Širdies ir kraujagyslių ligos. Skausmas. Chirurgija

 ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje Širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms priklauso širdies ligos, galvos smegenų ir periferinių kraujagyslių ligos bei arterinė hipertenzija. Išeminė širdies liga (IŠL) ir galvos smegenų insultas (GSI) yra svarbiausios mirties ir invalidumo priežastys, ypač sulaukus vyresnio amžiaus. Pagal PSO duomenis, kasmet pasaulyje nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta apie 17 mln. žmonių. Net 7,3 mln. mirčių nuo miokardo infarkto ir 5,1 mln. mirčių nuo GSI pasaulyje buvo užfiksuota 1998 metais. Trečdalį visų mirčių 1999 metais sudarė širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL). Apžvelgiant Europos statistinius duomenis, ŠKL sudarė 49 proc. visų mirčių, t.y. 55 proc. moterų ir 43 proc. vyrų. Statistikos departamento duomenimis, 2001 metais Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūroje didžiausią dalį sudarė būtent širdies ir kraujagyslių sistemos ligos - 54,1 proc., 2-oje vietoje buvo piktybiniai navikai –19,3 proc., 3- ioje -mirtys dėl išorinių priežasčių (traumų, apsinuodijimų ir kt.) – 13,6 proc. Pažymėtina, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos buvo pagrindinė tiek vyrų, tiek moterų mirties priežastis. 1.1. pav. Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūra 2001 metais (Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys) . Didžiausia dalis mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų tenka išeminei širdies ligai (1.1 pav.) ir galvos smegenų insultui. 2001 m. penkis šeštadalius- 86,5 proc. visų mirčių nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų lėmė išeminė širdies liga ir smegenų infarktas . 1.2. pav. Mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų struktūra 2001 m. (Lietuvos Respublikos Statistikos departamento duomenys) Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos užima 1-ąją vietą ir hospitalinio sergamumo struktūroje. 2001 metais Lietuvos ligoninėse dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų buvo gydyti 144957 asmenys, tai sudarytų 18 proc., arba beveik penktadalį visų gydytų ir išrašytų iš stacionaro asmenų . Širdies ir kraujagyslių sistemos ligas kaip ne tik medicinos, tačiau ir kaip socialinę problemą apibūdina medicininės socialinės ekspertizės komisijos pateikiami duomenys apie tai, kokiam skaičiui asmenų ir dėl kokių priežasčių buvo suteikta invalidumo grupė 2001 metais . Pirmą kartą gyvenime invalidais dėl kraujotakos sistemos 2001 m. pripažinti 7672 asmenys. Pirminio invalidumo priežasčių tarpe 1-je vietoje ŠKL 27,4 proc., 2-oje jungiamojo bei skeleto ir raumenų ligos 16,2 proc., 3-ioje vietoje 14,9 proc. užima navikai. Daugiau kaip pusei asmenų, pripažintų invalidais dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, buvo suteikta II invalidumo grupė, o daugiau kaip ketvirtadaliui – I–oji, t.y. ligoniai, kuriems reikia kitų asmenų globos. Tarp širdies ir kraujagyslių sistemos ligų daugiausia invalidais tampama: po galvos smegenų insulto: dėl jo invalidais tapo 35,7 proc., dėl IŠL- 30,4 proc., dėl AH - 18,6 proc., kitos kraujotakos sistemos ligos - 15,3 proc. visų asmenų, tapusių invalidais dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų . Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kaip ir bendrasis mirtingumas, didėjęs 1983-1994 metais, nuo 1995-1996 metų mažėja. Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. mirtingumo nuo išeminės širdies ligos rodiklis sudarė 628,2 mirties atvejų 100 000-čių gyventojų per metus. Palyginti su 1995 metais, šis rodiklis sumažėjo beveik trečdaliu. Mirtingumo rodikliai nuo širdies ir kraujagyslių ligų didesni tarp kaimo gyventojų nei tarp miesto. Tai atspindi tam tikrus socialinius ir ekonominius miesto ir kaimo gyventojų skirtumus. Estijos ir Latvijos gyventojų mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rodikliai yra didesni nei Lietuvoje. Beveik du kartus Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis viršija Europos Sąjungos šalių ir Šiaurės šalių vidurkį . Išeminės širdies ligos rizikos veiksnių paplitimas bei tarpusavio sąsajos Šiandien jau gerai žinomi veiksniai, kurie skatina širdies ir kraujagyslių sistemos ligų bei kitų lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą. Nustatyti tradiciniai ir netradiciniai rizikos veiksniai. Tarp tradicinių rizikos veiksnių išskiriami trys didieji rizikos veiksniai: AH, dislipidemija, rūkymas. Šie rizikos veiksniai priskiriami modifikuojamiems rizikos veiksniams, kurių korekcijos reikšmė išeminės širdies ligos rizikos mažinimui įrodyta . Daugelyje šalių naudojamos kelios rizikos veiksnių klasifikacijos . Pastaruoju metu dažniausiai naudojama klasifikacija, kurioje išskiriami tradiciniai ir netradiciniai (naujieji) rizikos veiksniai. Kitos klasifikacijos skirsto rizikos veiksnius į somatinius, elgesinius ir paveldimuosius. Tradiciniai rizikos veiksniai AH, rūkymas, amžius (vyresni nei 45 metų vyrai, vyresnės nei 55 metų moterys), kairio skilvelio hipertrofija, padidėjusi mažo tankio cholesterolio koncentracija kraujo serume, sumažėjusi didelio tankio cholesterolio koncentracija kraujo serume, ankstyvos išeminės širdies ligos anamnezė šeimoje (pirmos eilės giminaičiams: vyrams iki 55 metų, moterims iki 65 metų). Naujieji rizikos veiksniai: lipoproteinas (a) (Lp(a)), apolipoproteinas B (Apo B); gliukozės tolerancijos sutrikimas, homocisteinas, mažo tankio maži tankūs lipoproteinai, uždegiminiai ir trombogeniniai rizikos veiksniai. Kitose klasifikacijose, kaip papildomi rizikos veiksniai nurodoma mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, riebi gausi mityba, nuolatiniai stresai ir depresija. Pagal nacionalinės cholesterolio mokymo programos suaugusiųjų gydymo specialistų siūlomas nuorodas (NCEP ATP III - angl. National Cholesterol Education Program Adult Treatment Panel III) cukrinis diabetas pabrėžiamas, kaip ypatingai svarbus, nepriklausomas išeminės širdies ligos vystymosi veiksnys . Arterinė hipertenzija Arterinė hipertenzija (AH) - žinoma daugelį metų. AH-tai padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga. AH skirstoma: Pirminė – kai padidintas AKS yra pagrindinė ligos priežastis Antrinė – kai hipertenziją sąlygoja kitos ligos ( inkstų, endokrinologinės ir kt.). AH vargina didelę dalį žmonių. AH itin paplitusi tarp darbingo amžiaus asmenų . Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO), pateikia dvidešimt pirmo amžiaus viziją ir nurodo, kad 2025 metais širdies ir kraujagyslių sistemos ligos išliks svarbiausia sveikatos problema Europoje ir kitose pasaulio šalyse . Maždaug pusei Lietuvos gyventojų nustatomas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) . PSO nurodė, kad AH yra viena iš širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, nulemianti 20-50 proc. visų mirčių . Pasaulyje atlikti išsamūs tyrimai apie AH paplitimą tarp juodaodžių ir baltaodžių gyventojų. Dažniausiai AH diagnozuojama Amerikos juodaodžiams, jų tarpe AH paplitimas siekia net 38 proc. Epidemiologinėmis studijomis įrodytas glaudus padidėjusio AKS ir kardiovaskulinės rizikos ryšys . Asmenims, kuriems nustatyta AH, dažniau ir anksčiau nei esant normaliam arteriniam kraujo spaudimui išsivysto miokardo infarktas, išeminis galvos smegenų insultas, galūnių išemija . AH padidina išeminės širdies ligos riziką daugiau nei tris kartus . Pirmasis epidemiologinis prospektyvinis tyrimas, kurio rezultatai įrodė AH reikšmę širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui, buvo pradėtas 1948 metais JAV, Framinghame. Studijoje dalyvavo 5209 gyventojai 30-62 metų . Tyrimo duomenimis tik mažiau nei 20 proc. atvejų arterinę hipertenziją lydi vienas ar du rizikos veiksniai (RV). Nustatyta, kad dažniausiai AH lydi keli rizikos veiksniai: dislipidemija, rūkymas, antsvoris, gliukozės tolerancijos sutrikimas, kairiojo skilvelio hipertrofija. Esant AH ir kitiems rizikos veiksniams, mirtingumas nuo išeminės širdies ligos padidėja dešimt kartų . Tiems, kuriems patikrinimo metu diagnozuota hipertenzija, rizika susirgti galvos smegenų insultu yra 2,6-3,8 karto, išemine širdies liga (IŠL) 2,0-2,2 karto ir širdies nepakankamumu yra 3,0-4,0 karto didesnė nei sveikiems, t.y, kuriems AKS normalus . Lietuvoje AH epidemiologiniai tyrimai vykdomi atliekant tarptautinę lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos (CINDI) ir (MONICA), t.y. širdies bei kraujagyslių ligų ir jų rizikos veiksnių ilgalaikio stebėjimo programas . Rezultatai parodė, kad 59,1 proc. vyrų ir 50,9 proc. moterų nuo 35 iki 64 metų amžiaus, diagnozuota AH, t.y. sistolinis AKS 140 ir arba diastolinis 90 mm Hg arba AKS 75 m.- 73 proc. asmenų. Devynių perspektyvinių tyrimų, apimančių 4183343 žmonių populiaciją, meta-analizės duomenys parodė, kad egzistuoja tiesinė priklausomybė tarp sistolinio ir diastolinio AKS bei sergamumo ir mirtingumo nuo IŠL ir GSI. Sistolinio AKS sumažėjimas - 9 mm Hg ir diastolinio – 5 mm Hg vienu trečdaliu sumažintų sergamumą ir mirtingumą nuo GSI ir vienu penktadaliu – nuo IŠL. Sumažinus sistolinį ir diastolinį AKS atitinkamai – 19 mm Hg ir 10 mm Hg, būtų galima išvengti pusės naujų galvos smegenų insulto ir 37 proc. IŠL ligos atvejų . Atliekant epidemiologinius perspektyvinius tyrimus, buvo palyginta sistolinio ir diastolinio AKS prognostinė reikšmė išeminės širdies ligai. Framinghamo studijos duomenys parodė, kad naujų IŠL, GSI, širdies nepakankamumo atvejų dažnis buvo didesnis tarp vyrų, kuriems diagnozuota ISH, negu tarp tų, kuriems diagnozuota diastolinė hipertenzija . Framinghamo studijos duomenimis nustatyta, kad nuo sistolinio AKS priklausoma IŠL rizika jaunesniems nei 45 metų žmonėms ši rizika susijusi su diastoliniu AKS. Pabrėžiama, kad sistolinis AKS dydis labiau buvo susijęs su GSI rizika . Iki 40 metų amžiaus ISH sutinkama retai, tai sudaro 1-4 proc. skirtingose populiacijose. Vyresniame amžiuje ISH paplitimas siekia – 30 proc. Sistolinio AKS padidėjimas buvo reikšmingas, prognozuojant tikimybę susirgti IŠL per 15 metų vidutinio amžiaus vyrams Kaune . Vyrų, kurių sistolinis AKS buvo 148 mm Hg, rizika susirgti miokardo infarktu arba numirti nuo IŠL buvo 3,4 karto didesnė, negu tų, kurių AKS buvo 30 proc., tai asmenys sergantys III laipsnio AH ir turintys 1-2 RV ar turintys III laipsnio AH ir 3 arba daugiau rizikos veiksnių, organų taikinių pažeidimą ar CD. Asmenys, kuriems diagnozuota I, II, III laipsnio AH ir lydinčios klinikinės būklės. Visiems pacientams skiriamas nemedikamentinis gydymas, tai gyvensenos įpročių reguliavimas: sumažinti kūno svorį, druskos vartoti iki 6 gramų per dieną, padidinti fizinį aktyvumą, mažinti alkoholio vartojimą arba visai atsisakyti, mesti rūkyti, reguliuoti savo maistą . Nedidelės rizikos pacientus rekomenduojama stebėti. Vidutinės rizikos grupei sekti AKS bei kitus RV ir nuspręsti dėl medikamentinio gydymo . Didelės ir labai didelės rizikos grupei skiriamas medikamentinis gydymas . Arterinė hipertenzija yra ne tik medikų, bet ir visos visuomenės problema. Nesukūrus racionalios nacionalinės AH kontrolės, sunku tikėtis, kad artimiausiu metu sumažės arterinių hipertenzijų, o kartu ir sergamumas bei mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Somatiniai rizikos veiksniai Amžius Arterinė hipertenzija dažniau nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms. 65-74 m. amžiaus vyrų hipertenziją turi 57 proc., moterų - 61 proc. Kai amžius didesnis negu 75 m., AH diagnozuota 64 proc. vyrų ir 77 proc. moterų. Jeigu 65 m. amžiaus ir senesniems žmonėms sistolinis AKS yra didesnis negu 180 mm Hg, IŠL rizika padidėja 3-4 kartus palyginti su žmonėmis, kurių kraujospūdis yra 120 mm Hg ir mažesnis . Diastolinis AKS didesnis nei 105 mm Hg didina išeminės širdies riziką 2-3 kartus palyginti su tais, kurių diastolinis kraujospūdis mažesnis negu 75 mm Hg. 65 metų ir vyresniems žmonėms IŠL rizikos veiksniai yra AH ir cukrinis diabetas . Daugumoje šalių širdies ir kraujagyslių ligų rizika gerokai padidėja žmogui senstant . Seniems žmonėms dažnai stebima izoliuota sistolinė AH, kai sistolinis kraujospūdis didesnis negu 140 mm Hg, o diastolinis mažesnis negu 90 mm Hg. Kraujospūdžio, ypač sistolinio didėjimas yra susijęs su arterijų tamprumo mažėjimu ir jų rigidiškumo didėjimu . Izoliuotos sistolinės AH reikšmė GSI, IŠL, nefropatijos, širdies nepakankamumo, periferinių kraujagyslių pažeidimo rizikai vidutinio ir pagyvenusio amžiaus ligoniams didesnė nei diastolinio . Rizika proporcinga sistolinio AKS dydžiui tiek vyrams, tiek moterims, didesnė pagyvenusiems. Ši rizika dar padidėja, jei ligoniai serga cukriniu diabetu . Kraujospūdžio didėjimas siejamas ne tik su amžiumi. Daug reikšmės turi padidėjęs kūno svoris, nesaikingas alkoholio vartojimas, miego arterijų sklerotiniai pokyčiai, cukrinis diabetas . 1972 m. buvo pradėti vykdyti tarptautiniai Kauno–Roterdamo IŠL epidemiologiniai tyrimai. Remiantis 15 metų tyrimo duomenimis, nustatyta, kad didžiausią įtaką IŠL turėjo amžius, sistolinis AKS, cholesterolio kiekis ir rūkymas . Šių veiksnių įtaka įvairaus amžiaus vyrams buvo nevienoda: 45-49 metų ir vyresniems kaip 55 metų vyrams didžiausią reikšmę IŠL prognozei turėjo cholesterolio kiekis ir sistolinis AKS. Iš visų šių rizikos veiksnių kauniečius ypač neigiamai veikė padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje . Lytis Svarbus išeminės širdies ligos veiksnys yra ir vyriškoji lytis. Bet kurio amžiaus vyrams širdies-kraujagyslių ligų rizika yra didesnė nei moterims, tačiau šis skirtumas mažėja žmogui senstant ir yra didesnis IŠL, o ne GSI atveju . Australijos kohortinės studijos duomenimis, iki 79 metų vyrai dažniau serga IŠL nei moterys. Literatūros duomenys skiriasi pateiktais skaičiais apie sergamumą vyrų ir moterų tarpe. Vidutinio amžiaus vyrai 3-4 kartus dažniau nei moterys serga išemine širdies liga, vyresnio amžiaus vyrai – 2 kartus dažniau nei moterys. JAV nuo 34 iki 74 metų amžiaus grupėje rizika mirti nuo GSI yra 30 proc. didesnė vyrams nei moterims, tuo tarpu mirti nuo IŠL yra 2-3 kartus didesnė vyrams. Peržengus 75-erių metų ribą, rizika mirti nuo GSI ir IŠL yra vienoda tiek vyrams, tiek moterims . Elgesiniai rizikos veiksniai Rūkymas Išsivysčiusiose pasaulio šalyse tabako rūkymas yra svarbiausia mirties priežastis, kurios galima išvengti. Rūkymas - tai vienas iš trijų pagrindinių IŠL rizikos veiksnių. PSO duomenimis, kasmet nuo rūkymo miršta 3 milijonai žmonių. Viena iš keturių mirčių įvyksta dėl IŠL. 20–30 proc. mirčių nuo IŠL sukelia rūkymas. Intensyviausiai vyrai rūkė 1948 metais - net 82 proc. Nuo 1950 metų Vakarų šalyse, ypač JAV, prasidėjo rūkymo mažėjimas. Moterų rūkymo pikas pastebėtas daug vėliau, jis buvo pasiekęs 45 proc. Nuo 1960 metų moterų rūkymas labai iš lėto ėmė mažėti. 1972 metais rūkė 52 proc. vyrų ir 41 proc. moterų (vyresnių kaip 16 metų ). 1992 metais rūkė tik 29 proc. vyrų ir 28 proc. moterų, tačiau pastaruosius 10 metų mažėjimo tempai sulėtėjo. Rūkančiųjų skaičius su amžiumi mažėja. Vyresnių negu 65 metai vyrų rūko apie 15 proc., moterų – 11,5 proc. Koronarinių arterijų tyrimų (CASS) registras parodė, kad 70 m. amžiaus ir vyresni ligoniai sergantys IŠL ir nemetę rūkymo, turėjo 3 kartus didesnę miokardo ar mirties riziką per 6 metų stebėjimo laikotarpį palyginti su tais, kurie nustojo rūkyti. Framinghamo širdies tyrimo duomenimis, rūkantiems 65 m. amžiaus ir vyresniems žmonėms padažnėja plaučių vėžys, bet nėra ryšio tarp rūkymo ir IŠL atsiradimo . Framinghamo ir Didžiosios Britanijos Širdies studijos metu nustatyta, kad rūkaliai IŠL serga 3 dažniau, negu niekada nerūkę. Apie 50 visų mirčių, kurių buvo galima išvengti, priežastis yra rūkymas, o pusę jų dar sudaro mirtys dėl kardiovaskulinės sistemos ligų. Angininis skausmas po miokardo infarkto du kartus dažniau būna rūkantiems negu metusiems rūkyti . Susirgti IŠL rizika labai padidėja, kai kartu su AH randama ir rūkymas, hipercholesterolemija, nutukimas. AH padidina IŠL riziką maždaug tris kartus, o hipertenzijos derinys su rūkymu ir padidėjusiu cholesterolio koncentracija kraujyje beveik 16 kartų . Rūkymas sukelia laikiną AKS pakilimą 5-10 mm Hg stulpelio. Rūkymas gali išprovokuoti širdies kraujagyslių spazmą, dėl to širdies raumeniui gali pritrūkti deguonies ir atsirasti išemija. Surūkant 1-25 cigaretes per dieną padidėja staigios mirties rizika 2,1 karto. Jei kasdien surūkoma daugiau 25 cigaretės, staigios mirties rizika išauga iki 2,9 karto. MRFIT studija (Multiple Risk Factor Intervention Trial) įrodo, kad yra ryšys tarp surūkytų cigarečių skaičiaus ir mirštamumo dėl IŠL. Nustatyta, kad rūkymui priskiriama 22 proc. vyrų ir 4 proc. moterų mirčių Europoje dėl IŠL . Antsvoris ir nutukimas Per pastaruosius dešimt metų nutukimas pastebimai plito ekonomiškai stipriose šalyse. JAV antsvorį turi 54,9 proc. vyresnių nei 20 metų asmenų. 1997–1998 metų Respublikinio mitybos centro atlikto gyventojų mitybos tyrimo duomenimis, daugiausia antsvorį turinčių asmenų buvo nustatyta 50-64 m. amžiaus grupėje. Čia antsvorį turėjo 48,5 proc. vyrų ir 39,7 proc. moterų. Šioje amžiaus grupėje nustatytas ir didžiausias nutukusių asmenų skaičius: 14,5 proc. vyrų bei 27,95 proc. moterų . Nutukimo problema aktuali ir Lietuvoje . Kaune kas trečio vyro ir kas antros moters kūno masė per didelė (KMI >29 kg/ m2) . KMI apskaičiuojamas svorį kilogramais dalinant iš ūgio metrais kvadratu. Tiek vyrams, tiek moterims KMI apskaičiuoti taikoma formulė: KMI - svoris (kg)/ūgis (m2) . Nurodyti KMI standartiniai kriterijai: svorio trūkumas 20 proc. IŠL išsivystymo riziką 10 metų laikotarpiu. Vidutinės rizikos grupei priklauso asmenys, turintys du ir daugiau RV, kurių tikimybė susirgti IŠL 10 metų laikotarpiu yra 10-20 proc. Mažos rizikos grupė – turintys 0-1 RV. Jų tikimybė susirgti IŠL 10 metų laikotarpiu yra 3,4 mmol/l, būtina intensyvi gyvensenos korekcija. Daugeliui jų MTL Ch koncentraciją sumažinti iki 2,6 mmol/l pavyksta tik taikant antilipidinį gydymą, kurį tikslinga pradėti kartu su gyvensenos įpročių keitimu . DTL Ch funkcija yra surinkti iš ląstelių jau “atidirbusį cholesterolį”, nešti jį į kepenis, iš kur jis šalinamas su tulžimi iš organizmo. Tai yra taip vadinami, “antiaterogeniniai” lipoproteidai. Jo kraujyje neturi trūkti . Kuo daugiau kraujyje DTL tuo daugiau cholesterolio bus šalinama iš organizmo. Pastaruoju metu akcentuojama DTL sumažėjimo svarba aterogenezės patogenezei. Epidemiologiniai, genetiniai, klinikiniai ir intervenciniai tyrimai patvirtina DTL kaip faktoriaus, apsaugančio nuo aterosklerozės, vaidmenį . Trigliceridai - tai glicerolio esteriai su trimis riebalų rūgštimis. Įrodyta, kad plazmos trigliceridų kiekio padidėjimas sergantiems cukriniu diabetu yra IŠL rizikos veiksnys. Perspektyvinė 11 metų studija, kurioje buvo tiriami 43-54 metų vyrai, parodė, kad asmenims, kuriems buvo nustatyta padidinta trigliceridų koncentracija kraujyje bei turintiems susilpnėjusią gliukozės toleranciją arba sergantiems CD, padidėja rizika mirti nuo IŠL . Padidėjusį trigliceridų kiekį lemia veiksniai, kaip antai: antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, nesaikingas alkoholio vartojimas, kai kurios ligos (pvz., cukrinis diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas), genetiniai sutrikimai . Cukrinis diabetas ir metabolinis sindromas Cukrinis diabetas - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, sukeliantis hiperglikemiją nevalgius arba po valgio. 86 proc. mirčių sergantiems CD įvyksta dėl kardiovaskulinių komplikacijų.AH tarp sergančių cukriniu diabetu nustatoma 1,5–3 kartus dažniau nei nesergantiems CD. AH kartu su CD 2-3 kartus padidina insultų, tranzitorinių smegenų priepuolių dažnį. Turintiems AH ir cukriniu diabetu sergantiems ligoniams insultas išsivysto 2 kartus dažniau nei sergantiems tik AH . Paskaičiuota, kad 65-80 proc. sergančiųjų CD miršta nuo aterosklerozinės kilmės širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Prognozuojama, kad 2010 metais jų bus 239 milijonai, todėl ir sergančių IŠL bus labai daug . Sergantiems CD nuo 2 iki 4 kartų didesnė mirties dėl išeminės širdies ligos rizika . Cukrinis diabetas diagnozuojamas remiantis anamnezės duomenimis, vaistų nuo CD vartojimu ir padidėjusia gliukozės koncentracija kraujo serume nevalgius, t.y. daugiau kaip 6,1 mmol/l. Arterinis kraujospūdis sergančiųjų CD 130/80 mm Hg . Trečdaliui sergančiųjų miokardo infarktu diagnozuojamas CD, ir nors taikomi šiuolaikiniai gydymo metodai, tarp sirgusiųjų CD miršta du kartus daugiau, nei tarp nesirgusiųjų CD . Tyrimo UKPDS (United Kingdom Prospective Diabetes Study) rezultatai parodė, jog ligonių, sergančių CD, MTL Ch koncentracijos padidėjimas kraujyje yra pagrindinis išeminės širdies ligos išsivystymo veiksnys. Nors daugeliui cukriniu diabetu sergančių ligonių būna nustatoma padidėjusi trigliceridų koncentracija ir sumažėjusi DTL CH koncentracija, pagrindinis dislipidemijos gydymo tikslas – MTL Ch koncentracijos sumažinimas iki tikslinės 2,6 mmol/l. Arterine hipertenzija ir CD yra susirgimai – sinergistiškai pažeidžiantys smulkiąsias ir stambiąsias kraujagysles . Svarbiausieji AH pato-fiziologiniai veiksniai, sergant cukriniu diabetu – nefropatija, natrio kiekio ir ekstraceliulinio skysčio padidėjimas, padidėjusi kraujagyslių reakcija į spaudimo stimulus, kraujagyslių remodeliavimas . AKS normalizavimas yra esminis sergančių cukrinio diabeto kardioprotekcijos raktas . Arterinės hipertenzijos dažnis tarp diabetikų Europoje svyruoja nuo 22 proc. iki 38 proc. Tai yra du kartus dažnesnis reiškinys nei bendroje populiacijoje. Sergant cukriniu diabetu ir kardiovaskulinėmis ligomis pacientų prognozė yra bloga . M e t a b o l i n i s sindromas - tai tikrų medžiagų apykaitos sutrikimų juos vienija bendras pato-fiziologinis veiksnys – rezistentiškumas insulinui. Rezistentiškumas insulinui – tai tokia organizmo būklė, kai normalus insulino kiekis plazmoje dėl sutrikusio biologinio ląstelių – taikinių atsako į insulino veikimą nepakankamai efektyviai sumažina plazmos gliukozės kiekį . Pagal NCEP ATP III metabolinis sindromas diagnozuojamas, nustačius tris ir daugiau rizikos veiksnių: 1. pilvinis nutukimas (liemens apimtis moterims didesnė nei 88 cm, o vyrams – didesnė nei 102 cm), 2. trigliceridų koncentracija didesnė nei 1,7 mmol/l, 3. sumažėjusi DTL Ch koncentracija (moterims mažesnė nei 1,3 mmol/l ir vyrams mažesnė nei 1,0 mmol/l),4. 4. kraujo spaudimas didesnis nei 130/85 mmHg,5. 5. gliukozės koncentracija nevalgius didesnė nei 6,1 mmol/l . Pagal PSO paskelbtus kriterijus metabolinis sindromas diagnozuojamas , jei yra gliukozės tolerancijos sutrikimas ar cukrinis diabetas ir/ar rezistencija insulinui ir du ar daugiau iš šių rizikos veiksnių: 1. Hipertenzija: jau taikomas priešhipertenzinis gydymas ir/ar yra padidėjęs kraujospūdis (140 mm Hg sistolinis ar 90 mm Hg diastolinis). 2.Dislipidemija: padidėjęs trigliceridų kiekis (>1,7 mmol/l) ir/ar mažas DTL Ch kiekis (30 kg/m2 ir/ar didelis juosmens – klubų apimties santykis (>0,90 vyrams ir >0,85 moterims). 4. Mikroalbuminurija: albumino ekskrecijos dydis >20 mg/min. Epidemiologiniai tyrimai patvirtina, kad hiperinsulinemija yra nepriklausomas rizikos veiksnys susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. AH sutinkama dažniau tarp asmenų su nutukimu, angliavandenių apykaitos sutrikimu, cukriniu diabetu, t.y. būsenos, kurioms būdinga rezistentiškumas insulinui. Tai gali būti dėl to, kad rezistentiškumas insulinui sąlygoja AH vystymąsi . Sutrikusi alkio glikemija nustatoma, jei gliukozės kiekis veniniame kraujyje nevalgius yra >6,1 mmol/l, bet

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!