Širdies ir kraujagyslių ligos

Cholesterolio padidėjimas (hipercholesterolemija) Bendrojo cholesterolio kiekio padidėjimas kraujyje virš 5,2mmol/l., ypač MTL cholesterolio („blogojo“) sąskaita. Ligos priežastys: Cholesterolis žmogaus organizme atsiranda dviem būdais: cholesterolis yra sintetinamas žmogaus kepenyse arba jį žmogus gauna valgydamas gyvūninius produktus: kiaušinius, mėsą, pieno produktus ir t.t. Cholesterolis kraujyje gali viršyti normą dėl padidėjusio jo ar riebalų suvartojimo su maistu, sumažėjusio fizinio aktyvumo arba dėl kai kurių ligų: • Kai kurios šeimyninės hiperlipidemijos, • Kepenų ligos (hepatitai, cirozės), • Cukrinis diabetas, • Inkstų patologija, • Kasos patologija, • Skydliaukės hipofunkcija, • STH hormono trūkumas, • Glikogeno kaupimo ligos. Simptomai: • Dusulys • Skausmas širdies plote • Padidėjusi blužnis • Padidėjusi kūno masė • Aštrūs pilvo skausmai • Ksantomos-geltoni ar rudi mazgeliai odoje Ligos eiga: MTL cholesterolis – „blogasis“ cholesterolis. Pagrindinė MTL funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų į periferinius audinius ir jų kraujagysles. Manoma, kad MTL cholesterolis yra vienas iš aterogeniškiausių faktorių žmogaus organizme, cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių, formuojasi aterosklerotinės plokštelės, jos mažina kraujagyslės spindį, sutrinka normali kraujotaka. DTL cholesterolis - „gerasis“ cholesterolis. Svarbiausias DTL vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse. DTL cholesterolio koncentracijos padidėjimas laikomas geru, antisklerotiniu, pokyčiu. DTL cholesterolio padidėjimas be kita ko rodo, kad bendras cholesterolis gali būti padidėjęs, bet jis padidėja ir „gerojo“ cholesterolio sąskaita. DTL cholesterolis konkuruoja su „bloguoju“ cholesteroliu, transportuoja cholesterolį atgal į kepenis ir neleidžia susidaryti aterosklerozinėms plokštelėms. Jis sąlygoja cholesterolio pernešimą iš periferinių organų į kepenis. Čia jis paverčiamas tulžies rūgštimis ir pašalinamas iš organizmo. Todėl, esant padidėjusiai bendro cholesterolio koncentracijai, geras požymis yra padidėjusi DTL cholesterolio koncentracija. Komplikacijos: Jeigu cholesterolio per daug, jis nusėda ant kraujagyslių, jos siaurėja ir šiurkštėja.Šie pokyčiai smarkiai sutrikdo kraujotaką, sukelia sunkias ir rimtas ligas: krūtinės anginą, miokardo infarktą, širdies ritmo sutrikimus, dusulį, net insultą. Tyrimai: Kraujo tyrimas, bendrojo cholesterolio ir jo frakcijų (MTL-cholesterolio,DTL-cholesterolio ir trigliceridų) nustatymas. Bendri reikalavimai kraujo paėmimui tiriant cholesterolį ir kitus lipidus: 1) privalu, kad prieš tyrimą ligonis 14 valandų būtų nevalgęs; 2) būtina, kad kraujas ligoniui visuomet būtų imamas toje pačioje padėtyje (pvz., sėdint) – ligoniui stovint, sėdint ar gulint, jo paimto kraujo lipidų reikšmės gali skirtis apie 10% - gulint padidėja; 3) veną užspausti ne ilgiau, nei 1 minutę, 4) visada naudoti vienodą tiriamąją medžiagą (serumą, plazmą, kapiliarinį kraują), 5) jeigu tiriama plazma, visada naudoti vieną ir tą patį antikoaguliantą (geriausia EDTA, citruota plazma – mėlynas dangtelis sumažina reikšmes 14%, o plazma su fluoridu – pilkas dangtelis – 18%), 6) laikant serumą šaldytuve 0 – 4 0C tyrimą atlikti ne vėliau, kaip per dvi paras. Papildoma informacija skyriuje “Gydymo strategija remiantis cholesterolio ir kitų lipidų rodikliais”. Gydymas: Priešaterosklerotiniai medikamentai, kurie slopina endogeninę cholesterolio sintezę ar mažina trigliceridų sintezę ir greitina jų degradaciją, turėtų būti skiriami ir dozuojami pirmiausia remiantis MTL cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip yra dėl to, kad MTL cholesterolio pokytis labiausiai veikia aterosklerozės vystymosi greitį. Jeigu gydymo eigoje pavyksta efektyviai sutvarkyti MTL cholesterolio koncentraciją kraujyje, tuomet galima teigti, kad gautas teigiamas efektas. Vaistai: • Lescol® Patarimai: Norint, kad cholesterolio koncentracija kraujyje būtų normali, reikėtų pasirinkti tinkamą maistą, t.y. tokį, kuris turi mažai riebalų, sočiųjų riebalų ir cholesterolio. • geriau pirkite tik liesą mėsą, ruošdami mesą nupjaukite matomus riebalus; • vietoje mėsos dažniau valgykite žuvį, ankštines (žirnius, soją, pupeles) daržoves; • valgykite vištieną ir kalakutieną be odos; • rečiau valgykite rūkytas ar virtas dešras; • rinkitės kuo liesesnius pieno produktus: gerkite liesą pieną, kefyrą, rūgpienį, valgykite liesą varškę ir kuo liesesnius varškės bei fermentinius sūrius; • gamindami maistą, vietoje sviesto ar kiaulienos, naudokite aliejų; • mažiau valgykite kepto maisto, dažniau - virto ar troškinto; kepdami stenkitės vartoti kuo mažiau riebalų, taip pat nevartokite kepimui kartą jau kaitintą aliejų; • atšaldę sriubas ir sultinius, nugriebkite nuo jų riebalus; • vartokite liesesnį margariną (40 - 50 proc.), ant sumuštinių margariną ar sviestą tepkite kuo ploniau; • stenkitės kuo rečiau salotoms naudoti majonezą ar grietinę; • rečiau valgykite patiekalus iš inkstų ir kepenų; • saikingai vartokite kiaušinius ir alkoholį; svarbus veiksnys reguliuojant cholesterolio lygį yra fizinis aktyvumas, kuris padeda išlaikyti normalų svorį. Tokiu būdu sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Pakeitus gyvenseną ir įpročius, atsižvelgiant į minėtus patarimus, per keletą savaičių galima sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Profilaktika: • Pasirinkti tinkamą mitybą, • Mažinti surūkomų cigarečių kiekį arba visai nutraukti rūkymą, • Mažinti kūno masę, siekiant optimalios KMI, • Didinti fizinį aktyvumą. Trauminis šokas Trauminis šokas – tai žmogaus gyvybei pavojinga organizmo reakcija įvykus traumai. Ligos priežastys: Ši būsena gali išsivystyti po traumos, ypač masyvios – pvz. dubens kaulų lūžimo, autoįvykio. Tuo metu mechaniniai faktoriai pažeidžia audinius, labai smarkiai dirginamos nervinės galūnėlės, ir jomis sklindantys impulsai tiesiog perdirgina centrinę nervų sistemą (smegenis). Be to, netenkama kraujo – sumažėja cirkuliuojančių skysčių tūris organizme. Dėl „perdirginimo" į kraujotaką išsiskiria tam tikri hormonai, kaip atsakomoji reakcija (svarbiausias – adrenalinas, tačiau dalyvauja ir daug kitų, nes suaktyvėja vidaus sekrecijos liaukų veikla). Tai taip pat turi įtakos mikrocirkuliacijos sutrikimui ir audinių badui. Simptomai: • Prakaitavimas • Aukštas kraujo spaudimas • Bendras silpnumas • Dažnesnis pulsas • Išblyškusi oda ir gleivinės • Dažnas kvėpavimas • Paviršutiniškas kvėpavimas • Retas kvėpavimas • Susijaudinimas • ]Žemas kraujo spaudimas Ligos eiga: Trauminiam šokui būdingos stadijos: Erektilinė (erectus – įsitempęs) fazė Žmogus būna sujaudintas, gali nejausti skausmo,jis daug šneka, gestikuliuoja, atrodo išblyškęs. Padidėja arterinis kraujospūdis, padažnėja pulsas ir kvėpavimas. Jei šokas lengvas, organų funkcijos palengva normalizuojasi ir šia stadija procesas pasibaigia. Priešingu atveju reguliacijos procesai sutrinka, šokas pereina į torpidinę fazę. Torpidinė fazė Ligonis prieš tai buvęs sujaudintas, tampa „prislopintas". Šiai stadijai būdinga: didelis bendras silpnumas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas. Ligonį pila prakaitas, kvėpavimas tampa retas, paviršutiniškas. Šokas paprastai vystosi greitai – per keletą minučių ar valandų. Tyrimai: Dažniausiai veiksnys, galėjęs sukelti trauminį šoką, būna žinomas. Šoką diagnozuoti padeda minėta simptomatika, matomi sužalojimai, įtariami kaulų lūžimai. Atliekami tyrimaių – rentgeno, kraujo,gali būti ir ultragarso (pvz, jei galvojama, jog traumos metu pažeisti vidaus organai). Gydymas: Vertinama paciento būklė, arterinis kraujospūdis, imobilizuojamos sužalotos galūnės. Paprastai į veną įvedama adata, kad esant reikalui, būtų galima tuoj pat suleisti vaistų, lašinti tirpalus į veną. Sužalota vieta nuskausminama. Pacientas vežamas į ligoninę, kur įvertinus sužalojimus, šoko sunkumą, organizuojama tolimesnė pagalba. Ar pacientas bus tuoj pat operuojamas, ar to nereikia, ar pirma reikalinga stabilizuoti širdies ir kraujagyslių sistemos, kartu ir kitų organų (pvz. inkstų) būklę, sprendžia gydytojai, dažnai tariasi net kelių specialybių atstovai. Esant sunkiam šokui, pagalba teikiama Intensyvios terapijos skyriuje, gali būti taikoma net dirbtinė plaučių ventiliacija, nuolat lašinami specialūs tirpalai ar kraujo produktai į veną. Patarimai: • Šoko ištiktam duokite nuskausminamų vaistų, kokių turite vaistinėlėje (Ketanovas, ibuprofenas ar kt.), nebijokite pakartotinos dozės. • Uždėkite tvarstį ant žaizdos, jei matote jog kraujas trykšta srovele, pulsuoja – uždėję tvarstį, paspauskite. • Kvieskite Greitąją medicinos pagalbą. Kalbinkite, raminkite nelaimės ištiktą pacientą.Jei įtariate, jog lūžęs kaklas – jokiu būdu nejudinkite nukentėjusio, netempkite jo į kitą vietą. Temporalinis arteritas Temporalinis arteritas (gigantinių ląstelių arteriitas) – tai smilkininės arterijos (kuri eina per smilkinį, šalia akies) uždegimas. Ligos priežastys: Dėl arterijų uždegimo dažniausiai pažeidžiamos smilkinių arterijos, rečiau – kaklo bei rankų arterijos, paburksta jų sienelės, susiaurėja arterijų spindis, todėl sumažėja kraujo tekėjimas šia kraujagysle. Tai sukelia ligai būdingus simptomus. Tikslios ligos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad tai yra iškreiptas organizmo imuninės sistemos atsakas, kuomet už imunitetą atsakingos ląstelės į arterijų sieneles reaguoja kaip į svetimą organizmui audinį. Dažniausiai šia liga serga vyresnės nei 50 metų moterys. Vyrai serga 2 kartus rečiau. Simptomai: • Galvos skausmas • Prakaitavimas • Karščiavimas • Kūno masės mažėjimas • Regėjimo sutrikimai • Skausmas kramtant • Smilkinio srities pulsuojantis skausmas • Veido, kaklo ir raumenų įtempimas • Veido, kaklo raumenų skausmas • Žandikaulio,liežuvio skausmas Ligos eiga: Pirmieji arteriito simptomai gali priminti gripą – atsiranda galvos, smilkinių skausmas, gali būti karščiavimas, raumenų skausmas, pablogėjęs regėjimas ar dvejinimasis akyse. Sergančiųjų prognozė dažniausiai būna gera, jei diagnozė nustatyta anksti ir laiku paskirtas teisingas gydymas, tokiais atvejais dažnai simptomai greita išnyksta ir pasiekiama visiška ligos remisija (liga niekuomet neatsinaujina). Tačiau negydomas temporalinis arteriitas gali sukelti sunkių, net mirtinų komplikacijų. Komplikacijos: 5-15 proc. sergančiųjų temporaliniu arteriitu apanka dėl sutrikusio akies audinių aprūpinimo krauju. Aklumas, net ir teisingai gydant arteriitą, gali būti negrįžtamas. Mažiau nei 5% sergančiųjų ištinka insultas dėl sutrikusios smegenų kraujotakos. Tyrimai: • Temporalinės (smilkinio) arterijos apžiūra – jau apžiūrėdamas Jus gydytojas gali pastebėti, kad Jūsų smilkinio arterija yra paburkusi, sustorėjusi, apimta uždegimo, oda virš arterijos paraudusi. Jei gydytojas pabandys apčiuopti arteriją, jausite skausmą, o gydytojas gali jausti susilpnėjusį ar visai išnykusį pulsą; • Arterijos apžiūrėjimas specialiu echoskopu; • Atliekama smilkinio arterijos biopsiją (mažas arterijos sienelės gabalėlis išpjaunamas ir apžiūrimas pro mikroskopą; • Kraujo tyrimuose gali būti uždegimui būdingų pokyčių – didelis eritrocitų nusėdimo greitis, kt. Taip pat gali būti rasta mažakraujystė (anemija). Gydymas: Jei yra pagrindo įtarti temporalinį arteriitą, kartais net nelaukiam biopsijos tyrimo rezultato – gydymas pradedamas kuo greičiau. Skiriami kortikosteroidai (prednizolonas, metilprednizolonas) . Šie vaistai ne tik gana greitai sumažina ligos simptomus, tačiau yra ir pagrindinis būdas, padedantis išvengti arteriito komplikacijų – aklumo ir insulto. Gydymui skiriamos didelės šių vaistų dozės apie vieną mėnesį. Vėliau dozę galima palengva mažinti, tačiau palaikomąjį gydymą reikia tęsti ilgai – dvejus metus ar net ilgiau. Patarimai: • Sergant arteriitu, specifinių dietos rekomendacijų nėra. Patariama vengti antsvorio (vartojant gliukokortikoidus galimas kūno masės padidėjimas); • Svarbiausia – nenutraukti vaistų vartojimo nepasitarus su gydytoju! Žinokite, kad šių vaistų negalima nutraukti staiga, reikia iš lėto mažinti jų dozę. Pastebėję pašalinį vaistų poveikį, praneškite apie tai savo gydytojui, kuris Jums patars, kaip toliau elgtis. Jeigu sergate arteriitu, Jums labai svarbu kontroliuoti savo kraujo spaudimą ir nerūkyti. Padidėjęs kraujo spaudimas ir rūkymas dar labiau sutrikdo kraujotaką pažeistose arterijose, todėl tokiems žmonėms išauga komplikacijų (aklumo ir insulto) rizika. Skilvelių pertvaros defektas Skilvelių pertvaros defektas (SPD) – tai skylutė tarpskilvelinėje pertvaroje, tarp kairiojo ir dešiniojo širdies skilvelių. Ši yda lemia greitą širdies nepakankamumo išsivystymą. Dažniausiai nustatoma tuoj po gimimo. Ligos priežastys: SPD gali būti • įgimtas kūdikio vystymosi sutrikimas. Gali būti su kitomis širdies ydomis; • įgytas po miokardo infarkto ar traumos. Simptomai: • Dusulys • Kūno masės mažėjimas • Odos blyškumas • Prieširdžių virpėjimo priepuoliai • Greitas nuovargis • Dažni peršalimai • Dažnas širdies plakimas • Širdies permušimai Ligos eiga: Visa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo skylutės dydžio. Atsiranda greitas nuovargis, dusulys, dažnesni širdies plakimai (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai), menka kūno sandara, išblykšta oda. 30-50 proc. ligonių nedidelė skylutė užsidaro pirmaisiais gyvenimo metais. Jei defektas didelis, širdies nepakankamumas gali atsirasti jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Neoperuojant vystosi kitos komplikacijos, galima ankstyva mirtis. Laiku atlikus operaciją, gyvenimo trukmė normali. Komplikacijos: 1. Širdies nepakankamumas; 2. Pavojingi gyvybei skilveliniai ritmo sutrikimai; 3. Negrįžtama plautinė sklerozė; 4. Infekcinis endokarditas. Tyrimai: Klausomas širdies ūžesys, krūtinės ląstos tiriama rentgenu, atliekama elektrokardiograma, širdies echoskopija ir zondavimas. Gydymas: Gydymas tik operacinis. Tinkamiausias operacijai amžius – 3-5 metai. Jei yda yra didelė, turi būti išoperuota pirmaisiais gyvenimo metais. Galimas kateterinis ydos gydymas. Jei yda ilgai negydoma, yra atsiradusių ryškių negrįžtamų pakitimai plaučių kraujagyslėse, nebeoperuojama. Tada taikomas simptomus lengvinantis gydymas. Profilaktika: Priemonių, ydai išvengti, nėra. Sergant SPD, būtina saugotis infekcinio endokardito pavojaus. Širdies transplantacija Širdies transplantacija (ŠT) yra širdies persodinimas iš vieno žmogaus (donoro) kitam žmogui (recipientui). Skiriama ksenotransplantacija, kai širdis persodinama iš gyvūno žmogui ir alotransplantacija, kai iš žmogaus žmogui. Ligos priežastys: Širdies ligos yra dažniausiai sukeliančios mirtį ligos Lietuvoje, o taip pat visame pasaulyje. Esant šiuolaikinės širdies chirurgijos galimybėms, įmanoma visiškai ar iš dalies pagydyti daugelį ligonių, sergančių širdies ligomis. Pavyzdžiui, visiškai galima ištaisyti įgimtus širdies defektus, pakeisti arba pataisyti širdies vožtuvus, atstatyti kraujotaką širdies kraujagyslėmis, išoperuoti arba atstatyti širdies ir stambiųjų kraujagyslių aneurizmas. Tačiau yra grupė ligų, kurioms įprastiniai širdies chirurgijos metodai neefektyvūs. Tai kardiomiopatijos, tiek dilatacinė, tiek hipertrofinė, daugybinis vainikinių širdies kraujagyslių pažeidimas, didžiulės poinfarktinės širdies aneurizmos, kai labai nukentėjusi širdis, taip pat dalis įgimtų bei reumatinių širdies ydų. Tokiems ligoniams vienintelis gydymo tikslas – širdies transplantacija. Širdies transplantacijos istorija Klinikinių širdies transplantacijų pradininkas pasaulyje yra J. Hardy. Jis 1964 m. sausio 25 d. Mineapolyje (JAV) persodino šimpanzės širdį 64 m. sunkia širdies liga sergančiam pacientui, buvo atlikta ksenotransplantacija. Praėjus 2 valandoms po operacijos išsivystė ūmus persodintos širdies (transplantato) nepakankamumas ir pacientas mirė. 1967 m. gruodžio 6 d. kardiochirurgas K. Barnard Cape Town iš Pietų Afrikos respublikos pirmą kartą pasaulyje padarė širdies alotransplantaciją, t.y., vieno žmogaus (donoro) širdį persodino kitam žmogui (recipientui). Po operacijos ligonis atsibudo, valgė, davė interviu žurnalistams, buvo fiziškai aktyvesnis negu prieš transplantaciją. Tačiau 17-tą parą po operacijos recipientas mirė dėl ūmaus širdies atmetimo (nes organizmas kovoja prieš svetimkūnį). Per 1967-68 m. buvo padarytos 96 širdies transplantacijos keturiasdešimtyje širdies chirurgijos centrų. Rezultatai nebuvo džiuginantys, tik vienas ligonis išgyveno 11 mėnesių, o 35 – nuo kelių valandų iki savaitės. Blogus rezultatus sąlygojo paviršutiniškos imunologijos (mokslo apie žmogaus imunitetą) žinios ir gerų imunosupresantų (vaistų slopinančių organizmo gynybą, kad pastaroji į naują širdį nereaguotų kaip į svetimkūnį), trūkumas. Širdies tarnsplantacijų renesansas prasidėjo nuo 1980 metų, išradus naują efektyvų imunosupresantą Cyclosporine A (Sandimmun) . Iki 1996 metų pasaulyje padaryta daugiau nei 30000 ŠT. Ši operacija tapo įprastiniu gydymo metodu. Tačiau statistika rodo, kad yra ryškus neatitikimas tarp donorų (žmonių, kurių širdis persodinama) ir recipientų (žmonių, kuriems gyvybiškai būtina ŠT). Lietuvoje širdies transplantacijos pradėtos 1987 m. Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikoje. Su donorine širdimi Lietuvoje gyvena 7 žmonės. Recipientai Recipientai turėtų būti parenkami, remiantis ligos istorija bei pagal ligos priežastis. Neturėtų būti medicininių ir psichologinių nesutapimų. Nustačius, kad pagal anksčiau minėtus kriterijus reciepientas tinkamas ir, jeigu jis neprieštarauja šiai operacijai, atliekamas nuodugnus medicininis ligonio ištyrimas. Po to gydytojų konsiliumas sprendžia, ar recipientas tinkamas širdies transplantacijai. Jei tinkamas, jis įtraukiamas į ŠT laukimo registrą ir laukia operacijos. Parodymai širdies transplantacijai: 1) galutinių stadijų širdies susirgimai, kurių negalima gydyti nei vaistais, nei įprastiniais chirurginiais metodais; 2) laukiamas operacijos rezultatas: fizinė tolerancija ir gyvenimo kokybė turi būti žymiai geresnė už esamą; 3) turi būti atmestas negrįžtamas organų pakenkimas, ypač inkstų ir kepenų; 4) normali psichologinė pusiausvyra, recipientas negali būti alkoholikas arba asocialus asmuo; 5) specialūs tyrimai (elektrokardiografija, echokardiografija, širdies kateterizacija ir angiografija) turi patvirtinti labai blogą recipiento gyvenimo prognozę, jei nebus atlikta ŠT. Širdies donorai Širdies donorais laikomi tie ligoniai, kuriems nustatoma galvos smegenų mirtis. Smegenų mirtį nustato gydantis gydytojas ir du nepriklausomi specialistai: neurologas ir reanimatologas. Donoro širdis paimama tik esant donoro giminių ar paties donoro (išankstiniam) sutikimui bei nesant specifinių medicininių nesutapimų. Komplikacijos: 1) galimos chirurginės komplikacijos: kraujavimas, donoro širdies silpnumas ir t.t.; 2) nechirurginės komplikacijos : transplantato atmetimo reakcijos – tai būklė, kai recipiento imunitetas į donoro širdį reaguoja kaip į svetimkūnį ir pradeda prieš jį kovoti žalodamas ją. Kad to išvengtume, yra skiriami imunosupresantai. Gydymas: Operacijos metodika 1) Ortotopinė širdies transplantacija: standartinis metodas, paciento širdis keičiama donoro širdimi. 2) Heterotopinė širdies transplantacija: išimtinė metodika; paciento ir donoro širdys jungiamos lygiagrečiai. Vaistai Po širdies transplantacijos vartojami imunosupresantai: prednizolonas, ciklosporinas A, azatioprinas. Gydomosios priemonės, laukiant širdies transplantacijos Kadangi yra ryškus santykio tarp donorų ir recipiento neatitikimas, sukurta keletas gydymo priemonių, padedančių pacientui sulaukti širdies transplantacijos. Jos taikomos, kai gydymas vaistais tampa neefektyvus, recipiento būklė ima blogėti. Iš tokių priemonių tai yra „dirbtinė širdis” – tai mechaniniai širdies pakaitalai; kardiomioplastika ir kt. Širdies nepakankamumas Širdies nepakankamumas – tai liga, atsirandanti dėl širdies „nusilpimo”, kai dėl jos nepajėgumo užtikrinti kiekvieno organo deguonimi ir maisto medžiagomis, atsiranda ligos simptomų. Ligos priežastys: Širdis sudaryta iš dviejų pusių – kairiosios ir dešiniosios, kurios dirba harmoningai, užtikrindamos kraujo apytaką. Kraujas organizme cirkuliuoja dviem apytakos ratais – didžiuoju ir mažuoju. Iš vidaus organų, raumenų, galvos veninis kraujas (tai kraujas, kuris atidavė deguonį ir maisto medžiagas) tuščiosiomis venomis grįžta į dešinįjį prieširdį, o per triburį vožtuvą – į dešinįjį skilvelį. Iš dešiniojo skilvelio per plautinės arterijos vožtuvą kraujas teka į plautinės arterijos šakas. Plaučiuose veninis kraujas atiduoda anglies dvideginį, papildomas deguonimi ir tampa arteriniu. Iš plaučių arterinis kraujas venomis grįžta į kairįjį prieširdį. Iš jo, per dviburį vožtuvą, teka į kairįjį skilvelį. Pro aortos vožtuvą iš kairiojo skilvelio jis išstumiamas į aortą. Aorta organizme išsišakoja į daugelį vidutinio stambumo ir smulkių arterijų. Jos krauju aprūpina kiekvieną organą. Taigi širdis dirba kaip „siurblys ir pompa” vienu metu. Veikiant įvairiems faktoriams, širdis pradeda silpti ir sutrinka kraujo cirkuliacija – vystosi širdies nepakankamumas. Skiriamas ūminis ir lėtinis širdies nepakankamumas; taip pat kairiosios širdies, dešiniosios ir abiejų širdies pusių nepakankamumas. Dešiniosios širdies nepakankamumas vystosi, sergant: 1) lėtinėmis plaučių ligomis; 2) kai kuriomis įgimtomis širdies ydomis; 3) dešiniojo skilvelio miokardo infarktu; 4) kardiomiopatijomis. Kairiosios širdies nepakankamumas vystosi, sergant ligomis, kurios pažeidžia širdies raumenį: 1) miokardo infarktu; 2) krūtinės angina; 3) arterine hipertenzija; 4) kardiomiopatijomis; 5) miokarditais. Ligos, kurios pažeidžia vožtuvus, gali sukelti abiejų širdies pusių nepakankamumą. Tai: 1) aterosklerozė; 2) reumatas; 3) infekcinis endokarditas. Širdies nepakankamumo išsivystymo rizikos faktoriai: padidėjęs ir negydomas arterinis kraujospūdis, sustorėjęs širdies raumuo, ilgalaikis rūkymas, cholesterolio apykaitos sutrikimai, cukraligė, esant inkstų pažeidimui, viršsvoris. Simptomai: 1. Dusulys 2. Galvos skausmas 3. Bendras silpnumas 4. Kosulys 5. Odos pamėlynavimas 6. Atminties pablogėjimas 7. Bendras nuovargis 8. Dažnas širdies plakimas 9. Kojų patinimai 10. Skausmas krūtinėje Ligos eiga: Ilgą laiką sergant ligomis, sukeliančiomis širdies nepakankamumą, yra juntami tik tos ligos simptomai, arba žmogus visai nieko nejunta, nes organizmas prisitaiko ir kompensuoja nepakankamą silpstančios širdies darbą. Ilgainiui, senkant prisitaikymo galimybėms, atsiranda ligos simptomų, kurie negydant arba nesilaikant gydytojo skirto režimo, labai sustiprėja: ima stiprėti dusulys, ypač naktimis, kartojasi kardialinės astmos ir plaučių edemos epizodai. Tinkamai sureguliavus gydymą, laikantis gydytojo skirto režimo, galima labai pagerinti gyvenimo kokybę ir jos trukmę. Tačiau tai yra nepagydoma liga. Pacientai, kuriems laiku persodinama širdis, turi galimybę išgyventi. Komplikacijos: Sergant lėtiniu širdies nepakankamumu ilgainiui vystosi: • visų vidaus organų nepakankamumas – kepenų, skrandžio (atsiranda nevirškinimo pojūtis, „stovi maistas”), smegenų ir t.t.; • plaučių edema – staiga atsiranda ir/ar labai sustiprėja dusulys, kuris pradžioje palengvėja atsisėdus. Vėliau dusulys stiprėja, pradeda veržtis putos iš burnos, gali su kraujo priemaiša, pacientas netenka sąmonės. Tokiu atveju būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą. Tyrimai: Širdies nepakankamumą gali nustatyti tik gydytojas (!), remdamasis ligonio simptomais, apžiūra, širdies echoskopija, plaučių rentgenologinio tyrimo duomenimis, elektrokardiograma. Kai kada atliekami ir kiti tyrimai, ligos priežasčiai patikslinti (Holterio monitoravimas, širdies zondavimas ir t.t.). Gydymas: Tai viena iš ligų, kur labai svarbus paciento bei gydytojo bendradarbiavimas ir bendros pastangos! 1. Nemedikamentinis gydymas. Gyvenimo būdo keitimas • Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejaus, jūros žuvies patiekalų. Vartojant šlapimo išskyrimą skatinančius vaistus, organizmas netenka kalio, o kartu ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai. Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakao, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos. Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartokite druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus. Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, tai riba yra iki 1,5 l parai, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas. • Kūno svorio kontrolė. Jei ligonis turi antsvorio, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą. • Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą. • Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu. • Skiepai.Rekomenduojama pasiskiepyti prieš gripą ir hepatitą B. 2. Medikamentinis gydymas Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą; vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo, nepasitarus su gydančiu gydytoju. Paprastai skiriami šie vaistai: • Šlapimo išskyrimą didinantys vaistai (diuretikai): furosemidas, torasemidas. • Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai: enalaprilis, ramiprilis, perindoprilis, fosinoprilis, kvinaprilis. • Adrenoreceptorių blokatoriai: karvedilolis, metoprololis. • Širdį veikiantys glikozidai: digoksinas. • Aldosterono antagonistai: spironolaktonas. • Kalio, magnio prieparatai. • Preduktalis. Širdies laidumo sutrikimai Širdies laidumo sutrikimai – tai elektrinio impulso plitimo širdyje sutrikimas. Ligos priežastys: Priežastys labai įvairios. Širdies laidumo sutrikimas pasitaiko ir sveikiems žmonėms, dažniausiai sportininkams; jį gali sukelti: • įvairios struktūrinės širdies ligos (arterinė hipertenzija, krūtinės angina, miokardo infarktas, miokarditas, kardiomiopatijos, širdies ydos); • sinusinio mazgo silpnumas; • antiaritminių ar kitų (dažnai digoksino) vaistų perdozavimas ar pašalinis poveikis; • traumos; • genetiškai paveldimos ligos. Simptomai: • Alpimas • Dusulys • Galvos svaigimas • Bendras silpnumas • Sąmonės netekimas • Nuovargis • Odos blyškumas • Traukuliai • Atminties pablogėjimas Ligos eiga: Širdis – tai raumuo, kuris susitraukinėja, veikiant elektriniam impulsui. Elektros impulsus širdyje sugeba generuoti ląstelės, dešiniajame prieširdyje suformuojančios sinusinį mazgą. Šiame mazge kilęs impulsas plinta specialiais „laidais”,t.y., širdies laidžiąja sistema, kurią be sinusinio mazgo sudaro atrioventrikulinis mazgas (AV mazgas), esantis tarp prieširdžių ir skilvelių, dešinioji bei kairioji Hiso pluošto kojytės, perduodančios impulsus į kairįjį ir dešinį skilvelius. Impulsas, iš dešiniojo prieširdžio, išplinta po dešinįjį ir kairįjį prieširdžius, pastarieji susitraukia, šiek tiek vėliau atkeliavęs impulsas į skilvelius sąlygoja jų susitraukimą. Tai užtikrina širdies veiklos efektyvumą: po prieširdžių susitraukimo vyksta skilvelių susitraukimas. Sutrikus pagrindiniam impulso generatoriui – sinusiniam mazgui, jo funkciją gali perimti bet kuri laidžiosios sistemos dalis. Impulso plitimas gali sutrikti bet kurioje laidžiosios sistemos dalyje. Skiriama: • sinoatrialinė blokada – sutrikęs laidumas sinusiniame mazge; • atrioventrikulinė blokada – sutrikęs impulso plitimas AV mazgu ir Hiso pluoštu; • intraskilvelinė blokada – impulsas neplinta viena iš Hiso pluošto kojyčių; • ilgo Q-T sindromas – tai nevienalaikis elektrinio impulso išnykimas skilveliuose. Dažniausiai širdies laidumo sutrikimai yra besimptomiai, vienokius ar kitokius laidumo sutrikimus patiria daugelis vyresnio amžiaus žmonių. Simptomai priklauso nuo širdies susitraukimo dažnio ir laidumo sutrikimo išsivystymo greičio. Negalavimų gali atsirasti, kai pulsas tampa retesnis nei 60-50 k/min. Jaučiamas silpnumas, nuovargis, pablogėja atmintis, atsiranda dusulys, galvos svaigimas, kartais žmogus gali apalpti. Paminėtinas ilgo Q-T sindromas – tai dažnai vaistų sąlygota patologija, kuri praeina nutraukus jį sukėlusius vaistus. Dažniausiai širdies laidumo sutrikimai vystosi iš lėto, sergant įvairiomis širdies ligomis. Jei dėl sutrikusio impulso plitimo širdyje atsiranda retas pulsas, taikant tinkamą gydymą, žmogus gali normaliai gyventi, gyvenimo trukmė nesutrumpėja. Negydant, gyvenimo kokybė blogėja, progresuoja širdies nepakankamumas, ima kartotis priepuoliai, kurių metu žmogus gali mirti. Komplikacijos: • Morganji-Edems-Stokso (MAS) sindromas – staigūs sąmonės netekimo epizodai. Jei širdis labai retai susitraukinėja (intervalai tarp širdies susitraukimų >2 sek.) arba jei nutrūksta impulso plitimas širdyje (nors žemiau kliūties esančiose laidžiosios sistemos dalyse ima gamintis naujas impulsas, tai užima laiko) staiga atsiranda galvos svaigimas, blyškumas, dusulys, jei tai užtrunka >3-5 sek., netenkama sąmonės, gali būti traukuliai. Epizodas gali praeiti savaime per kelias sekundes, žmogus gali net neatsiminti jo, tačiau jei priepuolis užtrunka >30-60 sek., žmogus gali mirti. • Širdies nepakankamumas. • Skilvelių virpėjimas. • Prieširdžių virpėjimas. Tyrimai: Širdies laidumo sutrikimai diagnozuojami atlikus elektrokardiogramą ir elektofiziologinius tyrimus. Priežasčiai nustatyti, atliekama echokardioskopija. Gydymas: Dauguma laidumo sutrikimų negydoma. Dažniausiai šalinamos priežastys, sukėlusios laidumo sutrikimą. • Jei širdies laidumo sutrikimas išsivysto ūmiai, atsiranda retas pulsas (100 k/min) ir bradisitolinis (1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą. 5. Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą. 6. Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu. 7. Skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir hepatito B. Medikamentinis gydymas. Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą. Nepasitarus su gydančiu gydytoju, reikėtų vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo. Esant mitralinio vožtuvo susiaurėjimui gali būti vartojami: 1) Šlapimą varantys vaistai (diuretikai): pvz., furosemidas, hidrochlorotiazidas, indapamidas, spironolaktonas, torasemidas. 2) AKF inhibitoriai: pvz., enalaprilis, fosinoprilis, kvinaprilis, lizinoprilis, perindoprilis, ramiprilis, spiraprilis, trandolaprilis. 3) Beta adrenoblokatoriai: pvz., karvedilolis, metoprololis. 4) Širdį veikiantys glikozidai: digoksinas. 5) Kalio ir magnio prieparatai. 6) Trimetazidino dihidrochloridas. Papildomai gali būti skiriami nitratai, kalcio kanalų blokatoriai, alfa adrenoblokatoriai ir kt. Operacinis gydymas. Širdies vožtuvų operacija atliekama priklausomai nuo pakenkimo: gali būti taisomas savas vožtuvas arba jis keičiamas kitu – dirbtiniu, padarytu iš metalo ar biologinių medžiagų. Patarimai: Jei gydytojas siūlo operuotis (operacija siūloma tada, kai jau yra atsiradę pokyčių, kurie linkę labai greitai progresuoti), net ir gerai jaučiantis, reikėtų apsispręsti operacijai. Profilaktika: Reikia vengti ligų, sukeliančių širdies ydas (reumato, infekcinio endokardito, krūtinės anginos) ir laikytis jų profilaktikos. Sergant širdies yda, būtina infekcinio endokardito profilaktika! Pacientams, kurių širdies ir kraujagyslių funkcija sutrikusi, yra didelė rizika, kad atliekant stomatologines ar kitas medicinines procedūras trumpalaikis bakterijų patekimas į kraują gali sukelti ligą infekcinį endokarditą. Todėl prieš ir po procedūros skiriami antibiotikai. Kokie ir kuriems ligoniams to reikia sprendžia gydytojas. Mitralinio vožtuvo prolapsas (iškritimas) Tai nepiktybinė širdies liga, ir dažniau ne tiek liga, kiek širdies struktūros variantas. Pasitaiko 4-7 proc. žmonių, moterims dažniau nei vyrams. Ligos priežastys: Dažniausios įgytų širdies ydų priežastys – reumatas ir infekcinis endokarditas. Rečiau širdies vožtuvus pažeidžia kitos ligos – sisteminė raudonoji vilkligė, reumatoidinis artritas, mechaninės traumos. Įtakos gali turėti įgimti struktūriniai širdies vožtuvo pakitimai. Simptomai: • Dusulys • Širdies ritmo sutrikimai • Veriantis, duriantis skausmas krūtinėje • Širdies „ūžesys" Ligos eiga: Mitralinis prolapsas gali sukelti veriančio, duriančio pobūdžio skausmus krūtinėje, ekstrasistoles, kartais širdies arterijų vainikėlių spazmus. Retai pasitaiko, kad ant vožtuvo burės gabalėlis atitrūksta ir įvyksta kurios nors arterijos embolija. Ji gali sukelti smegenų insultą, staigų vienos akies regėjimo pablogėjimą, miokardo infarktą. Tiktai 15 proc. ligonių mitralinis prolapsas progresuoja iš lėto ir per 15-20 metų atsiranda mitralinis nesandarumas (kraujas grįžta iš kairiojo skilvelio į kairįjį prieširdį). Komplikacijos: Mitralinio vožtuvo prolapsas gali komplikuotis infekciniu endokarditu. Tyrimai: Gydytojai prolapsą atpažįsta pagal būdingą trumpą ūžesėlį ir traškantį papildomą širdies toną (kliką). Iškritimo laipsnis diagnozuojamas ir vertinamas ultragarsu. Gydymas: Skausmus ir ekstrasistoles šiems ligoniams gali pašalinti beta-adrenoblokatoriai. Dažniausiai mitralinis prolapsas žmogui nekenkia ir yra negydomas. Jeigu ligoniui buvo embolijų arba ultragarsu įtariamas krešulys širdyje, skiriama kraują skystinančių vaistų (pvz., aspirino). Labai retai tenka vožtuvą pakeisti protezu arba pašalinti vieną vožtuvo burę. Patarimai: Kai prolapsas ryškus, reikia vengti sunkaus fizinio darbo. Sergantieji mitraliniu prolapsu turėtų labai atsargiai vartoti nitrogliceriną ir kitus nitratus: mat šie vaistai sumažina širdies dydį ir tuomet vožtuvas esti tarsi per didelis; dėl to gali išryškėti mitralinis prolapsas ir padidėti širdies speninio raumens ischemija. Jeigu prolapsas neryškus, ligoniams prieš danties traukimo ar kitą chirurginę operaciją skiriama antibiotikų. Profilaktika: Reguliariai konsultuotis su specialistais, ultragarsu tikrintis vožtuvo būklę, saugotis infekcinio endokardito. Mitralinio vožtuvo nepakankamumas Mitralinio vožtuvo nepakankamumas (arba mitralinis nesandarumas) – tai širdies yda, sąlygojanti širdies nepakankamumo vystymąsi. Vožtuvų nepakankamumas ir susiaurėjimas – tai širdies ydos, kurių pasekoje vystosi širdies nepakankamumas. Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių. Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Dažniausiai pasitaiko aortos ir mitralinio vožtuvo pažeidimai, o triburis ir plaučių arterijos vožtuvai pakenkiami retai. Mitralinio vožtuvo nepakankamumas gali būti ūminis ir lėtinis. Ligos priežastys: Mitralinio vožtuvo nepakankamumą gali sukelti reumatas, išeminė širdies liga, infekcinis endokarditas bei kitos širdies ir kraujagyslių ligos. Simptomai: • Dusulys • Bendras silpnumas • Dažnesnis pulsas Ligos eiga: Išsiplėtus mitraliniam vožtuvui, susitraukiant skilveliui, dalis kraujo grįžta atgal į kairįjį prieširdį, dėl to pastarasis ima plėstis, atsiranda sąstovis plaučių venose, didėja spaudimas plaučių kraujagyslėse ir t.t. (žiūr. mitralinė stenozė). Be to, sistolės metu į kairįjį skilvelį patenka daugiau kraujo (normaliai patenkantis + dalis sugrįžusio į kairįjį prieširdį). Todėl kairysis skilvelis plečiasi, jo sienelės storėja. Jei šie procesai vystosi lėtai, tai žmogaus širdis prisitaiko, kompensuoja didesnius kraujo kiekius, bet jei atsiranda ūminis mitralinis nesandarumas (pvz., dėl miokardo infarkto, infekcinio endokardito), labai greitai vystosi ūminis širdies nepakankamumas, pasireiškia plaučių edema. Komplikacijos: 1. Širdies nepakankamumas; 2. Širdies ritmo sutrikimas; 3. Infekcinis endokarditas. Tyrimai: Širdies ydos diagnozuojamos iš ligonio nusiskundimų, apžiūros ir auskultacijos (išklausomi širdies ūžesiai), širdies echoskopijos, krūtinės ląstos rentgenologinio tyrimo ir elektrokardiogramos. Gydymas: Nemedikamentinis gydymas – gyvenimo būdo keitimas: 1. Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejus, jūros žuvies patiekalų. 2. Vartojant šlapimą varančius vaistus, organizmas netenka kalio ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai, bananai. Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakava, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos. 3. Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartoti druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus. 4. Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, reikėtų vartoti iki 1,5 l per parą, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas. 5. Kūno svorio kontrolė. Jei yra antsvoris, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą. 6. Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą. 7. Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu. 8. Skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir hepatito B. Medikamentinis gydymas. Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą. Nepasitarus su gydančiu gydytoju, reikėtų vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo. Esant mitralinio vožtuvo nesandarumui gali būti vartojami: 1) Šlapimą varantys vaistai (diuretikai): pvz., furosemidas, hidrochlorotiazidas, indapamidas, spironolaktonas, torasemidas. 2) AKF inhibitoriai: pvz., enalaprilis, fosinoprilis, kvinaprilis, lizinoprilis, perindoprilis, ramiprilis, spiraprilis, trandolaprilis. 3) Beta adrenoblokatoriai: pvz., karvedilolis, metoprololis. 4) Širdį veikiantys glikozidai: digoksinas. 5) Kalio ir magnio prieparatai. 6) Trimetazidino dihidrochloridas. Papildomai gali būti skiriami nitratai, kalcio kanalų blokatoriai, alfa adrenoblokatoriai ir kt. Operacinis gydymas. Širdies vožtuvų operacija atliekama priklausomai nuo pakenkimo: gali būti taisomas savas vožtuvas arba jis keičiamas kitu – dirbtiniu, padarytu iš metalo ar biologinių medžiagų. Patarimai: Jei gydytojas siūlo operuotis (operacija siūloma tada, kai jau yra atsiradę pokyčių, kurie linkę labai greitai progresuoti), net ir gerai jaučiantis, reikėtų apsispręsti operacijai. Profilaktika: Reikia vengti ligų, sukeliančių širdies ydas (reumato, infekcinio endokardito, krūtinės anginos) ir laikytis jų profilaktikos. Sergant širdies yda, būtina infekcinio endokardito profilaktika! Pacientams, kurių širdies ir kraujagyslių funkcija sutrikusi, yra didelė rizika, kad atliekant stomatologines ar kitas medicinines procedūras trumpalaikis bakterijų patekimas į kraują gali sukelti ligą infekcinį endokarditą. Todėl prieš ir po procedūros skiriami antibiotikai. Kokie ir kuriems ligoniams to reikia sprendžia gydytojas. Šokas Šokas (angl. shock – smūgis, sukrėtimas) tai sunkus patologinis procesas, kai gyvybei svarbių organų funkcija išsenka tiek, kad žmogui gresia mirtis. Didžiausią pavojų kelia smulkiausių kraujagyslių kraujotakos (mikrocirkuliacijos) sutrikimas, tai sąlygoja ląstelių ir audinių mitybos, dujų (ypač svarbių deguonies ir anglies dvideginio ), jonų, skysčių apykaitos sutrikimus. Dėl to, kad pažeidžiami biologiniai audiniai, organizmas stengiasi adaptuotis prie esamo pažeidimo, tačiau tos reakcijos nėra pakankamos, jei pažeidimo laipsnis didelis. Tada sutrinka natūrali automatinė organizmo gyvybinių funkcijų ( kraujotakos, kvėpavimo ir kt.) reguliacija. Matomas rezultatas – ūminis širdies ir kraujagyslių sistemos, mikrocirkuliacijos nepakankamumas. Lengviausiai nustatomas požymis – arterinio kraujospūdžio sumažėjimas. Tai būdinga visų rūšių šokui. Dėl to, kad sumažėja kraujospūdis bei sutrinka audinių mikrocirkuliacija – audiniai „badauja" (negauna deguonies, sutrinka medžiagų apykaita), šie pakitimai iki tam tikro laiko būna grįžtami. Kai daugėja negrįžtamų pakitimų, žmogus miršta. Jei šokas lengvas, organizmo adaptacinės ir atsakomosios reakcijos yra pakankamos, mikrocirkuliacijos nepakankamumas nėra labai išreikštas, šokas gali praeiti savaime. Ligos priežastys: Dažniausios šokų rūšys: • Trauminis; • Nudegiminis; • Hipovoleminis, hemoraginis (hipovolemija – organizmo skysčių netekimas, pvz. labai gausiai vėmus ,viduriavus; hemoragija – kraujavimas. Abiem atvejais labai sumažėja organizme cirkuliuojančių skysčių tūris – volemija); • Anafilaksinis (kilus staigiai alerginei reakcijai); • Kardiogeninis (sutrikus širdies, kaip siurblio, funkcijai); • Sepsinis (infekcinis); • Po kraujo perpylimo; • Elektrošokas ir kt. Patarimai: Ligonį paguldykite, šiltai apklokite, apie 30 cm pakelkite kojas. Jei šoko priežastis yra ūminis nukraujavimas ar staigus kraujospūdžio sumažėjimas dėl kraujospūdį mažinančių arba kraujagysles plečiančių vaistų perdozavimo, ligonio kojas reikia laikyti kuo aukščiau iškeltas. Tokioje padėtyje nutekantis kraujas iš kojų širdies link padidina iš širdies ištekančio kraujo kiekį, galvos smegenis aprūpina krauju ir šiek tiek pagerina bendrą ligonio būklę. Labai svarbu kuo skubiau šalinti šoko priežastį (stabdyti kraujavimą, jei šokas dėl alergijos – suleisti į veną adrenalino, traumuotą ligonį ar sergantį miokardo infarktu nuskausminti ir t.t.). Neduokite gerti alkoholio ar kitų skysčių, nes ligonis gali vemti. Vaistai skiriami tik injekcijomis į veną. Kuo skubiausiai kvieskite Greitąją medicinos pagalbą. Reumatas Reumatas – bakterijų (streptokokų) išprovokuota alerginė uždegiminė liga, pažeidžianti širdį, sąnarius, smegenis, odą bei kitus organus. Šia liga gali susirgti įvairaus amžiaus, bet dažniausiai jauni (7-15 metų) žmonės. Užsienyje ši liga vadinama reumatine karštine. Atminkite tai viena dažniausių suaugusių žmonių širdies vožtuvų (ne sąnarių!) pažeidimo priežasčių. Yra sakoma: reumatas lyžteli sąnarius, bet kanda širdį! Ligos priežastys: Šią ligą gali sukelti: 1) A grupės β hemolizinis streptokokas – tai bakterija, kuri dažniausiai sukelia anginą, bet gali sukelti prienosinių ančių uždegimą (sinusitą), ausies uždegimą ar kitą infekcinę ligą. 2) Paveldimumas (dažnai reumatu serga keli šeimoms nariai). 3) Pakitęs žmogaus atsparumas dėl, pavyzdžiui, blogų buities sąlygų (ankštas, šaltas, drėgnas butas, didelis žmonių susitelkimas), peršalimo, nepakankamos mitybos. Persirgus angina ar kita streptokoko sukelta liga, organizmas prieš bakteriją pradeda gaminti specialias ją žudančias medžiagas (antikūnus). Tačiau dėl tam tikrų paveldėtų žmogaus genetinių ypatybių, šios medžiagos pradeda žaloti ne tik bakteriją, bet ir paties žmogaus audinius (širdies raumenį ir vožtuvus, sąnarius, poodį, odą, smegenis), sukeldamas šių organų uždegimą ir pažeidimą. Tai vadinama imuninėmis alerginėmis reakcijomis. Reumatas pažeidžia širdies vožtuvus ir sukelia širdies ydas! Simptomai: • Dusulys • Sąnarių skausmas • Bendras silpnumas • Karščiavimas • Dažnesnis pulsas • Odos bėrimas • Širdies ritmo permušimas • Reumato mazgeliai • Sąnarių patinimas • Skausmas širdies plote Ligos eiga: Reumato paūmėjimui būdingi simptomų kompleksai: • Miokardito ir perikardito simptomai: bendras silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas, sunkumas ar skausmas širdies plote, dusulys, širdies „permušimai” ir t.t. Retai gali prasidėti ūminis širdies nepakankamumas. • Sąnarių skausmai ir uždegimas: dažniausiai pažeidžiami kelių, čiurnos, alkūnės ir riešo sąnariai. Iš pradžių skauda vieną sąnarį, jis gali patinti ir parausti. Sąnarių skausmas ir pakitimai kinta, pereina iš vieno sąnario į kitą. Aprimus vieniems sąnariams, po kelių dienų pradeda skaudėti kitus sąnarius. • Bėrimai odoje: gali atsirasti neryškus žiedo formos rausvas bėrimas, dažniausiai liemens, pilvo, kaklo srityje. Jis gali būti tik kelias valandas. Kartais išryškėja po karštos vonios. • Reumatiniai mazgeliai. Tai retas simptomas. Po oda, aplink sąnarius apčiuopiami nuo žirnio iki laukinio riešuto dydžio kieti neskausmingi mazgeliai, kurie greitai susidaro ir po 1-20 dienų išnyksta. Vieniems išnykus gali susidaryti kiti. • Reumatinė chorėja – tai smegenų pažeidimo sukelti simptomai: nevalingi rankų judesiai, grimasos, sutrinkusi kalba, raumenų silpnumas. Pavyzdžiui, moksleiviui gali sutrikti rašysena, jis pradeda „maivytis”. Tai nevalingi judesiai. • Prakaitavimas. • Karščiavimas. Reumato ataka gali pasireikšti tik sąnarių skausmais (dažniausiai), bet gali būti ir kiti minėti simptomai. Liga prasideda persirgus nosiaryklės ligomis (angina, ryklės uždegimu), ausies uždegimu ar kita infekcija, praėjus vidutiniškai 2-4 savaičių besimptomiam periodui. Atsiranda imuninės reakcijos, taip vadinama reumatine ataka, kuri trunka 6-12 savaičių, ir pasireiškia reumato simptomais. Tokios atakos kartojasi po anginos ar kitos streptokoko sukeltos ligos. Reumato atakoms kartojantis, laikotarpis nuo anginos iki reumato simptomų gali sutrumpėti iki 1-2 dienų. Kiekvienos tokios atakos metu yra vis labiau pažeidžiami širdies vožtuvai. Vystosi negrįžtami pokyčiai, t.y., vožtuvų randėjimas, didėja širdies yda. Eiga priklauso nuo reumato aktyvumo (kartais imuninės alerginės reakcijos būna labai stiprios, sukeldamos didesnį pažeidimą), taikomo gydymo. Vėlesnėse ligos etapuose ima vyrauti pažeisto širdies vožtuvo (širdies ydos) ir širdies nepakankamumo klinika. Komplikacijos: Reumatas gali sukelti širdies vožtuvų pakenkimus – širdies ydas; širdies nepakankamumą. Tyrimai: Reumatas diagnozuojamas remiantis reumato simptomais, uždegiminiais pokyčiais kraujyje, prieš tai buvusia ar esančia infekcija (lėtinė ar ūminė angina) – ieškoma prieš bakteriją susidariusių antikūnų. Širdies pažeidimą atspindi elektrokardiograma, širdies echoskopija, krūtinės ląstos rentgenograma ir kiti tyrimai. Gydymas: • Ligoniai, susirgę reumatu, ir kuriems yra paūmėjimas būtinai turi gulėti lovoje. Gulimas režimas pradedamas ligoninėje ir tęsiamas namuose: nesant širdies pažeidimo požymių – 2-3 savaites, esant širdies uždegimo požymiams – 4 savaites, o esant širdies nepakankamumui – ne mažiau 6-8 savaites. • Skiriami antibiotikai nuo streptokokinės infekcijos (penicilinas, eritromicinas), vartojami 10 dienų; uždegimą mažinantys, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, nimesulidas), kuriuos tenka vartoti iki 1-2 mėnesių, o kartais iki 4 mėnesių; gliukokortikoidai – prednizolonas iki 1,5-2 mėnesių; kartais reikia skirti imunitetą slopinančių vaistų (hidroksichlorochinas), kuriuos tenka vartoti iki 1-2 metų. Profilaktika: Labai svarbi šios ligos profilaktika, kuri skirstoma į pirminę ir antrinę. • Pirminė – tai priemonių kompleksas, kuri apsaugo nuo šios ligos. Individualios, visuomeninės ir valstybinės priemonės: peršalimo vengimas, ankstyvas grūdinimas, mankšta, tinkamas darbo režimas, pilnavertis maistas, normalios darbo ir buities sąlygos ir kt. • Antrinė – tai priemonių kompleksas, apsaugantis nuo tolimesnio ligos progresavimo. Jauniems pacientams, kuriems po aktyviojo reumato susiformavo širdies yda, gydomi ne mažiau kaip 10 metų, vyresni ne mažiau 5 metų. Ligoniai, kuriems širdies yda nesusiformavo, profilaktiškai gydomi ne mažiau kaip 3 metus. • Skiriami antibiotikai benzatilpenicilinas, bicilinas-5 kas 3-4 savaites arba penicilinas V, eritromicinas; • Sezoninė profilaktika (pavasarį – kovo-balandžio ir rudenį – spalio-lapkričio mėn.) natrio diklofenaku.; • Kai reumatas nurimęs, gydomi infekcijos šaltiniai: nesveiki dantys, angina. Jei reikia atliekama tonzilių (anginos) operacija. Jei infekcija paūmėja, skiriami antibiotikai. • Kadangi prie reumato pažeistų širdies vožtuvų mėgsta „prisikabinti” infekcija ir dar labiau juos pažeisti (susergama infekciniu endokarditu), tai prieš kiekvieną „kraujingą” procedūrą (dantų traukimą, anginos operaciją ir kt.) ir po jos skiriami antibiotikai. Miokardo infarktas Miokardo infarktas – tai negrįžtamas miokardo (širdies raumens) dalies pakenkimas ir žuvimas, kuris atsiranda dėl širdies kraujotakos pablogėjimo. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga 4500 žmonių. Ligos priežastys: Širdies raumenį (miokardą) maitina ir deguonimi aprūpina koronarinės (vainikinės) arterijos. Dažniausiai miokardo infarktas įvyksta dėl vainikinės arterijos užkimšimo trombu, kuris formuojasi išopėjus aterosklerozinei plokštelei (apie 95 proc. sergančiųjų miokardo infarktu nustatoma vainikinių arterijų aterosklerozė). Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Kai trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, susergama nestabilia krūtinės angina („priešinfarktine” būkle) arba negiliu širdies infarktu (be Q bangos elektrokardiogramoje). Kai trombas visiškai užkemša koronarinę kraujagyslę, įvyksta gilus širdies infarktas (su Q banga). Miokardo infarkto rizikos veiksniai tokie patys kaip ir aterosklerozės. Simptomai: • Dusulys • Pykinimas • Prakaitavimas • Skausmas už krūtinkaulio • Spaudimo, gniaužimo, veržimo jausmas krūtinėje • Vėmimas • Mirties baimė • Sąmonės netekimas Ligos eiga: Miokardo infarktu gali susirgti iki tol iš pažiūros visiškai sveikas žmogus. Tik prieš pat susergant, išryškėja priešinfarktinės būklės (nestabilios krūtinės anginos) požymiai: priepuolinis skausmas, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu, „ankštumu” krūtinėje. Pradžioje retai pacientas pavadina šį pojūtį skausmu! Kartais skausmas gali būti jaučiamas tik rankose ar kakle, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Skausmas gali trukti nuo 20 minučių iki kelių valandų. Laiku nesuskubus kraujagyslės atverti krešulį tirpdančiais vaistais arba nespėjus praplėsti kraujagyslės per kateterį specialiu balionėliu, miokardo infarktas baigiasi mirtimi arba visam laikui lieka širdies raumens randas. Vėliau širdis išsiplečia ir prasideda širdies nepakankamumas. Ūminis miokardo infarktas dabar gydomas moderniausiomis priemonėmis ir ligonį pavyksta išgelbėti. Tačiau visai nesigydant liga gali kartotis: pažeidžiamos vis naujos kraujagyslės, gresia pakartotinas infarktas, staigi mirtis, vėl vargina krūtinės angina, kartais neapsieinama be sudėtingų brangiai kainuojančių procedūrų ir sunkių operacijų, po kurių daugelis ligonių jau negali gyventi be vaistų. Komplikacijos: Miokardo infarktą dažnai lydi komplikacijos, kurios gali būti mirtinos: 1. Įvairūs širdies ritmo sutrikimai – nuo pavienių „permušimų” iki labai dažno skilvelių plakimo, t.y., skilvelių virpėjimo; 2. Gali atsirasti labai retas širdies ritmas, nes, pažeidus širdies raumenį, sutrinka elektrinio impulso plitimas; 3. Kai pažeidžiamas didelis širdies raumens plotas, gali atsirasti ūminio širdies nepakankamumo požymiai – plaučių edema ir šokas. Sutrikus širdies kaip „siurblio” funkcijai, sutrinka kraujo nutekėjimas iš plaučių į kairįjį skilvelį, tuomet kraujas tvenkiasi plaučių kraujagyslėse, iš jų į plaučius pradeda sunktis kraujo plazma – ligonis ima „skęsti savo paties plaučiuose”. Tai vadinama plaučių edema, arba plaučių patinimu. Arba, pažeidus didelį širdies raumens plotą, širdis nebeišstumia pakankamai kraujo į kraujagysles, krenta spaudimas – vystosi šokas; 4. Širdies plyšimas; 5. Perikarditas. Tyrimai: Miokardo infarktą padeda diagnozuoti minėti simptomai, pokyčiai elektrokardiogramoje. Ligonio kraujyje ieškoma specifinių širdies raumens pažeidimo rodiklių (kreatifosfokinazės, troponino I). Diagnozę papildo širdies echokardiografinis tyrimas, širdies zondavimas. Gydymas: Miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje! Pirmąją pagalbą reikia suteikti iš karto, tik prasidėjus intensyviems skausmams krūtinėje. Nuo suteiktos pagalbos operatyvumo priklauso infarkto dydis! Ligoniui kas 5 minutės duodama sučiulpti tabletę arba purškiama po liežuviu nitroglicerino, taip pat 1 tabletė aspirino ir kviečiama greitoji medicinos pagalba. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį (miokardas žūva per 6 valandas). Ligoninėje gydoma vaistais bei taikomos intervencinės procedūros, kartais tenka skubiai operuoti – atlikti aortokoronarinio nuosrūvio operaciją. Ištikus miokardo infarktui, vartojami šie vaistai: 1) vaistai nuo skausmo, dažniausiai narkotiniai vaistai nuo skausmo; 2) nitratai (švirkščiamas nitroglicerinas į veną); 3) trombocitų funkciją slopinantys vaistai (pvz., aspirinas, klopidogrelis, tiklopidinas, tirofibanas); 4) krešėjimą slopinantys vaistai (heparinas ir jo analogai); 5) AKF inhibitoriai; 6) beta adrenoblokatoriai. Jei nuo skausmų pradžios praėjo mažiau nei 6 valandos, stengiamasi atkurti kraujotaką užakusioje kraujagyslėje. Per šlaunies arteriją į širdies kraujagysles įvedamas specialus siauras vamzdelis, per kurį leidžiama speciali rentgeno spindulius atspindinti medžiaga. Tai leidžia matyti kurios širdies kraujagyslės užakusios arba susiaurėjusios. Tada per tą patį vamzduką įvedamas mažas balionėlis ir užakusi kraujagyslės vieta išplečiama. Kartais, kai aterosklerozinė plokštelė labai kieta ir vietos su balionu išplėsti nepavyksta, į širdies kraujagyslę įstatomas specialus plėtiklis, kuris ten ir paliekamas. Nesant galimybių to atlikti, skiriama trombus tirpinančių vaistų (audinių plazminogeno aktyvatorius, streptokinazė ir kt.). Patarimai: Pirmą parą ligonis privalo gulėti, antrąją – leidžiama 1 valandą pasėdėti, trečią parą – galima porą valandų pasėdėti, pačiam nueiti į tualetą, po keturių dienų – vaikštinėti po palatą, aštuntą-dešimtą parą ligonis, jei nekyla jokių komplikacijų, išrašomas į namus. Profilaktika: Miokardo infarkto galima išvengti. Reikia stengtis koreguoti aterosklerozę sukeliančius rizikos veiksnius; gydytojui paskyrus, vartoti riebalų kiekį kraujyje reguliuojančius ir trombų susidarymą slopinančius vaistus bei vaistus koronarinei širdies ligai gydyti. Miokarditas Miokarditas – širdies raumens uždegimas. Ligos priežastys: Miokarditas gali būti sukeltas daugelio faktorių. Pagal tai jis skirstomas į: • idiopatinį arba nežinomos kilmės; • autoimuninį – sergant kai kuriomis ligomis (pavyzdžiui, reumatinėmis – sistemine raudonąja vilklige, reumatu, reumatoidiniu artritu ir kt.) prieš širdies raumenį ligonio organizmas pradeda gaminti specifines medžiagas, kurios žaloja širdies raumenį, t.y., organizmas „pats save žaloja”; • infekcinį – jį dažniausiai sukelia virusai (peršalimo ligų, gripo, lūpų pūslelinės, sukeliantis AIDS ir kt.); bakterijos (sergant skarlatina, angina, rože, kraujo užkrėtimu ir kt.); pirmuonys; kirminai; grybeliai. Infekcija gali tiesiogiai pažeisti širdies raumenį arba skatina gamintis specifines medžiagas, pažeidžiančios jį; • galimas ir nuodingų medžiagų sukeltas miokarditas (alkoholio, kokaino, kai kurių vaistų, radiacijos ir kt.). Miokardito išsivystymui gali turėti įtakos rizikos veiksniai: • amžius ir lytis (vyrai serga jaunesni, moterys – vyresnio amžiaus); • organizmo būklė infekcijos metu (bloga mityba, nėštumas, didelis fizinis aktyvumas). Simptomai: • Dusulys • Silpnumas • Širdies ritmo permušimas • Bendras nuovargis • Gripo simptomai • Labai dažnas pulsas • Labai retas pulsas • Neritmiškas širdies plakimas • Skausmas krūtinėje • Žemas kraujo spaudimas Ligos eiga: Klinikiniai miokardito požymiai labai įvairuoja: nuo besimtomio arba labai lengvo (dažniausiai) iki žaibiško, galinčio pasibaigti mirtimi (pasitaiko retai). Greta „širdinių” simptomų būna ligos, sukėlusios miokarditą simptomai (pavyzdžiui, gripo simptomai: karščiavimas, galvos skausmas, raumenų skausmai, „kaulų laužymas”). Vadinama besimtomė forma gali ir negydant baigtis pasveikimu arba vystosi lėtinis širdies nepakankamumas. Nedidelis procentas ligonių suserga ūminiu aktyviu miokarditu. Jų ligos eiga dažniausiai žaibiška. Staigiai silpsta širdies raumuo, vystosi ūminis širdies nepakankamumas iki kardiogeninio šoko. Dalis ligonių, net ir gydomų, miršta, išgyvenusiems dažnai reikia persodinti širdį, ir tik nedaugeliui atsistato širdies raumens stiprumas. Skiriamas vangios eigos miokarditas, kuriam būdingas palaipsnis lėtinio širdies nepakankamumo vystymasis, t.y., širdies raumuo iš lėto silpsta. Vystosi taip vadinama dilatacinė kardiomiopatija. Komplikacijos: Komplikacijos priklauso nuo miokardito formos ir eigos. Gali būti: • staigi mirtis; • gyvybei pavojingi ritmo sutrikimai (skilvelinės tachikardijos, skilvelių virpėjimai); • mioperikarditas, kai aplink širdį esančioje ertmėje susikaupia skystis ir spaudžia širdį, vystosi širdies tamponada; • širdies nepakankamumas; • įvairių kūno vietų kraujagyslių užsikimšimai, nes, nusilpus širdies raumeniui, sulėtėja kraujotaka, ir susidaro geros sąlygos atsirasti trombams širdyje, iš kur jie gali nukeliauti į smegenis ir sukelti insultą; į plaučius ir sukelti plaučių infarktą, ir t.t. Tyrimai: Miokarditą diagnozuoti yra tikrai labai sunku net ir labai patyrusiam gydytojui. Pats ligonis to padaryti negali! Diagnozuoti padeda simptomai (nors jie nėra specifiniai ir imituoja daugelį ligų), elektrokardiograma, širdies echoskopija, krūtinės ląstos rengenograma (gali rodyti širdies išsiplėtimą), kraujo tyrimas (ieškoma uždegimo požymių, širdies raumens pažeidimo rodiklių). Esant neaiškiai diagnozei, tenka atlikti širdies biopsiją, t.y., su specialia adata įduriama ir paimamas mažas širdies raumens gabalėlis. Gydymas: Jei yra širdies nepakankamumas, skausmas krūtinėje ar širdies ritmo sutrikimai, gydoma ligoninėje. Patarimai: Ūminės stadijos metu negalima sportuoti. Įrodyta, kad fizinis aktyvumas didina širdies pažeidimą bei staigios mirties tikimybę jo metu. Aktyvi fizinė veikla nerekomenduojama per pirmuosius du ligos mėnesius. Krūtinės angina Krūtinės angina arba stenokardija – tai trumpalaikis skausmas krūtinėje, kuris atsiranda, kai širdies raumuo gauna nepakankamai deguonies. Tai yra tipiškas koronarinės širdies ligos, t.y., pažeistų, susiaurėjusių širdies arterijų ligos, požymis. Ligos priežastys: Širdies raumenį (miokardą) deguonimi aprūpina dvi iš aortos išeinančios arterijos, tarsi vainikai apgaubiančios išorinį širdies paviršių ir todėl vadinamos vainikinėmis (koronarinėmis) arterijomis. Kairioji koronarinė arterija skyla į dvi šakas: nusileidžiančiąją ir gaubiančiąją. Sveikomis koronarinėmis arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tuomet žmogus pajunta pirmuosius negalavimus – dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies. Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas – aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios arteriją, – pagrindinė koronarinės širdies ligos priežastis. Simptomai: • Galvos svaigimas • Priepuolinis skausmas krūtinėje • Sunkumas krūtinėje • Baimės jausmas • Skausmas už krūtinkaulio Ligos eiga: Ligonių krūtinės anginos simptomai yra skirtingi, tačiau to paties ligonio – stereotipiniai, t.y., atsikartojantys. Paprastai krūtinės angina prasideda tik didelio fizinio krūvio metu arba labai susijaudinus, dažniausiai paryčiui. Tipiška krūtinės angina - tai priepuolinis skausmas, kuris pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, veržimu, „ankštumu” krūtinėje. Pradžioje retai pacientas pavadina šį pojūtį skausmu! Kartais skausmas gali būti jaučiamas tik rankose ar kakle, gali plisti į kairę ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą, kairės mentės ir tarpumentės sritį. Retais atvejais plinta į dešinę ranką, duobutę po krūtinkauliu, dantis, pakaušį. Priepuolis trunka nuo 0,5 iki 5 minučių, retai – 10-15 minučių. Jei krūtinės angina užsitęsė daugiau nei 20 minučių, galime įtarti miokardo infarktą arba tai ne krūtinės angina! Negydant koronarinės širdies ligos rizikos faktorių, aterosklerozė progresuoja ir skausmas kyla mažesnio fizinio krūvio metu, tampa dažnesnis, stipresnis, ilgiau užtrunkantis; kartais ima skaudėti krūtinę ir esant ramybės būsenoje. Negydant galima susirgti miokardo infarktu, vystosi širdies nepakankamumas. Tinkamai gydant, galima sustabdyti net toli pažengusią aterosklerozę. Taigi vartojant gydytojo paskirtą gydymą, galima gyventi be krūtinės anginos priepuolių arba juos labai suretinti. Komplikacijos: Koronarinė širdies liga gali komplikuotis: 1. Nestabilia krūtines angina, arba „priešinfarktine” būkle. Taip vadinama būsena, kai anksčiau nebuvus jokių ligos požymių, skausmai kyla netikėtai nuo mažiausio fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipant laiptais į viršų; taip pat kai jau sergama krūtinės angina, tik skausmai tolygio stiprėja, užtrunka ilgiau (iki 20 minučių), kartojasi naktį. 2. Miokardo infarktu; 3. Lėtiniu širdies nepakankamumu; 4. Staigia mirtimi. Gydymas: Krūtines anginos gydymą turėtų skirti gydytojas! 1. Medikamentinis gydymas. Kad nebūtų krūtinės anginos priepuolių vartojamos šios vaistų grupės: · nitratai; · beta adrenoblokatoriai; · kalcio kanalų blokatoriai; · molsidominas; · trombų susidarymą slopinantys vaistai. 2. Intervencinis gydymas (angioplastika ir chirurginis gydymas). Kai gydymas vaistais neefektyvus arba ligoniui yra priešinfarktinė būklė, atliekamas širdies zondavimas. Per šlaunies arteriją į širdies kraujagysles yra įvedamas specialus siauras vamzdukas, per kurį leidžiama speciali rentgeno spindulius atspindinti medžiaga. Tai leidžia matyti širdies kraujagyslių susiaurėjimus. Tada per tą patį vamzduką įvedamas mažas balionėlis ir susiaurėjusi kraujagyslės vieta išplečiama. Kartais, kai aterosklerozinė plokštelė labai kieta ir balionu kraujagyslės išplėsti nepavyksta, į ją įstatomas specialus plėtiklis, kuris ten ir paliekamas. Po tokių procedūrų ligonis turi griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų. Šis gydymas dažnai prailgina paciento gyvenimą. Kai širdies zondavimo metu nustatomi daugybiniai kraujagyslių susiaurėjimai, rekomenduojamas operacinis gydymas – aortokoronarinio nuosrūvio operacija. Patarimai: 1.Dieta. Rekomenduojama vartoti daug šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Nekepkite maisto riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje teflonu keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobangų krosnelėje. Paprašykite Jus gydačio gydytojo lentelių, kuriose surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami vartoti maisto produktai. Jei turite antsvorį, rekomenduojama jį koreguoti. 2. Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas. 3. Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote. 4. Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose. Sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui. Savipagalba kritiniu atveju: Ištikus krūtinės anginos priepuoliui būtina nedelsiant nutraukti fizinį krūvį (jei ėjote, tai sustokite). Jei krūtinės anginos priepuolis užtruko ilgiau nei paprastai (ilgiau nei 20 minučių), čiulpkite nitroglicerino tabletes: po 1 tabletę kas 5 minutes, kol trunka skausmas (nebijokite, neperdozuosite!), kvieskite greitąją pagalbą, stenkitės mažiau jaudintis. Dažniausios klaidos. Validolio tabletės ar „širdies lašai” krūtinės anginos priepuolio metu neefektyvūs! Galite juos naudoti tik kartu su nitroglicerinu. Atminkite: koronarinės širdies ligos kilmė daugialypė. Būtina įvertinti bendrąją paciento riziką susirgti. Rizikos veiksniai tarpusavyje susiję ir stiprina vienas kito poveikį. Jeigu priklausote padidintos rizikos grupei ir tikimybė susirgti yra didelė, nedelsiant keiskite įpročius. Jeigu jau sergat, neleiskite ligai plėstis. Profilaktika: Svarbiausia yra aterosklerozės profilaktika, t.y., aterosklerozės rizikos veiksnių korekcija. Kojų venų varikozė Varikozė, arba lėtinis venų nepakankamumas, dažnai vadinama tiesiog išsiplėtusiomis venomis. Ši liga vystosi, kai dėl venų vožtuvų nesandarumo kraujui ėmus tekėti atbuline kryptimi, susikaupia pernelyg daug kraujo bei išsiplečia paviršinės kojų venos. Ligos priežastys: Arterinis kraujas, širdies išpumpuojamas į arterijas, aprūpina visus audinius deguonimi ir venomis sugrįžta į širdį. Kojos – labiausiai nutolusi nuo širdies kūno dalis, todėl, kad kraujas pakiltų iki širdies, reikalingas spaudimas, o kad negrįžtų atgal – venose esantys vožtuvai leidžia jam tekėti tik viena kryptimi. Jei vožtuvas pažeistas ar nevisavertis, yra išsiplėtusi kraujagyslės sienelė, tai susidaro sąlygos kraujui grįžti atgal, kauptis, o sienelei – dar labiau plėstis. Net jei vožtuvas buvo sveikas, plečiantis kraujagyslei, jo funkcija tampa nepakankama, procesas progresuoja. Skiriamos pagrindinės venų varikozės priežastys: • įgimtas venų vožtuvų nepakankamumas; • padidėjęs slėgis pilvo ertmėje (spaudžiami vidaus organai slegia klubines venas, todėl sutrinka nutekėjimas iš kojų venų). Tai gali sukelti lėtinis vidurių užkietėjimas, nėštumas, susikaupęs skystis pilvo ertmėje, įvairios onkologinės ligos; • ligos, pažeidžiančios venų vožtuvus, sieneles (giliųjų venų krešuliai, jų uždegimas, lėtinis venų uždegimas). Dažnai tiesioginė venų išsiplėtimo priežastis lieka neaiški. Varikozė dažniau pasitaiko: 1. Vyresniems nei 50 metų asmenims; 2. Moterims dažniau nei vyrams (ypač po menopauzės); 3. Dirbantiesiems stovimą darbą; 4. Jei yra antsvorio. Simptomai: • Kojų skausmai • Išsiplėtusios kojų venos • Kojų sunkumas • Kojų nuovargis • Kojų patinimas • Išryškėjęs kojų venų tinklas • Odos suplonėjimas • Blauzdų patinimas • Kojų egzema • Trofinės opos Ligos eiga: Ligos pradžioje dažnai būna tik subjektyvių pokyčių. Jaučiamas kojų sunkumas, nuovargis, ypač dienos pabaigoje. Kojos dažnai tirpsta, žmogui atrodo, lyg po jas bėgiotų skruzdėlės. Kartais truputį patinsta padai, kulkšnys. Gali nesmarkiai paryškėti venų tinklas. Pirmieji simptomai dažnai išryškėja pavasarį, vasarą, orams atšilus, ilgiau stovint ar sėdint. II stadijos metu jau išryškėja odos pokyčiai. Oda ima plonėti, kinta jos pigmentacija, išryškėja venų tinklas, pradeda tinti blauzdos, tinimas kyla aukštyn. Blauzdos apimtis vakare gali padidėti net iki 2-6 cm, tačiau šie pokyčiai dar laikini. Varikozinės venos jau matomos, ligai progresuojant, pacientas jaučia skausmą, kuris lydi lėtinį venų uždegimą, būdingą šiai stadijai. Vėliau, kai varikoziniai mazgai būna jau išsivystę, pacientas skausmo nebejaučia, išskyrus komplikacijas. III stadija Išsivysto odos egzema (ryškus spalvos, pigmentacijos pokytis), atsiranda trofinių opų (žaizdelių dėl audinių mitybos sutrikimo), gali išsivystyti dramblialigė (galūnė tampa itin stora dėl limfos apytakos sutrikimo). Liga paprastai vystosi lėtai progresuodama. Ji pavojinga, kadangi visos progresuojančios varikozės komplikuojasi trofinėmis opomis, kurios negyja, nes aplink nėra normalios kraujotakos, susidaro atviri vartai infekcijai. Jei infekcija nekontroliuojama, kyla sepsio – sunkios būklės, galinčios pasireikšti daugelio gyvybei svarbių organų nepakankamumu, pavojus. Venos sienelė tampa trapi, gali plyšti net nuo nelabai stipraus kojos sutrenkimo. Pasekmė – gausus kraujavimas. Tyrimai: Diagnostikai svarbūs paciento skundai, įvardinti rizikos veiksniai. Gydytojui apžiūrint, paprastai atliekamas ultragarsinis kojų venų tyrimas. Šis neinvazinis tyrimas šiuo metu populiarus, patikimas. Ekrane galima matyti venų, vožtuvų būklę, vertinti trombų pavojingumo laipsnį, pažeistos vietos aukštį. Gydymas: Taikomi įvairūs gydymo metodai. Nemedikamentinis: • bintavimas; • specialios elastinės kojinės. Pradinėse stadijose turi efektą ir plonos elastinės kojinės, parduodamos parduotuvėse. Elastines kojines, parduodamas vaistinėse, gydytojas parenka individualiai, pagal paciento kojos matmenis, reikalingą suspaudimo laipsnį. Jei kojas tvarstotės patys, atminkite: bintuojant kojos čiurna turėtų būti suspausta labiausiai (100 proc.), blauzdos viršuje – silpniau (40 proc.). Kad susibintuotumėte teisingai, pirmą kartą paprašykite gydytojo pagalbos. Šis gydymo metodas gerina veninio kraujo grįžimą į širdį. Taip pat efektyvu: • kojų pakėlimas sėdint (ant taburetės), atsigulus (20-30 laipsnių); • kojų mankšta (užtenka pasivaikščioti 10-15 žingsnių per valandą, perkelti svorį nuo vienos kojos ant kitos, jei tenka ilgai stovėti); • antsvorio mažinimas. Medikamentinis gydymas Šiuo metu yra pakankamai didelė vaistų pasiūla. Vaistas turėtų sumažinti skausmą, patinimą, apsaugoti nuo galimų varikozinių mazgų atsiradimo. Tinka tepalai su heparinu. Tepti reikia kelis kartus per dieną, kojas prieš tai silpnai pamasažavus, pavaikščiojus. Dažniausiai pirmiausia nukenčia apatinis blauzdos trečdalis. Jei jaučiate skausmą, tempimą, šią vietą patepkite. Yra ir venų sieneles apsaugančių preparatų (detraleksas, venorutonas). Chirurginis gydymas Operacijos atliekamos, kai liga yra pažengusi. Šalinamos varikozinės venos ir susidarę mazgai. Operacija neišvengiama, kai venų sienelė pakinta visam laikui. Randų gali ir nelikti arba jie būna labai nedideli. Buvę sutrikimai po operacijos gali pasikartoti. Patarimai: kitos patologijos – sergant širdies, inkstų, limfos apytakos ligomis, taip pat dėl auglių, kepenų cirozės, traumos. Jei simptomų atsiranda staiga, karščiuojama – tai gali būti arterijų ligų, venų trombozės ar kt. požymis. • Jei yra žaizdelių – nesigydykite šlapimu, nedėkite tvarsčių, kurie galėtų sukelti infekcijos pavojų. • Venkite karštų vonių, saunų. • Laikykitės sveikos gyvensenos, dietos, judėkite. Kojų venų trombozė Veninio kraujo nutekėjimas iš apatinių galūnių vyksta giliosiomis, paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis. Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu venos užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo nutekėjimas. Paviršinių venų trombozė turi įtakos giliųjų venų trombozei, tačiau vien paviršinių venų trombozė gyvybei pavojingų būklių paprastai nesukelia. Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles. Ligos priežastys: Venų trombozę sukelia: • ilgos operacijos (ypač dubens, apatinių galūnių); • traumos; • buvusi giliųjų venų trombozė; • ilgalaikis gulėjimas, galūnių imobilizacija (daugiau nei 7 dienas); • nėštumas, pogimdyminis laikotarpis; • onkologiniai susirgimai; • nutukimas; • venų varikozė (išsiplėtimas); • kraujo užkrėtimas; • kraujo sutirštėjimas, netekus organizmo skysčių (priežastys – vėmimas, karščiavimas ir kt); • bet kurios kilmės kraujo sąstovis kojose; • įgimti tam tikrų baltymų kiekio, kokybės pokyčiai; • kontraceptiniai preparatai. Kraujotakos intensyvumui įtakos turi procesai, dėl kurių susilpnėja blauzdos ir šlaunies raumenų grupių veikla, atsiranda veninės kraujotakos sąstovis, krešėjimo sutrikimų. Sveikose venose formuojasi trombocitų agregatas, aktyvinama krešėjimo sistema, trombas didėja. Jis iš pradžių būna trapus, todėl padidėjus spaudimui (kosint, čiaudint) gali atitrūkti. Vėliau trombo dirginama vena susitraukia, užkemšamas jos spindis, vystosi sienelės uždegimas, trombas tvirtai prisifiksuoja prie sienelės. Simptomai: • Galūnių skausmai • Blauzdų skausmas • Galūnių pamėlynavimas • Galūnių „kaitimas” • Skirtinga blauzdų apimtis • Išsiplėtusios kojų venos • Kojų sunkumas • Kojų niežėjimas • Galūnių tinimas Ligos eiga: Simptomatika labai priklauso nuo to, koks kraujagyslės segmentas užkemšamas, kiek išvystyta kraujotaka per šakas. Skausmo intensyvumas gali būti labai įvairus, pvz., trombui užkimšus giliąją šlaunies veną ar didžiosios venos žiotis, labai greitai koja pamėlsta, ištinsta, skauda. Įprastai žymus nedidelis blauzdų skausmingumas, kuris sustiprėja fizinio krūvio metu. Šiek tiek patinsta galūnės. Gali būti karšta oda, skausmingi raumenys. Jei pažeista tik viena galūnė, gali skirtis abiejų blauzdų apimtis. Eiga labai įvairi, gali būti tiek palaipsnė, tiek staigi. Svarbu, ar yra papildomų rizikos faktorių. Pacientas gali skųstis sunkumu kojose, jų tinimu, niežėjimu, venų išsiplėtimu. Pacientas gali ir pats pamatyti savo kojų apimties skirtumą, tačiau būna ir taip, kad nejaučiama kažkokių objektyvių pokyčių, o trombozė nustatoma tiriant, įvertinus rizikos veiksnius. Komplikacijos: Labai grėsmingos gyvybei – plaučių arterijos tromboembolija, galvos smegenų žarnyno pasaito kraujagyslių, inkstų, kitų stambių organų infarktas. Tyrimai: • Matuojama blauzdų apimtis. • Įvertinimas blauzdų, šlaunies skausmingumas. • Atliekamas giliųjų kojų venų ultragarsinis tyrimas. Tiriama dvigubu skenavimu, dopleriniu režimu, tai padeda pamatyti ir įvertinti kraujotakos sutrikimo vietą, aukštį. • Galima kontrastinė venografija – tai rentgenologinis tyrimas, kuris atliekamas sušvirkštus kontrastinės medžiagos. • Kraujo tyrime ieškoma tam tikrų rodiklių – d-dimerų padidėjimo kraujyje. Kartais atliekami ir kiti tyrimai, padedantys atsakyti į klausimą, ar yra venų trombozė. Gydymas: Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti komplikacijų, ypač plaučių arterijos tromboembolijos, riziką. Skiriamas heparinas, kuris lašinamas į veną. Vaistas veikia krešėjimo sistemą, neleisdamas susidaryti trombui. Nuolat stebimi kraujo krešėjimo rodikliai, nes perdozavus heparino, gali kilti kraujavimo pavojus. Atsižvelgiant į krešėjimo rodiklius, heparino dozė koreguojama. Gali būti taikomas chirurginis gydymas – atliekama trombektomija, šuntuojanti operacija, kurio metu nuo trombų išlaisvinamos venos, kraujo tėkmė nukreipiama į kitą koją. Jei gydant heparinu ar kitais antikoaguliantais venų trombozė progresuoja, kartojasi tromboembolizacijos į plaučius epizodai, yra trombų, galinčių atitrūkti, arba negalima vartoti antikoaguliantų, į apatinę tuščiąją veną gali būti implantuojamas filtras – vadinamasis „skėtis", sulaikantis trombus. Patarimai: • Miegokite pakeltu kojūgaliu (užtenka 10-15 laipsnių). • Kojas bintuokite, mūvėkite elastines kojines. • Jei Jums buvo atlikta operacija, po jos pradėkite vaikščioti kuo anksčiau. • Sportuokite. • Namuose, grįžus iš ligoninės, paprastai skiriama krešėjimą veikiančių vaistų, tai gali būti tabletės (varfarinas), švirkščiami po oda (Inohepas, kleksanas, fragminas, fraksiparinas ir kt.). Jo būtina griežtai vartoti tiek, kiek paskyrė gydytojas, paprastai 3-6 mėn. Infekcinis endokarditas Infekcinis endokarditas – vidiniame širdies sluoksnyje (endokarde) arba širdies vožtuvuose esančio bakterijų ar grybelių židinio sukelta liga. Ligos priežastys: Ligą gali sukelti įvairios bakterijos (streptokokas, stafilokokas) ar grybeliai. Mūsų organizme (burnoje, žarnyne, ant odos) gyvena daug bakterijų, kurios paprastai nekenksmingos. Kai kurių medicininių procedūrų metu (pvz., traukiant dantį, atliekant burnos, stemplės operacijas, tiriant skrandį ar žarnyną endoskopu, atveriant įvairius pūlinius ir pan.), į kraują patenka bakterijos, kurios per kelias minutes sunaikina žmogaus gynybinės sistemos. Tačiau, jei žmogus jau turi pažeistus širdies vožtuvus (serga širdies yda) arba organizmo atsparumas yra sumažėjęs (tai būdinga narkomanams, badaujantiems, ligų išsekintiems žmonėms ir kt.), šios bakterijos apsigyvena širdies vožtuvuose arba endokarde ir sukelią kraujo užkrėtimą. • Narkomanai, naudodamiesi nešvariais švirkštais, bakterijas įneša patys. • Pažeistas širdies vožtuvas būna grubus, turi daug nelygumų, todėl čia bakterijos lengvai susiranda prieglobstį, apsaugomos nuo gynybinių veiksnių. Širdies yda visuomet sudaro sąlygas infekciniam endokarditui! Apsigyvenusios vožtuvuose, bakterijos pažeidžia juos, sukeldamos jų nepakankamumą (dažniausiai pažeidžia aortos ir mitralinį vožtuvus, narkomanams gali pažeisti triburį vožtuvą); nuolat patekdamos į kraują, pažeidžia kitus organus, atsiranda pūlinių, gali užkimšti organus maitinančią kraujagysles ir sukelti komplikacijų. Simptomai: • Prakaitavimas • Apetito stoka • Karščiavimas • Kūno masės mažėjimas • Širdies nepakankamumas • Šaltkrėtis • Dažnas širdies plakimas • Juosmens skausmai • Odos mėlynės • Sąnarių skausmai Ligos eiga: Ligos simptomai labai priklauso nuo širdies būklės, bakterijų piktumo bei paties žmogaus atsparumo.Ši liga dažnai primena kitas ligas, todėl kartais ją atpažinti būna labai sunku, ir praeina nemažai laiko kol tai padaroma. Kartais liga tik „rusena”, pasireikšdama menkais simptomais, kartais ji būna labai „audringa” ir pasireiškia visais simptomais, kurie yra: • Karščiavimas, dažnai lydimas didelio širdies plakimo ir šaltkrėčio; • Bendrieji simptomai: silpnumas, apetito stoka, kūno masės mažėjimas, prakaitavimas, sąnarių skausmai be jų tinimo; • Širdies simptomai: atsiranda ir stiprėja širdies nepakankamumo simptomai; • Odos simptomai: atsiranda mėlynės, kurios gali būti labai nedidelės ir pastebimos tik gydytojo; lęšio dydžio skausmingi rausvi mazgeliai, ypač ant rankų ir kojų pirštų; • Bakterijų išsisėjimo požymiai: bakterijos iš širdies vožtuvų krauju nukeliauja į įvairius organus, sukelia jų pūlingus uždegimus, pavyzdžiui, pūlingas smegenų uždegimas, pasireiškiantis sąmonės sutrikimais ir kt.; meningitas. Gali būti ir insultas. • Inkstų pažeidimas, pasireiškiantis juosmens skausmais, patinimais, kruvinu šlapimu (retai). Ligos prognozė negydant – nepalanki. Gydant tinkamai, priklauso nuo širdies pažeidimo, organizmo atsparumo, ligonio amžiaus, bakterijų ar grybelių „piktumo” ir atsparumo antibiotikams, gydymo pradžios. Skiriant šiuolaikinį gydymą, išgyvena daugiau 70 proc. pacientų. Dažniausia mirties priežastis – širdies nepakankamumas, kuris išsivysto dėl širdies vožtuvo suardymo ir/ar širdies raumens pažeidimo. Komplikacijos: • Širdies vožtuvų suardymas; • Miokarditas; • Glomerulonefritas ir inkstų nepakankamumas; • Įvairių organų pūliniai; • Meningitas, encefalitas; • Insultas ir kt. Tyrimai: Ligą gali diagnozuoti tik gydytojas! Tai padaryti padeda ligos simptomai, eiga, ligonio apžiūra, širdies echoskopija, bakterijų paieška kraujyje, nespecifiniai uždegimo rodikliai kraujyje. Gydymas: Įtarus infekcinį endokarditą, ligonis guldomas į ligoninę. Kaip ir esant prie širdies nepakankamumui, ligoniui ribojama druska ir skysčiai bei fizinis aktyvumas. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, skiriami antibiotikai: • jei ligos sukėlėjai yra streptokokai, skiriami dviejų antibiotikų deriniai – penicilinas ir gentamicinas injekcijomis į veną; kai yra alergija penicilinui, penicilinas keičiamas į cefalosporiną arba imipenemą; • jei ligos sukėlėjai stafilokokai, taikomi trijų antibiotikų deriniai – penicilinazei atsparusizoksazopenicilinas (oksacilinas, nafticilinas), gentamicinas ir fuzidino rugštis. Gydymas trunka mažiausiai 4-6 savaitės bei papildomas 2 savaites, susireguliavus temperatūrai. Kai kuriais atvejais reikia operuoti – pakeisti suardytą vožtuvą nauju, t.y vožtuvo protezu. Profilaktika: Pacientams, kurių širdies ir kraujagyslių funkcija sutrikusi, yra didelė rizika, kad atliekant stomatologines ar kitas medicinines procedūras, trumpalaikis bakterijų patekimas į kraują sukels ligą, prieš ir po procedūros skiriami antibiotikai. Kardiogeninis šokas Šis šokas kyla dėl širdies, kaip siurblio, funkcijos susilpnėjimo. Paminėsime tik dažniausius susirgimus, pvz.:miokardo infarktas, kai kurie širdies ritmo, laidumo sutrikimai, miokarditas, plaučių arterijos embolija ir kt. 10-15 proc ligonių, kurie suserga miokardo infarktu, pasireiškia kardiogeninis šokas. Ligos priežastys: Kardiogeninį šoką sukelia: išplitęs širdies infarktas, širdies tarpskilvelinės pertvaros plyšimas, spenelio širdies raumens atplyšimas, skysčio susikaupimas širdiplėvėje, per dažnas ar per retas širdies ritmas, plaučių arterijos užsikimšimas ir kiti širdies ligoms būdingi mechanizmai. Simptomai: • Prakaitavimas • Žemas arterinis kraujo spaudimas • Bendras silpnumas • Širdies ritmo sutrikimai • Skausmas už krūtinkaulio • Retas pulsas • Išblyškusi oda ir gleivinės • Sąmonės pritemimas • Skausmas, plintantis į rankas, kairę mentę, nugarą • Susijaudinimas Ligos eiga: Kardiogeninis šokas pasireiškia paprastai pirmosiomis infarkto valandomis, dažnai pacientui šiuo laiku labai skauda. Už krūtinkaulio kilęs skausmas gali plisti į abi rankas, dažniau kairę, kairę mentę, nugarą, kaklą. Gali būti, kad skausmas iš pradžių linkęs nurimti, vėliau ilgėja, tampa nenumalšinamas, paciento būklė blogėja, apima didelis bendras silpnumas, oda tampa šalta ir išblyškusi. Gali sumažėti kraujospūdis, retėja pulsas, pacientas jaučia dažną, neritmišką širdies plakimą. Ilgainiui simptomatika vis ryškėja. Visa eiga užtrunka kelias paras. Ligos eiga: Kardiogeninis šokas pasireiškia paprastai pirmosiomis infarkto valandomis, dažnai pacientui šiuo laiku labai skauda. Už krūtinkaulio kilęs skausmas gali plisti į abi rankas, dažniau kairę, kairę mentę, nugarą, kaklą. Gali būti, kad skausmas iš pradžių linkęs nurimti, vėliau ilgėja, tampa nenumalšinamas, paciento būklė blogėja, apima didelis bendras silpnumas, oda tampa šalta ir išblyškusi. Gali sumažėti kraujospūdis, retėja pulsas, pacientas jaučia dažną, neritmišką širdies plakimą. Ilgainiui simptomatika vis ryškėja. Visa eiga užtrunka kelias paras. Tyrimai: Gydymo įstaigoje apžiūrėjus pacientą, matuojamas kraujospūdis – paprastai jis būna sumažėjęs; vertinama elektrokardiograma; kalbant su pacientu didelis dėmesys skiriamas skausmo pobūdžiui, intensyvumui, kintamumui nustatyti. Gydymas: Kardiogeninį šoką gydant yra svarbu tiek palaikyti svarbiausiai gyvybines funkcijas bei jas koreguoti, tiek ieškoti būdų širdies funkcijai stabilizuoti. Čia tuo pat metu dažnai atliekamos ir intervencinės procedūros (atveriamos užkimštos kraujagyslės kraujotaka ir raumuo vėl aprūpinamas deguonimi), įvedami kateteriai į stambias organizmo venas, vertinamas spaudimas jose.Tuo pat metu koreguojamos kitų organų funkcijos, jei reikia – skatinama inkstų veikla, nuolat taikoma deguonies terapija. Patarimai: Labai svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją!!!!! Jei bandysite sergantį miokardo infarktu nuskausminti, vaistus reikia leisti tik į veną, nes antraip jokio rezultato nebus. Šoko ištikti ligoniai dažnai jaučia troškulį, gerti duokite tik mažais gurkšneliais. Profilaktika: Šoko profilaktika – tai širdies ligų, trombozių, embolijų, infekcinių ligų, nudegimų, traumų, šiluminių smūgių, alerginių ligų ankstyvas gydymas. Hipertrofinė kardiomiopatija Kardiomiopatija (KMP) – tai nenustatytos kilmės širdies raumens liga, sukelianti širdies veiklos sutrikimą, dažniausiai silpnumą. Hipertrofinė kardiomiopatija – tai paveldima širdies raumens liga, pasireiškianti neproporcingu širdies raumens sustorėjimu. Ligos priežastys: Dažniausiai tai neaiškios kilmės liga. Skiriamos šios nežinomos kilmės kardiomiopatijos: • dilatacinė; • hipertrofinė; • restrikcinė (pasitaiko l. retai); • aritmogeninė dešiniojo skilvelio displazija (labai reta). Tačiau keletas ligų ar būklių gali sukelti specifines kardiomiopatijas, kurios retai minimos šalia pagrindinės ligos. Tokių kardiomiopatijų priežastys yra: • koronarinė širdies liga, kuomet dėl nepakankamo širdies raumens maitinimo dalis širdies raumens žūsta; • vožtuvų ligos, kurios nualina širdies raumenį; • uždegiminė liga, kuri vystosi persirgus miokarditu (širdies raumens uždegimu); • padidėjęs kraujo spaudimas; • nuodingų medžiagų poveikis (pvz., alkoholio, kokaino, kai kurių vaistų, vartojamų vėžiui gydyti, ir kt.). Simptomai: 1. Alpimas 2. Dusulys 3. Galvos svaigimas 4. Krūtinės skausmas 5. Dažnesnis pulsas Ligos eiga: Liga nepriklauso nuo amžiaus. Daugelis jaunų žmonių nejaučia simptomų, o liga jiems diagnozuojama tik tiriant kaip sergančių asmenų giminaičius. Pasireiškę ligos simptomai gali imituoti koronarinę širdies ligą ar aortos vožtuvo ligas . Žmones, sergančius šia liga, bet nejaučiančius jos simptomų, gali ištikti staigi mirtis. Ji ištinka fizinio krūvio metu ar tuoj po jo. Dažniausiai simptomai atsiranda keturiasdešimtaisiais penkiasdešimtaisiais metais. Visus simptomus ypač paryškina fizinis krūvis. Tai „nenaudingai sustiprėjusios” širdies liga. Dažniausiai sustorėja ne visas širdies raumuo, o tik dalis jo. Atrodytų, kad tai visai ir neblogai, tačiau sustorėjusioje vietoje raumuo yra pakitęs, be to raumuo labai stipriai susitraukdamas gali trukdyti kraujui ištekėti iš širdies į pagrindinę žmogaus kraujagyslę – aortą. Tai ypač išryškėja žmogui sportuojant, kai ir normaliai širdis stipriau susitraukinėja. Komplikacijos: • Staigi mirtis; • Lėtinis širdies nepakankamumas. Jis vystosi vėlesnėse ligos stadijose. • Širdies ritmo sutrikimai; • Mitralinis nesandarumas; • Infekcinis endokarditas. Tyrimai: Liga diagnozuojama pagal ligonio nusiskundimus, šeiminę ligos istoriją (šeimoje dažniausiai jau yra buvę staigių mirčių jauname amžiuje arba kuriam nors iš giminaičių ši liga diagnozuota), elektrokardiogramą, echokardiogramą, širdies zondavimo duomenis. Gydymas: Sergant hipotrofine kardiomiopatija, būtina riboti fizinį krūvį, vengti kai kurių vaistų: šlapimą varančių, nitroglicerino, digoksino. Gydymui skiriami šie vaistai: • beta adrenoblokatoriai (propranololis), • kalcio kanalų blokatoriai (verapamilis), • kai kada skiriamas dizopiramidas; • esant ritmo sutrikimams, skiriamas amiodaronas. Jei sustorėjęs raumuo labai trukdo išvaryti kraują į aortą tenka operuoti – išpjauti šį sustorėjusį raumenį. Šiuo metu tai atliekama ir kitu būdu – per specialų vamzdelį, įvestą per šlaunies arteriją į širdies kraujagyslę, maitinančią sustorėjusio raumens dalį, suleidžiama gryno spirito – sukeliamas tos dalies dirbtinis infarktas, raumuo toje vietoje žūva. Kai kuriais atvejais įsiuvamas širdies stimuliatorius. Kai pasireiškia širdies nepakankamumas, skiriamas gydymas nuo širdies nepakankamumo. Profilaktika: Specifinės profilaktikos nėra. Jei yra infekcinio endokardito pavojus, skiriama speciali profilaktika. Hemoraginis vaskulitas Hemoraginis vaskulitas (alerginis vaskulitas, Schoenlein-Henoch’o purpura) – tai padidėjusio jautrumo sukeltas smulkiųjų kraujagyslių uždegimas. Ligos priežastys: Dažniausiai šia liga serga vaikai ir paaugliai, tačiau ji gali pasitaikyti ir bet kokio kito amžiaus žmogui. Tai yra alerginė (padidinto organizmo jautrumo) liga, kuri pažeidžia smulkiausias odos, žarnų, inkstų kraujagysles – kapiliarus. Imuninė organizmo sistema ne taip, kaip turėtų (pernelyg audringai) sureaguoja į kokį nors veiksnį: virusinę ar bakterinę infekciją, vaistus, vabzdžio įkandimą, skiepus, chemikalus ar šaltį. Susidaro imuniniai kompleksai (antigeno junginys su antikūnais), kurie nusėda smulkiosiose kraujagyslėse, sukelia jų uždegimą, užkemša jas, todėl atsiranda kraujo išsiliejimai, ligai būdingas bėrimas, vadinamas purpura. Tokie kraujo išsiliejimai atsiranda ne tik odoje, kraujuoti gali inkstai, žarnos ir kiti organai. Dažniausiai hemoraginiu vaskulitu susergama po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos (50 proc. atvejų po A tipo gripo). Didžiausias sergamumas stebimas pavasarį ir rudenį. Simptomai: • Galvos skausmas • Pykinimas • Pilvo skausmas • Vėmimas • Odos bėrimas • Raudonas šlapimas • Kelių sąnarių patinimas • Sąnarių skausmai • Smulkios kraujosruvos • Viduriavimas juodomis išmatomis Ligos eiga: Dažnai ligonio odą išberia, atsiranda smulkių kraujosruvų, neišnykstančių paspaudus. Bėrimas panašus į mažas mėlynes ar raudonus (purpurinius) taškelius. Dažniausiai išberia priekinius kojų paviršius, sėdmenis, apie alkūnes. Išbertos vietos gali patinti; Skauda čiurnos, kelių sąnarius, jie gali patinti. Kartais skauda taip stipriai, kad žmogus negali vaikščioti, o vaikas nebenori bėgioti; Ligonis skundžiasi pilvo skausmais, diegliais. Kartu gali būti pykinimas, vėmimas, viduriavimas juodomis išmatomis (kraujavimo požymis), rausvas ar raudonas šlapimas (dėl kraujo šlapime). Pažeidus nervų sistemą atsiranda galvos skausmas, pasikeičia žmogaus elgesys. Liga dažniausiai prasideda po viršutinių kvėpavimo takų infekcijos. Retai liga pasireiškia visais minėtais simptomais, dažniau išryškėja vienos ar kelių organų grupių pažeidimas. Pagal tai hemoraginis vaskulitas skirstomas į formas: • odos formą (pasireiškia tik bėrimu); • sąnarių formą (pagrindinis nusiskundimas – sąnarių skausmas); • virškinamojo trakto formą (pagrindinis simptomas – pilvo skausmai); • inkstų formą (liga pasireiškia inkstų pakenkimu); • centrinės nervų sistemos formą. Ligos eiga dažniausiai palanki – žmogus pasveiksta savaime, net ir negydomas. Ligos trukmė 4-6 savaitės. Pažymėtina, kad 50 proc. žmonių, sirgusių hemoraginiu vaskulitu, kada nors vėl juo sirgs. Komplikacijos: Dažniausiai liga nesukelia ilgalaikių problemų, tačiau jei liga stipriai pažeidžia virškinamojo trakto kraujagysles, gali atsirasti tokių pavojingų komplikacijų, kaip kraujavimas iš virškinamojo trakto, žarnos sienelės plyšimas (perforacija). Kita galimų komplikacijų grupė – stiprus inkstų pakenkimas. Tuomet gali vystytis nefrozinis sindromas, greitai progresuojantis glomerulonefritas, inkstų liga gali tapti lėtine ir baigtis progresuojančiu inkstų nepakankamumu. Tyrimai: • Kraujo tyrimas atliekamas kitų galimų kraujosruvų priežasčių atmetimui. Hemoraginiam vaskulitui būdinga, kad kraujyje randama cirkuliuojančių imuninių kompleksų, taip pat kitų baltymų, dalyvaujančių padidinto jautrumo reakcijose. • Beveik visuomet sergančiojo hemoraginiu vaskulitu šlapimo tyrime randama baltymo ir eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). • Esant sunkiam inkstų pažeidimui, kartais gali reikėti daryti inksto biopsiją – paimti nedidelį inksto gabalėlį ištyrimui. • Jei bėrimo priežastis nėra aiški, ar išbėrimas nėra tipiškas, daroma odos biopsija – odos gabalėlio paėmimas ištyrimui. Gydymas: Dažniausiai žmogus pasveiksta net ir negydomas. Jokių specifinių vaistų, galinčių išgydyti šią ligą, nėra. Todėl vaistai skiriami tik esant stipriems skausmams, ar dideliam inkstų pakenkimui, taip pat infekcijai gydyti (jei infekcija yra vaskulito priežastis). 1. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenas, naproksenas) – skiriami esant stipriems sąnarių skausmams; 2. Gliukokortikoidai (prednizolonas) – skiriami tuomet, jei labai stiprūs sąnarių ar pilvo skausmai, ar didelis inkstų pakenkimas; 3. Jei yra ypač sunkus inkstų pažeidimas (greitai progresuojantis glomerulonefritas, nefrozinis sindromas) skiriami stiprūs alergines reakcijas slopinantys vaistai – imunosupresantai, specialios procedūros – plazmaferezės (jų metu iš kraujo pašalinami imuniniai kompleksai bei kitos medžiagos, dalyvaujančios padidinto jautrumo reakcijose). 4. Kai kuriais atvejais gali tekti naudoti krešėjimą slopinančius vaistus – antikoaguliantus. Patarimai: • Dietos apribojimai gali būti rekomenduoti tik tuomet, kai hemoraginis vaskulitas komplikuojasi žarnyno ar inkstų pakenkimu. • Jei ligonis jaučia sąnarių skausmą, patariama jų neapkrauti. Ūmiu ligos periodu rekomenduojama daugiau ilsėtis, pagulėti. • Kadangi hemoraginis vaskulitas gali sukelti ilgalaikių inkstų problemų, gali reikėti keletą kartų tikrinti šlapimą, kraujo tyrimus, net jei ligonis jaučiasi visiškai gerai. Profilaktika: Specifinės profilaktikos nėra. Galūnių arterijų embolija ir trombozė Embolija – tai kraujagyslių užsikimšimas kraujo ar limfos atplukdytomis dalelėmis (vadinamomis embolais). Trombozė – kraujo sukrešėjimas kraujagyslėse. Trombą, t.y. krešulį, sudaro kraujo elementai. Ligos priežastys: Embolą dažniausiai sudaro atplyšusios trombo dalys. Embolų vieta – galūnės, galvos smegenys, žarnyno, inkstų arterijos. Jų gali būti keliose iš karto vietose. 90 proc. galūnių arterijų embolų pasitaiko kojų arterijose. Dažniausios trombozės priežastys yra ligos, kuriomis sergant pažeidžiamos kraujagyslių sienelės. Dažniausiai pasitaiko pažeidimų, sąlygotų aterosklerozės, rečiau – uždegiminės kilmės. Pažeidus kraujagyslės sienelę, iš jos išsiskiria įvairios medžiagos, skatinamas trombo susidarymas, sutinka krešėjimo bei prieškrešuminės sistemos aktyvumas. Be to, reikšmės turi kraujotakos greitis – jei tėkmė lėta, susidaro verpetai, atsiranda sąlygos trombui formuotis, dėl to ypač dažnai trombai susidaro kojų venose. Arterijos embolija, trombozė staiga sutrikdo kraujo atitekėjimą į kūno dalį ar organą ir sukelia ūmų kraujotakos nepakankamumą, laiku nepradėjus gydymo, atitinkamo organo galime netekti. Simptomai: • Galūnių skausmai • Odos blyškumas • Odos pamėlynavimas • Raumenų skausmas • Raumenų silpnumas • Šaltos galūnės • Galūnių tirpimas • Galūnių dilgčiojimas • Raumenų sukietėjimas • Galūnių paralyžius Ligos eiga: Ligonis jaučia staigų galūnės skausmą, tampa pablyškęs, sutrinka jutimai. Gali būti stebimi širdies ritmo sutrikimai, pvz. prieširdžių virpėjimas. Trombozės simptomatika tokia pati, tačiau eiga vangesnė, simptomatika išryškėja ne taip greit. Arterijų embolija išsivysto paprastai per kelias valandas, pacientas aiškiai gali nurodyti, kada kraujotaka sutriko. Trombozė vystosi tarsi palaipsniui, simptomatika gali būti mažiau ryški. Trombozė dažnesnė senyviems žmonėms, kurių kraujagyslės pažeistos aterosklerozės, yra buvę protarpinio šlubavimo epizodų. Komplikacijos: Jei neišsivysto pakankama kraujotaka per atsišakojančias kraujagyslės šakas, laiku nesuteikiama chirurginė pagalba, vystosi galūnės gangrena, koją gali tekti amputuoti. Galimi pakartotinės embolijos, trombozės epizodai, kraujavimas, galūnės ar galūnės pirštų gangrenavimas. Tyrimai: Apžiūrėdamas ligonį, gydytojas: • Nečiuopia pažeistos galūnės pulsų; • Maigant raumenis, pacientas jaučia skausmą; • Keičiasi kapiliarinio kraujotakos testo laikas. Paprastai atliekami ultragarsiniai tyrimai, esant reikalui – invazyvūs tyrimai (suleidžiamas kontrastas ir matomas kraujagyslių medžio užsipildymo defektas). Gydymas: Gydymas turėtų vykti specializuotame skyriuje, kur pagalbą suteiks kraujagyslių chirurgai. Kol ligonis bus nuvežtas į specializuotą įstaigą, pagalbą gali suteikti bet kuris gydytojas. Jei kraujotakos sutrikimas nėra labai didelis, jis atsistato po medikamentinio gydymo, nėra būtina skubi pagalba specializuotame kraujagyslių chirurgijos skyriuje. Skiriami šie medikamentai: • nuskausminantys vaistai. Kadangi skausmas stiprus, tai vartojami stipresni nenarkotiniai, tačiau galimi ir narkotiniai analgetikai, švirkščiami po oda, į raumenis; • į veną leidžiamas Heparinas, vėliau, jei ligonis transportuojamas, švirkščiamas po oda. Heparinas – tai vaistas, kuris turi tiesioginį poveikį krešėjimo sistemoms, slopina visas krešėjimo proceso fazes, taip sutrukdoma susidaryti trombams, prie sienelės negali prilipti kraujo elementai, gerėja mikrocirkuliacija; • lašinami tirpalai į veną. Sunkesniais atvejais skiriamas chirurginis gydymas. Atliekamos rekonstrukcinės arterijų operacijos, pašalinami tie arterijos pakitimai, kurie galėjo sąlygoti trombozę, kiek įmanoma atstatoma normali galūnės kraujotaka. Tam tikrais atvejais gali būti atliekamas embolo pašalinimas – embolektomija. Galimas ir tam tikrų medžiagų sušvirkštimas tiesiai į kraujagyslę, norint ištirpdyti trombą. Gydymo taktiką kiekvienu atveju individualiai parenka kraujagyslių chirurgai, rezultatai taip pat įvairūs, jie priklauso ir nuo to, kiek laiko užtruko kraujotakos nepakankamumas, kokia rekonstrukcinės operacijos apimtis. Po operacijos taip pat skiriamas medikamentinis gydymas, kurį ligonis turi tęsti namuose – paprastai tai krešėjimo sistemą veikiantys vaistai (pvz.,varfarinas), kraujagyslių sienelę stiprinantys preparatai. Ekstrasistolija Ekstrasistolija – tai priešlaikinis širdies susitraukimas, kurį sukelia ne sinusiniame mazge atsiradęs impulsas. Pagal tai, kur kyla impulsas, skiriama: • prieširdinės ekstasistolės; • skilvelinės; • atrioventrikulinės – tarpinės, tarp skilvelinių ir prieširdinių. Ligos priežastys: Tai ne liga, o kitų ligų simptomas! Ekstrasistolijos gali būti fiziologinės (arba pasitaikančios sveikiems žmonėms). Sveiki žmonės eksrasistolių paprastai nejaučia. Jas gali išprovokuoti padidėjęs jautrumas, emocijos (nerimas), depresija, pervargimas, kava, cigaretės, kokainas. Neretai jas sukelia įvairios širdies ligos (krūtinės angina, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, miokarditas, miokardo infarktas ir kt.); O taip pat kitos, ne širdies ligos: kalio sumažėjimas organizme (pavyzdžiui, vartojant šlapimą varančius vaistus), vaistai (digoksinas, antiaritminiai, nuo depresijosir kt.), pilvo pūtimas, skydliaukės veiklos sutrikimai ir t.t. Simptomai: 1. Galvos svaigimas 2. Širdies ritmo sutrikimai 3. Retas pulsas 4. Širdies „smūgio” pojūtis 5. Širdies „apsivertimo” pojūtis 6. Širdies „stabtelėjimo” pojūtis Ligos eiga: Sveiki, emociškai stabilūs žmonės paprastai ekstrasistolių nejaučia! Sunkesniu atveju gali pasireikšti įvairūs širdies virptelėjimai, ritmo permušimai. Jei ekstrasistolės labai dažnos, sutrinka efektyvus širdies užsipildymas krauju, sumažėja išmetamo kraujo kiekis, gali sumažėti kraujo spaudimas, pablogėja kraujotaka smegenyse, todėl svaigsta galva. Dėl dažnų ekstrasistolių blogiau užsipildžius krauju širdžiai, atsiranda „pulso deficitas”, t.y., ne visos pulsinės bangos pasiekia visas organizmo vietas, todėl čiuopiant pulsą rankoje atrodo, kad labai retas ritmas. Sveikiems žmonėms ekstrasistolės pasitaiko visą gyvenimą ir to žmogus nejaučia. Dėl širdies ar kitų ligų atsiradusių ekstrasistolių eiga priklauso nuo pagrindinės ligos gydymo. Komplikacijos: Retais atvejais gali išprovokuoti skilvelių virpėjimą. Tyrimai: Ekstrasistolija diagnozuojama, remiantis ligonio simptomais, klausant ligonio širdį ir iš elektrokardiogramos. Kartais atliekamas Holterio monitoravimas – specialiu aparatu registruojama visos paros elektrokardiograma. Retais atvejais atliekamas intrakardinis ištyrimas. Taip pat atliekami tyrimai pagrindinei ekstrasistolių priežasčiai nustatyti. Gydymas: Sveikų žmonių ekstrasistolija negydoma! Jei žmogus jas labai jaučia, galima skirti nervus raminančių vaistų. Vengti provokuojančių veiksnių (pvz., nerūkyti). Gydoma pagrindinė, ekstrasistoles sukėlusi, liga. Sergant sunkiomis širdies ligomis, pavyzdžiui, miokardo infarktu ar miokarditu, skiriami antiaritminiai vaistai (beta blokatoriai, amiodaronas, lidokainas). Kartais taikomas intrakardinis elekrofiziologinis gydymas, įsiuvamas elektrokardiostimuliatorius. Gresiant pavojingiems ritmo sutrikimams, implantuojamas kardioverteris-defibriliatorius. Profilaktika: Gydyti širdies ir gretutines ligas. Racionaliai vartoti vaistus, reguliuojančius širdies ritmą. Dilatacinė kardiomiopatija Kardiomiopatija (KMP) – tai nenustatytos kilmės širdies raumens liga, sukelianti širdies veiklos sutrikimą, dažniausiai silpnumą. Ligos priežastys: Dažniausiai tai neaiškios kilmės liga. Skiriamos šios nežinomos kilmės kardiomiopatijos: • dilatacinė; • hipertrofinė; • restrikcinė (pasitaiko l. retai); • aritmogeninė dešiniojo skilvelio displazija (labai reta). Tačiau keletas ligų ar būklių gali sukelti specifines kardiomiopatijas, kurios retai minimos šalia pagrindinės ligos. Tokių kardiomiopatijų priežastys yra: • koronarinė širdies liga, kuomet dėl nepakankamo širdies raumens maitinimo dalis širdies raumens žūsta; • vožtuvų ligos, kurios nualina širdies raumenį; • uždegiminė liga, kuri vystosi persirgus miokarditu (širdies raumens uždegimu); • padidėjęs kraujo spaudimas; • nuodingų medžiagų poveikis (pvz., alkoholio, kokaino, kai kurių vaistų, vartojamų vėžiui gydyti, ir kt.). Simptomai: 1. Dusulys 2. Galvos skausmas 3. Galvos svaigimas 4. Kosulys 5. Odos pamėlynavimas 6. Atminties pablogėjimas 7. Bendras nuovargis 8. Dažnas širdies plakimas 9. Kojų patinimai 10. Skausmas krūtinėje Ligos eiga: Dilatacinės kardiomiopatijos metu dėl nepaaiškinamų priežasčių labai išplonėja širdies raumuo, jis pasidaro labai silpnas ir tas silpnumas toliau progresuoja – širdis pasidaro kaip maišas, kuris nebesugeba perpumpuoti kraujo, todėl atitekantis į širdį kraujas užsistovi venose, pradeda kauptis audiniuose, atsiranda patinimų, pirmiausia kojose, o vėliau tinsta visas kūnas – sakoma, kad „organizme kaupiasi skysčiai”. Dėl tos pačios priežasties širdis mažai kraujo „nusiurbia nuo plaučių” ir ima „tinti” plaučiai: pradžioje žmogus dūsta tik naktimis, nes atsigulus į širdį priteka daugiau kraujo iš kojų, o su tokiu padidėjusiu kraujo kiekiu širdis nebesusitvarko. Atsisėdus žmogui palengvėja, nes kraujas vėl susikaupia kojose. Tai vadinama širdine astma. Vėliau, kai širdies raumuo nusilpsta visai, arba daugiau pavartojus skysčių, žmogus pradeda dūsti nuolat. Kai kada tokio lėtinės eigos fone gali atsirasti ūminis širdies nepakankamumas. Pavyzdžiui, staiga atsiranda dažnas širdies plakimas, pakyla kraujo spaudimas. Širdis nesugeba susitvarkyti su padidėjusiu krūviu ir plaučiuose labai staiga ima kauptis skysčiai, žmogus pradeda „skęsti savo paties plaučiuose”, vystosi plaučių patinimas. Tuomet reikalinga skubi pagalba. Dažniausiai liga prasideda be simptomų. Tokiu laikotarpiu ji gali būti nustatoma atsitiktinai. Tačiau paprastai ji diagnozuojama, kai pasireiškia širdies nepakankamumo simptomai, ima kartotis širdinės astmos ir plaučių patinimo epizodai. Tai progresuojanti liga, gydant procesą galima pristabdyti, bet išgydyti jos neįmanoma. Laiku pradėjus gydytis ir laikantis visų gydytojo nurodymų, galima pagerinti gyvenimo kokybę ir prailginti gyvenimo trukmę keleriais metais. Priemonė, kuri duoda galimybę išgyventi, yra širdies persodinimas. Komplikacijos: Kardiomiopatijos gali komplikuotis: • Ūminiu širdies nepakankamumu; • Širdies susitraukimo dažnio sutrikimais: gali atsirasti labai dažno neritmiško ar ritmiško širdies plakimo epizodai, „permušimai”, labai retas pulsas; • Tromboembolinėmis komplikacijomis: kadangi labai didelėje širdyje sulėtėja kraujotaka, atsiranda širdies dažnio sutrikimų, joje ima formuotis trombai, kurių gabaliukai gali atplyšti ir krauju nukeliauti į smegenis, kur sukelia insultą ir pan. Tyrimai: Šią ligą gali diagnozuoti tik gydytojas! Ligą padeda nustatyti ligonio nusiskundimai, ligos istorija (žinios apie alkoholio, kokaino ir pan. vartojimą), ligonio apžiūra, rentgenologinis krūtinės ląstos tyrimas, elektrokardiograma, echokardiografija, širdies zondavimas. Atminkite, kad nei vienas iš šių tyrimų nėra specifiškas šiai ligai – vertinamas visų tyrimų kompleksas. Kartais, kad atskirtume šią ligą nuo uždegiminės kilmės širdies pažeidimo, atliekama širdies biopsija, t.y., specialia adata paimamas gabaliukas širdies ištyrimui. Gydymas: Tai viena iš ligų, kur labai svarbus paciento bei gydytojo bendradarbiavimas ir bendros pastangos! 1. Nemedikamentinis gydymas. Gyvenimo būdo keitimas Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejaus, jūros žuvies patiekalų. Vartojant šlapimo išskyrimą skatinančius vaistus, organizmas netenka kalio, o kartu ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai. Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakao, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos. Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartokite druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus. Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, tai riba yra iki 1,5 l parai, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas. Kūno svorio kontrolė. Jei ligonis turi antsvorio, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą. Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą. Fizinis aktyvumas.Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu. Skiepai.Rekomenduojama pasiskiepyti prieš gripą ir hepatitą B. 2. Medikamentinis gydymas Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą; vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo, nepasitarus su gydančiu gydytoju. Paprastai skiriami šie vaistai: • Šlapimo išskyrimą didinantys vaistai (diuretikai): furosemidas, torasemidas. • Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai: enalaprilis, ramiprilis, perindoprilis, fosinoprilis, kvinaprilis. • Adrenoreceptorių blokatoriai: karvedilolis, metoprololis. • Širdį veikiantys glikozidai: digoksinas. • Aldosterono antagonistai: spironolaktonas. • Kalio, magnio prieparatai. • Preduktalis. Profilaktika: Specifinės profilaktikos nuo dilatacinės kardiomiopatijos nėra. Vengtina gausus alkoholio vartojimas, kokaino vartojimas, būtina gydyti koronarinę širdies ligą, koreguoti kraujo spaudimą ir gydyti ligas, galinčias pažeisti širdies raumenį. Atviras arterinis latakas Atviras arterinis latakas (AAL) – tai širdies yda, kai naujagimiui išlieka atvira funkcionuojanti jungtis tarp aortos ir plaučių arterijos, apeinant mažąjį kraujo apytakos ratą (vaisius gimdoje „nekvėpuoja“ plaučiais: visą deguonį su krauju teikia motinos kraujas). Po gimimo latakas turi susitraukti, o per kelias savaites – visiškai užakti. Prieš laiką gimusiems naujagimiams AAL gali užakti vėliau arba neužakti. Ligos priežastys: Atviras arterinis latakas yra įgimtas. Dažnai būna neišnešiotiems kūdikiams bei tiems, kurių motina nėštumo metu sirgo raudonuke. Gali būti kartu su kitomis širdies ydomis (aortos koarktacija, skilvelių pertvaros defektu ir kt.) Simptomai: 1. Dusulys 2. Kūno masės mažėjimas 3. Odos blyškumas 4. Prieširdžių virpėjimo priepuoliai 5.Greitas nuovargis 6. Širdies ritmo permušimas 7. Trumpesnė kairė ranka 8. Dažni peršalimai 9. Nuolat šaltos rankos 10. Pamėlę nagai Ligos eiga: Visa ydos eiga ir simptomatika priklauso nuo defekto dydžio. Jei defektas mažas, gali nebūti jokių simptomų. Jei vidutinio dydžio – ligos simptomų atsiranda po dvidešimtųjų gyvenimo metų. Jaučiamas greitas nuovargis, dusulys, dažnesnis širdies plakimas (nuo pavienių permušimų iki prieširdžių virpėjimo), dažnos kvėpavimo takų ligos (dažni peršalimai), menka kūno sandara, išblykšta oda. Ligoniui dažnai šąla rankos, šiltame vandenyje mėlynuoja nagai, sutrumpėja kairė ranka. Aortoje yra daug didesnis spaudimas nei plaučių arterijoje, kuria į plaučius teka kraujas. Esant atvirai aortos ir plaučių arterijos jungčiai, dalis arterinio kraujo iš aortos nuolat patenka į plaučių arteriją, kur maišosi su veniniu. Daugiau kraujo priteka į plaučius, didėja spaudimas plaučių arterijoje, vystosi negrįžtami pokyčiai plaučių kraujagyslėse (plautinė hipertenzija). Daugiau kraujo priteka ir į kairįjį prieširdį bei skilvelį, išsiplečia šios širdies dalys. Ilgainiui išsivysto širdies nepakankamumas. 75 proc. prieš laiką gimusių naujagimių AAL užanka savaime. Po trečiojo gyvenimo dešimtmečio užanka retai. Jei operuojama laiku, gyvenimo trukmė normali. Pavėlavus atsiranda negrįžtamų pokyčių plaučių kraujagyslėse, vystosi širdies nepakankamumas. Komplikacijos: • Širdies nepakankamumas. • Pavojingi gyvybei skilveliniai ritmo sutrikimai. • Negrįžtama plautinė sklerozė. • Infekcinis endokarditas. Tyrimai: Klausomas širdies ūžesys, krūtinės ląsta tiriama rentgenu, atliekama elektrokardiograma, širdies echoskopija ir zondavimas. Gydymas: • Operacinis. Operacija turi būti atliekama visiems be išlygų, kol nėra negrįžtamų pakitimų plaučių kraujagyslėse. Tinkamiausias amžius – vieneri metai. Jei nėra sunkios plautinės hipertenzijos, galima operuoti ir suaugusiuosius. Operacijos metu AAL perrišamas ir perpjaunamas. Rizika vaikams labai maža. • Ilgą, siaurą AAL pavyksta uždaryti kateterizacijos metodu (skylutė užlopoma specialu vamzdeliu, įvestu į širdį per šlaunies arteriją). Suaugusiesiems dėl audinių trapumo toks AAL uždarymas pavojingas. • Prieš laiką gimusiems naujagimiams, sergantiems respiraciniu distreso sindromu, gali būti skiriama latako užakimą skatinančių vaistų – nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (indometacinas). Patarimai: Kai AAL mažas, pacientui netaikomi jokie apribojimai. Kai vidutinis – svarbu riboti sunkų fizinį darbą. Profilaktika: Priemonių ydai išvengti nėra. Sergant AAL, būtina vengti infekcinio endokardito pavojaus. Aterosklerozė Aterosklerozė – tai lėtinė arterijų sienelės liga; nepastebimai prasidedantis ir tyliai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas. Šio proceso metu arterijose susidaro aterosklerozinės plokštelės (ateromos). Aterosklerozė pažeidžia gyvybiškai svarbias kraujagysles – arterijas, kuriomis kraujas neša organizmo audiniams deguonį ir maisto medžiagas. Dažniausiai aterosklerozinės plokštelės randamos širdies, pakinklio, miego, klubinėse arterijose ir aortoje. Ligos priežastys: Aterosklerozė nėra vien tik nuo amžiaus priklausanti liga. Ją sukelia ir sąlygoja daugelis rizikos veiksnių – rūkymas, padidėjęs kraujo spaudimas – hipertenzija, cukrinis diabetas, padidėjęs „blogojo“ cholesterolio ir sumažėjęs „gerojo“ cholesterolio kiekis kraujyje, antsvoris ir nejudrus gyvenimo būdas, menopauzė, geriamieji kontraceptikai. Šiuos rizikos veiksnius mes galime pašalinti, tačiau aterosklerozę įtakoja ir nekeičiamieji rizikos veiksniai – amžius, vyriškoji lytis, paveldimumas. Yra keletas aterosklerozės vystymąsi aiškinančių teorijų, bet šiuo metu laikomasi „kraujagyslės atsako į pažeidimą“ teorijos. Pradžioje rizikos veiksniai (cholesterolis, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas ir kt.) pažeidžia vidinį arterijų dangalą – endotelį. Jis netenka savo apsauginės funkcijos, tampa pralaidus uždegiminėms kraujo ląstelėms ir cholesteroliui. Jei kraujyje cholesterolio per daug, jis pro pažeistą endotelį patenka į gilesniuosius arterijos sluoksnius, pakinta veikiant įvairiems veiksniams ir „suryjamas“ apsauginių organizmo ląstelių. Susiformuoja ankstyvasis aterosklerozinis pažeidimas – riebalinė dėmė. Vėliau pažeidimas didėja, jame kaupiasi ne tik cholesterolis, bet ir įvairios ląstelės, medžiagos, kalcis – formuojasi aterosklerozinė plokštelė. Tokia didėjanti plokštelė vis labiau siaurina arteriją ir trukdo tekėti kraujui. Jautriausios aterosklerozei yra širdies raumenį maitinančios koronarinės (vainikinės) arterijos. Aterosklerozinę plokštelę sudaro riebalinė šerdis (jos pagrindas – cholesterolis) ir dangalas iš mūsų organizmą sudarančio jungiamojo audinio, skiriantis plokštelę nuo kraujo. Simptomai: • Aukštas kraujo spaudimas • Kojų skausmai • Pilvo skausmas • Krūtinės skausmas Ligos eiga: Pradinėse stadijose žmogus dažniausiai niekuo nesiskundžia, nieko blogo nejaučia. Ši liga pasireiškia visai netikėtai, kai procesas jau toli pažengęs, t.y. komplikacijomis: 1. Krūtines angina ir miokardo infarktu, kai pažeidžiamos širdies arterijos; 2. Pilvo skausmais pavalgius ir žarnų gangrena, kai pažeidžiamos pilvo arterijos; 3. Paralyžiais ir galvos smegenų insultu, kai pažeidžiamos galvos arterijos; 4. Kojų skausmais ar gangrena, kai pažeidžiamos kojų arterijos; 5. Aortos išsiplėtimu ar plyšimu; 6. Padidėjusiu kraujospūdžiu, kai pažeidžiamos inkstų kraujagyslės. Aterosklerozė – sisteminė kraujagyslių sienelės liga – pažeidžianti širdies, smegenų, kojų, rečiau rankų, pilvo kraujagysles. Ateroskleroziniai pokyčiai arterijose pradeda rastis jaunystėje ir metams bėgant ryškėja. Aterosklerozinių plokštelių jaunesnių nei 20 metų amžiaus žmonių koronarinėse arterijose randama 17 proc. visų tiriamųjų; tuo tarpu, ketvirtąjį dešimtmetį einančių žmonių – daugiau nei 50 proc., o vyresnių nei 40-ties – apie 70 proc. Daug metų aterosklerozinė plokštelė auga, nesukeldama jokių simptomų. Ligos paūmėjimus dažniausiai sukelia prie aterosklerozinės plokštelės įplyšimo susidaręs ir kraujo tėkmę trikdantis krešulys (trombas). Pastaraisiais metais nustatyta, kad pavojingiausios ne pačios didžiausios plokštelės, labiausiai siaurinančios arteriją (75 proc. ir daugiau), bet nestabilios, lengviausiai pažeidžiamos, kartais visai nedidelės plokštelės: jos minkštos, su didele riebaline šerdimi. Dėl menkiausios priežasties (pavyzdžiui, po didesnio fizinio darbo ar emocinio susijaudinimo, pakilus kraujospūdžiui ar padažnėjus pulsui) plokštelė traumuojama, ji įplyšta, o ties įplyšimu formuojasi trombas (krešulys). Negydoma aterosklerozė komplikuojasi. Komplikacijos: · Krūtinės angina ir miokardo infarktas. · Pilvo skausmai ir žarnų gangrena. · Paralyžius ir galvos smegenų insultas. · Kojų skausmai ar gangrena. · Aortos išsiplėtimas ar plyšimas. · Padidėjęs kraujospūdis. Gydymas: Aterosklerozė gydoma vaistais, veikiančiais endotelio funkciją, reguliuojančiais padidintą cholesterolio koncentraciją kraujyje: · statinais, · AKF inhibitoriais, · beta adrenoblokatoriais, · kalcio kanalų blokatoriais, turinčiais kraujagysles plečiančių savybių. Labai svarbu šalinti padidėjusio kraujo spaudimo ir cholesterolio priežastis. Gydymą vaistais parenka tik gydytojas! Vaistai: • Enarenal Patarimai: Dieta. Rekomenduojama vartoti daug šviežių daržovių ir vaisių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, javainių, ryžių, ankštinių, makaronų, neriebių pieno produktų, liesos mėsos, paukštienos be odelės, žuvies. Nekepkite maisto riebaluose, geriau virkite ar troškinkite dengtoje teflonu keptuvėje visai be riebalų arba gaminkite garuose ar mikrobangų krosnelėje. Paprašykite Jus gydančio gydytojo lentelių, kuriose surašyti rekomenduojami ir nerekomenduojami vartoti maisto produktai. Jei turite antsvorį, rekomenduojama jį koreguoti. Aktyvumas. Rekomenduojama reguliari kasdienė 20-30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas, plaukiojimas. Ligoniams, turintiems aterosklerozės komplikacijų, fizinį aktyvumą turėtų parinkti gydytojas. Rūkymas. Rekomenduojama mesti rūkyti, jei rūkote. Liaudiškos priemonės. Iš liaudiškų priemonių pripažinta, kad česnakas ir svogūnas (česnakas veikia 10 kartų stipriau) mažina cholesterolio koncentraciją kraujyje. Taip pat naudingi žuvies taukai bei žuvies dieta. Nuo aterosklerozės saugo ir medžiagos esančios arbatoje, ypač žalioje, raudonajame vyne, obuoliuose. Kita. sunkiausia pakeisti vieną svarbiausių ligą nulemiančių veiksnių – paveldėjimą. Tačiau genetikoje vyksta intensyvūs tyrimai. Gal netolimoje ateityje bus galima sumažinti genų įtaką ligos atsiradimui. Profilaktika: Svarbiausia yra aterosklerozės rizikos veiksnių korekcija. Arterinė hipertenzija Arterinė hipertenzija yra medicininis terminas, kuriuo vadinamas padidėjęs kraujo spaudimas. Kraujo spaudimas – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Kraują, kuris neša deguonį, širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus. Jei tas spaudimas per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, smegenyse, akyse. Sveiko žmogaus kraujo spaudimas irgi nėra pastovus ir kinta priklausomai nuo veiklos. Pavyzdžiui, jei Jūs sunkiai dirbate arba sportuojate, labai nervinatės, tai tuomet jūsų spaudimas pakyla, tačiau ramybės būsenoje ar Jums miegant, jis sumažėja. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja. Todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais: pirmasis, didesnysis, skaičius atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis, skaičius atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir vadinamas diastoliniu. Kraujo spaudimas matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Pavojaus nėra, jeigu jis neviršija 140/90 mmHg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mmHg – jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga, kurią reikia gydyti!!! Ligos priežastys: 90 proc. atvejų nerandama jokios priežasties. Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Jos išsivystymui reikšmės turi daugelis faktorių: 1) paveldėjimas, 2) amžius – didesnis nei 35 metai, 3) aterosklerozę sukeliantys rizikos veiksniai (rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelė kūno masė, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, ilgalaikis stresas ir kt.), 4) pomėgis valgyti sūrų maistą. 10 proc. atvejų kraujospūdžio padidėjimą sukelia persirgtos ligos (inkstų, antinksčių ir kt.). Tada nustatoma antrinė arterinė hipertenzija. Simptomai: • Aukštas kraujo spaudimas Ligos eiga: Svarbi pastaba! Arterinė hipertenzija jokių simptomų neturi! Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai, neturi jokių nusiskundimų, išskyrus padidėjusį kraujo spaudimą. Simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms, kurios gali pasireikšti: galvos skausmu ir svaigimu, pykinimu, vėmimu, praeinančiu paralyžiumi, spaudžiančiais skausmais krūtinėje, pilve, net sąmonės sutrikimais ar regėjimo pablogėjimu. Tai vadinama hipertenzinėmis krizėmis (būklės, kai dėl staiga padidėjusio spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose). Negydoma hipertenzija iš lėto progresuoja, dažnai be simptomų arba pasireikšdama hipertenzinėmis krizėmis, ir 10-20 metų sutrumpina ligonio gyvenimą. Ligoniai miršta nuo komplikacijų. Gydant arterinę hipertenziją, insulto tikimybę galima sumažinti apie 40 proc., miokardo infarkto – 16 proc. Komplikacijos: Negydoma hipertenzija gali sukelti: 1) miokardo infarktą; 2) galvos smegenų insultą; 3) inkstų nepakankamumą; 4) širdies nepakankamumą; 5) regos sutrikimą; 6) aortos išsiplėtimą ir plyšimą. Hipertenzija skatina aterosklerozės vystymąsi, todėl jai būdingos visos aterosklerozės sukeltos komplikacijos. Tyrimai: Nustatoma matuojant kraujo spaudimą. Matuojama kelis kartus, skiriant keletą vizitų pas gydytoją, kad būtų išvengta atsitiktinio kraujo spaudimo padidėjimo. Pirmą kartą būtinai matuojama abiejų rankų spaudimas. Skirtumas tarp spaudimų, išmatuotų ant abiejų rankų neturėtų viršyti 20 mmHg. Jei randamas didesnis skirtumas, reikėtų ieškoti gretutinės ligos (tai sprendžia gydytojas). Matuojant spaudimą, ligonis prieš tai turėtų būti nerūkęs, būti pailsėjęs bent 5 minutes, o geriau 10-15 minučių. Matuojama sėdint, padėjus ranką ant stalo (žastas širdies aukštyje). Gydymas: Esant dideliam kraujo spaudimui bei rizikos veiksniams iš karto skiriami vaistai: · Renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą slopinantys vaistai: AKF inhibitoriai ir angiotenzino II receptorių antagonistai, · Kalcio kanalų blokatoriai, · Beta adrenoblokatoriai, · Alfa adrenoblokatoriai, · Diuretikai, · Centrinio veikimo simpatinę nervų sistemą slopinantys vaistai. Stengiamasi pradėti gydyti vienu vaistu arba dviejų vaistų deriniu. Jei spaudimas nesureguliuojamas, tenka skirti dar trečią, retais atvejais ketvirtą vaistą. Gydymo tikslas – pasiekti, jog kraujo spaudimas būtų mažesnis nei 140/90 mmHg. Vaistai: • Diovan • Diroton® • Diroton® • Ednyt • Enarenal • Normodipine • Verospiron® Patarimai: Neženklų kraujo spaudimą galima pradėti mažinti be vaistų: 1. Mažinkite kūno masę; 2. Meskite rūkyti; 3. Reguliariai mankštinkitės: kasdien 20-30 min. pasivaikščiokite, plaukiokite, bėgiokite; 4. Sumažinkite druskos kiekį maiste, t.y., nesūdykite maisto; 5. Sumažinkite riebalų kiekį maiste (tinka tos pačios dietinės rekomendacijos kaip ir aterosklerozei); 6. Atsisakykite alkoholio arba jį labai apribokite; 7. Išmokite atsipalaiduoti, pailsėti, nepulti į paniką stresinėse situacijose. Atsiminkite, kad vaistus nuo spaudimo turi paskirti gydytojas! Vartokite visus vaistus taip, kaip liepė gydytojas. Neduokite savo vaistų kitiems. Nenutraukite gydymo prieš tai nepasitarę su gydytoju. Nepradėkite vartoti jokių kitokių vaistų be gydytojo nurodymo. Reguliariai matuokite spaudimą (kaip matuoti, jus turėtų išmokyti gydytojas) ir gerkite vaistus net esant „normaliam” spaudimui! Rytinius vaistus gerkite dar neatsikėlę iš lovos. Atminkite, kad padidėjęs kraujo spaudimas daug labiau kenkia jūsų organizmui nei vaistai nuo spaudimo. Jei jums staiga pakilo kraujo spaudimas, atsirado galvos skausmas, svaigimas sučiulpkite 1 tabletę (25 mg) kaptoprilio arba 1 tabletę klofelino ir kvieskite gydytoją. Kiekvienas, sulaukęs 35 metų ir daugiau, bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Aortos vožtuvo susiaurėjimas Aortos vožtuvo susiaurėjimas (arba stenozė) – tai širdies yda, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi. Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių. Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Dažniausiai pasitaiko aortos ir mitralinio vožtuvo pažeidimai, o triburis ir plaučių arterijos vožtuvai pakenkiami retai. Ligos priežastys: Dažniausiai aortos vožtuvo susiaurėjimą sukelia reumatas arba vožtuvo sklerozė. Tačiau ši liga gali būti ir įgimta. Simptomai: 1. Alpimas 2. Dusulys 3. Galvos svaigimas 4. Priepuolinis skausmas krūtinėje 5. Sunkumas krūtinėje 6. Baimės jausmas 7. Skausmas už krūtinkaulio Ligos eiga: Susiaurėjus aortos angai, pro siauresnę ertmę kairiajam skilveliui sunkiau išstumti kraują, todėl didėja spaudimas jame, jo sienelės ima storėti. Ilgą laiką žmogus nejaučia jokių simptomų, nes kairysis skilvelis „pripratęs” prie didelių spaudimų. Tačiau bėgant metams, kairysis skilvelis ima silpti, vystosi širdies nepakankamumas. Ilgą laiko ši liga niekaip nepasireiškia. Atsiradę simptomai informuoja, kad žmogų būtina greičiau operuoti, nes gydymas vaistais jau neefektyvus. Komplikacijos: · Širdies nepakankamumas; · Širdies ritmo sutrikimas; · Infekcinis endokarditas. Tyrimai: Širdies ydos diagnozuojamos iš ligonio nusiskundimų, apžiūros ir auskultacijos (išklausomi širdies ūžesiai), širdies echoskopijos, krūtinės ląstos rentgenologinio tyrimo ir elektrokardiogramos. Gydymas: Nemedikamentinis gydymas – gyvenimo būdo keitimas: 1. Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejus, jūros žuvies patiekalų. 2. Vartojant šlapimą varančius vaistus, organizmas netenka kalio ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai, bananai. Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakava, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos. 3. Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartoti druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus. 4. Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, reikėtų vartoti iki 1,5 l per parą, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas. 5. Kūno svorio kontrolė. Jei yra antsvoris, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą. 6. Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą. 7. Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu. 8. Skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir hepatito B. Medikamentinis gydymas. Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą. Nepasitarus su gydančiu gydytoju, reikėtų vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo. Esant aortos vožtuvo susiaurėjimui gali būti vartojami: 1) Šlapimą varantys vaistai (diuretikai): pvz., furosemidas, hidrochlorotiazidas, indapamidas, spironolaktonas, torasemidas. 2) AKF inhibitoriai: pvz., enalaprilis, fosinoprilis, kvinaprilis, lizinoprilis, perindoprilis, ramiprilis, spiraprilis, trandolaprilis. 3) Beta adrenoblokatoriai: pvz., karvedilolis, metoprololis. 4) Širdį veikiantys glikozidai: digoksinas. 5) Kalio ir magnio prieparatai. 6) Trimetazidino dihidrochloridas. Papildomai gali būti skiriami nitratai, kalcio kanalų blokatoriai, alfa adrenoblokatoriai ir kt. Operacinis gydymas. Širdies vožtuvų operacija atliekama priklausomai nuo pakenkimo: gali būti taisomas savas vožtuvas arba jis keičiamas kitu – dirbtiniu, padarytu iš metalo ar biologinių medžiagų. Patarimai: Jei gydytojas siūlo operuotis (operacija siūloma tada, kai jau yra atsiradę pokyčių, kurie linkę labai greitai progresuoti), net ir gerai jaučiantis, reikėtų apsispręsti operacijai. Profilaktika: Reikia vengti ligų, sukeliančių širdies ydas (reumato, infekcinio endokardito, krūtinės anginos) ir laikytis jų profilaktikos. Sergant širdies yda, būtina infekcinio endokardito profilaktika! Pacientams, kurių širdies ir kraujagyslių funkcija sutrikusi, yra didelė rizika, kad atliekant stomatologines ar kitas medicinines procedūras trumpalaikis bakterijų patekimas į kraują gali sukelti ligą infekcinį endokarditą. Todėl prieš ir po procedūros skiriami antibiotikai. Kokie ir kuriems ligoniams to reikia sprendžia gydytojas. Aortos vožtuvo nesandarumas Aortos vožtuvo nesandarumas – tai širdies yda, kuri sąlygoja širdies nepakankamumo vystymąsi. Širdis – tai tuščiaviduris raumeninis organas, turintis keturias ertmes – du prieširdžius ir žemiau jų esančius du skilvelius bei keturis vožtuvus. Kairįjį ir dešinįjį skilvelius skiria tvirta raumeninė pertvara, o kairįjį ir dešinįjį prieširdžius – plonesnė pertvara. Sunkiausias darbas tenka kairiajam skilveliui, todėl jis didžiausias, jo sienelės storiausios. Kairįjį skilvelį nuo kairiojo prieširdžio skiria dviburis vožtuvas, vadinamas mitraliniu. Dešinįjį skilvelį nuo dešiniojo prieširdžio skiria triburis vožtuvas. Iš kairiojo skilvelio išeina stambiausia organizmo arterija – aorta, o iš dešiniojo skilvelio – plaučių arterija. Abi šias arterijas skiria aortos ir plaučių arterijos vožtuvai. Vožtuvų paskirtis – ritmiškai atsidarinėjant leisti pratekėti kraujui, o kai jie užsidaro, neleisti kraujui grįžti atgal. Širdies skilvelių raumenims stipriai susitraukinėjant, kraujas išstumiamas į aortą ir plaučių arteriją. Ši širdies veiklos fazė vadinama sistole. Skilvelių atsipalaidavimas ir poilsis vadinamas diastole. Diastolės metu atsidaro mitralinis ir triburis vožtuvai ir kraujas iš prieširdžių užpildo skilvelius. Taigi kraujas iš organizmo audinių stambiosiomis kraujagyslėmis atiteka į prieširdžius, pro vožtuvus patenka į skilvelius, ir aorta bei plaučių arterija išteka iš skilvelių. Šią darnią veiklą sutrikdo vožtuvų pažeidimas. Vožtuvams susiaurėjus, tai vadinama vožtuvo stenoze, yra sunkiau prastumti kraują pro jį, o kai vožtuvas išsiplečia, atsiranda jo nesandarumas, dalis kraujo grįžta pro nepakankamai užsidariusį vožtuvą. Dažniausiai pasitaiko aortos ir mitralinio vožtuvo pažeidimai, o triburis ir plaučių arterijos vožtuvai pakenkiami retai. Ligos priežastys: Aortos vožtuvo nesandarumą sukelia: 1) infekcinis endokarditas; 2) reumatas; 3) sifilis; 4) traumos; 5) aortos atsisluoksniavimas bei kt. Simptomai: 1. Dusulys 2. Galvos svaigimas 3. Priepuolinis skausmas krūtinėje 4. Sunkumas krūtinėje 5. Baimės jausmas 6. Skausmas už krūtinkaulio 7. Dažnesnis pulsas Ligos eiga: Dėl nesandaraus aortos vožtuvo, dalis kraujo diastolėje iš aortos grįžta atgal į širdį. Kairysis skilvelis turi pervarinėti didesnį kraujo kiekį – atkeliaujantį normaliai iš kairiojo prieširdžio ir grįžtantį iš aortos. Jis plečiasi, jo sienelė storėja. Ilgą laiką kairysis skilvelis kompensuoja tai, bet bėgant metams vystosi širdies nepakankamumas. Ligai būdingas ilgas be simptomų laikotarpis, vėliau gali atsirasti dažnesnis širdies plakimas, dusulys pradžioje fizinio krūvio metu, vėliau ir ramybėje; krūtinės anginos simptomai, nes dėl grįžtančio diastolės metu kraujo, mažėja širdies kraujagyslių užsipildymas krauju (jos pildosi tik kai širdis ilsisi). Visoms širdies ydoms (išskyrus ūmines) būdingas ilgas, be simptomų ar mažai simptomų sukeliantis laikotarpis, ypač tai būdinga aortinėms ydoms. Yda progresuoja lėtai, kartais praeina daug metų, kol liga tampa pastebėta, tačiau tokiais atvejais gydymas nebūna efektyvus ir ligoniui sunku padėti. Reikia atsiminti, kad retai būna izoliuotos ydos, dažniausiai pasitaiko ydų kombinacija, pavyzdžiui, aortos vožtuvo nesandarumas ir mitralinė stenozė. Jos progresuoja greičiau. Komplikacijos: · Širdies nepakankamumas; · Širdies ritmo sutrikimas; · Infekcinis endokarditas. Tyrimai: Širdies ydos diagnozuojamos iš ligonio nusiskundimų, apžiūros ir auskultacijos (išklausomi širdies ūžesiai), širdies echoskopijos, krūtinės ląstos rentgenologinio tyrimo ir elektrokardiogramos. Gydymas: Nemedikamentinis gydymas – gyvenimo būdo keitimas: 1. Dieta. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejus, jūros žuvies patiekalų. 2. Vartojant šlapimą varančius vaistus, organizmas netenka kalio ir magnio, kurie ypač svarbūs širdies darbui. Juos galima papildyti maisto produktais. Daug kalio turi: džiovinti abrikosai, razinos, slyvos, vynuogės, migdolai, figos, datulės, kmynai, bulvės, burokai, bananai. Daug magnio turi: bazilikas, kmynai, kakava, migdolai, sojos pupelės, ryžiai, fermentinis sūris, salotos. 3. Labai svarbu apriboti valgomosios druskos kiekį maiste. Gaminant maistą, nieko iš anksto nesūdyti! Vartoti druskos pakaitalus. Reikia pabrėžti, kad druskos gauname valgydami duonos produktus. 4. Vienas svarbiausių uždavinių – tai saikingas skysčių vartojimas. Jei gydytojas nenurodė kitaip, vartokite iki 1,5 l per parą, įskaitant sultingus vaisius, uogas bei sriubas. 5. Kūno svorio kontrolė. Jei yra antsvoris, būtina jį sumažinti. Tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus. Tam, kad laiku būtų pastebėtas skysčių susilaikymas, pacientas turi kas rytą tuo pačiu metu, prieš vaistų gėrimą svertis. Svorio padidėjimas >1 kg gali reikšti skysčių susilaikymą. 6. Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą. 7. Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Rekomenduojami pasivaikščiojimai vidutiniu tempu gryname ore. Rizikingos ilgos kelionės, ypač lėktuvu. 8. Skiepai. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo ir hepatito B. Medikamentinis gydymas. Pacientas turi atsiminti, kad vaistus teks vartoti nuolatos visą likusį gyvenimą. Nepasitarus su gydančiu gydytoju, reikėtų vengti kartu vartoti vaistus nuo sąnarių bei galvos skausmo. Esant aortos vožtuvo nesandarumui gali būti vartojami: 1) Šlapimą varantys vaistai (diuretikai): pvz., furosemidas, hidrochlorotiazidas, indapamidas, spironolaktonas, torasemidas. 2) AKF inhibitoriai: pvz., enalaprilis, fosinoprilis, kvinaprilis, lizinoprilis, perindoprilis, ramiprilis, spiraprilis, trandolaprilis. 3) Beta adrenoblokatoriai: pvz., karvedilolis, metoprololis. 4) Širdį veikiantys glikozidai: digoksinas. 5) Kalio ir magnio prieparatai. 6) Trimetazidino dihidrochloridas. Papildomai gali būti skiriami nitratai, kalcio kanalų blokatoriai, alfa adrenoblokatoriai ir kt. Operacinis gydymas. Širdies vožtuvų operacija atliekama priklausomai nuo pakenkimo: gali būti taisomas savas vožtuvas arba jis keičiamas kitu – dirbtiniu, padarytu iš metalo ar biologinių medžiagų. Patarimai: Jei gydytojas siūlo operuotis (operacija siūloma tada, kai jau yra atsiradę pokyčių, kurie linkę labai greitai progresuoti), net ir gerai jaučiantis, reikėtų apsispręsti operacijai. Profilaktika: Reikia vengti ligų, sukeliančių širdies ydas (reumato, infekcinio endokardito, krūtinės anginos) ir laikytis jų profilaktikos. Sergant širdies yda, būtina infekcinio endokardito profilaktika! Pacientams, kurių širdies ir kraujagyslių funkcija sutrikusi, yra didelė rizika, kad atliekant stomatologines ar kitas medicinines procedūras trumpalaikis bakterijų patekimas į kraują gali sukelti ligą infekcinį endokarditą. Todėl prieš ir po procedūros skiriami antibiotikai. Kokie ir kuriems ligoniams to reikia sprendžia gydytojas. Aortos koarktacija Aortos koarktacija – stambiausios organizmo arterijos – aortos susiaurėjimas. Tai viena iš priežasčių, sąlygojančių jaunų žmonių labai aukštą kraujo spaudimą. Ligos priežastys: Tai įgimta širdies liga, kurios priežastys nežinomos. Patebėta, kad ja dažniau serga vyrai. Simptomai: • Galvos skausmas • Aukštas kraujo spaudimas • Kraujavimas iš nosies • Šaltos kojos • Protarpinis šlubavimas • Potencijos sutrikimas • Kraujo spaudimo skirtumai Ligos eiga: Aorta – stambiausia organizmo arterija, išeinanti iš kairiojo skilvelio, kuri krūtinės ląstoje leidžiasi žemyn į pilvo ertmę. Nuo jos atsišakoja daugybė arterijų – kraujagyslių, tvirtomis raumeninėmis sienelėmis. Jos yra svarbiausias deguonies ir maisto medžiagų nešėjas įvairiems organams ir audiniams. Aortai ir arterijoms tenka atlaikyti nemažą kraujo spaudimą kiekvieno širdies susitraukimo metu. Kai šiame kelyje pasitaiko kliūtis (susiaurėjimas) – spaudimas virš kliūties kyla, o po kliūtimi, priklausomai nuo susiaurėjimo laipsnio, gali kristi praktiškai iki neišmatuojamo. Tai apsprendžia šios ligos vaizdą: arterinė hipertenzija (padidėjęs spaudimas) viršutinėje kūno dalyje ir arterinė hipotenzija (sumažėjęs spaudimas) apatinėje kūno dalyje su nepakankama tų organų kraujotaka. Dalis kraujo nepatenka į žemiau kliūties esančius organus, o susiranda nutekėjimo kelius per aplinkines arterijas, dėl ko pastarosios plečiasi. Dažnai ši liga iki 30 metų niekuo nepasireiškia. Prie padidėjusio kraujo spaudimo žmogus pripranta ir jo nejaučia. Šiame etape liga gali būti nustatoma atsitiktinai, kai pamatavęs kraujo spaudimą jaunam žmogui, gydytojas randa jį itin aukštą ir ima ieškoti galimos spaudimo padidėjimo priežasties. Dažniausiai ši liga pasireiškia savo komplikacijomis arba arterinės hipertenzijos požymiais (tai viena iš arterinės hipertenzijos priežasčių, bet reta!). Aukštas kraujo spaudimas sunkiai pasiduoda gydymui; ir sukelia įvairių negalavimų – galvos skausmą, kraujavimą iš nosies. Ligoniui šyla rankos ir šąla kojos. Kadangi į kojų arterijas patenka mažai kraujo, tai einant ar bėgant gali atsirasti skausmai ir silpnumas blauzdose ar pėdose, kurie praeina sustojus ir pastovėjus. Atvirkščiai nei turėtų būti, arterinis kraujo spaudimas kojose tampa mažesnis negu rankose. Kraujo spaudimo skirtumas tarp abiejų rankų svyruoja daugiau 30 mmHg. Tai gali būti dėl to, kad arterija, maitinanti kairiąją ranką, atsišakoja žemiau aortos susiaurėjimo. Negydant ilgainiui prasideda komplikacijos, kurių dalis yra mirtinos. Taigi ligos eiga labai priklausonuo to, kaip anksti mes ją diagnozuosime ir kaip anksti pritaikysime tinkamą gydymą. Komplikacijos: 1. Aortos išsiplėtimas ir plyšimas; 2. Kraujo išsiliejimai į smegenis; 3. Infekcinis širdies vožtuvų pakenkimas; 4. Arterinės hipertenzijos ir ankstyvos aterosklerozės sukeltos komplikacijos: koronarinė širdies liga, miokardo infarktas, širdies nepakankamumas. Tyrimai: Šios ligos patys pacientai diagnozuoti negali! Atminkite, kad jei jaunam žmogui kelis kartus matuojant randamas aukštas kraujo spaudimas, būtina ieškoti priežasties! Šią ligą diagnozuoti padeda simptomai, kraujo spaudimo matavimas ne tik abiejų rankų, bet ir kojų (tai atlikti moka gydytojas), pulsų čiuopimas kojose, elektrokardiograma, širdies echoskopija, krūtinės ląstos rengenograma, kompiuterinė tomografija, angiografija. Gydymas: Šios ligos nei dieta, nei vaistais nepašalinsime! Taikomas chirurginis gydymas: susiaurėjusi vieta išpjaunama ir aorta susiuvama. Jei susiaurėjimas ilgas, jį išpjovus, kartais tenka įsiūti dirbtinį kanalą arba lopą iš savos, tik kitos kraujagyslės. Tinkamiausias amžius operacijai – 4-6 metai. Operuojant laiku, kraujo spaudimas normalizuojasi ir gyvenimo trukmė būna normali. Gyvenimo trukmė neoperuojant vidutiniškai 30-35 metai. Tam tikrais atvejais galimas kateterinis gydymo būdas (susiaurėjimas išplečiamas specialaus baliono, įvesto per kojos arteriją, pagalba), bet jis ne visada efektyvus ir retai kada atliekamas. Greta chirurginio gydymo skiriami vaistai kraujo spaudimui mažinti: beta adrenoblokatoriai; AKF inhibitoriai. Gali būti skiriami kiti vaistai nuo hipertenzijos, kuriuos kartais tenka vartoti ir po operacijos visą gyvenimą. Profilaktika: Nėra. Aortos aneurizma Aortos aneurizma – tai aortos išsiplėtimas, didesnis už jos normalų skersmenį 1,5 ar daugiau kartų. Aorta – stambiausia organizmo kraujagyslė, kuri išeina iš širdies kairiojo skilvelio ir ties juosmeniu išsišakoja į kitas organizmo arterijas. Normalus jos skersmuo yra apie 2-3 cm. Kai kuri nors jos dalis ar ji visa išsiplečia, aorta tampa panaši į maišą, kuriuo teka kraujas. Tokiu atveju ji tampa ne tokia atspari kraujo spaudimui, gali spausti aplinkinius organus. Ligos priežastys: Aortos išsiplėtimą gali sukelti šios ligos: • aterosklerozė; • cistinė medijos degeneracija arba Marfano sindromas (įgimta liga); • infekcijos (ypač sifilis); • reumatinis aortos uždegimas – aortitas ir kitos rečiau sutinkamos ligos. Ligą skatina ir padidėjęs arterinis kraujo spaudimas. Simptomai: • Dusulys • Aukštas kraujo spaudimas • Kūno masės mažėjimas • Krūtinės skausmas • Tuštinimosi pakitimai • Užkimęs balsas • Rijimo sutrikimai • Priepuoliniai skausmai nugaroje, juosmenyje, pilve • Švilpiantis alsavimas Ligos eiga: Ilgą laiką aneurizmos gali būti be simptomų. Simptomatika priklauso nuo gretimų organų spaudimo, aneurizmos vietos, dydžio ir plėtimosi tempų. Pagal tai, kuri aortos dalis išsiplėtusi (krūtininė ar pilvinė), atsiranda simptomų: • skausmai krūtinėje, nugaroje, juosmenyje ar pilve, pastovaus ar priepuolinio pobūdžio; • dusulys ir švilpiantis alsavimas, kai yra spaudžiami bronchai. Dėl to paties gali susispausti plaučio skiltis ir vystytis plaučių uždegimas; • balso užkimimas, kai spaudžiamas balso klostes įnervuojantis nervas; • rijimo sutrikimai, kai spaudžiama stemplė; • didelė aneurizma gali taip spausti stemplę bei skrandį, todėl sutrinka valgymas bei virškinimas, ligonis sublogsta, atsiranda kitų simptomų, primenančių skrandžio vėžį; • padidėjęs kraujo spaudimas, kai spaudžiamos inkstų kraujagyslės; • šlapinimosi sutrikimai, kai spaudžiamas šlapimtakis. Kadangi aortos aneurizmos simptomai labai įvairūs, pats ligonis negali nusistatyti diagnozės! Labai lieknam žmogui pilvo aortos aneurizmą galima apčiuopti kaip pulsuojantį darinį pilve. Liga lėtinė. Ligonį vargina simptomai, susiję su atitinkamo organo spaudimu. Jei aortos aneurizma labai išsiplečia, ji gali plyšti. Aortai plyšus ar užsikimšus trombu, išryškėja ūminės ligos klinika. Komplikacijos: 1. Aortos aneurizmos plyšimas – gyvybei pavojinga komplikacija, kuriai būdingi ūmiai atsiradę skausmai krūtinėje ar pilve. Pacientą ištinka šokas dėl nukraujavimo, išpila šaltas prakaitas, ryškiai sumažėja šlapimo, aptemsta sąmonė, atsiranda širdies ritmo sutrikimų. Aorta gali plyšti ties kvėpavimo takais, pleura, širdiplėve, pilvo ertme ar kitais organais (pvz., stemple). Miršta 50-60 proc. pacientų, nesulaukusių medicinos pagalbos, bei apie 20 proc. operuotųjų. 2. Ūminė ar poūmė aortos trombozė. Dėl šios komplikacijos sutrinka aortos maitinamų organų aprūpinimas krauju, todėl jie gali žūti. Tai taip pat labai sunki komplikacija. Tyrimai: Kadangi ši liga neturi specifinių simptomų, jos diagnostika labai sudėtinga ir liga gali būti ilgai nenustatyta. Dažnai diagnozuojama atsitiktinai arba pasireiškus komplikacijoms. Diagnozę nustatyti padeda rentgenologinis, ultragarsinis, aortografinis tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas. Gydymas: Jei aneurizma yra 4,5-5 cm pločio, siūloma operacija, nes aorta pradeda labai sparčiai didėti ir plyšta. Jei aneurizma 4,5 cm skersmens, rekomenduojama lankytis pas gydytoją kas 0,5 metų. Jei aneurizma per metus padidėja >1 cm, siūloma operacija. Taigi visos didesnės aneurizmos (apie 5 cm) operuojamos, mažesnės stebimos, skiriami kraujotaką reguliuojantys vaistai: mažinantys kraujo spaudimą, širdies susitraukimų dažnį (AKF inhibitoriai, beta blokatoriai). Operacijos metu pašalinama aneurizma, įsiuvami dirbtiniai kraujagyslių protezai, suformuojamos šoninės aortos šakos. Per metus savaime plyšta 6-20 proc. aortų, kurių išsiplėtimo skersmuo didesnis kaip 5 cm. Jei aneurizmos mažesnės, per 5 metus savaime plyšta 18 proc. Visi ligoniai, plyšus aortos aneurizmai, turi būti operuojami skubos tvarka. Patarimai: Venkite labai sunkaus fizinio darbo. Meskite rūkyti. Profilaktika: Svarbu laiku ir aktyviai gydyti aterosklerozę, padidėjusį kraujo spaudimą, uždegimines ligas. Mažinti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje. Anafilaksinis šokas Anafilaksija (gr. ana – prieš, hylaxis - sauga) – tai viena iš greito tipo alerginių reakcijų. Anafilaksinis šokas – tai sisteminė organizmo reakcija į kartotinai patekusį alergeną (t.y. į jau įjautrintą organizmą), jam reaguojant su imunoglobulinu E. Reakcija pasireiškia staiga – po kontakto su alergenu praėjus maždaug 15-20 min., kartais po 1 ar kelių valandų. Alergenas – tai medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Alergenais gali būti medžiagos, patenkančios iš aplinkos (taip būna dažniausiai), taip pat ir organizme susidarančios medžiagos. Ligos priežastys: Anafilaksines reakcijas gali sukelti vaistai (antibiotikai, ypač penicilinas; vaistai nuo skausmo – analginas; preparatai, turintys jodo ir kt.); nuodai (bičių, vapsvų, gyvačių); įvairūs maisto produktai (jie dažnai sukelia alergiją, bet šokas išsivysto retai). Simptomai: • Dusulys • Pykinimas • Ašarojimas • Pilvo skausmas • Odos paraudimas • Odos pamėlynavimas • Užkimęs balsas • Sąmonės sutrikimas • Smulkus bėrimas • Lūpų, liežuvio patinimas Ligos eiga: Paprastai reakcija po kontakto su pakartotinai patekusiu alergenu greita. Anafilaksinio šoko simptomai pasireikšti: • Odoje: atsiranda paraudimas, niežėjimas, smulkus bėrimas, patinimas.Gali patinti veidas, lūpos, liežuvis. Oda gali tapti melsvoka, dėl kvėpavimo nepakankamumo. • Kvėpavimo organų sistemoje : užkimsta balsas, padažnėja kvėpavimas, jis tampa garsus, atsiranda dusulys, nosies niežėjimas, čiaudulys. • Širdies ir kraujagyslių sistemoje: vargina bendras silpnumas, dažnas pulsas. • Virškinimo trakte: kyla pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas. • Nervų sistemoje: jaučiamas baimės jausmas, pulsavimas galvoje, traukuliai, sąmonės sutrikimai. • Akyse: ašarojimas, niežulys, uždegimas. Dažnos yra odos, itin pavojingos kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemų reakcijos. Virškinimo organų reakcijos pasitaiko retai. Tyrimai: Kontaktas su alergenu išaiškinamas, apklausiant pacientą. Matomas odos bėrimas, paraudimas, patinimas, čiuopiamas dažnas pulsas. Simptomų gali būti daug ar tik keli, bet šokui visada būdingas arterinio kraujospūdžio sumažėjimas, bėrimais. Gydymas: Pirmoji pagalba šoko ištiktam žmogui – adrenalino injekcijos į veną. Gydymas paprastai tęsiamas Intensyvios terapijos skyriuje. Anafilaksinio šoko gydyme didžiausias dėmesys skiriamas infuzinei terapijai – t.y. į veną lašinami elektrolitų tirpalai, sekamas jų balansas, kraujospūdis. Patarimai: Kai ištinka anafilaksinis šokas, svarbu: • Nutraukti kontaktą su alergenu, jei galima (nevartoti vaisto ar pan.). • Jei alerginė reakcija jau buvusi, alergenas žinomas, pacientui suleidžiama 1 ampulė adrenalino (0.1proc.). • Jei šokas išsivystė dėl reakcijos po vamzdžio įkandimo, nestipriai virš įkandimo vietos uždedama timpa. • Kviesti GMP. Profilaktika: Nevartoti vaistų, jei nuo jų buvusi alerginė reakcija, arba keli šeimos nariai yra alergiški tam pačiam vaistui. Vengti kontakto su kitais alergenais, jei buvusi alerginė reakcija į juos. Nepamiršti pasakyti apie buvusias alergines reakcijas jus apžiūrinčiam gydytojui. Paklausti gydytojo apie profilaktines priemones, kurias turite turėti su savimi, taip pat ir kortelę, kurioje nurodyta, kam Jūs alergiškas. Paprastai rekomenduojama turėti: • 1-2 ampules adrenalino (0.1 proc.); • Tavegilio (2 ampules); • Prednizolono (10 mg – t.y. 2 tabletes); • vienkartinių švirkštų. Paprašykite savo gydytojo, kad paaiškintų, kaip šiomis priemonėmis naudotis. Jei yra buvusi šokinė reakcija, pvz, į vapsvos įkandimą, kitą kartą įkandus vapsvai, privalote tuoj pat susišvirkšti adrenalino (1 ampulę, po oda), jei turite – vartokite kitus vaistus.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!