Iki XVIIIa. širdies ligų praktiškai nežinota. Medicinoje apie jas ne tik nekalbėta, bet ir neigta jas esant. Senovės egiptiečiams širdis buvo savarankiška būtybė, nepavaldi žmogaus valiai. Jam pačiam širdis parūpindavo viską, ko žmogui reikia, kad jis gyventų.
Vienas “medicinos tėvų” Hipokratas manė, kad kraujas atplūsta ir nuslūgsta panašiai kaip jūros potvyniai ir atoslūgiai. Pasak jo, kairėje širdies ertmėje slypi įdiegtoji ugnis, ji įkvepia gryną orą”. Beje, Aristotelis širdį laikė žmogaus centru, iš kurio išeina viskas. Širdis esanti proto, sielos, jausmų buveinė.
IIa. Po Kr. apie kraujo kelią sužinota šiek tiek daugiau. Galenas teigė, kad kairiajame širdies skilvelyje susimaišius kraujui su oru atsiranda “gyvybės dvasia”, pasklindanti po visą kūną. Žmogus susergąs dėl to, kad netinkamai sąveikauja kraujas, gleivės, tulžis. Ta ligų teorija buvo grindžiamas kiekvienos ligos gydymas iki pat XIXa.
Bet tikruoju kraujotakos atradėju laikomas Viljamas Harvėjus, o 1726m. Stivenui Heilzui pirmajam pavyko tiksliai išmatuoti kraujospūdį. Ir tik apie 1800m. gydytojams paaiškėjo tikrasis ryšys tarp ligos simptomų ir širdies ligų.
Anksčiau dominavusias ligas tokias, kaip maras ir raupai, šių laikų medicina jau pamiršo. Jų vietą užėmė AIDS ir kraujotakos sistemos ligos. Visose šalyse tikra žmonių problema tapo padidėjęs kraujospūdis ir arterijų sklerozė. Hipertonijos ir kraujagyslių kalkėjimo padariniai – miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, išemija. Mūsų medicinos statistikoje tai dažniausios ligos. Kas dešimtas suaugęs žmogus dėl ko nors negaluoja, ir tai tiesiogiai susiję su kraujotaka.
Širdies ir kraujagyslių sistemą sudaro širdis ir visos organizmo kraujagyslės. Kraujas perneša maisto medžiagas, hormonus bei kitas medžiagas į organus, audinius ir ląsteles. Visos mūsų gyvybinės funkcijos priklauso nuo to, kaip ši sistema funkcionuoja. Kraujotakos sustojimas tik kelioms minutėms gali padaryti nepataisomos žalos smegenims.
Svarbiausios arterijų ligos yra stenokardija, širdies infarktas, aritmijos, širdies nepakankamumas, aterosklerozė ir kt. Visoms šioms būsenoms yra būdingas blogas santykis tarp deguonės poreikio miokardui (širdies siena sudaryta iš 3 sluoksnių: išorinio – epikardo (prikardo), viduriniojo raumeninio (miokardo) ir vidinio –...
Šį darbą sudaro 2970 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!