 1 vaizd. Abiej ak T centr tšk vad identišk ar koresponduojančiais, tai salygoja abiakį matymą Tyrimai Į tolį: keturtšk, Bagolini stiklai- subraižyti stiklai, Iš arti: 4tšk. Sinaptoforas (nust fuzijos pajėgum į išor ir vid), 2 virbalų suvest du pieštukus. Sokolovo mėginys- skylė delne. 6.2.Herpes Zoster ophtalmicum –herpes zoster corneae.Jei virusas pažeidžia 1-ąją trišakio nervo šaką, n.ophthalmicus,apie 40٪ visų atv pažeidž ir regena.Simpt: stiprūs neuralg skausmai,pagal nervo eigą išberia pūslelėmis kaktos vieną pusę, galvos plauk dalį, viršutinį voką ir nosoes nugarėlę.Pūslel pratūk susidaro opelės, vėliau šašai, kuriems nukritus ant odos visam laikui lieka randai.Tokiomis pat pūslel gb išberti ir pavirš ragenos sl, kartais ragenoje susidaro gilūs infiltrat.ragenos jautrum ↓.vėlesnės, retesnės komplik – iritas, skleritas, regos n uždeg, akies jud raum paralyžius, antrinė glaukoma.Dažn serga 40-45m.liga trunka ilgai, neuralg sk jaučiamas dar po išgijimo.Prognozė priklaus nuo kokie ragenos sl pažeisti.Recidyvų nebūna, nes lig įgyja nuolat imunitetą.Gyd: išbertas vietas tepti brilijant žaluma,GKK į akis ir po jungine,ragenos regeneraciją skatinantys vaistai, midriatikai.Antinės infekc profilakt-a/b ir sulfanilamidų lašų, levamizolis,analgetikai 6.3. Aphakia- akis be lęš. Afakija esti pašalinus lęš ar jam pačiam rezorbavusis ar paskendus stiklakūnyje.Priek akies kamer gili, nes rainelė pasislenk atgal, rainelė dreba, nes neturi atramos-iridodonesis, dažn viršut daly yra rainelės spraga – coloboma.Iš Purkinje – Sansono vaizdelių lieka tik vienas – atsispindėjęs nuo ragenos (normoje 1-matomas nuo ragenos, 2-mat nuo priek lęš pav, 3-mat nuo užpakal lęš pav).Akies refrakc ↓, nėra akomodac iš arti.Korekc- akiniai.Jei lęš sudrumstėjimo akies refrakc buvo emetropinė – tai akiniai (10-13 D). Jei refrakc buvo miopinė, tai reikia silpnesnių akinių, o jei hipermetropinė – stipresnių.Afakija koreguojama kontakt linz, akiniais ar įdedamas dirbt lęš – artiphakia. 7.1. Akipločio tyr,pakit, reikšmė klinikai. tiriant akiplotį, reikia nustatyti jo ribas ir ieškoti defektų akiplotyje. Akiplot- erdv, kurią mato fix akis ir galva. G nust galv sm pažeid vietą(topinė dgns).G tirti vienos akies(monokulinis akiplotis) ir abiejų iš karto(binokulinis akiplotis).Tyr: 1.Kontrol met- gyd ir tiriamojo akipl lyginim,kai gyd akiplotis yra normalus.Šis būd netiksl.Atliek su baltu skritul ant juodos lazdelės.2.Kampimetrija-akipl tyr plokštumoje.Tinka akipločio centrinei daliai tirti ir šios dalies def nustat.(aklosios demės,centr ir paracentr akipl def-skotomų).Kampimetras-juoda, matinė 2x2m2 dydž lenta, kurios centre yra fix taškas.Lig 0,25-1m atstumu nuo jo,žiūri viena akim, kt uždengta.gyd vedžioja objektus, žymi kur dingsta vaizdas.Akipl plotas matuojamas linijomis.Negalima nust lateral ribos 3. Perimetrija- tyr sferiniame pavirš. Yra automat, Fersterio,rankiniai, projekcinis registracinis,sferiniai perimetrai 4. Kiekyb perimetr- tyr atl sferiniu perimetru 2 skirt dydžio objektais,kurie šviesos filtrų pagalba sulyginami taip ,kad atspindetos šviesos kiekis būtų vienodas. Jei matymo skirt tarp jų >5- patol.5. Spalvinė perim- tinkl perif nėra kūgeliu, todėl akipločio periferijoje spalvoti objektai atrodo pilki.Obj judant į centrą tiriam prime pastebi objektą, tik vėliau spalvą.6.statinė perimetr- iš anksto parinkt taškuose(50ir >) gyd rodo kintamo skersmens ir ryškumo nejudančius obj.Šiuo metodu g tiksliai nust akipl defektus.Pakitim: 1.akipločio ribų susiaurėj (a)-koncentrinis,būd org akių ligoms,b)-netaisyklingas(lokalinis),kai akipl susiaurėja kurioje nors vienoje vietoje(būd atšokus tinklainei)) 2. akipl def-skotomos. Tai riboti akipl def,nesusiję su jo perifer ribomis.a)-absoliutinės,tai def, kuriuose žm visiskai nemato objekto, b)-santykinės,tai def,kurių zonoje objektas matyti blogiau nei kitose akipl vietose. Skotomos g b: a)-teigiamos-kurias ligonis mato kaip tamsią dėmę prieš akį, ir b)-neigiamos,kurių ligoniai nemato kaip tams dėmės prieš akį, bet jos nust tiriant akiplotį.Priklausomai nuo akipl def lokalizacijos fixavimo taško atžvilgiu g b : centrinės,paracentr,perif sektorinės,žiedinės ir periferinės.3.hemianopsijos - tai abiejų akipl kurių nors pusių iškritimas ar jų simetr def. Jos atsiranda pažeidus regos nerv kryžmę ir aukščiau jos esanč takus.Gb a)-vienavardės-dėl aukščiau kryžmės es pažeidimo,(vieno akipl temporal,o kito-nazalinės pusės iškrit.,jos gali būti kairioji ir dešinioji.). b)- įvairiavardės-del kryžmės patologijos(abiejų akipločių nazalinių arba temporalinių pusių iškritimas.).Gb bitemporalinės ir binazalinės. 7.2.Alerginiai vokų susirg.Alerginis dermatitas.Et: medikamentai( atropinas, a/b, sulfanilamidai,etilmorfinasir kt), chem medž, kosmetika. Kl: staigi pradž, jungin paraud, vokai paburk, paraud. Gyd: nutr alergeno pov, GKK, g taik bendrą organizm desensibiliz. Pavasarį- ↑jautr UV. Ak ašar, pavargst, bijo švies, niežt. viršut voko kremzl jungin blyšk, spenelių hipertr. Gyd: Gkk (prednizol), nešioti tams akin.Angioneurozinis vokų paburkimas (oedema Quincke)- alerg kilmės patolog. Alergenai gb įv:maisto produktai(kiauš, pienas,šokolad it tt),gėlės, žiedadulkės.Kl: paburkimas atsir staiga, dažn vienoje pusėje(viršut vokas).Lig neskauda ir neniežti,vokas kietas.Paburkimas visiškai išnyksta ir negydomas 7.3.Intraokuliniai krisl- Šalinti kuo greičiau. Kombergo protez-. Akikrislių diagnostika: vizualiai(biomikro-,gonio-,oftalmoskopija),Ro (apžvalg, geometr, beskeletinė, tele-Ro),Ultragarsas, radiozondai metalui. Pradžioj šal vata. Lokal anest, iškr su adata. Jei metal- g šalinti su magnet, po to išval rūdis. Prof ab, sulfanilamid, skatint epitelizac. Jei kablio f-ma (kabliuk, geluon) ir lenda gilyn- oper, minipjūv. 3 šalin būdai: diaskleral (per oden pjūv, iš užpakal dal) priek (per limbą), tiesiog (per iėjimo ang) 8.1.Spalvų juslės teor, tyr, sutrik, reikšm klinikai. Sp jut aparatas akyje-kūgeliai(gelt dėmės centrinė duobutė).Jie jautrūs tam tikro ilgio ir dažnio švies bangoms.Ilgųjų bangų spind sukelia raud sp pojūtį, trumpųjų – violetinės.Sp tono pojūtis priklaus nuo švies bangos ilgio.Kiekviena iš 7 pagr spektro sp yra vienaspalvė ir kiekviena iš jų turi 3 savybes; a) sp toną, kuris prikl nuo bangos ilgio, b) sp šviesumą(kiekį),kuris prikl nuo šviesos šaltinio šviesumo, c) sp sotumą(niuansą), kuris prikl nuo baltos sp kiekio spalvoje.Kuo > baltos sp, tuo pagr sp 10 ar pusračio formos (Bjerumo skotom). Excavatio santykis su disko  0.5-0.7 III-toli paženg stad Akipl iš medial p0,8 Jei trumparegystė silpna skiriam akin tik į tolį. esant vid ir did trumparegystei akin reik nešiot visąlaik. Jei skaitant diskomfort- skir dveji akin ar bifokiniai. Jei akin skir pirm kartą vyresn amžiuj, jie neteisingai vertins daiktų atstuma, dydį, forma. Jei su akin nepavyxt koreg regėj iki 0,5 galima paband kont linz Gyd trumparegystės Ko gydymui skiriam FiBS, Alijoš extr. Hemorag profil- Ca prep, Vit C, Askorutin, Tinklain mityb gerin- trental, nikotin r. T atšoka ir kompl katarakt gyd chir- Sumaž ak lauž galią, daro ragen pavirš daugines įpjovas- keratotomij Ko akomod spazm, T atšoka, Kompl katarakta, Hemorag kompl, trumparegystei progresuojant vyst gyslain atrof, degener gysl pakitimai, T-je krjosruv, ypač geltonosios dėmės srityje, jų vietoj susid Fuchso dėm dėl to reg, Džn perifer T degenerac, atsirandanti nuo menk traum (kosul), T atšok. 12 2Suaugsių dakriocistit Dacriocistit chronica Et susiaur ar užak ašarų latakai Kl maišely susilaik secret. Jo sienelės išsitempia, Skystis- gleivingas pūlingas, Ak ašaroja, traiškanoja. Tiriant, medial akies  pasteb ašar stazė, Ties maišelio sritim matyt pupelės dydžio, minkšt consist, iškilimas. Paspaudus, iš punct lacrimale išsiskiria gleiving ar pūlingas secret. Dgn kanaliukų mėginys (+) Ductus nasolacrimalis (-) Gyd praplovimai, Zondavimas. Chir- sudar jungt tarp nosies ir ašar maiš. 12 3Junginės ragenos krislai Tokius krislus reik pašalint su aplikatorium ar adata Dgn anamn, lokalizacijai nustatyti naudojamas kombergo-baltino rentgenolokalizacijos metodas naudojant aliuminio Baltino proteza ir daromos priekinė ir šoninė rentgenogramos. Jei akikrislis nesikontrastuoja naudojamas UG. plyš lemp Gyd sulaš anestetik ir krislas iškrapštom, jei metalas reik pašalint rūdis. Norint nust ar nepažeist ragena- nudaž fluoresceinu. Po to a/b epitelizac skatinantys lašai. Būna magnetiniai ir nemagnetiniai akikrisliai. Magnetiniai šalinami magnetu, nemagnetiniai pincetais. Šalinami trim būdais diskleraliniu (per odenos pjūvį), priekiniu (per limbo pjūvį), tiesioginiu (per svetimkūnio įėjimo angą, jei didelė nesuliestais kraštais žaizda). Operuoj jei žaizd kablinė Grūd kultūr ašutai, vabzdžių gylys 13 1Hipermetropija toliaregystė džns pasitaik refrakcijos yda, beveik visi naujagimiai toliaregiai. Perėję akį spind susikerta įsivaizd erdvėje už tinklainės. Akies židininis nuotol >, o klinikinė refrakc 3D toliaregyste - akiniai su išg stikl, 1D mažesni nei nustat toliareg, nešiot visąlaik. Presbiopijos atv turėt 2 poras akin (silpnesni ir stipresni ) ar bifokiniai ar trifok silpnesn į tolį stipresn arti. 13 2Naujagimių dakriocistit dėl ductus nasolacrimalis užkimšimo želatin plėve. Jei po gimim ji nesirezorb, tai ašar telkiasi ašar maišel, o patekus infekcijai form dakriocistitas Kl Ašarojimas pūliavimas, Paspaudus maišel pro punctum lacrimale išsisk secret. G pereit į flegmon, išgydžius flegmona gali susidaryti fistule Gyd ašar maiš masaž spaudž iš viršaus žemyn, masažo tikslas išstumti želatininį kamštį. Levomicetin ark t ab tirpalai, jei ašar nepraeina ašar tak plaunami per viršut punctum lacrimale fiziol tirpal ar zonduojama Bauman zondu. Kad nesusidarytų randu juos plauti fermentų tirpalais. 13 3Medikam glaukom gyd Medikament: 1)blokator skysč produkcių aky, (betaxolol, Timolol) Šp: bronchospazm, bradikard 2)adrenerg agonist- skysčių produkc ir uveoskleral skysč nutekėjimą. (Neselekt epinefrin, Propinas) Selekt 2-agonist (Lopidin, Brimonidin) Šp: AKS, Midriaz. 3)cholinomimet (miotikai) Selekt- Pilokarpin, Karbocholin, gerina skysč nutek. Neselekt Demekarium, Neostigmin. Šp: bronch sekrec, Pyk/vėm, matym. 4)Karboanhidrazės inhib: Blok skysč gamybą (Acetazolamid) Šp: parestez, pyk, vėm 5)Protaglandinų analogai (Xalatan) gerin sk nutek uveoskleraliniais takais 6)osmodiuret: Manitol. Princip- skir 1 medikam jei nėr efekt kt iš kt grupės. Jei nė 1 gr neduod ef, 2 vaist derin iš skirt grupių. Gydyti kitas ligas, regliuot mitybą. Lazer. Chir gyd: perifer iridektom, Filtruojanti iridektom, Trabekulektomija. 14 1Žvairumas Et sutrikusi raum veikla, Silpna fuzija, Akomod ir refrakc sutr, Anizeikonija (T-je susid skirt dydž vaizd), CNS sutrikimas Rūšys 1)pirmin- nėr organik pakit; antrin- dėl organik sutr 2)Įgimt- pasteb 2-6mėn Nėr binokul matym; Įgytas- >6mėn Operuot iki 2m 3)drauginis (con comitant) nėr dvejin, Pirm nuokryp antrinei Ak jud laisv Nedraug- jud ribot Dvejin Antr nuokryp> pirm 4)monolateral- žvair ta pati ak visą laik; alternuojantis- žvair tai vien tai kt ak 5)akomodativus (ištaisius refrakc ydą ar išplėt vyzd ak išsities); Non akomodativus- žv nekinta 6) periodinis arba pastovus 7)paslėptas žvairumas-akių padėtis simetriška tik padedant žvairumui uždengus vieną akį uždengta akis nukrypsta stipriau veikiančių raum pusėn, atitraukus atsistato.7)konvergens- į nosį žv; divergens į išor; Sunsunvergens į; deorsum vergens-  14 2Ašarojimas Jo priež Epifora- ašar pertekl jung maišely Trukdo matyt, darbingum. Ašar nespėj nutek į nosį, rieda per skruost. Hipersekr priež: psich kai žm verkia/ juok. Reflex dėl n trigem dirg. Epifora dėl nutek obstr puctum stenoz, Apat vok išsivert dėl silpn raum senatvėj, N facialis paralyž, Kanaliuk obstr akmen ar infekc, Maišel obstr dėl nav, D nasilacrimalis obstr dėl nav, Dakriocistit Polip. Lacrimacija- dėl produkc. Reflex priež (obuol stimuliac svetimkūniu, Keratit, N optic stimul šviesa, Dėl junt n stimul. Parasimpatomimetinis veikim (Pilokarpin) Ašar liauk lig, CNS priež- Emoc/ psich. 14 3Ūm glaukom priepuolis Et Psich veiksn, Fiz pervarg, Buvimas tamsoj, Midriatik. Kl subj pož: ašar, Fotofob, reg, Bukas ak sk, Bendras Silpnumas, pykinimas, šalkrėtis. Obj: paburk vok, Staz akių injekc, Ragena neblizga, padrumst, Piek kamer sekli, Rainel hiperem, Platus netaisykling form vyzd, Nėr r-jos į šv, akisp. Oftalmosk disk, lęšiukas, stiklakūnis paburk, disko ribos neryšk, Vv išsiplėt. Del aukšto akispūdžio sutrinka regimo nervo kraujotaka, kuris greitai atrofuojasi ir akis apanka, todel svarbu kuo skubiau suteikti pagalba ir sumažinti akyspūdį. Gyd Pilokarpin kas 15min +osmodiuret Manitol, Isosrbid +blokator ar karboanhidraz inhib. anticholesteraziniai miotikai nevartojami. Išnykus ūmaus prierpolio reiškiniams reikia operuoti. 15 1Žvairumo gyd Profil Konserv optinis- refrakc ydos korekc akiniais Pleoptinis- geros ak dengim, penalizacija- sudarom dirbt anizometrop, kuri riboja geros ak reg aštrum, o ambliopinė ak tampa fixuojančia Ortoptinis- binokul matym, fuzijos atst Naud sinaptofor Diploptinis- sukeliama dvejinimasis ir ugdoma jį nugalėt optomotorinio fuzijos reflekso dėka Chir gyd- raum tonusą- raumen ar sausgysl susiaurinimas, susilpninti raum- r recesija, Dalinė mioton, tenomioplastika. Profikt refrakc ir ambliop išaišk ir koreg iki 1m. 15 2Vokų padėties pakit ir įgimt anomal 1)Entropion voko įvirtimas į vidų. Kl ragen eroz, Nuobrūžos, Fotofob, Ašar Entrop spasticum dėl m orbicularis oculi palpebralinės dalies spazmo. Džn seniem, nes akies ob yra giliai ir apat vok neturi geros atram; Dėl sugleb nestandžios odos Gyd šalint priež: Nedidelį įvirtinimą galima pašal atitraukus apat voką ir prilipdž lipnia juostele. Sunkesniais atv gydoma chir- odos juostel apat voke išpj ar m. orbicularis oculi perpj statmenai skaidulom lateral akies kampe Entrop cicatriceum dėl rand junginėj ar kremzlėj. Nudeg, Susižei, Serg trachoma, Difteriniu konjunk, Gyd chir Plast op pailginamos jung ir kremzl sluoksn Ectropion išvirt į išorę. kai vok krašt nesiglaudž prie ak ob. Laipsniai: nedidelis- užp briaun nesiek ak obuol Didelis- visa jung atgrežta į išor Kl ašarinės akutės nesiek ašarų ežer. Ašaroja. Išvirtus jung paraud, sustor. G.b keratit. Ectropion spasticum vaikam, sergant ūm konjunkt Ectropion paralyticum dėl n facialis paral, sutr m. orbicular oculi f-ja Ectropion senile m orbicularis oc atrofija Ectropion cicatriceum kai vokų odoj susid rand dėl nudeg, Tbc Ankyloblepharon suaug vok krašt Symblefaron suaug vok ir ak jung – dažniausiai nudegus Gyd chir + žr 161 15 3Ankstyv glaukomos dgn anamnezė, regėjimo aštrumas, apžiūra išoriškai (gb išsiplėtusios episklerinės kraujagyslės), biomikroskopija (rainelėje matyti jos vyzdynio krašto trofija) 1)akispūdž matav palpuojant (ak kietumo: Tn- norm T+1 šiek tiek T+2 akis stand T+3 kieta kaip akmuo) Tonometrais: impres, Šioco, aplanaciniai Goldmano, Bekontakt metodai- princ oro srove 2)Oftalmoskop- excavatio-0.4-1.0 N-0.2-0.3, atrofija. Pasisl į periferiją. Krjg pluošt pasisl į medial pusę. Excavatio persišvieč lamina cribrosa, Krjosr) Akipločio pakitimai (fiziologin aklos dėmės padidėjimas, defekt iš nasal pusės, Paracentrinės skotomos- Bjerumo akluma, Vamzd akiplotis 16 1Vokų anomalijos Blepharophimosis- plyšys siaur ir trump Microblepharon- trump vok vertikal meridiane ak, negal užsimerkt Ankyloblepharon- suaug krašt (džn atskir saitais- ankylo filiforme) Gyd chir Coloboma- trikampės formos vokų def (džn viršut vok vidur) trik pagrind būna laisvam vok krašt, Didelės kolobomos gyd chir Epicantus- pusmėn f odos klost medial abiej ak kampe. Džn būn su vok ptoz ir kt sklaid trūk Ablepharia- nėr vok plyš, jung maiš. Po oda g užčiuopt ak obuol tačiau jis nesusiform- nėr ragen. Akies obuol neišsivyst- cryptophthalmus Chir gyf neef + žr 152 16 2Vokų maišelio flegmona Serg vyresni kai yr dakriostenoz ir infekc iš ašar maišel patenk į apl aud Kl ašar maiš srityje paraud, patin, skausminga, Vokui paburkus Ak užsimerkta. t, bendr silpnumas, lfmazgiai Po kelių dienų form abscess, fliuktuacija- pūliai pratrūxta pro odą, G likt fistul Ko akiduob flegmon, Fistulė, Ragen opa Gyd dezinf laš, UAD, Plov, ab, NPV, Atsirad fluktuac incizij, drenav, plov hiperton tirpalais. 16 3Antrinė glaucoma įvairiu kitų akių ligų pasekmė dėl kurių sutrinka skysčio nutekėjimas iš akies Uvealinė po rainelės ir krumplyno uždegimo susidarius užpakalinėm sinechijom Sutrink nutekėj iš ak Fakogeninė dėl lęš panir ar išnir, Katarktos Fakolizinė perbrend katarakt besirezorbuojančios masės užkemš priek kamer kampą Kraujagysl po centr v tromboz ar CD priek kamer kampe įauga naujadrių krjg Trauminė pažeid trabekules, Krumplyn. Dėl priek ar užp sinechijų. Po ragen persod, Katarakt extrakcijos Navik akies viduj, Ilgalaik vietin steroid naudoj. 17 1Vokų liaukos, jų fiziolog vokų krašte yra Riebalų (Ceiso) prakaito (Molio) liauk. Po žiediniu raumeniu lenkta fibroz plokštelė – kremzl Viršut voko kremzl platesnė. Joje yra liaukos gl tarsales s. Meibomi Yra viena šalia kitos, žiotys atsiver vok tarpbriaunėj spatium intermarginale Gamina Riebalinį sekret kuris sutep vokų kraštą apsaug nuo maceracijos. 17 2Keratitai Būd rageninis sindromas: reflex ašarojimas, Fotofob, vokų Blepharospasm, svetimkūnio jutimas, paraudimas. Stadijos: infiltracijos, vaskuliarizacijos, rezorbcijos Svarbus bet kokio Keratit pož: uždeg židinys ragenoj- infiltratas. Jo vietoj Ragena drumstėja darosi gelsva ar pilkšv. Infiltrato padėtis įvairi- centre ar perifer, Inf g rezorb ar išopėt. Progresuojant- perforatio cornae. Jei infiltratas pažeidž ragen epitelio vientisumą, toj vietoj neblizga, nelygu. Atskirt ar infiltrat ragenoj su epit def: užlaš 1-2 fluorescein tirp ir jo pertekl nuplov, Kur paž epit nusidaž ryšk žalia. Sergant bet kokiu Keratit ak parausta- rausv violet vainik apie rageną. Atskirų krjg nematyt- injekc perikornealis. Sergant į rageną g įaugt naujadarinės krjg. Su keratitu visada buna simptominis rainelės ir krumplyno uždegimas- Iridociklit. Padarinys ragenos drumstis (debesėlis-švelni; dėmė-ryškesnė; baltuma-visus sluoksnius apimanti; sulimpanti baltuma) Pagal priež klasifik I)Egzogen 1)traum 2)inf a)bakter b)grybel II)Endogen 1)inf a)tbc b)sifil c)virus 2)neurogen 3)avitaminoz 4)neaišk kilm. 17 3Įgimta ir jaun amž glaukoma Pasireišk po gim ar vėliau. Įgimt glauk- autosom reces lig. Tokioj aky priekinės kamer kampe yra mezoderm membr kuri prideng trabekul ir trukdo skysč nutekėt. Džn abipusė Kl subj: fotofob, Blefarospazm, Ašar Obj: ak obuolys, Ragenos diametras 13-17mm N-10, Suplonėj ragen ir oden, Vėliau ragen drumst, Priek kamer pagilėj, Rainel atrof, Pakint disk excavacij, Vyst atrof. Dgn akispūd matav (keletą kartų), Oftalmosk Gyd chir- goniotomija, ar goniopunktūros aperac, vėlesnėse stadijose fistulizuojančios operacijos Jaunatvinė glauk atsir iki 30m Kl tp kaip atvir kampo akispūd, Pakit n optic diske (­excavatio-0.4-1.0 N-0.2-0.3, atrofija. Pasisl į periferiją. Krjg pluošt pasisl į medial pusę. Excavatio persišvieč lamina cribrosa, Krjosr) Akipločio pakitimai (fiziologin aklos dėmės padidėjimas, defekt iš nasal pusės, Paracentrinės skotomos- Bjerumo akluma, Vamzd akiplotis anksčiau susirg greičiau pasiek terminal stad. 18 1Ašarinis prietaisas apparatus lacrimalis:Anat ašar gamin sekrec d (svarbiausia ašar liauk +pagalb liauk gl lacrimalis accessoria kurios yra vok junginėj). Ašar surenk d aš akutės puncta lacrimalia aš kanaliuk canaliculis lacr. Aš liauk yra viršut išor akiduob kampe. Akiduobinė aš l. d didesn palindus po akiduob krašt, vokinė d – mažesn nuo akiduob ją skir fasc. Aš l. sud šakoti vamzdel. Gamin skaidr sūr skon skyst- aš jos nutek latakėliais atsiver virš skliaut išor krašt. Aš kiaup tarp vok ir akies obuol jung. Čia susid aš upel rivus lacr, kuriuo aš ežera. Med ties apat ir virš vok kyšuliuk yra aš akutes. Nuo jų prasid virš ir apat aš kanalėl canaliculi lacr.. maišel pereina į ašar nosies latak,kuris atsiveria po apat. Nosies kriaukle.Per d. pasigamin 1-1,5ml Miegant nesigamina. 97,8H2O 0,85 drusk glob lizocim Šarm r-jos. Turi baktericid –bakteriostat savyb.paskirtis:aš gamyba, ak drekinimas, ašpertekliau šalinimas. Dgn:sekrecijai-širmerio mėg.,ekskrecijai-aš akučių apžiūra, kanliukų siurbiamajai f-jai-lašinama florescerino, kolargolio tirp.,ductus nasolacrimalis praeinamumui-su tais paciais lašais, zondu, RO su kontrastu. 18 2Šliauž ragenos opa ulcus cornea serpens Et dėl smulk ragen nubrozd Sukelia:Pneumokok, stafil, strep Kl fotofob,sk,ašar,ak vokų spazm,akyse junta svetimk Sk 1 galv p ypač regėj Mišr ak obuol injekc Ragen centre ar šalia pilkšv ar gelsvai baltas apskr inf kuris greit išopėj Vienas op krašt lygus kt- lyg išgraužt progresuojantis plečiasi į vis nauj sluoksn. Proc palieč rainel ir krumplyn. Priek kamer skyst drumstėj jos apačioj susid pūlių. Kol ragen neprakiur-pūliai steril. Kartais išopėj pasiekia Descemento membr jos centr išsipuč juoda pūslyt- descemetocelė ji Prognoz visada bloga. Regėj visada susilpn. Gyd paimt pasėl iš jung ir op kad nust sukėlėj. Iki to plataus spektr ab laš T.p ab sulfanil per os, Nespecif priešužd (butadion aspirin indometacin), kortikoster laš+švirkšč po jungine,ilgai veikiantys midriatik. Jei gresia ragen prakiur midriatikų NEtuomet p/o diakarba.epitelio regeneracijai skatinti chinin hidrochlor lasais, B rgr vit,C vit lasai ir p/o.opai ↑ prideginti jodu,prišald diatermo koag.Prof: apsaug ak, san šviet. 18 3Optinio n atrofija bet kokia reg n Reg kryžm Reg tak lig g sukelt  G.b kylanč nusileidz,pirm/ antr Visišk/ dal Visad reg/ apank Pakit akiploty.esant Pirm/ paprast reg n atrof oftalmoskopuojant balt/ melsv / žalsv atspalv ryšk ribom optinio n diskas, susiaur krjg.regos n.diskas blyškus.Sukelia įgimt sifil, esant nug sm pažeid ir progres paralyž; stipr stamb krjg (vid mieg/ akinės a) ateroskler; apsinuod metilo akoh chinin kt; sm nav spaudž reg n ar kryžm ; gausus krjav iš V/t ar gimd metu; reg n paž lūž kaukol pagrind,akiduobes traumosgleukome, ūm centr.tinkleinės nepraeinam G.b paveld Jis g.b recesyv susij su lyt- Leberio atrof- susif 13-28m vyram. Staig pr reg per kelias d. Iš pr regos n diskas paraust, Ribos neryšk. Centr skotom ilgainiui Disk blykšta ypač temporal puse. Dominantinė reg n atrof- vyr ir mot G prasid paaugl ir vyresn amž Iš lėto reg. Blykšta disk. Visišk akl džn nesuke. Pirmin įgyt reg n atrof progn bloga nes g apakt. Antrinė prasid po reg n užd ir disk edem. Nuo pirm skir tuo kad oftalmosk- pablyšk/ balt neryšk rib disk. Gyd nuo atrof sukėl priež. Reg palaik skir krjg pleč prep, B gr vit, Biostimuliator, strichnin, UG 19 1Akies refrakc, nust metod fiz ak refrakc- ak opt sist lauž galia Klinik-refrakc-nusako pagr ak židinio santykio su ak ašies ilgiu.Tyrimas subjetyv- reg aštr nust. Jei jis 1.0 bus taisykl refr (emetrop ar hipermetr) tuomet žiūrėt per išgaubt +0.5D stikl, jei su juo geriau ar tp jis toliaregis, jei blogiau- refr taisyklinga. pats stipriausiai išgaubt stikl per kurį matyt geriausiai rodo toliareg. Pats silpn įgaubt stikl per kurį matyt geriausiai rodo trumpareg.Objekt metodai: skiaskopij, Hartinger refraktometr 19 2Ceratitis dendritica Kl sukėl Herpes simplex.dažniausias iš herpetinių. Ragenoj atsirand herpin pūsl jos susiliej,Išopėj Susid seklios vagelės kurios išvagoja rageną ir panašios į “nudžiūv medžio šakelę” kuri džn centre Dažosi fluoresceinu Iridociklitas ir iritas. Užgija bet lieka drumscių G prisidėt antrin inf ar infiltr pereit į gilesn sl Gyd Aciklovir Trifluridin,IDU(idoksiuridinas). Imunitet skat-interferon,globulin. NPV Epitelizac skatin (salkarelil Medaus tirp).Drumsties šveln-fizioterapija(su KJ,etilmorfinu).Midriatik iridociklit profilaktikai. Stabdyt šliaužimą lazer, briliant žalum. Rageniniam sindr.slopinti-anestet.fizižkai sunaikint.vir.-J tirp,prišaldymas, diatermokoag, lazer, Buki spind. 19 3Retinoblastoma pikt nav džn maž vaikam Vyst iš embrionalinės tinklainės.Stadijos: 1)g.b nepastebim ak atrod norm.Proc lokalizavusis gelt dėm greit praded žvairuot. Ak dugn pilkšv žid kuris iš lėt didėj, peraug krjg.Didėjant matoma pro vyzdį šviesiai gelsv atspalv- “amaurotinę katės akį” 2)st glaucomatosum- peraug stiklakūn, reg n, priek kamer g.b kraujosr.Vėliau ak paraust, ragen paburxt, užp jos pavirš kaupias apnaš. Priek kamer nusėdus navik ląst g atsirast pseudohipopion as,Pakint rainel sp, vyzd išsipl, akispūd 3)nav aug išilg reg n ar prsiskv pro oden į akiduob aud, Išstumia ak ob. Tada vokų neužd ragen išopėj ir prakiūr 4)mts į kt org Dgn ak apžiūr, Oftalmosk Biomikrosk, Diafanosk, Tonometr,ug biometrija, KT Ro Perpektyv imunol ir biochem tyr. Gyd nuo stad I- fotokoagul, krioter, radioakt aplikatorius II- oper šal ak obuolį,vėliau spind/ chem Po retinoblastomos gyd nuolat t tikr gyd Pirm metais 1k/2mėn vėliau 2k/m 20 1Junginė Anat plon skaidr jung aud plėvelė iškloja vok užp pavirš ir jungia vokus su obuoliu. Dalys: conjuctiva tarsi dengia vok kremzl, conj bulbi dengia obuolį, c fornicis jung d, kuri persilenkimo vietoje vad jungin skliautu.tarp vokų ir ak obuolio yra siausras plyšys- jung maišelis. Pro ak obuol. Jung. matyt krjg ir balta odena. Jung-je yr taurinių(ašarų plėv.mucininio sl. Gamyba), epit ir pagalbių(padeda gamint vandenin sl ašarų plėvelei) aš liaukučių. F-ja: apsaugo akį nuo patolog m/o, išsk antibakt.medž., IG, IFN,PG. 20 2Disciforminis keratitas tai gilusis keratit kylantis suaktyvėjus virus ar pereina iš dendritinio ragen centre atsirand gilus balt skrit for infiltr Aplink jį ragen sustor Fluoresceinu nesidažo Iridociklit Yra descemento membr raukšlių Būding precipitat išsidėst ant užp ragen pavirš tik inf srity Mišri ak inj Išeitis- makula/ leukom Gyd Aciklovir Trifluridin IDU NPV Dexametazon 0.1 3k/d laš -tik ne žydinčiam Epitelizac skatin (salkarelil Medaus tirp) Drumsties šveln KJ Midriatik iridociklit profilaktikai Stabdyt šliaužimą lazer, briliant žalum 20 3Įgimtos kataraktos congenita. sudaro 60 visų įgimtų ak patol 100000-5. Et g.b prenatal ak užd, kai mot pirm 3 nėšt mėn sirg inf lig: parotit, raudonuk, vėjaraup, hepatit, poliomelitu, toksoplazmoze, t reikšmės medik, alkohol, tox medž. ir paveldėt Formos: C polaris ant et post- prieknio ir užp lęš poliaus drums. Lęš centr balt ar pilk 1-2mm dėmė. Jei drumst užp poliuj reg beveik ne Et: vyzdž membr liekan prie priek lęš pol ar a hyaloidea liekan prie užp lęš pol. Gyd nereik 2)C centralis nuclearis- branduol katarakt kai drumstėj tik brand 3)C zonularis- sluoksnin katar ji g susif ir po gim, persirg tetanij, spazmofilija, rachitu. Sudrumst keli lęš sl tarp brand ir žievės Nust g tik išplėt vyzd 4)C congenita totalis- visišk vienpus ar dvipus lęš sudr.dažn. kartu nistagmas, ambliopija. Reg aštrumas žemas. Gyd džn chir. Sudrumst lęš slopina norm reg vystymasi, jei abiej ak lęš sudrumst ir reg aštr 0,1-0,05 ir 2mm šalin ak ob enucleatio bulbi, po to spind/ chem terap,β-aplikatoriai. 22 3Med virus akių susirg gyd 1)priešvirus prep Aciklovir Oksalino tep IDU 2)Imunitet skatin Interferon Pirogenal 3)regenerac gerinim Salkarelil Medaus tirp 4)Mech sunaik Briliant žal Lazer 5)Antihist 6)Antr inf profil Ab 7)Jei iridociklit- midriatik 8)NPV 23 1Uvealinis traktas Uogena krauj dangal. sud iš ak ob krjg rainel krumpl, gyslain. Rainelė 11mm  jos centre anga- vyzd Storis 0,4 Stromą sud jung aud, krjg. Tarp jų yra r skaid cirkul ir radial. Laisvuoj kraštu prisigl prie lęš. Vyzdž dyd 2,5-6mm.Jis nuo patenk šv. Siaurina m sphincter pup Plečia m. dilatator pulpilae. Pf rainel krašt ar šaknis suaug su krumpl. Jį prie oden ir ragen jung skiauter raišt. Tarp skaidul yr tarpai kuriais į Šlemo antį iš priek kamer nuteka ak skyst. Netoli rainel vyzdin krašt yr circul arteriosus iridis minor. Šaknies link yra circulus arteriosus iidis major. Užp rainel pav padengt pigm ląst. Rainel regul šv patek į ak, dalyv akomodac Krumplynas corpus ciliare 5-6mm ploč Priek d storesn krumpliuota. Priek pav yr apie 70 krumpl ataug jų ilg 3 stor 1 Užp d 4 pločio perein į gyslain, prieky į krumpl vainiką. Prie priek pav prisitv lęš krumpl raišt Gyslainė chorioidea plon minkšt ruda 0,1-0,2 Priekį perein į krumpl ir tęs iki optinio n disko. Sluoksniai: 1)išor suprachorioidea,prisigl prie oden bet nesuaug. Sud pigm ląst ataug 2)stamb krjg sl- yr pimg ląst su ataug, elast skaid tinkl 3)vidut stamb krjg sl 4)lamina choriocapilaris 5)vid sl- lamina vitrae.jung su pirmu tinkl sl. 23 2Neišnešiotų naujagimių retinopatija Patog vystosi naujag gim iki 27-30 sav, iki 1,5 kg svorio.Vaiko tinkl vaskuliarizac prasid 16sav baig-40sav.Gimus neišneš kūdikiui jis patalpin į O2 prisotintą vt-inkubatorių. Tinkl praranda stimulą vaskuliariz. Perkėlus į norm atm neišsivyst aud kenčia nuo deguon trūkumo, tiklain, atšoka.:Retinopat išsivyst 3-6mėn po gimimo dėl hipox Stadijos: 1.plona demarkac linija tarp vaskuliaz ir avaskulinės tinkl.2. volas iš arteriovev šuntų ir naujadar krj-ų 3. extraretinal proliferac-krj-ės auga į stiklakūnį 4.subtotal trakcinė tinkl.atšoka 5.totalinė atšoka. Gyd praded 3st-je 1.transkonjuktyvalinė kriodestrukcija 2.koaguliac lazeriu. Užaugę gydyti vaikai mato nors visus nėra 1,0 Negydant- aklas. Profilakt prenatal kr dujų kontrolė, tirti visus gim iki 2kg ir iki 40sav: binokul mat, oftalmosk “plačiu” vyzdžiu 1-4-ą sav po gimimo. 23 3Simpat oftalmija Tai lėt uveit nesužeistoj aky. Ak kurioj po kiaur sužeid prasid iridociklitas vad simpatizuojančia, kt- simpatizuotąja. Proc 1-je aky vad-smpatizuojančiu uždegim, 2-je- simpat oftalmija. Vyst po 10d. Et infekc, alerg, neurociliarinės teorijos. Iš tikrųju: infekc- alerg kilmė. Kl sk nesuž aky, fotofob, gilioji ir mišr injekc, precipitat ant ragenos užpakal pavirš. Pakint rainel sp, atsirand užpakal sąaugų G.b seclusio (cirkuliar sąaug) /occlusio pupilae, antrin gleukoma, kompl.katarakta. Formos 1. fibrininė plastin- būd užpakalin sinechijos 2.serozin- būd precipitat, užpakal sąaug nedaug, jos nestiprios 3. neuroretininė- n opticus disk ribos neryšk. Tinkl paburkus apima ir makulos sritį. Kmpl antrin glaukom, katarakt. Gyd jei sužeista akimi lig nemato- jos enukleac, traum uveito intensyv gyd (nes oftalmija prasid tik po10d), GK, a/b, sulfanilamid, midriatik, hiperton tirp,desensibiliz.prep. 24 1Akies obuol jud raum 4 Tiesūs: m rectus medial lat sup inf ir viršut įstriž obliq sup prasid prie anulus tendineus communis. Tarp šių r susid ertm. Viršut įstriž r eina pagal orbitos sieną, perein per kilpą trochlea palend po m.rectus sup., prisitv prie skleros. Apat įstr r prasid nuo apat akiduob krašt ein į later p,viršų, prisitv odenoje po m.rectus lat.Visus r supa fascijos kurios prieky susiliej su obuol kapsul. R veikla: išor ties r- suka į later. Tiesus vid- į vid. Virš ties- kelia medial. Ties apat- lenkia vid. Apat įstr-  išor. Išor later r inerv n abducens šakut. Virš įstr- n trochler. Kt- oculomotor 24 2Endogen keratitai Tbc keratit 1)Flikteninis keratokonj dėl negyd latent tbc. Tbc lazdel sensibil ragen ir jung. Serg 3-15m vaikai. Kl rageninis sindr, Facies skropulosa- vokų oda maceruota nušašus. Išor vok suskilę. Vok pabrin. Nosis ir viršut lūp pabrink. Perikorneal inj,  skausm, kakl lfm. GELSV MAZG- fliktenos esantis ant ragen ir jung. Juose limfocit, epitelioid ląst,gigantinių sankaup. Tbc lazd nėra. Nuo fliktenos tęs naujadarinių krjg pluošt. Fliktenų vietoj lieka opelės, kurios greitai epitelizuojasi-fascetės, ragenoje lieka randai.Form Fliktenin konjunk. Flikteninis skrofuliozinis keratit. Šliaužianč fliktena.dgn: TBC-odos mėginiai, ftiziatro k-tacija Gyd GK, Midriatik laš,jei 2-inė inf.a/b, sulfanilamidų lašai. priešTBC gyd, desensibilacija, vit, dieta 2)parench Tbc keratit tbc lazdel patenk iš rainel, Krumpl, Oden. Kl ragen sindr, reg Perikorneal inj, Iridoc, naujadar krjg Form Gilus difuz keratit. Gilus ragen infiltr. Sklerozuoj keratit.dgn: Tuberkulino r-ja (+), kt org tyr ieškant TBC. Gyd:specif, simpt, bendras ir vietinis. priešTb-stacionare, GK, Midriatik, a/b. Profil:laiku dgn ir gyd. Sifilinis parenchim keratit Et- įgimt sifil. Provok veiksn- ak traum, Ūm inf, Endork lig, Fiz pervarg. Serga 6-20m. Kl: gili inj, Ragenos pakrašt atsir trikamp form balkšv pilkas infiltr. Tai infiltr stad. IIstad- vaskuliarizac- po 3sav į ragen įaug gilios krjg ji atrod kaip “raudon austas kilim”. Regėjimas labai. III- rezorbc po 6-8sav infiltr prad skaidr nuo ragen pakrašč. Abipus Visada iridocikl.st trunka 1-2m.serga abi akys viena anksč, kt- vėliau.kompl:regos n. Neuritas, chorioretinitas, 2-inė glaukoma.dgn: teigiamos motinos ir vaiko serolog r-jos(vasermano), Hadčinsono triada:parench keratit, kurtumas, dantys su išpjov, balno nosis, kardo f blauzdik, randai burnos kampouse, išblyškęs veidas, atsikišę kaktik. Gyd vietišk GK, Ab, midriatik. Drumsč rezorc skatin KJ, Dioninu, Fizioterap. Vėliau keratoplast+specif sifilio gyd. 24 3Akių nudeg 1. Termin (įkait metal, Verd vanduo Liepsn) 2.Chemin (rūgšt, šarm). Rūgšt suk koaguliacinę nekroz, šarm- kolikvacinę. ši pavojingesn, nes skverb gilyn į aud. I- vokų jungin paraud, ragen epitel erozija. II- vokuose pūslės, jung pabalus g.b plėvės, ragen pavirš sl drumsti, taktil jautr III- vokuose nekroz, junginėj nekroz, išemij, ragenoj nekroz, intensyvi drumst, pro ją rainel neįžiūrim, matosi tik vyzdž.konturai IV-vokuose odos ir paod ląst nekrozė, gilesnių aki darinių nesimato. Ko ragen perforac, randai vokuose, jie neuždeng akies obuol (lagopfalmus), Iridociklit akispūd, Visus, drumstys Gyd pirm pagalb.-gausiai plauti H2O, a/b, medž apyk.ir regenerac skatin.- vazodilatatoriai subkonjugtyvaliai,priešuždeg prep(butadionas, indometacinas, per os),tox prod pašalinimas- vazodilatat, hemodezas, jung radialinės įpjovos, imunoterap-nudegusių rekonvalescentų serumas po jung, dimedrolis, suprastinas,kova su velyv.kompl. 25 1Tinklainė Sudaryta iš diferencijuotų nervinių ląstelių. Skiriami 2 sl.: išorinis neuroepitelinis ir vidinis smegeninis. Tinklainė — plonutė, gležna plėvelė, gyvoje akyje ji skaidri. Su gretimais audiniais ji glaudžiai jungiasi prie regos nervo disko. Tinklainė prigludusi prie pigmentinio epitelio ir patologiniais atvejais nuo jo lengvai atsiskiria. Regos nervo diskas yra nutolęs nuo užpakalinio akies ašigalio į medialinę pusę 4 mm. Jis 1,5 mm skersmens, ovalo formos, centre įdubęs. Pro jį į tinklainę įeina ir išeina kraujagyslės, čia nėra šviesai jautrių elementų. Regos nervo diską sudaro krūvoje esantys tinklainės ganglinių celių neuritai. 4 mm į lateralinę pusę nuo disko yra 2 mm skersmens geltonoji dėmė. Tinklainė storiausia aplink regos nervo diską (0,4 mm), ploniausia centrinėje tinklainės dalyje 0,1 mm. Tinklainė sudaryta iš nervinių elementų ir ramstinio audinio. Nerviniai elementai: įcentriniai ir asociaciniai neuronai. Ramstinis audinys: ramstinės celės ir tarpinė medžiaga. Histologiškai tiriant: 1. išorinis, pigmentinio epitelio sluoksnis, yra ypač polimorfinės. Jų paviršiuje yra daugybinių ataugėlių, kurios jungiasi su tinklainės fotoreceptoriais. Pigmentinis epitelinis sluoksnis sugeria šviesos spindulius, patenkančius į akį. 2. tinklainės sluoksnį sudaro neuroepitelinės ląstelės, stiebeliai, lazdelės ir kūgeliai, kolbelės. Stiebelių yra 130—150 milijonų, jie išsisklaidę po visą tinklainę, labai jautrūs šviesai (pirmasis neuronas). Kūgelių yra mažiau (6—7 milijonai), jie susikaupę centrinėje tinklainės dalyje. Stiebelių ir kūgelių išorinės dalys sudarytos iš daugybės atskirų elementų, panašių į diskus. Stiebeliuose yra regimo purpuro rodopsino, kūgeliuose randama kito fotoreagento — jodopsino. 3. tinklainės sluoksnis. Labai plona, skaidri, praeina stiebelių ir kūgelių ataugos. 4. sl. išviršinis branduolinis, sudaro stiebelių ir kūgelių branduoliai. 5. sl. išorinis, jį sudaro stiebelių, kūgelių sinapses su bipolinių ląstelių ataugomis, ramsčių celės. Jos turi ataugas, kuriomis jungiasi su stiebeliais ir kūgeliais. Šio sluoksnio nėra, geltonos dėmės srityje. 6. vidinis branduolinis, kurį sudaro bipolinių ląstelių branduoliai. 7. vidinis pleksiforminis jį sudaro tinklainės bipolinių neuronų sinapsės su ganglinėmis ląstelėmis. Pro šį sluoksnį praeina kraujagyslės. 8. ganglinių celių sluoksnis. Jį sudaro stambios ganglinės ląsteles, turinčios protoplazmą, didelį branduolį, gerą chromatinę struktūrą. Jas vieną nuo kitos skiria skaidulos. Ganglinės ląstelės turi daugybines ataugas, dendritus, kuriais jungiasi su bipolinėmis ląstelėmis. 9. sudarytas iš nervinių ganglinių ląstelių skaidulų, kurios kartu sudaro optinį nervą. 10. membrana limitans interna atskiria tinklainę nuo stiklakūnio. Tarp narvelių ir skaidulų tinklainėje yra koloidinė, smulkiadispersinė medžiaga. Ši medžiaga greitai praranda skaidrumą patologinių procesų, traumų, infekcinių ligų metu. Neuroepitelinę tinklainės dalį krauju aprūpina gyslainės choriokapiliarai, smegeninę — centrinė tinklainės arterija, a. centralis retinae. 25 2Ragenos susirg išeitys Gyd Po keratitų lieka drumstys jų skirima apie 16 rūšių. Pgr.: 1. debesėlis - nubecula švelni drumst, tik pavirš sluoksnis. 2. Dėme - macula ryškesn užim pavirš vidur sl. 3. Baltuma - leucoma visi sl. 4. sulimpanti baltuma - leucoma adherens rainelė prilimpa prie ragenos. Keratitų Gyd. 1. Pašalinti priež., 2. antibiotikai, sulfanilamidai, priešvirusiniai v. 3. neleisti plisti opai. 4. drumsčių profilaktika (hidrometazon hidrokortizon fizioter). 5. plesti vyzdi 6. slopinti ragenini sindromą. Radikalus gyd. Keratoplastika. 25 3Papilitas. Neuritis nervi optici. Pagal lokalizaciją regos nervo uždegimai skirstomi į regos nervo disko uždegimą ir užakinės (retrobulbarinės) regos nervo dalies uždegimą.Gali sukelti: 1. Centrinės nervų sistemos ligos: meningitas, išsėtinė sklerozė (ypač dažna užakinio regos nervo uždegimo priežastis),optikochiazmalinis arachnoiditas, smegenų abscesas. 2. Infekcinės ligos: šiltinė, difterija, skarlatina, maliarija, sifilis, tuberkuliozė, gripas. 3. Vietiniai uždegiminiai židiniai: dantų, tonzilių, veido priedinių daubų uždegimai. 4. Vidaus organų ir kraujo ligos: nefritas, cukrinis diabetas, podagra, anemijos, leukemijos. 5. Akies obuolio ir orbitos patologija: kiauriniai sužeidimai, retinitai ir uveitai, orbitos flegmonos. Regos n. uždegimo priežastims nustatyti ligonį reikia visapusiškai ištirti. Regos n. disko uždegimas, neuritis papillae nervi optici s. papillitis. Dažniausiai uždegimas apima vieną akį. Žmogus staiga ir kur kas blogiau pradeda matyti (kartais praktiškai apanka). Sutrinka spalvų jutimas, akiplotyje randama centrinė skotoma, jis koncentriškai susiaurėja. Oftalmoskopuojant: regos nervo diskas hiperemiškas, jo ribos neryškios, tinklainė aplink diską paburkusi, kraujagyslės išsiplėtusios. Užakinio regos nervo uždegimas, neuritis retrobulbaris. Gali būti ūmus ir lėtinis, vienpusis ir abipusis. Ūmus retrobulbarinis neuritas prasideda staigiu žymiu regėjimo pablogėjimu. Akiplotyje randama centrinė arba paracentrinė skotoma, akis skiria ne visas spalvas. Būdingas skausmas orbitoje, ypač vartant akį ar spaudžiant akies obuolį gilyn. Lėtinio retrobulbarinio neurito atveju regėjimas silpsta pamažu. Oftalmoskopuojant dažniausiai nerandama jokių pakitimų. Gydymas: ligonį reikia skubiai hospitalizuoti. Kol bus nustatyta neurito priežastis, skiriami antibiotikai, sulfanilamidai, nespecifiniai priešuždegiminiai preparatai, dehidracija, desensibilizacija, B grupės vitaminai, kortikosteroidai. Nustačius priežastį — kuo skubiau ją gydyti. Praėjus ūmiajam periodui, skiriami kraujagysles plečiantys preparatai. 26 1Regos n tai baltoji smegenų medž., kuri jungia tinklainę su smegenimis. Tinklainės ganglinių ląstelių skaidulos sudaro regos nervą. Regos n. dalis, esanti akies obuolio viduje, vadinama regos n. disku. Regos n. diskas yra 1,5 mm skersmens, apsuptas fibrozinių odenos skaidulų. Orbitinė nervo dalis prasideda tuoj prie odenos, kiek medialiau nuo užpakalinio akies ašigalio. Nervinės skaidulos išlenda iš akies pro angą, esančią akies apvalkaluose. Pars intracanalicularis nervi optici įlenda į kaulinį kanalą, canalis opticus, kuris yra akiduobės viršūnėje. Šioje vietoje po regos nervu guli arte-ria ophthalmica. Pakitimai joje gali teikti regos nervui pavojų. Pars intracranialis nervi optici — yra 1 cm ilgio regos nervo dalis, įlindusi į kaukolės vidų. Čia susitinka abu regos nervai. Jie susilieja ir sudaro kryžmę. Chiazmoje yra visos abiejų nervų skaidulos, ties jos viduriu yra kryžminės skaidulos iš abiejų akių medialinio tinklainės šono, o chiazmos šonuose yra nesusikeitusios skaidulos iš abiejų akių laterialinio tinklainės šono. Iš kryžmės išsiskiria regimieji laidai, kurie pasiekia požievinius centrus, gumburinių smegenų lateralinį kelinį kūną. Subkortikiniuose centruose pasibaigia tinklainės ganglinių celių dendritai, sudarantys trečiąjį neuroną. Iš corpus geniculatum laterale prasideda ketvirtasis neuronas. Jo skaidulos susitelkia užpakalinėje capsula interna dalyje ir vėliau eina į žievinį ragėjimo centrą, kuris yra smegenų pakaušinėje skiltyje kraštuose. Kiekvieno pusrutulio regėjimo centre yra tiksli abiejų tinklainių projekcija. Keturkalnio viršutiniai kalneliai yra regos refleksinis požievinis centras-Kalnelius sudarančių neuronų aksonai pasiekia III, IV, VI galvinių nervų motorinius branduolius. Šis ryšys užtikrina bionokulinį regėjimą bei padeda koordinuotai nukreipti akis į žiūrimą daiktą. 26 2Episkleritai Skleritai netoli nuo ragenos krašto matyti nepaslankus, paraudęs, kelių milimetrų skersmens mazgas ryškiomis ribomis. Paraudimas yra violetinio atspalvio, junginė ties juo taip pat paraudusi, bet paslanki. Palpuojant per voką mazgas kietas ir skausmingas, liga prasideda ūmiai, eiga vangi. Episkleritas dažnai paūmėja ir recidyvuoja. Dažniausiai -vienpusis. Regėjimą retai pažeidžia, išgijus žymės nelieka. Skleritas Simptomai tie patys, tik intensyvesni. Pažeidžiami gilieji odenos sluoksniai. Vienu metu gali būti ir keli infiltratai, dažniau abiejose akyse. Skleritu galima sirgti keletą kartų. Remisijos ir paūmėjimai gali kartotis kelerius metus. Dažniau serga moterys. Galimos komplikacijos - pažeista ragena, iridociklitai, kurie dažnai sukelia antrinę glaukomą. Esant sklerozuojančiam keratitui, ragenoje išopėjimų nebūna, buvusio infiltrato vietoje formuojasi hialininis audinys, ragena atrodo kaip odena. Gydymas: ūmiuoju periodu skiriami salicilatai, kai reikia - kortikosteroidai, antihistamininiai preparatai, imunodepresantai. Vietiniam gydymui tinka antibiotikai, kortikosteroidai, midriatikai, šiluma. 26 3Bukos akių traumos Vokai -mėlyn jei akinių simptomas neurochirurgo konsult; vokų emfizem-paburk, krepitac (lūžus nosies kaul kaktos prienos ančiui) Ašarų aparat sunki traum jei paž ašar kanaliukai. Akiduobes kaulų lūž g.b su dislokacija ir be; Akis ragena- erosio cornea (nust fluorescein mėg) ruptura cornea, drumstėj g išsiliet krauj priek-je kameroj (hyfema) Rainelė- trauminė mioz/midriaz, g.b sfinkter plyš Lęšis- nutrūkus raišč- subliuxacio lentis, visai nutrūkus jai patenk į sttiklakūnį; lęšio drustėj- žied katarakta Stiklakūn- kraujas-hemoftalmus Tinklain- kraujosrūv, plyš, atšoka. vokai- Sugillatio,coloboma,vulnus palpebrae; ašarų aparatas- luxatio gl.lacrim., ruptura canaliculi lacrimalis inferioris,superioris; akiduobė - Haematoma retrobulbare,exophthalmus, enophthalmus, luxatio, avulsio bulbi,emphysema; ragena - erosio, contusio, opacitates corneae; odena - vulnus, ruptura sclerae; priekinė kamera – hyphaema; rainele - miosis spasticum,mydriasis traumaticum, ruptura sphincteris iridis, iridodialysis; lęšiukas - subluxatio, luxatio lentis, cataracta e contusione lentis, cataracta anularis (VOSSIUS); stiklakunis - haemophthalmus, hernia,prolapsus; tinklaine - commotio, haemorrhagia, ruptura, ablatio retinae; regos nervas - evulsio, ruptura, atrophia n.o. 27 1Priekinės kameros struktūra Skysčių apykaita Priekinė kamera, camera oculi anterior, yra tarpas tarp ragenos užpakalinio paviršiaus ir rainelės bei lęšiuko priekinio paviršiaus. Ties vyzdžiu priekinė kamera giliausia (3—3,5 mm), toliau ji seklėja. Priekinės kameros gylis priklauso nuo akies refrakcijos, akomodacijos, amžiaus, lęšiuko storio, stiklakūnio. Periferinė kameros dalis baigiasi kampu, angulus camerae anterioris. Užpakalinė kamera, camera oculi posterior, yra tarpas tarp rainelės užpakalinio paviršiaus, lęšiuko bei jo saitų, krumplyninių ataugų ir stiklakūnio. Abi akies kameras užpildo vandeninis skystis, kurį išskiria krumplyninių ataugų kapiliarai. Iš užpakalinės kameros vandeninis skystis pro vyzdį patenka į priekinę kamerą ir pro jos kampą, skiauterinio raiščio tarpus, nuteka į veninį odenos kanalą, o iš jo pro vandenines venas pasiekia išorinį odenos paviršių ir Čia nuteka į priekines krumplynines venas. Šitaip akies kamerose palaikomas vienodas spaudimas, turintis didelę reikšmę,, kad žmogus normaliai matytų. Skysčių įtekėjimas ir ištekėjimas balansuojamas taip, kad visos kameros turinys pasikeičia kas dešimt valandų. 27 2CTV trombozė Džn yra c v kamieno ties lamina cribrosa g. b. vienos kurios nors šakos tromb. tinklainės hemoraginis infarkatas. Trombas formuojasi iš lėto, Ligon trumpam blogiau mato, prieš akis lyg kibirkščiuja, reg Oftalmosk: otinio n. diskas hiperem., paburkes. Tinklaines vv plačio, vingiuot, tamsiai raudonos. Akies dugnas primena sutraiškyta pomidorą G.b. cistinė makulinė edema, vėliau neovaskuliarizacija. Trombai susidaro dėl vv sienelių kraujo ar kraujo tėkmes pokyčių, sergant ateroskleroze, hiperton, CD, vaskulitu, orbitos audinių uždeg. Gyd. pagr ligą, plečiantys ir antikoaguliantai netinka nes didina kraujosruvų riziką. Anksti skirti lazerio terapiją. Lazeris tinka neovaskuliarizacijos profilaktikai, padidina kraujosrųvų rezorbciją. 27 3Elektrooftalmija Trauma elektros lauko sukurtais UV spinduliais. Džn būna nuo suvirinimo el. aparatų ir kvarco lempų, kai dirbama be apsauginių akinių. Simptomai atsiranda po 5-6h Kinika Atsiranda rageninis sindromas (L. bijo švieos, ašaroja, bleforo spazmas, ciliarinė injekcija, svetimkūnio jutimas) Obj: infiltratas ragenoje, epitelio paburkimas, ragenos paviršiaus neligumas, blizgesio sumažėjimas, jautrumo pakitimai, vaskuliarizacija. Gyd. Pirma pagalba šalti kompresai, vėliau anestetikai 0,25 dikaino tirpal, jei yra infekcija antibiotikai, rageninio sindromo gyd.(neleisti plisti opai, stengtis kad nesusidaryti drumstis). 28 1Mokykl trumparegystė : skiriamos dvi rūšys:įgimta ir įgyta. įgimta pasitaiko retai. Dažniausiai-įgyta, ji atsiranda mokykliniame amž. ilgėjant akies ašiai. Tokia vadinama mokykline ar ašine.Trumpareg. akies ašies ilg. 27-36mm Dažn. akys nustoje augti 5-7m. Trumparegystės atveju jos ir toliau auga,ypač stipriai brendimo laikotarp. Pagal eigą: stabili, stacionarinė ar lėtai progresuojanti, greit progresuoj. Skiriama trijų laipsnių miopija:silpna- iki 3,0D,vidutinė- iki 6,0D,didelė- > kaip6,0D. Trumparegiai kurie nenešioje akin. dažn. būna prisimerkę nes į tinklainę lygiagretūs spindul. sklinda pasiskleidžiančiu pluošteliu. Dėl sklaidos ratų tinklain. susidaro neaišk vaizdas. Prisimerk sklaid. ratai itin , vaizdas pagerėj. Dažn.skundžiasi, kad prieš akis juda juoduliuk,skraidančios musytės-tai yra stiklak. Padrumstėjimai, dėl ašies ilgumo tie šešėliai didesni negu normalioj aky. Jie nereikšming, bet ligoniui sukelia daug nerimo. Profilakt svarbiausia nustat. Pseudomiop. ir gydyti kad nepereit. į tikrą.Tikrinti ikimokyklinio amž. vaikus. Higieninės sąlygos. Apšvietim m-klose, šviesa iš kairės pusės, skaityti ne arčiau 30cm,suolai pagal moksleiv. ūgį Skaitant kas 40-50min daryti pertraukas 10 min. Dienos režimas,geras maistas. 28 2CTA nepraeinamum užsikimš c.t.a. staiga žmogus pradeda blogai matyt ar visai apanka.skausmo nebūna, gali išsiplėst. Vyzdys. Oftalmoskop. Makula lutea srity maža tamsiai raud. dėmė- “vyšnios kauliuk” simpt. Tinkl. arterijos siaur., tuščios, primena baltos spalv. Siūlius, venos t.p. susiaur. Spaudž akies obuolį vv.. aa.. pulsacijos nematyti. Tai stadium ischaemicum,ji trunka 2 sav. Poto stadium Atrophicum. Tinkl. Paburkim  duobutės raudonum. išnyksta. Kraujg.lieka lab. siauros, regos nervo diskas baltas, akis nieko nemat. Et: embolas gali užkimšt c.t.a. sergant reumat, G.b. oro ar rieb. embol. stipr. nukraujav.Sergant ateroskleroze, hipertonija, CD, arterjitai, spazmai. Po traumos. Gyd nemaitinama Tinkl. Išsilaik.nuo 15min.-2val.(pagal įvair. autorius) Pirm. reik. masaž. ak. Obuolį. Duot įkvėpt amilnitrito ar CO2, nitroglicer. Kraujg. praplėst acetilcholin retrobulbariai sušvirkšti. Esant tromboz. kraujg pleč i/v eufilinas, kavintonas. Tiesiog ir ne ties. veik. antikoagul Prognoz dažn. bloga. 28 3Toxiniai neurit Et : metiloalkohol, (blogai mato tamsoj, lėtinis retrobulbarinis neuritas)kartu su bendro apsinuodijimo požymiais, pablog. Matymas,kartai visai apanka,išsiplečia vyzdžiai,susilpnėje jų reakcija į šviesą.Gyd:hospital.,plaut skrandį,infuzo terapija,šarminiai tirpalai,B grupės vitaminai, Lėt. Intoxikacija alkoholiu ir tabaku:iš pradžių sutrinka spalvų jutimas,vėliau silpn. Regėjimas.Akiplotyje-centrinė skotoma žaliai bei raudonai,vėliau ir baltai spalvai.Gyd:vitaminas B12 , lašai į jung. maišelį ir per os 1000mg kasdien 6-8sav.Chinino intoxikacija (Tinklainės išemija, Arterijos susiaurėja) Sulfanilamidas, Kokainas (Midriaz/ mioz Regos haliucinacijos) Digital (bradikard, vėmimas) Kl: taip pat kaip 25.3 + ūm Bendr intox Abipus Gyd detox Skrandž plov +25.3 29 1Akies obuolio matmenys bulbus oculi netaisykl. rutulio formos. Naujagimio ašies ilg- 16,2, suaug.- 24mm Auga iki 20-25metų, Naujagimio akies obuolys sveria 3g, suaug. 7-8g.Skiriami du poliai:polus anterior,polius posterior.Linija jung. polius –axis bulbi.Akies obuol.regėjimo ašis-axis optikus.Pusiaujas-aequator,meridianas-meridiani Akies obuol. brand. sudaro lęš. ir stiklak Lęšiuko ašis 3,6mm ,ekvatoriaus 9mm 29 2Tinklainės atšokimas Et pirminė idiopatinė (regmatogenin) ir antrinė. Subretininis skystis atsluoksniuoja Tinkl. (tinklain.neuroepitelis atsiskiria nuo pigm epit.)trumparegėse akyse, Predisp.veiksn.: traumos,sunk. fiz. darb. Antrin. (neregmatogenin) atsisluoksn. dėl exudat, hematomų, esant akies obuol. dangal. Uždegimams, Navikų, Parazit Retinoschisis Tinkl. išsisluoksn tarp kitųt sluoksn. Kl Prodrom: mirgėjimas akyse, Daikt. atrod iškraip Prieš ak atsir. slenk. uždang. Atšokus Tinkl. pakinta akiplotis, gali sutrikti spalvų jutim. Hipotonija Vėliau drumst lęšiukas Dgn oftalmosk- šviesiai pilka Tinkl. susimetusi klostėmis, kraujg tamsios, Įvairaus dydžio Tinkl. Plyšiai. Echo Perimetr. Gyd jei plyš nedid. ar makulos srity- lazer koagul; Extraskeral plombav- T. įspaudž kraštai apšaudomi, prišaldomi sukeliamas aseptinis uždegim. Iš išor. Plomba. Atplyšimo vietoj punkcija išleidžiamas skystis prileidžiant dujų; Cirkliažas- apie visą obuol kriopexija, perspaudž silikoniniu žgutu 29 3Akių traumatizm klasif 1. pagal aplinką - ūkinės, sporto (ledo ritulys,ietis teniso kamuol), vaikų, pramonės ir žemės ūkio(nudegim, išdūr ragais, amoniaku apsipyl, arklys įspyrė) kovinės -karo2. pagal veikianč jėgą- mechaninės, terminės, cheminės, spindulinės 3. pagal sunkumą -lengvos ( matymas nenukenčia, kosmetinių defektų nėra), vidutinios ir sunkios( visos kurios buvo gydyt akiu ligoninėj) 4.a) Atviros -penetracinė (nėr išejim angos) perforac (yra išėj anga)su akies krislu ar be jo b) Uždaros kai akies siena nėr pažeista per visą jos storį. 30 1Avižonis ir jo veikla 1875-1939 Veikl plač žinoma LT ir užs 1900 baigė Tartu universitetą MF. Baigęs dirbo gydytoju Ariogaloj, Žagarėj, Šiauliuose. Kaip gyd dalyv. rus-japon ir I pasaul kare 1914 apgynė moksl dakt disertac apie Gruzdžių ir Lygumų valsčių gyvent akių ligas ir aklumą. Dalyvav “skrajojančiuose būr” kurių svarbiaus. tiksl- trachoma 1922 įkur Liet univ. Avižonis skiriamas prof ir MF dekan 1925-26 univ rektor 1922-39 vadov akių lig katedr Paskelbė 134 moksl darb įv kalbom 1940 išleistas jo “Akių ligų vadovas”. 30 2Dystrophia retinae pigm sunki paveld. Autosom. Domin. būd lig. Prasid vaikystėje,progresuoja ir ligonis sulauk. 50m beveik apanka. Ankstyvoje stadijoje vyxt. pakit. stiebeliuose bei Tinkl. pigm. epitel. Sutrinka rodopsino apykait. Formuojasi:hemeralopija, vištakum. Kl blog. mato prietemoje, vėliau drumst lęš. Iš pradžių g.b žiedinė skotoma, vėliau akiplot. siaur. koncentriškai ir Lieka siaurutis, vamzdinis regėjimas. Oftalmosk tamsios pigmentinės dėmės susiliej. ir suformuoja tinklą. Kraujg. Plonos, išnyxt jų smulkios šakos. OculiNerviDisci gelsvos vaško spalvos, atrofišk. Gyd nepagyd. galima sulėt jos eig Krioterapija,medikamentai gerinantys kraujot. Lazerio terapija. 30 3Edema papilae n optici neuždegiminės kilm. OND pabrink dėl intrakranial. spaud. Gali.būti abipus ir vienpusis Abip Et: smeg. apimtis- smeg. navikai, abscesai, Tbc ir sifil. granuliom, Epidural / intracerebr hemetomos, Aneurizmos, Cisticerkai, Hidrocefalija, Encefalit Meningit 2/3 visų atv. sukelia navikai nuo padėt rūšies. Būna taip pat ir esant anemijoms, Leukozėms, Chlorozėms, Hipert. Li.g, Nėšč. eklampsijai Vienpus retai Dėl smeg. nav. būna Fosterio- Kenedžio sindr.: naviko pusėj regimojo nervo atrofija, o priešing p- OND edema, Dažn priež: akiduob nav., Flegmona, Kritęs akispūd-ex vacuo. Oftalmosk- neryškios OND ribos Jis paraudęs, pakilęs į stiklakūnį. Tinkl. venos išsiplėtusios, arterijos susiaurėjusios. Vėliau randamos kraujosr. Regos nervo edema gali ilgai neblogint regėj. Ankst pož.- padid. akloji dėmė. Terminalinėje stad. Pabrink. perein į antrinę OND atrofiją. Blogėje regėjimas, Siaurėja akiplotis. Jei priež. Pašalinam. pradinėje stad.- ed pož išnyx Gyd: pirmiausia rasti ir gyd. Priež.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!