Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir fizinis aktyvumas

SANTRAUKA Darbo pavadinimas - ,,Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai ir fizinis aktyvumas”. Darbo objektas – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai. Temos aktualumas – Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, 2006 metais mirtingumo struktūroje vyravo širdies ir kraujagyslių ligos bei piktybiniai navikai (atitinkamai 54,3 ir 18,2 proc. visų mirčių), beveik trečdaliui ligonių širdies ir kraujagyslių ligos buvo pirmą kartą nustatyto neįgalumo priežastis. Šios problemos aktualumą Lietuvoje atskleidžia ir daug didesni mirtingumo nuo šių ligų rodikliai palyginti su Europos Sąjungos šalimis senbuvėmis. Šis rodiklis yra ypač didelis vyresnių nei 64 m. asmenų amžiaus grupėje, kurioje net 66 proc. mirties atvejų priežastimi yra širdies ir kraujagyslių sistemos ligos. Kiekvienais metais apie 17 mln. žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – tai pagrindinė mirties priežastis pasaulyje. Europoje šis rodiklis siekia 4,35 mln., Lietuvoje – 22,5 tūkst (2005 m.). Nuo 1990 m. daugiau žmonių mirė nuo koronarinės širdies ligos nei nuo kurios nors kitos priežasties. Darbo tikslas - išsiaiškinti pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, įvertinti fizinio aktyvumo įtaka šių ligų profilaktikoje. Darbo uždaviniai: 1) apžvelgti širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą 2) išsiaškinti pagrindines šių ligų profilaktikos priemones 3) nustatyti pagrindinius šių ligų rizikos veiksnius tarp 55– 65 metų amžiaus moterų Raktiniai žodžiai – širdies ir kraujagyslių ligos, rizikos veiksniai, fizinis aktyvumas, profilaktikos priemonės. Išvados: 1. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos šiuo metu yra vienos iš dažniausių, nuo jų miršta moterys (55 proc. visų mirčių) ir vyrai (43 proc. visų mirčių). 2. Norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ar bent jau sumažinti riziką jomis susirgti reikia koreguoti ir mažinti šiuos pagrindinius modifikuojamus rizikos veiksnius: rūkymą, arterinę hipertenziją, cukrinį diabetą, mitybą, nutukimą, nepakankamą fizinį aktyvumą, stresą, padidėjusį kraujo krešumą. 3. Atlikus tyrimą tarp 55 – 65 metų amžiaus moterų, paaiškėjo, kad pagrindiniai šių ligų rizikos veiksniai yra šie: nutukimas, aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, nesveika mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas. 4. Fiziškai neaktyvios moterys dvigubai daugiau sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, nei fiziškai aktyvios. Įvadas Širdies ir kraujagyslių ligos šiuo metu yra vienos iš dažniausių. Didelis mirštamumas dėl šių ligų verčia susirūpinti. Žmonės, sergantys šiomis ligomis, anksti tampa invalidais arba ilgam sutrinka jų darbingumas. Dėl šių ligų Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) Europos Regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono žmonių, o Europos Sąjungos šalyse – 1,9 milijono žmonių (Leal J, at el 2006). Širdies ir kraujagyslių ligos yra neįgalumo ir pablogėjusios gyvenimo kokybės priežastis. 2004 m. Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis 54,4 proc. mirčių priežastis yra širdies ir kraujagyslių ligos, o liūdniausia yra tai, jog didžioji dalis šių žmonių yra darbingo amžiaus. Šie skaičiai yra vieni didžiausių Europoje. Širdies ir kraujagyslių ligos yra svarbi visuomenės sveikatos problema ne tik dėl to, kad yra plačiai paplitusios, staigių mirčių, ilgalaikės negalios, pagrindinė mirtingumo priežastis, bet ir dėl to, kad gali būti išvengiamos tinkamai vykdant prevencines priemones – net ir tie žmonės, kurie turi palyginti didelę riziką susirgti minėtomis ligomis, keisdami savo gyvenseną, gali riziką sumažinti. Apie širdies ir kraujagyslių ligas kalbama ir svarbiausiame Europos sveikatos politikos dokumente – „Sveikata visiems XXI amžiuje“. Siekiama mažinti neužkrečiamąsias ligas (8 tikslas): iki 2020 m. visame regione iki mažiausio įmanomo lygio turi būti sumažintas sergamumas, negalia ir priešlaikinės mirtys dėl pagrindinių lėtinių ligų, o konkrečiai – mažiausiai 40 proc. turi būti sumažintas vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių mirtingumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Šių ligų aktualumas pabrėžtas ir Lietuvos sveikatos programoje. Kaip teigiama dokumente, širdies ir kraujagyslių ligos yra viena svarbiausių ne tik medicinos, bet ir socialinių problemų. Minėtos ligos sudaro apie pusę visų mirties, vieną trečdalį invalidumo priežasčių bei nulemia 15-20 proc. apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose. Siekdama sumažinti gyventojų sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1999 m. yra patvirtinusi Valstybinę širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programą. Darbo tikslas – išsiaiškinti pagrindinius širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, įvertinti fizinio aktyvumo įtaka šių ligų profilaktikoje. Darbo uždaviniai: 1. apžvelgti širdies ir kraujagyslių ligų paplitimą 2. išsiaškinti pagrindines šių ligų profilaktikos priemones 3. nustatyti pagrindinius šių ligų rizikos veiksnius tarp 55– 65 metų amžiaus moterų 1.LITERATŪROS APŽVALGA 1. 1 ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PAPLITIMAS Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė Europos moterų ir vyrų mirčių priežastis (Protocol and Guidelines, 1996). Nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta daugiau žmonių, negu nuo visų vėžio formų kartu paėmus. Daugiau nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta moterų (55 proc. visų mirčių) negu vyrų (43 proc. visų mirčių) (Ewles & Topics, 2005), didesnis mirštamumas nustatytas tarp žemesnio socialinio sluoksnio žmonių. XX amžiuje kiekvienais kalendoriniais metais, išskyrus 1918-uosius, išeminė širdies liga — pagrindinė JAV gyventojų mirties priežastis (American Heart Association, 1998). 1998 metais tiesioginė 949 619 gyventojų mirties priežastis buvo kraujotakos ligos (41% nuo bendrojo mirtingumo per metus) ir netiesioginė — 1,4 milijono mirties atvejų (60% nuo viso mirtingumo) (American Heart Association, 2000). Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje 2003 metais kraujo apytakos sistemos ligos buvo pagrindinė vyrų (46,0%) ir moterų (64,0%) mirties priežastis. Daugumoje Šiaurės, Pietų ir Vakarų Europos šalių mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų, šių ligų išsivystymo dažnis mažėja, tačiau lieka toks pat arba net didėja Centrinėje ir Rytų Europoje. Nors Europos Sąjungos šalyse mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų bei naujų susirgimų atvejų skaičius mažėja, vyrų ir moterų, sergančių šiomis ligomis daugėja ( Protocol and Guidelines, 1996). Ši paradoksali situacija sąlygoja ilgesnę sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis gyvenimo trukmę ir pagerėjusį išgyvenamumą. Tačiau dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai apskaičiavo, jog vidutinis arterinio kraujo spaudimo, cholesterolio koncentracijos kraujyje, rūkymo sumažinimas gali daugiau negu dvigubai sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis. Maria Treben savo knygoje apie širdies ir kraujotakos ligas (2006) teigia, kad grėsmę mūsų kraujotakai kelia nuolatinis skubėjimas, netinkama mityba, judėjimo stoka, nuodai, tokie kaip alkoholis ir nikotinas, orų poveikis. Logiškas to rezultatas yra medžiagų apykaitos sutrikimas, pvz.: padidėjęs cholesterolio ir šlapimo rūgščių kiekis. Dėl šių sutrikimų atsiranda įvairiausių negalavimų: aukštas kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos. Susergama ne staiga, o pamažu, dažniausiai nepastebimai. 1.2 Problemos aktualumas Lietuvoje Europos kardiologų draugija Lietuvą priskiria prie didelės kardiovaskulinės rizikos šalių. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligų situacija blogesnė negu daugumoje Europos Sąjungos valstybių senbuvių, kuriose sergamumas ir mirtingumas nuo šių ligų nuolat mažėja. Dideli širdies bei kraujagyslių ligų rodikliai Lietuvoje – viena skaudžiausių mūsų šalies problemų. Mūsų šalyje kasmet šios ligos lemia daugiau negu pusę visų mirčių (1990 m. – 57,9 proc., 1993 m. – 54,3 proc., 1995 m. – 54,4 proc., 1997 m. – 55,3 proc., 2002 m – 54,4 proc., 2003m. – 54,4 proc.) (Domarkienė ir kt., 2000). Daugiausia gyvybių nusineša miokardo infarktas, šiek tiek mažiau – insultas. Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo koronarinės širdies ligos ir insulto – vienas didžiausių Europoje. Kaune yra atlikti ir išsamesni tyrimai, nagrinėjantys gyventojų sergamumą ir mirtingumą širdies ir kraujagyslių ligomis (1983-2002 m.). Jų duomenimis, 25–64 metų kauniečių vyrų sergamumas ūminiu miokardo infarktu galvos smegenų insultu per pastaruosius du dešimtmečius reikšmingai nekito,o moterų – reikšmingai didėjo (1,6 proc./m.; p=0,006 ir 2,9 proc./m., p=0,000002 atitinkamai). Tiek vyrų, tiek moterų mirtingumo nuo išeminės širdies ligos ir galvos smegenų insulto rodikliai analizuojamuoju laikotarpiu reikšmingai mažėjo (vyrų – atitinkamai 2,2 proc./m., p=0,003 ir 2,9 proc./m., p=0,004; moterų – atitinkamai 2,6 proc./m., p=0,005 ir 3,2 proc./m., p=0,002), (Radišauskas ir kt. 2003). 2. ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIAI Su širdies ir kraujagyslių ligomis siejama per 300 rizikos veiksnių. Svarbiausiems iš jų būdinga tai, kad yra plačiai paplitę daugelyje populiacijų, pasižymi reikšminga nepriklausoma įtaka širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, o tinkama jų kontrolė riziką sumažina. Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, netaisyklinga mityba bei mažas fizinis aktyvumas. Kiti rizikos veiksniai turintys įtakos, širdies ir kraujagyslių ligoms vystytis yra antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas (Europos širdies sveikatos chartija, 2007). Terminas „rizika“ kilęs iš prancūziško žodžio risque, o „rizikos veiksnys“ rodo neigiamą asmens ir aplinkos poveikį, skatinantį aterosklerozę ir sukeliantį koronarinę širdies ligą. Rizikos veiksniai nustatomi įvairiais mokslinias tyrimais: epidemiologiniais, laboratoriniais, genetiniais. Jie gali rodyti žmogaus paveldimus, gyvensenos, biocheminius, fiziologinius ypatumus. Žaneta Petrulionienė (2005) žmones, pagal rizikos laipsnį suskirsto į tris grupes: 1. Nesergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu ir turintys ne daugiau kaip vieną rizikos veiksnį – nedidelės rizikos. 2. Nesergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar cukriniu diabetu, tačiau turintys du ir daugiau rizikos veiksnius – vidutinės rizikos. 3. sergantys koronarine širdies liga, kita aterosklerozės sukelta kraujagyslių liga (galvos smegenų, kojų, aortos) ar cukriniu diabetu – didelės rizikos. 2.1 Rizikos veiksnių klasifikacija Visi koronarinės širdies ligos rizikos veiksniai skirstomi į dvi grupes: modifikuojamus ir nemodifikuojamus (Petrulionienė, 2005). I. Rizikos veiksniai, kuriuos galima valdyti (modifikuojami): ◦ rūkymas; ◦ padidėjęs kraujospūdis; ◦ padidėjęs lipidų (riebalų) kiekis kraujyje; ◦ cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita; ◦ nesubalansuota mityba; ◦ nutukimas, ypač pilvinis; ◦ mažas fizinis aktyvumas; ◦ stresas ir depresija; ◦ padidėjęs kraujo krešumas, klampumas. II. Rizikos veiksniai, kurių negalima pakeisti (nemodifikuojami): ◦ rizikingas amžius (vyrams – daugiau kaip 45 metai, moterims – daugiau kaip 55 metai); ◦ vyriškoji lytis; ◦ paveldimumas: anksti pasireiškusios širdies ir kraujagyslių ligos artimiesiems – tėvams, broliams, seserims (širdies infarktas, insultas ar staigi mirtis vyrams iki 55 metų, moterims - iki 65 metų); ◦ jau nustatyta aterosklerozinės kilmės kraujagyslių liga (širdies, galvos smegenų, kojų kraujagyslių ir kt.). 3. PAGRINDINIŲ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ MAŽINIMAS IR PREVENCIJA Laiku pradėjus gydytis, nuosekliai keičiant gyvenseną, sveikai maitinantis, grūdinant organizmą ir negalavimams šalinti vartojant natūralias priemones, rimtesnių ligų pavyksta išvengti. Taip galima išgydyti daugelį negalavimų. Žinoma, geriausiai apsisaugoma nuo jų sveikai gyvenant (Treben, 2006). Širdies ir kraujagyslių ligos susiformuoja ne per vieną dieną ir mes galime, atsižvelgdami į rizikos veiksnius, sumažinti riziką jomis susirgti. 3.1 Nutukimo grėsmė Yra atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurių metu buvo siekta išsiaškinti pagrindinius šių ligų rizikos veiksnius. HB Hubert, M Feinleib at.el. (1983) metais atlikę stebėjimą nustatė, kad nutukimas yra vienas iš veiksnių, kuris didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Nutukimas yra pavojingas veiksnys tiek vyrų, tiek ir moterų tarpe. Net 40 proc. atvejų širdies ligas išprovokuoja sotus ir nejudrus gyvenimo būdas. Naujausi tyrimai įrodė, kad vienas iš metabolinio sindromo simptomų – nutukimas - yra nepriklausomas šių ligų rizikos veiksnys, t.y. tiesiogiai jas lemia. Antsvoris – tai liguistas kūno masės padidėjimas dėl per gausaus riebalų susikaupimo jo audiniuose. Nutunkama, kai su maistu gaunama daugiau kalorijų negu jų išeikvojama energijai. Tuomet maisto medžiagų perteklius virsta riebalais. Respublikinio mitybos centro duomenimis, mūsų šalyje kas antra moteris ir kas trečias vyras turi antsvorio arba yra nutukę. Tyrimų duomenimis, kai kūno masė yra padidėjusi 20 proc., mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 18–20 proc., nuo insulto – net 21–25 proc. O miokardo infarkto ir mirties nuo vainikinių širdies ligų grėsmė padidėja net tada, kai kūno masė padidėja visai nedaug (Marozienė ir kt 2003). Rekomendacijos mažinant nutukimo galimybę •   Valgyti dažnai, 5–6 kartus per dieną mažomis porcijomis. •   Mažinti maisto kaloringumą. Rekomenduojamas paros raciono kaloringumas – moterims 1000–1200 kcal, vyrams – 1200–1500 kcal. •   Visada reikia stengtis pirkti kuo liesesnius ir kuo mažiau kaloringus maisto produktus. •   Vietoje cukraus vartoti jo pakaitalus – sachariną, sorbitą, ksilitą. •   Gyvulinius riebalus pakeisti augaliniais. •   Riboti skysčių ir valgomosios druskos vartojimą. •   Skirti „iškrovos“ dietas. •   Valgyti daug ląstelienos turinčių produktų. • Reguliarus fizinis aktyvumas (Sutulienė, 2006). 3.2 Rūkymas Rūkymas yra labiausiai išvengiama širdies ir kraujagyslių sergamumo ir mirtingumo priežastis. Rūkymas skatina ne tik širdies, bet kitos lokalizacijos kraujagyslių aterosklerozę: • padvigubėja smegenų insulto rizika; • siaurėja kojų kraujagyslės; • gali atsirasti pilvo aortos aneurizmas; • venose gali susiformuoti trombai, kurie gali atitrūkti ir patekti į gyvybiškai svarbius organus; • rūkymas, nutukimas ir arterinė hipertenzija skatina plaučių arterijos tromboemboliją (Section of Cardiology, Lutheran General Hospital at.el., 1992) Sustiprėjęs širdies darbas. Rūkymas sukelia laikiną arterinio kraujospūdžio pakilimą 5-10 mm Hg. Rūkančių kraujospūdis labiausiai pakyla po pirmos rytinės cigaretės. Nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį 10-15 kartų per minutę. Dėl to širdies raumeniui reikia daugiau deguonies, sustiprėja kraujotaka vainikinėse širdies arterijose. Rūkymas gali išprovokuoti širdies ir kraujagyslių spazmą, dėl to širdies raumeniui gali pritrūkti deguonies ir atsirasti išemija (Proškuvienė, 2004) Moterims rūkymas yra dar didesnis miokardo infarkto ir staigios mirties rizikos faktorius. Nuo asteroklerozinės širdies ligos staiga mirus jaunesnei nei 45 metų moteriai, labai dažnai paaiškėja ją buvus rūkale (>1 pakelio per dieną). Daug rūkančios moterys miokardo infarktu serga daug dažniau nei niekada nerūkę vyrai. Moterys jautresnės nikotinui, galbūt to priežastys yra dūmų komponentų ir hormoninių faktorių sąveika. Rūkančioms vyresnio amžiaus moterims riziką susirgti dramatiškai padidina oraliniai kontraceptikai. Pasyvus rūkymas. Netgi aktyviai nerūkant, tik būnant prirūkytose patalpose, didėja koronarinės širdies ligos rizika, 20% padidėja koronarinės mirties rizika. Eksperimentais nustatyta, kad pasyvus rūkymas pagreitina aterosklerozę, padidina infarkto dydį. Pavyzdžiui, JAV kasmet dėl pasyvaus rūkymo miršta apie 40 000 žmonių (iš viso dėl rūkymo JAV kasmet miršta apie 400 000 žmonių).(Proškuvienė, 2004). Rūkymo nutraukimas (Šlapikas, 2007) Mesti rūkyti itin svarbu žmonėms, kuriems rizika susirgti koronarine širdies liga yra padidėjusi bei tiems, kurie jau serga. Dėl tam tikrų faktorių daliai žmonių mesti rūkyti sunkiau. Tai gali lemti šie veiksniai: - žemesnis išsilavinimas, mažesnės kvalifikacijos darbas;     - vyresnis amžius;     - gausesnis alkoholio vartojimas;     - polinkis į depresiją;     - mažesnis savikontrolės laipsnis.     Nepaisant suvokiamos rūkymo žalos, neretai bandymai mesti rūkyti baigiasi nesėkme. Padėti gali specialios metimo metodikos, nikotino pakaitalai (kramtomoji guma, pleistrai), taip pat centrinio poveikio vaistai, mažinantys poreikį rūkyti (bupropiono hidrochloridas).     Rūkymo nutraukimo nauda dvejopa: ankstyva - kraujo krešumo parametrų ir endotelio funkcijos pagerėjimas, vėlyvesnė - aterosklerozės sulėtėjimas ir netgi regresija. 3.3 Aukšto kraujospūdžio pasekmės Širdies ir kraujagyslių ligos. Nuo aukšto kraujospūdžio arterijos sustorėja ir sukietėja. Cholesterolis ir riebalai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių – sulėtėja kraujotakos funkcijos ir žmogų gali ištikti infarktas arba insultas. Infarktas. Kraujas po visą organizmą išnešioja deguonį, tačiau jei širdies kraujagyslės užblokuotos, širdies raumuo negaus pakankamai deguonies. Sumažėjus pritekėjimui į širdį, prasideda krūtinės skausmas – krūtinės angina, o visiškai nutrūkus, ištinka infarktas. Insultas. Aukštas kraujospūdis gali pažeisti arterijas, priversdamas jas greičiau susiaurėti, todėl pro jas gali pratekėti mažiau kraujo. Jeigu kraujo krešuliukas užkemša arteriją, gali ištikti išeminis insultas. Tačiau insultas gali kilti ir tada, kai labai aukštas kraujo spaudimas prasimuša pro susilpnėjusias kraujagysles, ir kraujas išsilieja į smegenis (hemoraginis insultas). Širdies nepakankamumas. Esant aukštam kraujospūdžiui, širdis priverčiama sunkiau dirbti, todėl bėgant laikui raumuo storėja, širdis išsiplečia. Pasekmė: širdies nepakankamumas (Putrūnaitė, 2008). Gydymas Jeigu hipertenzija nesunki, žmogus yra sveikas ir nėra rizikos faktorių, jis pusę metų bus stebimas. Aišku, šiuo laikotarpiu reikėtų daugiau dėmesio skirti sveikai gyvensenai. Vaistų skiriama tuojau pat, jeigu žmogui nustatoma didelė hipertenzija, yra organų pažeidimų arba net ir esant nedidelei hipertenzijai yra 3 ir daugiau rizikos faktorių. Be vaistų Druskos valgyti galima apie 6 g per dieną. Jeigu valgoma daugiau, kai kurie vaistai nuo hipertenzijos gali būti neveiksmingi. Be to, jeigu per dieną valgėte 10-11 g druskos ir sumažinote jos kiekį iki 6 g, galite tikėtis sumažinti kraujospūdį 6 mmHg. Tačiau druskos atsisakyti ne visada lengva, ypač nutukusiems žmonėms, todėl reikėtų daugiau valgyti natūralių produktų, vengti perdirbto, konservuoto maisto, mėsos (vegetarų kraujospūdis dažniausiai yra žemesnis). Jeigu jūsų kraujospūdis padidėjęs, daugiau valgykite produktų, turinčių kalio (razinų, džiovintų abrikosų, persikų ir t.t.). Reguliarūs fiziniai pratimai, pvz., plaukiojimas, vaikščiojimas, 30-45 min. per dieną 3-5 kartus per savaitę, gali sumažinti kraujospūdį iki 6 mmHg. Svarbu žinoti, jog lengvi ir vidutinio intensyvumo pratimai yra efektyvesni nei reikalaujantys daug pastangų. Gydymas vaistais Sužinojęs, kad serga arterine hipertenzija, žmogus neturi stengtis staiga numušti kraujospūdžio. Tikėtis stebuklo pirmą gydymosi dieną nerealu: tik po 2-3 savaičių bus aišku, ar vaistai veiksmingi. Pirmiausia gydytojas paskiria nedideles vaistų dozes - taip stengiamasi išvengti šalutinių poveikių. Geriau yra vaistų deriniai ir vaistai, veikiantys 24 valandas, - taip gydymas tampa reguliaresnis, išvengiama arterinio kraujospūdžio svyravimų per parą. Ligonis vaistų turi vartoti reguliariai, jų vartojimo savarankiškai nenutraukti. Kai kraujospūdis sureguliuojamas, gydytojas dozę gali sumažinti, pakoreguoti vaistų kiekį, tačiau visiškai vaistų vartojimas nenutraukiamas (Jankauskienė, 2008). 3.4 Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje Viena svarbių sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis priežasčių – padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nurodo, kad cholesterolio koncentracijos kraujyje padidėjimas yra viena iš 10 svarbiausių pasaulio gyventojų mirties priežasčių. Cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse, siaurina jų spindį ir sukelia aterosklerozę. Dažniausia išsivysčiusių šalių gyventojų mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos, dažniausia jų – išeminė širdies liga (75 proc. visų širdies ligų) (Šležienė, 2007).   Pagal Europos 2003 m. nuorodas rekomenduojami lipidų kiekiai:    • bendras cholesterolis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!