Odos ir venerologinės ligos

1a. Odos anatomija: epidermio struktūra, dermos struktūra Odos f-jos: Apsauginė-barjerinė Imunologinė Termoreguliacinė,Medž.apykaitos Rezorbcinė Sekrecinė Jutiminė Estetinė-fenotipinė Apsauginė-atlieka visi odos sluoksniai. Oda apsaugo vid. organus nuo mechaninių, cheminių, terminių, spindulinių dirgiklių bei mikrobų. Mechaninius smūgius amortizuoja eląstinės ir kolageninės dermos skaidulos bei paodis. Raginis sluoksnis saugo nuo išdžiūvimo ir drėgmės, sulaiko šilumą, taip pat nuolat pleiskanodamas apvalo odą nuo kenksmingų medž. Ir mikrobų. Švari oda pasižym baktericidinėmis savybėmis, nes jos reakcija yra rūgšti. Melaninas apsaugo org. nuo UV. Imunologinė-odoje daug putliųjų ląstelių, gausiame kraujagyslių tinkle susikaupę imuniniai komplexai. Odos imunol. f-jas realizuoja T limfocitai, kurie sugeba recirkuliuoti ir pasižymi afinitetu odai. Epidermio ląstelėse gaminamas faktorius stimuliuoja T limfocitų proliferaciją ir diferencijaciją. T limfocitai skatina B limfocitus virsti plazmocitais, sekretuojančius Ig. Langerhanso ląstelės f-ja kaip epiderminiai makrofagai. Sekrecinė funkcija-ją atlieka prakaito ir riebalų liaukos, o laktacijos laikotarpiu ir pieno liaukos. Prakaitavimas kompensuoja nepakankamą inkstų veiklą. Pro odą pasišalina 18-22% viso organizmo vandens kiekio. Riebalų liaukos per parą išskiria 2g odos riebalų. Ekskrecinė riebalų liaukų f-ja pasireiškia kai kurių medikamentų bei tox endogeninių medžiagų išskyrimu. Epidermio ragėjimo procesas vertinamas kaip epidermio sekrecinė f-ja. Per parą oda netenka 1g pleiskanų (kokia netektis..). 2.Odos pažeidimo požymiai: pirminiai ir antriniai bėrimo elementai Pirminiai:1netuštumin(dėmės,papul, tuberk,mazgai,navikai,pūkšlės) 2tuštumin(pūslelės,pūslės,pūlinuk,cisto)DĖMĖ ribotas, plokščias (neiškilęs virš odos paviršiaus) nuolatinis ar laikinas odos pažeidimas. Jos skiriasi savo forma, spalva. Priežastys:Pigmentacijos sutrikimai -hipopigmentacija, hiperpigmentacija. Kraujagyslių anomalijos ir kraujo krešėjimo sutrikimai: kraujagyslinės -uždegiminės, kai išsiplėčia kapiliarai, paspaudus dėmė išnyksta (eritema), neuždegiminės - nyksta lėtai (telangiektazijos). Hemoraginės - kraujui išsiliejus į aplinkinius audinius (petechija, purpura, echimozėsugiliacijos). Diferencinei diagnostikai atleikama diaskopija. PAPULĖ - ribotas, pakilęs virš odos paviršiaus odos pažeidimas 1cm. susidaro iš susiliejanęių papulių. Lichenifikacija - odos sustorėjimas, sukietėjimas, odos piešinio paryškėjimas, pleiskanojimas, vystosi dėl ilgalaikio odos dirginimo. (kasymas, trynimas). PŪKŠLĖ - neryškių ribų, plokščia, įvairios formos (apvalios žiedo, juostos), blyškiai rausvos spalvos papulė ar plokštelė, gyvuojanti keletą val.ir išnykstanti be liekamųjų reiškinių (24h). Kraštai nepastovūs juda nuo pažeidimo vietos į nepažeistas sritis. Pažeidžiamas tikrosios odos sluosnis viršutinis (edema), epidrmis nepažeidžiamas. Pvz.: Angioedema - gili edeminė audinių reakcija, pasireiškianti veido, kaklo, rečiau plaštakų ir pėdų srityje. MAZGAS - ribotas, iškilęs virš odos paviršiaus, palpuojamas odos pažeidimas. Pažeidimo gylis ir palpacija padeda diferencijuoti nuo papulės, plokštelės. Epidermio (paprastoji karpa, bazalioma, keratoakantoma). Epidermio - tikrosios odos (mišrus apgamas, melanoma, plokščia vėžys). Tikrosios odos (ermatofibroma, žiedinė granulioma). Tikrosios odos –paodžio (mazginė eritema), Paodžio (lipoma). PŪSLELĖ - ribotas, virš odos paviršiaus 0.5cm odos paž. pripildytas serozinio skysčio. PŪLINUKAS - ribotas pakilęs virš odos pav. paž, pripildytas pūlingo skysčio. Pūlinukai g. susiformuoti ligos eigoje iš pūslelių. Pūlius sudaro: leukocitai, suirusių odos ląs. liekanos, bakterijos (ne visada). Sukėlėjui nustatyti atliekamas tepinėlis (dažomas Gramo būdu), pasėlis. Sterilūs pūliai kai nerandama sukėlėjo. CISTA-ribotas,pakilęs virš odos pav. paž. sudarytas iš maišelio, pripildytų skystu ar pusiau skystu turiniu. Diferencijuojant nuo mazgo cista palpuojant stangri, elastinga. Epidrmio: išklota ragėjančiu epiteliu, gamina keratininę medž. Folikulinė: išklota daugiasluoksniu epit. Antriniai EROZIJA - ribotas, šlapiuojančiu pav. nusileidęs žemiau odos pav. susiformuojantis dėl viso epidermio ar jo dalies suirimo. Gyjant randas nesusidaro. Dažna priežastis pūslės plyšimas. OPA - ribotas, šlapiuojančiu pav., nusileidęs žem. odos pav., susiformuojantis dėl epidermio ar tikros odos suirimo. Gyjant susidaro randas. Požymiai svarbūs apibudinant opą-lokalizacija kraštai, dugnas, išskyros, aplink. aud. paž. Priežastys:kraujagyslių paž. odos paž. RANDAS -naujai susiformavęs jung. aud. užpildantis odos defektą. Hipertrofinis, atrofinis, keliodas. rando epidermis plonas, nėra odos linijų, odos priklausinių. KALCINOZĖ - ribotas odos sukietėjimas, nustatomas palpuojant, kieti mazgeliai.sergant sistemine skerodermija, dermatomiozitu. SKEROZĖ - ribotas, difūzinis odos sukietėjimas (induracija). Nustatomas palpuojant. Priežastis: odos ir paodžio edema, ląs. infiltracija. Sergant sistemine sklerodermija, porfirija, stziniu dermatitu. PLEISKANA-iš epidermio raginio sluoksnio sudaryta plokštelė. Preižastis: sutrikusi epidermio raginio sluoksnio deskvamacija ir akumuliacija į smulkias plokšteles. ATROFIJA - suplonėjusi, netekusi savo elastingumo, tamprumo ir turgoro oda. ŠAŠAS - susidaro iš serumo, kraujo, pūlių, šiems džiūstant odos pav. GANGRENA - nekrotinis procesas besivystantis dėl išemijos ar infek. ITRŪKIMAS - linijinis odos defektas, atsirandantis dėl uždegiminės odos infiltracijos. Atsiranda didelio lankstumo kūno srityse. NUKASYMAS - linijinis epidermio paž. atsiradęs dėl mechaninio odos traumavimo kasant. 3.Odos ir venerinėmis ligomis sergančio ištyr.:apkl,apž,apč,spec neinvaz ir invaz metod Anamnezė: stengiamasi išsiaiškinti ligos priežastis,ligos atsiradimo laikas ir vystimasis, sezoniškumas.Būtina sužinoti apie persirgtas ligas, higieną, mitybos įpročius, vaistų vartojimą, kitus biologinius bei cheminius dirgiklius, darbo sąlygas, būtinai teiraujamasi apie buvusius skiepus ir t.t. Taip pat išsiaiškinama šeimos anamnezė: ar nebuvo sergančiųjų alerginėmis, paveldimomis, užkrečiamomis ligomis tarp artimiausių giminių. Nusiskundimai: dažniausiai ligoniai skundžiasi niežėjimu, odos deginimu, bei skausmu.Taip pat gali skųstis pablogėjusia mityba, neramiu miegu. Klinikinė apžiūra: a) Odos apžiūra ir palpacija: spalva, elastingumas,temperatūra, drėgnumas bėrimo elementai,kiekis, kaip išsidėstę ir kur. Bėrimas: spalva, homogeniškumas, paviršius, bėrimų išsidėstymas, ryšys su kitais bėrimo elementais. B) Nagų ir plaukų būklė: augimas, konsistensija, storis,skaidrumas, trapumas. C) Burnos gleivinė, limfmazgiai. D) Pleiskanų apžiūra ir nukrapštymas: ar lengvai atsiskirai ar sunkiai, plaukų išpešimo mėginys. Pagalbiniai klinikiniai tyrimo metodai: 1) Špadeliais krapštome odą, papules, tikrinamas dermografizmas- vegetacinė odos r-ja į mech poveikį, po 10 s matomi brūkšneliai. 2) pirštinės. 3)Lupa. 4) Objektyvinis stiklelis diaskopijai atlikti. 5) Kišeninė lemputė. 6) Liniuotė. 7) Aliejus – raud. Kerpligė, geriau galima dermatoskopuoti. 8) Dermatoskopas – optinė sist, kaip kišeninis mikroskopas30 kartų.( Lupa ir šviesos šaltinis). 9) Jodas – Balcerio mėginys ( įv dedervinės diagnostikai – atsiranda jodo sankaupa – teig mėg.).10) Rašalas – diag erkių takus. 11) Nikolskio simptomas. 12) Dermografizmas. 13) Eritemos grįžtamumo vertinimas – spaudžiant stikliuku eritema išnyks, o purpurinis bėrimas – ne. Lab tyrimai: a) Mikroskopija – tiriama bakterijos, TB lazdelės, grybeliai, gonokokai, niežų erkės, treponemos, trichomonas vaginalis.b) Citologija – ląstelių nuogramdų tyrimas, ieškant atopinių ląstelių, padeda nustatyti virusines, pūslines ligas – būdingos akantolizinės epidermio ląst. C) Odos biopsija ir histologinis tyrimai: pagrindžiama diagnozė. D) Epihistamininiai tęstai: (alergenų) – klijuojamas ant odos, po kelių dienų nuimamas – diag 4 tipo alerginės reakcijos ( egzema ). E) Skerifikaciniai ( 1 tipo alerg r-jos , atopinis dermatitas. F) Provokaciniai – oralinių alergenų įvedimas per os, tai yra pavojinga todėl stebima bendra ligonio būklė. G) True tęstas – užklijuoja ant nugaros ir atlieka epikutaninį tęstą. h)Imunofluororescencinis tyrimas: tiesioginis – atliekama biopsija ir identifikuojame, netiesioginis – serologinė imuninių kompleksų diagnostika kraujyje ELISA metodu. I) Bakteriologiniai, mikologiniai pasėliai ( laukiam 14 dienų ). J) Markeriai. K) Bendro Ig E nustatymas serume. 4.Piodermijos:klasifikacija,sukėlėjai, diagnostika, gydymas: PIODERMIJA yra infekcinė odos liga,kurią sukelia mikrobai (staf.,streptok.).Jie į odą paprastai įsiskverbia egzogeniniu būdu.Ligos sukel.g.pažeisti plaukų folikulus,prak liauk,epidermį,odą,paod Pagal pažeidimo išplitimą ir gylį: a) pirminės: impetiga, folikulas, furunkulas, karbunkulas, rožė, ektima, paronichija. B) Antrinės : komplikacijos pirminės ligos atveju ar visai kitų ligų atvejais – atopinio dermatito, vėjaraupių, niežų, papr pūsleninės, vabždzių įkandimo atvejais galimas nusikasymas bei kitoks odos vientisumo pažeidimas kai po to prisideda antrinė piodermija. C) ūminės ir lėtinės. D) ribotos ir išplitusios. E) paviršinės ir giliosios. Sukėlėjai: streptokokai, stafilokokai ir mišrūs. Skatinantys veiksniai: odos pažeidimas, ilg vaistų vartojimas, aplinkos tempertūra ir drėgmė, hipovitaminozė, org imunosupresija, prakaitavimas, sukėlėjų virulentiškumas. Stafilokokų sukeliamos ligos: Folikulitas: pūlingas plauko maišelio bei riebalinių liaukų ištekamųjų latakų uždegimas, odos bėrimas kai aplink plauką susidaro pustulės su odos paraudimu, pustulės turinys – pūliai, jos centre –plaukas. Lokalizacija – galvos plaukuotoji dalis, veidas, galūnės. Dif: nuo bromo ir jodo išprovokuotų spuogų, jaunatvinių spuogų, folikuliarinės keratozės, oleozinių spuogų. Impetiga – infekcijos rezervas- nosies, gerklės, ausies židiniai, bėrimai odoje. Klinika: eritema aplink plauką – pūslės ir pūlinukai, jie plečiasi, po kelių dienų – asimetriški pūlingi šašai, niežti. Jei pažeidžiamas giliau – folikulitas. Dif: kaip folikulito. Sikozė: lėtinis recidyvuojantis dauginis folikulitas, pažeidžiamos plaukuotos vietos, pagrindžiama – pl folikulo uždeg, židinių lokal, lėtine eiga. Dif: odos TB, lėtinė SRV, kontaktinis impetigo. Furunkulas: ūminė pradžia, susiformuoja iš folikulitų, skausmingas mazgas, kurio centre – pustulė, aplink paraudimas, vėliau susiformuoja nekrozinis geluonis. Komplik: meningitas, sepsis, abscesai, židininis nefritas. Dif; folikulitas, furunkuliozė, odos TB, flegmona, abscesai. Karbunkulas: tamsiai raudonos sp infiltratas, sudarytas iš kelių furunkulų, centre keletas nekrozinių židinių.Pažeidžiama nugara, sprandas, šlaunys. Dif: flegmona, TB, sifilio guma. Daugybiniai vaikų abscesai: padid prakaitavimas, mazgeliai ir mazgai, fliuktacija, pūliavimas, randeliai.Komplik: fistulės, opos, sepsis. Streptokokų sukeliamos ligos: Streptokokinė impetiga: veido, galūnių odoje atsirandančios pūslelės su skaidriu turiniu, kuris drumščiasi ir pūslelei prakiurus sudžiūsta į geltonus šašus, erozijos, plinta autoinukoliacijos būdu. Bėrimų neskauda ir neniežti. Dif: antrinis sifilis, kandidozė parenychia. Veido seborėjinis dermatitas: lėt uždeg odos, paraudę pleiskanojantys židiniai veido odoje, nuo saulės sumažėjantys lieka tose vietose depigmentinės dėmelės. Apynaginis landuonis: paraudęs paburkęs nago volelis, pūliai po juo. Sukel patenka darant manikiūrą. Ektima: lokal – blauzdos, sėdmenys, būdingi gilūs, pūlingi, infiltruotais pagrindais židiniai, jų skausmingumas, išopėjimas, stori šašai. Aplink juos oda paraudusi, šašams nukritus – gilios opos su išsikišusiais kraštais, užgijus – hiperpigmentuoti randai. Dif: daug furunkulai, sifilinės ektimos. Rožė: dažniausiai pažeidžiamos kojos, taip pat veidas.Tai nepūlinis paviršinis uždegiminis pažeidimas, būdingas karščiavimas bei recidyvai. Pažeistose vietose oda parausta ir patinsta tačiau išlieka griežtų ribų. oda skausminga ir įtempta. Dif: nuo saulės raudonės, egzemos, raudonligės, mazginės raudonės. Mišrios: Paprastoji impetiga: streptokokinė impetiga, stafilokokų invazija, drumstas turinys, gelsvai žali pūlingi šašai, odos pigmentacija. Dif: kaip strep impetiga. Naujagimių epiderminė pūslinė: ūminė pradžia, pūslelės nepakitusioje odoje, šlapiuojančios erozijos, sufebrilitetas, tipinė lokalizacija. kompl; flegmona, abscesas, sepsis. Naujagimių eksfoliacinis dermatitas: raudonos dėmės, pūslės, erozijos, teigiamas Nikolskio mėg, bendrieji negalavimai, koliapsas. Kompl: inkstų nepakank, sepsis, abscesai. Dif: lakštinė pūslelinė, Laelio sindr, nudegimai, toksikodermija. Šankeriška piodermija: plokščia pūslė, patinimas, tamsūs šašai, lygiu dugnu opos, limfmazgių padid.Lyt org, plaštakos, veidas. Dif: kietasis šankeris, vakcinija. Lėtinė opinė piodermija: streptokokinė impetiga, ektimos, uždeg r- ja apie opas, nekrozė, lėtinė eiga, skausmas. Kompl: ankaulio uždegimas. Dif: tret sifilis, leišmaniozė. Lėtinė opinė vegetuojanti piodermija: gilūs infiltratai aplink opas, fistulės, abscesai. Gydymas: vietinis – dezinfekuojantys tirpalai, anilino dažai, antibiotikų kremai ir tepalai.( trūk: rezistencija, gram- folikulito išsivyst, sessibilizacija ), fizioterapinės priemonės. Sisteminis: a/b – s.aureus – cefalosporinai, oksacilinas, amoksicilinas. Str. Pyogenes- cefalosporinai, penicilinai V ir G, amoksicilinas, eritromicinas. Gali būti taip pat vartojami gliukokortikosteriodai, imuninę sist gerinantys vaistai, vitaminai. 5.Stafilokokinis nuplikytos odos sindromas. SNOS-tai užkrečiamas stafilokokų toksinų sukeltas paviršinių odos sl. paž.,primenantis 2laips odos nudeg. Dažniausiai serga naujagimiai, retai - vaikai iki 6m, labai retai –suaugusieji(esant imunit,inkst.nepak, vart imunosupresantus)Etiopatogenezė: Suk Staph.aureus (2gr 71 fagot) Pagr infekc vieta-nosies šnervės,nosiaryklė, vid.ausies uždeg.zona.Vėliau užd apima ne tik burnos,gerklės,bet ir akių gleivinę. Ant odos infekcijos židinių g.ir nebūti. Židiniuose pasigaminę toksinai su krauju patenka į viršutinius odos sluoksnius ir sukelia tarpląst ryšių paž.ir akantalozinių plyšių epidermyje atsiradimą. Vėliau vystosi ir ląstelių nekrozė. Padidėjęs jautrumas toksinui tikriausiai yra paveldimas.Klinika:Pūslės (teigiamas Nikolsono simptomas), erozijos, epidermis lupasi, o ten kur nusilupęs - oda raukšlėjasi kaip šlapia staltiesė. Pažeidžiama: pirma sritys apie burną, nosį, akis, bambą, išangę o vėliau pažeidimai išplinta visoje odoje. Židiniuose pasigaminę toksinai hematogeniniu keliu patenka į epidrmį ir sukelia tarpląstelinių ryšių pažeidimą o vėliau ir nekrozę. Komplikac: stafil pneumonija,sepsis ir kt.Diagnostika: tepinėlis: Gr + kokai, neutrofilai pasėlis: Staf. Aureus Citologinis tyr.: akantolizės ląs. histolog: intraepiderminės pūslės po rag. sl. GydymasVIDINISoksacilinas, fucidinas (A/B).PAGALBINIS: skysčių ir elektrol pusiausv regul.VIETINIS:0,25%sidabr nitrato pavilgai,mupirocinas,fucidinas,kt 6.Eritrazma. Epidermio raginio sluosnio paž.sukelėjęs - Corinebacterium minutissimum. Klinika: pažeidimo vietose atsiranda rausvų kartais kavos spalvos ribotų dėmių. Jų paviršius seleniškai pleiskanoja. Tai gerai matyti pakrapščius špateliu.Dėmės virš odos neiškyla. Ligos eiga lėtinė.Pažeidžia kirkšnių, šlaunų pažastų sritis, raukšles po krūtimis, kojų tarpupirščius. Diagnostika: klinika (rudos ribotos dėmės, be uždegimo reiškinių), tipišk židinių lokalizacija. Ryškus tamsiai oranžinis švytėjimas Vudo lempos šviesoje. GYDYMAS.l.PADEDA 3-4% salicilo ir 5% sieros tepalai. Išnykus ligos požymiams,oda valoma 2% salicilo ar rezorcino tirpalu.Baltiniai būtinai dezinfekuojami.Kai liga išplitusi – eritromicinas po 1g/parą 10-15d., vietiškai eritomicino tepalas, salicilio tepalas. 7.Odos tuberkuliozė.Odos ir gleivinių TBC- tlėtinė infekcinė liga,kuriai būding specif granuliomos.Jų nekrozė ir randėjimas lemia morfol ir klinikos įvairumą.Suk:TBC mikobakterija(M.tuberculosis). Odos TBC židiniuose džn-siai randama typus humanus. Mikobakterija atspari rūgštims,GR+, Neturi kapsulės ir nesudaro sporų, dažosi Cylio-Nylseno,išdžiūvus.skrepliuose lieka gyvybinga keletą sav. Papr.vilkligė užsikrečia egzogen.būdu nuo sergančiojo pl.TBC arba endogen.limfa ar krauju patenka į odą. Klin. Džn.veide, kakle. G.b. ir gleiv. Pirm.elem. – rusvas, vikio grūdo dydžio ribotas gumbelis, apvalus, plokšč, minkšt. Plinta į šonus, centre gyja randu. G.b įv.klin.formos: plokšč.PV, hipertrofinė, opinė, pleiskanojanti ir kt. Lab.tyrHISTOPAT.TBCzinė granulioma, centre-varšk.nekrozė(karpinėsatv.-be varšk.nekr).Epidermis atrofiškas. Granulioma sudaryta iš epitelioidin, Langerhans.gigant ir limfoid ląst. BAKTERIOLOGIJA.Pasėlyje auga M.tuberculosis.PGR-identif-jama specif DNR. Tuberkulino mėg + Gyd. a/tuberkulioziniai. Kolikvac.odos TBC: Sukel.patenka per kraują, kai pereina išarti odos esančių limfm.TBC (kaulų, sąnar) ir egzogen.b. Klin. Kietoki mazgai ar platesni sukietėjimai po oda, virš jų oda melsvai raudona.  mazgui, centre atsiveria fistulėopa. Iš jos išsiskiria pūlingai kraujingas su nekroz.aud.sekretas. Opos kraštai pagraužti. Džn.: kaklas, lūpų kampai, po raktikaulinė, pažastinė sr. Gyd. ilgalaik.chemoter., po to žid. chirurg.b., mazgams suminkštėjus šalinamos nekr.masės. Karpinė odos TBC: endogen.b.per skreplius, egzogen.b. Klin. Apvalūs riboti žirnio didumo mazgel. virš odos, džn. 1, su hiperkeratozinėmis ir karpinėmis išaugomis. Aplink raudonas kraštas. Tarp jų nekr.dariniai, iš jųpūliai, lašai. žiedo formos žid., centre lygus baltas randas. Gyd. vienas žid. šalinamas elktr.peiliu, prieš tai būtina ilgalaik.chemoterap. 8.Laimo liga Lab. paplitusi erkių pernešama liga. Ją perneša erkės. Laimo liga pasireiškia: • lokaliu odos pažeidimu • generalizuota sistemine liga • artritu • nervų sistemos pažeidimu.Odos pažeidimai :Išsivysto eritema, dukterinės eritemos (pasireiškia 17 proc. susirgusiųjų) odos limfoma (labai dažnai ant ausies lezgelio), lėtiniai atrofiniai akrodermatitai, poodiniai mazgai. LAIMO BORELIOZĖS STADIJOS : Ankstyvoji Laimo liga (ūminė eiga): Lokal. pažeidimo stadija – laikas po užsikr. nuo 3 iki 60 dienų.: · Erythema migrans – migruojanti eritema · Konjunktyvitas . Erythema migrans kriterijai: Atsiranda 3-60 dienų po erkės įkandimo. Plečiasi aplink erkės įkandimo vietą arba visai kitoje kūno vietoje. Įvairios formos. Lokalizuojasi dažniausiai pakinklio, šlaunų, blauzdų, pilvo ar rankų srityje. Dydis – nuo 5 iki 70 cm ir daugiau. Centras dažniausiai pašviesėjęs, kraštas ryškesnis ir pamažu plečiasi. II. Sukėlėjo diseminacijos stadija nuo 2 iki 9 mėnesių: · odos pažeidimai (odos limfocitoma, daugybinė eritema); III. Vėlyvoji Laimo liga (lėtinė eiga): Praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams: · odos pažeidimas – borelinė limfoma ar atrofinis lėtinis akrodermatitas, LAB. Diagn.- pagalbinė, patvirtina arba atmeta diagnozę. Jeigu testai teigiami, o nėra klinikinių duomenų, Laimo liga nediagnozuojama, nes galimi paraagliutinaciniai rezultatai. Imunologiniai tyrimai: imunofermentinis (ELISA ar EIA), imunofluorescencinis (IFA). Pirmas 4-6 sav. antikūnų serume gali nebūti. Ig M atsiranda anksčiausiai ir jis yra šviežios infekcijos žymuo. Ig G atsiranda 6-tą sav. ir išlieka mėnesius ar kelis metus. Jeigu ištyrus pacientą, kuriam įtariama Laimo liga, gaunami neig. serologinių tyrimų rezultatai, reiktų tirti ūminės ir sveikimo fazės serumus 4-6 savaičių intervalu (dinamikoje). PCR tyrimas nustato mėginyje esančio organizmo DNR. Šis tyrimas neparodo, ar tai aktyvi infekcija, kadangi PCR negali atskirti gyvų organizmų nuo negyvų. GYDYMAS Rekomenduojama gydyti antibiotikais, 10-21 dienas. Kai pasireiškia vėlyva Laimo ligos stadija (karditas, nervų sistemos pažeidimas, artritas), rekomenduojamas intraveninis gydymas.fazės sbandymai. 9.Parazitinės odos ligos (niežai, utelėtumas) : etiol, klinika, diagnostika, dif, gydymas, profilaktika: NIEŽAI Sukėl: niežų erkė, inkubacinis laikotar – 3-7 ir 10-12 dienų, būdingas požymis – stiprus niežulys, pažeistose vietose – ruplės, papulės, vezikulės, erkių takai, egzema. Lokalizacija –tarpupirščiai, riešas, alkūnės sąnario sritis, čiurna sėdmenys, šlaunys, bamba, lyt org, pažastys. Jei ilgai niežai tęsiasi – atsiranda raudonai rudų mazgelių. Nukasymai sukelia egzemą, antrinę infek, gausias ekskoriacijas, dažnai vystosi piodermija.Diagnozė: niežėjimas,klinikiniai pož, erkių kiaušinėlių ir išmatų radimas mikroskopuojant, erkių takai- patepus rašalu ir nuvalius spiritu, bėrimo elemento nugramdymas ant obj stiklelio – mikroskopuojant – gyva erkė.Dif: ji priklauso nuo bėrimo elementų, papulovezikules galima supainioti su papuline dilgėline, vėjaraupiais, folikulitu ir t.t. Ilgai besitęsiantis egzeminis bėrimas panašus į atop ir seborėjinį dermatitą. Komplikuoti niežai panašūs į impetigas, kai nerandama erkių takų, o pioderminiai židiniai tipinėse niežų vietose – galima teigti, kad tai niežai.Utėlėtumui – būdinga kita židinių lokal, nėra erkių takų, drabužiuose utėlės ir glindos. Gydymas: lengvai formai – pernatinas 4% - ištepti visą kūną, sunkesnioms – Lindanas, sieros tepalas 33% - 2 karus per dieną 3-5 dienas, benzilbenzoatas – 2 kartus/ 2 dienas – suaugusiems 20%, vaikams – 10%. Impetiginiams niežams – spiritiniai anilino dažų tirp ir sieros – deguto tepalai.Profilaktika: Po gydymo būtinai keičiami rūbai bei avalynė. Rūpestingai ištepti visas kūno vietas, nagai turi būti trumpi. Šeimos nariai turi būti gydomi tuo pačiu metu.Virinami rūbai, plaunami su ūkiniu muilu, lyginami lygintuvu, jei negalima plauti išnešami ir izoliuojami nuo žmonių 10-14 dienų. Svarbu anksti nustatyti diagnozę ir rasti žmones sergančius niežais, kolektyvuose kur yra daug sergančiųjų patariama visus gyd vienu metu. UTĖLĖTUMAS,pediculosis-tai odos liga,suk utėlių-kr.siurbiančių parazitų.Skir-mos 3 utėl rūšys:1galvinė 2drabužinė 3kirkšninė.Visos trys rūšys yra tik žm.parazitai,todėl užsikreč nuo kito žm.,t.p. per užkrėstus drabuž,patal. Galvos utėlėtumas-pagerėjus higienai,būna retai.KLINIKA:odo niežėj-mas įkand vietoje. Nukasytos odos erozija,hemorag šašai,o supūliavus-pioderm židiniai,mikrbinė egzema ;randama glindų ar net pačių utėlių;dėl antrin infekcijos-padidėj regionin limfmzgiai.Dėl ilgalaikio proceso-susivelia ir sulimpa plaukai GYD:priešparazit.priemon(tinct.veratri,žibalo ir aliejaus lygiom dalimis arba 10-20% benzilbenzoato emuls).Benzilbenzoatas sunaikina ne tik utėles,bet ir glindas.Drabuž utėlėtum-tik apsileidę žm.turi;utėlių įkastose vietose kai kuriems žm.atsiranda pūkšlių,oda intensyviai niežti.Skir:ūminis ir lėtinis. Ūminis-vienkartinis užsikrėt utėlėmis.Kūno odoje,yp.nugar,juosm srityse,šlaunys,pažast atsiranda raud urtikarinių papulių.Utėlių ir glindų džnsiai nerandama. Lėtinė-ilgiau segant odoje matyti įkandimo,nukasymo žymių,pati oda būna infiltruota,hiperpigment. Nukasymai linijiniai,gilūs. Liga g.komplikuotis piodermija(impeting,fur)/ Drabuž-se,yp.jų siūlėse randama glindų,utėlu GYD:dezinfekuoti drabuž,patal (hexachluor ciklohexano prep.,karštu lygintuvu).Gaktos srities utėl-mas-utelė mažesnė už galvinę ir drabužinę.Užsikrečiama džnsiai lyt.sant.metu rečiau-per patalynę.Utėlės nagučiais prie epidermio ir plaukų prisitvirtina.Prie plaukų t.p. prisitvirtina ir glindos.Kirkšninė utėlė džn gyvena gaktos ir išangės srityse,rečiau- pažastyse,apie krūtų spenelius,antakiuose ir blakstienose.Tose vietose matyti apvalios (iki žirnio dydžio)dėmelės-utėlių įkandimo vietos. KLINIKA:niežėjimas,atsirandantis naktį, atsigulus į lovą ir sušilus;nukasymai, rečiau- erozijos pažeistose vietose;įkandimo žymės- tipiškose vietose ir aplink jas.GYD:plaukai kerpami trumpai,geriau skutami,drabužiai ir patalynė dezinfekuojami.Oda trinama tepalu nuo parazitų,benzilbenzoato 20% emulsija. 10. Paprastoji pūslelinė:sukėlėjas, klinikinės formos, diagnostika, gydymas: PAPR.PŪSLELINĖ-tai virusinė, užkrečiama odos ir gleivinių liga, pasireiškianti grupelėmis pūslelių. Esti pirminė ir antrinė,kartojasi džnsiai toje pačioje vietoje.Virusai perduodami tiesioginio kontakto būdu ir gali pažeisti odą ir gleivines. Užsikrečiama bučiuojantis,lyt.santykiaujant, gimstant.Apie 50% vaikų herpes simplex suserga po glaudaus kontakto su ligoniu. HSV-2 infekcija paprastai perduodama lytinio kontakto metu. Klinika.lokalus odos ar gleivinės niežėjimas, deginimas, tempimas, ir neurologiniai reiškiniai, kartais subfebrili temperatūra - ligoniui parausta ribotos vietos oda ir atsiranda grupės smeigtuko galvutės dydžio pūslelių. Jų turinys iš pradžių yra skaidrus, o po 1-2 dienų drumstėja. Po 4-10 dienų pūslelės sudžiūsta ir jas padengia šašai. Retai gali pažeistos burnos, nosies, ryklės ir žarnyno gleivinės, vid org pažeidimai Diagnostika Paprastoji pūslelinė nustatoma pagal klinikinius požymius. Tik kai liga išplitusi, reikia tepinėliuose ieškoti daugiabranduolinių gigantiškų ląstelių, kurios yra specifinės virusinės etiologijos požymis. Atliekamas citolog, histologinis, serologinis, PCR, Ag identifikavimo tyrimai. Gydymas. Acikloviras, oksolino, interferono, tebrofeno tepalai. Burnos gleivinei gydyti kalio permanganatas. Profilaktikai siūlomos gamaglobulino injekcijos, BCG imunizacija. 11.Juostinė pūslelinė-tai ūminis vienpusis skausmingas odos ir nervų pažeidimas, sukeltas suaktyvėjusioVaricella-zoster viruso (tas pats kaip ir vėjaraupių)KLINIKA:Iiš pradžių:galvos skausmas, silpnumas, karščiav, iki ima berti,g.trukti 1-14 d. Po to ima berti, atsiranda susigrupavusių papulių, pūslelių, pilnų skaidraus skysčio. Per 2 paras jos virsta pūlinėliais,o per 7-10 d. – šašais. Formos: 1. Lengva f. – įprasta klinika (grup. pūsl. su seroz. skysč., vėliau padrumst., atsiranda visos iš karto, po kelių d. -trūkstaerozijosšašai, po jais epitelizac., jai pasibaigus –šašai nukrinta) Lokl.pagal tarpšonk.nervus, veido, trišakio. 2. Hemoraginė – pūslel.turinys hemoraginis, 3. Gangrenozinė – nekrozavus erozijų paviršiui atsiranda opelių, kurioms užgijus – randai. 4. Akių – pažeidžia rageną. Kompl.: 1. Veidinio nervo parezė, ausų skasm.,prikuritimas; 2. Nuolat. Ragenos drumstumas dėl išopėjimo; jei prakiūra – aklumas.3. Bėr.išplitimas – t0, stipr. neuralg., galvos sksm., g.b. meningit. Gyd. acikloviras, valacikloviras, famcikloviras. AIDS: hemoraginis pūslių turinys, nekrozinė ligos forma ir recidyvai. Gyd.sunkus, acikloviras, jei rezist. foskarnetas. 12. Paprastosios, lygiosios, padų KARPOS:sukėlėjas, klinika, diagnostika, gydymas: Papova šeimos virusai. Karpas,verrucas,sukelia filtruojamasis virusas Molitor verrucae. Karpos-tai kieti, suragėję antodžio mazgeliai. Jomis užsikrečiama tiesiogiai nuo sergančiųjų karpomis žmonių arba per virusais užkrėstus daiktus. Skiriami trys karpų var.: 1)paprastosios 2)plokščiosios(lygios.) 3)padų Paprastoji karpa-tai kietas, raginis, nuo segtuko galvutės iki žirnio didumo, odos spalvos, pilkas arba rusvas, neskausmingas pusrutulio formos mazgelis. Šviežių karpų paviršius lygus, vėliau-šiurkštus, grūdėtas, atsiranda išaugėlių. Kartais kelios gretimos karpos susilieja į vieną konglomeratą.Džnsiai lokalizuojasi ant pirštų, kartais apie nagus, ant plaštakų, pėdų,tačiau jų g.būti visur. Paprastomis karpomos džnsiai serga vaikai ir paaugliai. Plokščiosios (lygiosios) jaunuolių karpos-esminiais bruožais nesiskiria nuo šviežių paprastųjų karpų. Tai plokšti, apskirti ar(ir) daugiakamp., lygiu paviršiumi mazgeliai. Jie džnsiai normalios odos spalvos arba gelsvi, rečiau rusvi. Paprastai jų būna l.daug-šimtais,kai kurios jų g.b. išsidėstę linijomis. Lokalizuojasi džnsiai veido,yp.kaktos sr-je ir apie burną, ant kaklo, skruostų, plaštakų ir riešų. Padų karpos paprastai atsiranda tik labiausiai spaudžiamose padų vietose-ant kulnų ir pėdos priekyje. Kartais- nago guolyje,čia jos l.skausmingos. Džniausiai jų būna nedaug- dvi trys. Jų paviršiuje matyti juodų taškelių (kraujo krešulėliai). Kartais gretimos karpos susilieja ir atrodo kaip viena didelė karpa. Nugramdžius jos raginį paviršių, pasirodo kelių karpų centrai (šerdys), apsuptos raginiu vainiku. Tokių šerdžių nebūna paprast.ir plokščios karpose, bet jų kartais pasitaiko nuospaudose. Diagnostika: histologija ir klinika.Gydymas.Konservatyviem metodams priklauso citostatikai (virusostatikai), pleiskanojimą sukeliantys vaistai ir imunoterapija. Išoriškai vartoti fluoruracilą ir salicilo rūgšties tirpalą. Kriochirurgija su skystu azotu indikuotina apie nagus esančioms karpoms gydyti. Tinka ir fotochemioterapija. Paprastosios karpos naikinamos diatermokoaguliacija arba skystu azotu bei angliarūgšties sniegu. Naudingi yra ploksčiosioms jaunatvinėms karpoms gydyti retinoidiniai tepalai, UV spindulių eriteminės dozės. 13.Užkrečiamasis moliuskas. Moliuscum contagiosum - užkrečiama virusinė odos liga, kuriai būdingos balzganos papulės, kurių centras bambiškai įdubęs. Sukelia Molluscum contagiosum virusas - 1 ir 2 tipo poksviridai. Užsikrečiama tiesiogiai nuo žmogaus ant žmogaus, taip pat lytiškai santykiaujant, autoinokuliacijos būdu. KLINIKA: atsiranda viena, kelios arba daug 1-3mm arba 5-10mm balkšvai perlamutrinės papulės. Jų viršūnėje ryškus bambiškas įdubimas, parausta kai prisideda infekcija. Jas paspaudus išsiskiria baltos varškinės nekrotinės masės. Lokalizacija: veidas, vokai, sprandas, liemuo, išangės ir lyties organų sritis. LAB.TYR. Tepinėlyje iš suspaustos papulės ištryškusios varškinės masės (dažom. Gimzos b.) randama citoplazminių intarpų vad. „moliuskų kūneliais“. Dygliniame ir pamatiniame sluoksniuose jie smulkesni, ovalūs, eozinofiliškai nusidažę ir jų mažiau.GYDYMAS: laukti (trunka 6mėn., praeina savaime) arba sunaikinti: lazeriu (lazerioterap), šalčiu (krioterap), elektra(elektrokoaguliacija), pašalinti chirurgiškai. 14.Odos ir gleivinių kandidozė. Kandidozę dažniausiai sukelia Candida albicans, C,parapsilosis, rečiau kt grybeliai. Šių grybelių galima rasti ir ant sveiko žmogaus odos, gleivinėse, išskyrose. Tačiau susergama kai sumažėja organizmo atsparumas, susidaro palankios sąlygos grybeliui daugintis; t.p didesnė rizika susirgti kandidoze esant imuniteto nepakankamumui - ŽIV infekuotiems, nėščiosioms, ilgai vartojant gliukokortikoidus, imunosupresantus, antibiotikus, oralinius kontraceptikus, sergant cukralige, skydliaukės hiper ar hipofunkcija; t.p esant gleivinės pažeidimui. Odos kandidozė- atsiranda kirkšnių ir intragliutealinių raukšlių kandidozinių iššutimų, tai ryškių ribų, melsvai rožinės spalvos paraudimas; krašte epidermis apsilupęs. Lygiosios odos paviršinė kandidamikozė- eriteminiai, žvyniniai bėrimai, pūslelės, pūslės, kurioms trūkus susidaro erozijos. Žindyvių krūtų speneliuose atsiranda edema, oda parausta, pleiskanoja, įtrūksta. Kandida grybeliai pažeidžia lūpas- jos būna paraudusios, paburkę, pleiskanoja, ant jų gali atsirasti baltų apnašų, hemoraginių šašų, erozijų, lūpų kampučiai įtrūksta. Kojų ir rankų iššutimų erozijos- ryškiai raudonos, kraštuose epidermis apsilupęs, niežti, degina, skauda. Pasitaiko daugybinių kojų tarpupirščių pažeidimų, rankų- tarp III ir IV piršto. Esant nago ar nago volelio kandidozei- volelis parausta, patinsta, po kelių dienų pasirodo ar išsispaudžia pūlių; vėliau pažeidžiamas nagas- atsiranda skersinių vagelių, pilkėja, storėja. Kandidozinis stomatitas- burnos gleivinė paraudusi, matomibalti taškiniai apnašo židinėliai, kartu erozijos. Sergant lytinių organų gleivinių kandidoze- niežti, jaučiamas deginimas, parausta, atsiranda erozijų, pilkšvai baltų apnašų. Candida gali sukelti uretritą, cistitą. Diagnozuojant: stomatito svarbu nesupainioti su aftiniu stomatitu, difterija, sifiliniu gleivinės pažeidimu; nagų- su pūlingu (panaritium) ar sifiliniu nagų pažeidimu. Esant raukšlių kandidozei skirti nuo paprastų iššutimų. Diagnozę pagrindžia rasti grybelio miceliai, teig pasėlis, serologinės r-jos. Gydymas: vidinis- gleivinių kandidoze: itrkonazolis, ketokonazolis, flukonazolis 7-14 dienų, nistatinas ir amfotericino infuzijos i/v kai kt vaistai nepadeda; nagų kandidozės atv- fliukonazoliu arba ketokonazoliu 12-15mėn Vietinis- sergant burnos gl kandidoze- mikonazolis, nistatinas, amfotericinas; makšties- klotrimazolio arba mikonazolio kremai. 15. Pėdų, rankų ir nagų grybelinė liga: Tokius pažeidimus gali sukelti daugelis grybelių. Dažniausiai sukelia T. rubrum ir T. mentagrophytes gypseum. Vaikus dažnai pažeidžia M. canis (užsikrečiama nuo šunų ir kačių). Kūno odoje, veide bei kitose vietose atsiranda šiek tiek paraudę, pleiskanojantys, kiek pakilę virš odos židinėliai, ypač kraštuose, o centre gyja. Tokie židiniai yra žiedo formos. Židinių dydis labai įvairus, kartais jie labai dideli. Židiniuose be mazgelių, pūslelių ir pleiskanėlių yra ir gilesnių pustulių. Židiniai gali spontaniškai regresuoti, tačiau neretai jie persistuoja ir net sunkiai gyja. Skirtingas ligonio organizmo reaktyvumas nulemia įvairius ligos požymius. Granulominius pažeidimus šie grybeliai retai sukelia. Zoofilinių gry-belių pažeidimai odoje gali būti gilūs, jie vadinami Trichophytia profunda ir Microsporia profunda. Odos pažeidimai atsiranda, užsikrėtus grybeliu pažeistais plaukais arba pleis-kanėlėmis tiesioginio kontakto būdu arba per užkrėstus daiktus. Mikrosporija užsikrečiama nuo kačių arba šunų. Iš vieno židinėlio procesas gali toliau disemi-nuoti (autoinokuliacija). Gydymas. Odos pažeidimus galima gydyti išoriniais fungicidiniais vaistais (lsmizilio kremas), o židiniai tepami 2 kartus per dieną 2—4 savaites. Kai židiniai labai išplitę arba pažeisti gyvaplaukiai (pvz., Microsporum canis), sunkesnė ligos eiga, reikia skirti gerti grizeofulvino. Odos grybeliniams pažeidimams gydyti siūlomi imidazolo preparatai. Jie veiksmingesni negu tolnaftato preparatai. Tinka mikonazolo kremai tuoj po maudymosi, trynimas kartojamas po 12 val. Patariama gerti grizeofulvino arba ketokonazolo 3—6 savaites. Efektyvus ir flukonazolas (diflucan). Jo kapsulės (po 50 mg, 100 mg ar 150 mg) geriamos vieną kartą per savaitę. Visada naudingas ir išorinis gydymas. Būtina patalynės, drabužių dezinfekcija. Pėdų mikozės (pedomycosis) Įvairūs dermatofitai pažeidžia kojų tarpupirščius, kojų pirštus ir padą. Tokie pažeidimai gali būti mažiems vaikams, tačiau serga ir paaugliai brendimo metu. Sukėlėjai — T. rubrum, T. mentagrophytes interdigitale, Epidermophyton flocco-sum, Candida albicans ir kt. Tarp visų tirtų vaikų odos ligų pėdų mikozės sudaro 3,7% (E. Svejgaard ir kt., 1983). Dažnai kojų tarpupirščiuose randama (9,2%) eritrazma (sukėlėjas — Corynebacterium minutissimum), 3,1 karto dažniau pėdų mikozės rastos vaikams su atopija (E. Svejgaard ir kt., 1983). Dažniausiai pažeidžiami III ir IV tarpupirščiai prie pirštų pagrindo. Ten atsiranda paraudimas, pleiskanojimas, įtrūkimai ir maceracija. Ligonius vargina stiprus niežėjimas ir nuolatinis nemalonus kvapas. Procesas lėtinis, vartojant fungicidinius preparatus, gerai gyja. Retesnė lėtinės eigos difuzinė hiperkeratozinė pėdų mikozė atsparesnė gydymui, sunkiau gyja. Vezikulinius uždegiminius pažeidimus pėdų tarpupirščiuose ir pado odoje sukelia T. mentagrophytes interdigitale. Tokie pažeidimai gali būti jau mažiems vaikams. Pažeidžiamas ne tik padas, tarpupirščiai, bet ir pėdos dorsalinis pa-viršius. Pirminiai bėrimai yra mazgeliai ir pūlinukai. Oro nepraleidžiantys batai, sintetinės kojinės, šiltas oras padeda plisti infekcijai. Užsikrėsti galima dušinėse, baseinuose, pirtyse. Padų ir plaštakų rubrofitija prasideda tuomet, kai iš tarpupirščių ligos sukėlėjas persimeta į padus ir plaštakas. Grybelis pažeidžia ne tik delnus,bet irdorsalinį plaštakų paviršių. Retai kada grybelis pažeidžia tik plaštakas (užsikrėtus per pirštines ar manikiūro metu). Rankos pažeidimai nesiskiria nuo pėdų pažei tik plaštakų ligos pažeidimo požymiai ne tokie ryškūs dėl dažno rankų plovimo. Ligai būdingos ryškios raukšlės (lyg miltais pabarstytos) ant padų ir delnų, padidėjęs odos sausumas, židinių kraštai,yp. dorsalin paviršiuje ryškūs, sudaryti iš mazgelių, pustulių, pūslelių ir šašų. Be to, jie nesudaro ištiso volelio. Gydymas. Patariama vartoti absorbuojančią pudrą arba fungicidines pudras, kitus fungicidinius tepalus, kremus, tepama 2 kartus per dieną. Jeigu pėdų pažeidimus sukėlė T. rubrum, reikia ilgo ir kruopštaus gydymo. Vartojamas lamizilis, nizoralis arba grizeofulvinas. Pėdų grybeliniai pažeidimai gali komplikuotis bakterine infekcija, todėl vystosi limfangitai, limfadenitai, rožė ir net sepsis. Grizeofulvino ir ketokonazolo bei flukonazolo dozės tokios pačios kaip ir gydant kitus pažeidimo židinius. Delnai ir padai gydomi ilgiau, butinai reikia išorinių vaistų nuo grybelio. Patariama nedėvėti guminės arba kitos oro nepraleidžiančios avalynės, sintetinių kojinių, o po vonios arba kojų plovimo kruopščiai šluostyti tarpupirščius. Nagų grybelinis pažeidimas: Paprastai nagai ir oda pažeidžiami tuo pačiu metu. Tačiau kartais pirma pažeidžiami nagai, o vėliau ir oda. Dažniausias sukėlėjas — T. rubrum ir T. mentagrophytes interdigitale. Klinika. Iš pradžių ant nagų atsiranda pavienių arba dauginių baltų arba gelsvų dėmių. Vėliau prasideda ir gilesnių nago sluoksnių pažeidimai: nagas sustorėja, iš krašto pradeda trupėti, po nagu įauga pilkos arba gelsvos raginės masės. Kartais nagas atšoka nuo nago guolio. Tokie pažeidimai būdingi rubro-fitijai (T. rubrurri) ir nagų epidermofitijai (T. mentagrophytes interdigitale). Rub-rofitijos atveju pažeidimai dauginiai, jie greitai apima ne tik kojų, bet ir rankų nagus. Tuo tarpu pėdų epidermofitijos metu pažeidžiami tik kojų I ir V pirštų nagai, rečiau — kiti kojų nagai. Rankų nagai pažeidžiami išimtiniais atvejais. Subjektyvių pojūčių nėra arba jie nežymūs. Gydymas sunkus. Siūloma skirti nizoralio, grizeofulvino ir išoriškai fungi-cidinių preparatų. Nagų pažeidimai vaikams yra retesni nei suaugusiems. Nagai gydomi šiais vaistais: 1) Terapinės grizeofulvino dozės, atsižvelgiant į ligonio amžių, 2 kartus per dieną, o ultramikrodispersinio grizeofulvino skiriama 1 kartą per dieną. Gydymas tęsiasi ilgai, kol atauga sveikas nagas (8—12 mėnesių). Būtinas rūpestingas išorinis gydymas. 2) Terbinefinas (lamizilis). 3) Ketokonazolas (nizoralis). 4) Itrakonazolas (orungalis). 5) Flukonazolas (diflukanas). 6) Amorolfinas (locerilis) — tai nagų lakas. Dozės tokios pačios kaip ir kitoms pažeidimo formoms gydyti, tik gydymo trukmė daug ilgesnė. Gydymas tęsiamas kelis mėnesius ar metus. 16. Galvos plaukuotosios dalies grybelinė liga: Klinikiniai požymiai galvos pažeidimo atveju priklauso nuo sukėlėjo rūšies. M. audouini pažeidžia odą (paviršinis uždegimas) ir plaukus, kurie yra trapūs ir lūžta 4—6 mm ilgio nuolaužomis. Galvos srityje atsiranda dauginių plikimo židinių, o plaukų nuolaužos gausios, odos paraudimas ir pleiskanojimas židiniuo-se nedidelis. M. canis taip pat pažeidžia galvos odą ir plaukus, tačiau lūžinėja beveik visi plaukai (nuolaužos yra 2—4 mm ilgio). Pažeidimo židinius niežti. Lietuvoje vyrauja M. canis sukelti pažeidimai. M. audouini pasitaiko retai (atvežtiniai atvejai). Trichophyton tonsurans ir T. violeceum atveju plaukai nulūžta žemai, dažnai ties oda, todėl atsiranda "juodi taškai". Tokia pažeidimo forma būdinga ne tik vaikams, bet ir suaugusiems (trichophytia chronica). Jeigu vaiko organizmas neatsparus, pažeidimas įgauna lėtinę eigą. Židiniai galvos srityje yra pavieniai arba gausūs, kartais difuziniai ir panašūs į žvynelinę, seborėjinį dermatitą. Zoofiliniai grybeliai gali sukelti ryškią uždegiminę reakciją (panašią į kerion Coelsi). Pažeidimo židinyje (dažniausiai yra vienas židinys) matyti gausios pūslelės, didelė infiltracija, plaukai pūliuoja, retėja, tačiau nelūžinėja.Diagnozuojam iš klinikos ir lab.tyr.duomenų. Reikia skirti nuo seborėjinio dermatito, žvynelinės, sifilinės alopecijos. Favusas — reta infekcija. Sukėlėjas — Trichophyton Schoenleini. Gali buti židininis galvos pleiskanojimas, geltoni, panašūs į kregždžių lizdelius skutulių arba impetigos židinėliai. Pažeidimo židiniuose atsiranda odos atrofija, o išpliku-siose vietose plaukai net ir gyjant neatauga. Vudo lempa tiriant plaukai švyti silpna žalsva spalva. Mikrosporų pažeisti plaukai švyti ryškia žalia spalva. Patiks-linti diagnozę padeda bakteriologinis tyrimas (pasėlis). Antropofiliniais grybeliais (Trichophyton tonsurans, T. violaceum, Micros-porum audouini ir kt.) užsikrečiama tiesioginio kontakto būdu arba per užkrėstus daiktus (kepures, šukas, šepečius, drabužius, užkrėstus žaislus ir kt.). Galima užsikrėsti nuo teatro kėdžių arba autobuso minkštųjų kėdžių atlošų ir kt. Grybelio sporos plaukuose arba odos pleiskanėlėse, ant minkštųjų baldų arba drabužiuose išlieka gyvos ir virulentiškos keletą metų. Tiesioginiai saulės spinduliai jas užmuša per ilgesnį laiką, o virinamos jos žūsta per 3—5 minutes. Dermatofitų sporas ant odos gali atnešti oro srovės. Labiausiai imlūs yra mokiniai, tačiau dažniausiai užsikrečiama šeimose glaudaus kontakto būdu (nuo sergančios močiutės, ma-mos, vyresnės sesers arba brolio ir kt.). Zoofilinių grybelių užkratas patenka nuo sergančių gyvulių. Microsporum canis grybeliu serga katės ir šunys, Trichophyton gypseum — stambūs raguočiai (karvės, veršiai) ir graužikai (pelės ir žiurkės). Zoofiliniu grybeliu gali užsikrėsti ir žmogus nuo žmogaus arba per įvairius užkrėstus daiktus. Gydymas. Skiriama grizeofulvino po 15—22 mg/kg per parą, kurso trukmė — 8—12 savaičių. Mikrodispersinio (ultramikromizuoto) grizeofulvino skiriama po 10—15 mg/kg kūno masės per dieną. Tai pasirenkamasis vaistas. Vaikams tabletes galima sutrupinti ir duoti su maistu. Skiriama 2 kartus per dieną ir tęsiama mažiausiai 6 savaites. Galvai plauti tinka ir 2% seleno sulfato šampūnas (Selsun) kasdien arba kas antra diena. Jeigu vaikai netoleruoja grizeofulvino, skiriama ketoko-nazolo (nizoral) po 3,3 mg/kg kūno masės/d. (suaugusiems žmonėms — 200 mg/d). Būtina tikrinti šeimos narius, sergančius gydyti, dezinfekuoti drabužius, kepures ir patalynę. Gydymas baigiamas, kai tyrimo rezultatai neigiami. Vaikai grizeofulviną gerai toleruoja, tačiau galimi šalutiniai reiškiniai: skrandžio ir žar-nyno sutrikimai, galvos skausmai, hepatotoksinis poveikis, kraujo pokyčiai. Kan-cerogeninio poveikio nenustatyta, tačiau reikia atsisakyti grizeofulvino, jeigu galima išgydyti be jo. Išoriškai vartojant medikamentus, dažni ligos recidyvai. Tepama 3—5% jodo tirpalu, 3—5% sieros ir deguto tirpalais, klotrimazolio kremais, 2—5% sulfido—seleno šampūnais ir kt. 17. Lygiosios odos grybelinė liga. Dažniausias sukėlėjas dermatofitai, dažniausiai pažeidž kirkšnių, šlaunų, gaktos, sėdmenų odą. Serga suaugusieji.Pažeista oda paraudusi ar rudai raudona, paburkusi, šlapiuoja ar pleiskanoja, aiškiai atsiribojusi nuo sveikos odos, židinio pakraščiuose2-3mm uždegimo pož- patinimas, paraudimas,ryškesni. G.b pūslelių, šašelių, gyjant daugiau pleiskanoja, išnykus išlieka použdegiminė pigmentacija. Diagnozuojama iš klinikos ir natyvinio preparato. Gydymas: vidinis-griseofulvinas, gydymo kursas 6sav ir >, geriau pasisavina valgant riebų maistą, veikia M.capilitii; ketokonazolis- gyd kursas 4-8sav; itrakonazolis- 4-6sav, terbinafinas 4-6sav, geriausiai veikia trichofitus; vietinis- imidazolio prepar- ketokonazolis, mikonazolis; alilaminai- terbinafinas; Antibiotikai skiriami esant infekc, labai sunkiais atv skiriam gliukokortikoidų 10-14dienų 18. Ivairiaspalvė dedervinė. Sukėlėjas- Pitorosporum orbiculare palankios sąlygos-padid prakaitav, seborėja, sutrikęs ragėjimas, lėtinės plaučių ir žarnyno ligos. Nugaros ir krūtinės odoje atsiranda ribotų, susiliejančių gelsvų arba rudų dėmių, aptrauktų sėleninėmis pleiskanomis. Iš pradžių bėrimas esti tik apie plaukų folik, vaikams dažniausiai pažeidžiama galvos oda. Bėrimai plinta į galūnes, kirkšnių raukšles, dėvint sintetinius drabužius, dirbant karštuose cechuose. Pleiskanojantys židinėliai gerai gyja nuo saulės, pleiskanoms nusilupus lieka šviesesnių neįdegusių odos plotelių. Krapštant nusilupa pleikanėlės, jas ištyrus mikroskopiškai matyti trumpos storos grybelio micelės, spoų telkiniai, tačiau išauginti terpėje sunku. Vudo lempos šviesoje dėmės švyti geltona arba ruda spalva. 19.Jaunatviniai spuogai Spuogai (lot. acne - viršūnė) yra odos uždegimo mazgeliai. Paprastieji, arba jaunatviniai, spuogai - riebalų liaukos ir plauko maišelio uždegimas. Atsiranda 15-18 gyvenimo metais ant veido, krūtinės, pečių, nugaros. Apie 21-25m. praeina. Kartais trunka visą gyvenimą. Etiopatogenezė.Lemia daug veiksnių: suaktyvėjusi hormonų, riebalų liaukų ir bakterijų veikla. Bręstant suaktyvėjusi testosterono veikla sukelia padidėjusią riebalų gamybą ir riebalų liaukų išvešėjimą. Dėl padidėjusios riebalų sekrecijos ir odos ragėjimo sutrikimų užsikemša riebalinių liaukų žiotys ir susidaro raginių kamščių - kamedonų. Jie gali užsiteršti bakterijomis - Propionbacterium acnes,kurios turi fermentą lipazę, riebalus paverčiančią riebalų rūgštimis. Kilus uždegimui, pradėti pūliuoti. Spuogai gali būti skirstomi į paviršinius ir giliuosius, kai uždegimas būna giliai odoje. Gilieji spuogai yra mazgelių pavidalo, jie vėliau virsta randais. Paviršiniai spuogai palieka randus tik tuo atveju, jei jie būna išspaudžiami. Jaunatviniais spuogais dažniausiai serga bręstantys jaunuoliai, nors yra sergančių visą gyvenimą. Dažniausios priežastys:Lytinių hormonų kiekio pakitimas brendimo, mėnesinių, nėštumo metu. Bakterinė kamedonų infekcija. Netinkama, per riebi, kamedogeninė kosmetika (kosmetika, kuri skatina kamedonų susidarymą). Kai kurie medikamentai ir chemikalai (pvz., chloras). Manoma, kad įtakos gali turėti mityba. Gydymasis Dukart per dieną plauti odą su dezinfekuojančiu muilu prieš spuogus arba losjonu. Nespaudyti, neliesti odos, nes kitaip skystis iš spuogų išplinta į sveikas odos vietas ir sukelia naujus uždegimus. Kamedonus galima suminkštinti karšto vandens kompresais ir atidaryti specialiu įrankiu. Saulės spinduliai gydo spuogus. Odą tepkite antiseptiniais sausinančiais kremais ar žele. Pastebėję uždegimą dėkite ramunėlių kompresus. Skirti antibiotiką, hormoninį preparatą ar vitamino A rūgšties tablete. 20. Veido raudonis. Veido raudonis (rosacea)- tai raudonas ar raudonai violetinis veidas su talangektazija centre, papulės, papulės-pūlinėliai, kartais pažeistų vietų patinimas ar sustorėjimas. Etiolog- paveldėtas polinkis, provokuoja darbas prie šilumos šaltinio, karštas maistas, skubotas valgymas, alkoholis, stipri kava, arbata, saulė, stresas, skubėjimas. Klinika: I stad- veido vidury paraudimas, talangektazija. IIstad- veido paraud, talangekt, kartu su kietom, uždegiminėm, raudonu pleiskanojančiu paviršiumi papulėm, vėliau- nedidelės 2-3mm papulės-pūlinėliai. IIIstad-paraudusios, sustorėjusios, patinusios, porėtos odos fone- uždegiminiai mazgai, mazgeliai-pūlinėliai, išsiplėtusių kraujagyslių tinklas, galimi įv. Dydžio infiltruoti židiniai, minkštųjų aud išvešėjimas, dėl ko veido deformacija. Nepagrįstai gydant veido raudonį GKK ir juos nutraukus l.paūmėja. Formos: Vilkligiškas veido raudonis-ilgai trunkančio veido raudonio ir netinkamo jo gydymo padarinys; Riniforma- jungiam aud ir riebal liaukų išvešėjimas esant raudoniui arba ne; Kortikoderma (steroidinis veido raudonis) - ilgai vartojant vietiškai kortikosteroidus; Diagnozuojam iš klinikos. Gydymas: vidinis- tetraciklinas (antibakter ir priešuždegim pov), metronidazolis, izotretinoinas vietiniseritromicino 2-3-4% spirit tirp, klindamicino 1% spirit tirp, ichtiolo 2.5-10% losjonas, kremas, metronidazolio kremas. 21. Daugiaformė eksudacinė raudonė. Daugiaformė ksudacinė R. – tai ūm.dermatozė su polimorf.bėr.el. Et. neaiški. G.b. virusas. T.p. gali atsirat dėl vaistų, žr.mazg.R. Ligai būdingas sezoniškumas (džnsiai ja sergama anksti pavasarį ir vėlai rudenį),t.p. prodrominiai reiškiniai (temp.iki 38, sąn.jautrumas,silpnumas galvos sk. Ir kt.) Klin. Pradžia t.p. Lokl. plaštakų, pėdų dors.pav., burnos, lyt.org.gleiv. Pirm.bėr.elm. – apvalios papulės ar pabrinkusios rausv.dėmės. Centre pūslelė, kuri įdumbažiedo form.elem. Jo centre naujas mažesnis bėr.el. – vyzdžio vaizdas. Polimorf.vaizdas. Per 2-3 sav.išnyksta be pėds. Gyd. Išor.antisept, a/b tep. Sist. NPV. Stevens-Johnson sindr. tai sunki, neretai mirtina sisteminė liga. Ji prasideda staiga kūno temp. pakilimu iki 39-40, galvos, gerklės, sąnarių skausmais, silpnumu. Ant liežuvio, lūpų, burnos ir lytinių org.gleivinės atsiranda pūslelės. Joms trūkus susidaro skausmingų erozijų, susidaro šašų. Kartais būna ir akių pažeidimo simptomų. Praėjus kelioms dienoms nuo temp pakilimo, odoje, daugiausiai ant veido, plaštakų bei padų, atsiranda pūslių. Be to odoje g.b. eriteminių hemoraginių bėrimų, tarp jų ir vyzdžio išvaizdos elementų (tai verčia šį sindr. Laikyti polimorfinės eksudacinės raudonės sunkiu variantu). Pakinta ne tik oda, gleivinė, akys. Neretai kartu būna bronchinė pneumonija, perikarditas, nefritas, hepatitas, miozitas, traukuliai, sepsis. 22. Toksinė epidermio nekrozė. Lyell sindr- 2 skirtingos ligos: kai sukelia stafilokokai- stafilokokinis nuplikytosios odos sindr; kai sukelia vaistai ar neaiški priežastis- toksinė epidermio nekrolizė. Priežastis- vienu metu vartojami >2 vaistai, dažniausiai sulfanilamidai, priešepilepsin, alopurinolis, NPV, rečiau antibiotikai, antipiretikai, analgetikai. Kartais susergama persodinus kaulų čiulpus. Klinika – pradžioje atsiranda dėminiai, greit plintantys, susiliejantys išbėrimai; vėliau- susidaro didelės, lengvai plyštančios pūslės, kurioms lupantis susidaro plačios, šlapiuojančios erozijos. (+) Nikolskio fenomenas. Gleivinių pažeidimas su ryškiais uždegiminiais pokyčiais, erozijomis, išopėjimais ir hemoraginias šašais, bei labai greitai net per 24 val išsivystančiom saaugomis. Pažeidimai skausmingi, sukelia deginimo pojūčius. Gali būti visiškas plaštakų ir pėdų nagų nukritimas arba jų distrofinių pokyčių susiformavimas, kaip Beau-Reil vagelės. Pasireiškia karščiavimas, bendras silpnumas, gali būti sąmonės sutrikimai, dėl greito ir gausaus audinių skysčio netekimo– elektrolitų ir skysčių disbalansas. Galimos komplikacijos-bronchopneumonia, glomerulonefritas, hepatitas. Diagnostika: klinika atsižvelgiant į simptomus: staigią pradžią ir greitą progresavimą, odos pažeidimą panašų į II°nudegimą,ryškią epidermio nekrozę nustatytą histologiškai, karščiavimą ir odos skausmus iki odos pažeidimų pasireiškimo. Laborat.tyr- kraujyje padid ENG, limfopeninė leokocitozė, padid β ir α globulinų, padidėjęs hematokritas, šlapime inkstų pažeidimo požymiai. Gydymas: kuo greičiau nutraukti vaistus sukėlusius bėrimą, vartoti daug skysčių ir elektrolitų, tačiau skysčiai į organizmą turi patekti lėtai, kad nebūtų plaučių edemos. Vidinis- prednizolonas100-200mg/parai, prisidėjus infekc skiriam atitinkamų antibiotikų; vietiškai- antibiotikų antiseptikų 23. Mazginė raudonė. {erythema nodosum) – tai ūminė uždegiminė odos reakcija, pasireiškianti skausmingais raudonais, džnsiai ant blauzdų susidarančiais mazgais. Etiologija. Manoma, kad procesas yra polietiologinis. Turi įtakos tuberku-liozė, streptokokinė infekciJa, jersiniozė, Krono liga, sarkoidozė, toksoplazmozė. Maz. raudonė kaip tuberkuliozės alerginė reakcija būdingesnė mažiems vaikams bei suaugusiems iki 30 metų. Liga vystosi dažniausiai pirminės infekcijos metu. Liga išsivysto po 2—3 savaičių ir susijusi su reumatiniu karščiavimu. Neretai atsiranda mazginė raudonė, sergant kačių įdrėskimo liga ir ingvinaline limfogranuloma, jersinioze.. Patogenezė. Tai polietiologinė odos alerginė reakcija, nes pažeidžiamos kraujagyslės gilesniuose dermos sluoksniuose ir jose susidaro imuniniai kompleksai. Pažeidimas vystosi pagal IV imuninių reakcijų tipą. Klinika. Ligos pradžioje gali būti prodromo reiškinių. Ūminio pažeidimo atveju — liguista būklė, galvos ir sąnarių skausmai, karščiavimas. Persirgus kataru, po 2—3 savaičių atsiranda abiejose blauzdose, kelių odoje, čiurnos srityje raudoni, nuo 10mm iki 50 mm, negriežtų ribų odos ir poodžio, kiek iškilę virš odos uždegiminiai mazgai. Mazgai atrodo kaip tešla, tačiau kietoki, spaudžiant labai skausmingi. Virš mazgų oda paraudusi. Atsiranda naujų mazgų arba senieji didėja dar keletą dienų. Mazgai melsvai raudoni, o hemoglobinui irstant, atsiranda gelsva ir žalsva spalva, kuri yra panaši į sumušimo spalvos kitimus Būdingas požymis — mazgai niekada neišopėjaRecidyvų būna retai.Klinikinės mazginės raudonės formos: 1) Erythema nodosum migrans.Šios formos pažeidimai asimetriniai ir linkę plisti į blauzdos priekinį arba užpakalinį paviršių2) Lofgren sindromas. simptomų kompleksas, kai pažeidžiami abiejų pusių plaučių vartų limfmazgiai ir atsiranda mazginė raudonė. Diferencinė diagnozė. anamnezę. Jei nenustatoma streptokokinė infekcija reikia tirti, ar yra kitų infekcijų. Iki 30 metų ligoniams šią raudonę reikia skirti nuo tuberkuliozinio komplekso. Kiekvieną ligonį reikia tirti, ar nėra sarkoidozės. Jeigu viduriavo prieš 2—3 savaites, reikia tirti, ar nėra jersiniozės. Erythema induratum (Ba-iin) serga jaunos moterys, blauzdų mazgai linkę išopėti, spaudžiant jie neskausmingi. Vasculitis nodosa, polyarteriitis nodosa cutanea atveju liga yra lėtinė. Sifilinės gumos asimetrinės, išopėja. Padeda atskirti anamnezė ir serologinės reakcijos. Dažnai naudingas histologinis tyrimas. Gydymas. Rekomenduojamas stacionarinis gydymas. Gerti skiriama salicilatų ir kitų vaistų nuo uždegimo (indometacino). Kartais gali atsirasti daugiaformė eksudacinė raudonė, tada neretai mazginė raudonė yra medikamentinės kilmės. Sunkioms formoms gydyti tinka gliukokortikoidai gerti, antimaliariniai vaistai. Naudinga skirti kalio jodido po 300—600 mg per dieną keletą dienų arba iki 6—8 savaičių. Išoriškai vartojami gliukokortikoidų kremai arba tepalai, 2— 3% ichtiolo skystis arba 5—10% tepalas. 24. Žvynelinė arba psoriazė-tai dažna paveldima (kita jos forma nesusijusi su paveldėjimu, džn nervinės kilmės)lėtinė recidyvuojanti papulinė odos liga, kurios akivaizdūs provokuojantys veiksniai, sutrikusi epidermio ląst diferenciacija ir pagreitėjusi jų apyvarta. Etiologija:yra lėtinė, dažnai pasikartojanti liga, kurios priežastis yra neaiški ir nėra pilnai ištirta. Liga - neužkrečiama. Žvynelinė gali apimti kurią nors vieną nedidelę kūno dalį, bet ji gali atsirasti ir keliose vietose tuo pat metu. Žvynelinės priežastis yra nežinoma,arba paveldima( I tipas),nenustatyta( II tipas).Dažnai liga prasideda po infekcijų:strpeto-, ir stafilokokinės kilmės.,tai pat po grybų, mechan. Ir cheminių dirginimų, vaistų, alerginiai dermatitai, neracianalus gydymas.Klinikinės formos: progresuojanti, stacionari, regresuojanti.Klinika:sidabrinės spalvos, lengvai nuimamos,pleiskanos, kraujuoja,- Aušpico simpt.(t.y. būdinga triada: papulės pavirš-pleiskana, kurią nukrapščius- plėvelė, o ją nukrapščius- kr-srūva. Žvynelinės tipai. Klasikine psoriasis vulgaris forma serga apie 18% ligonių, raukšlių psoriaze 13%, galvos psoriaze - 35%, nagų psoriaze - 23%, sąnarių pažeidimai - 5-7% ligonių.Plokštelinė žvynelinė susideda iš paraudusios, sustorėjusios, besilupančios odos, susidarusios dėl odos ląstelių hi perprodukcijos. Plokštelės gali būti apvalios, ovalo ar netaisyklingos formos, gali būti susijungusios ir dengti nemžą kūno paviršiaus dalį. Ji atsiranda kūno raukšlėse: pažastyse, bamboje, kirkšnyse, genitalijose, sėdmenyse ir po krūtimis. Spuoguotoji žvynelinė tai maži spuogeliai ant delnų ar padų, o kartais ir ten, ir ten arba ant kitų kūno vietų. Psoriazinis artritas išsivysto 7-10% žmonių, turinčių žvynelinę. Dėl šios ligos ištinsta ir skauda rankų ir kojų pirštų sąnarius. Pacientams, sergantiems psor. Art. Daugiau būdinga ir nagų pokyčiai. Dauguma ligonių serga lokalizuotaApie 20-30% ligonių serga generalizuota. gali provokuoti endogeniniai ir egzogeniniai dirgikliai, kurie sukelia arba palaiko odos bėrimus Provokuojantys išoriniai veiksniai: Mechaninis odos dirginimas (spaudimas, trynimas, traumos, randai) Xerosis (odos sausumas), odos perdžiovinimas (dažnas prausimasis, detergentai, kitos cheminės medžiagos);UV spinduliai (ūmi UV spindulių sukelta eritema, saulės nudegimas)Alerginiai ir toksiniai kontaktiniai dermatitai;Kitos rūšies dermatozės (herpes zoster, mikozės, piodermijos ir kt.)Sisteminis poveikis: Infekcijos (streptokokai);Medikamentai: psoriazigeninis poveikis, farmokologinis poveikis, pašaliniai reiškiniai - vaistų sukelti odos bėrimai (egzantermos);Psichinis poveikis, stresas, alkoholis,Endogeniniai veiksniaiCD8 limfocitai yra ryškios ląstelės randamos psoriazo židiniuose pažeistame epidermyje, ir nei vieno tokio limfocito nepažeistame epidermyje ir tik keletas po gydymo PUVA ir UVB spinduliais. Žvynelinė gydymas.Gydymo tikslas yra sumažinti odos ląstelių reprodukciją iki normos ribų. Daugiausia žvynelinę gydyti naudojami topikaliniai steroidai, antihistaminai, derva ir trumpų bangų ultravioletinės šviesos spinduliai.Topikalinių steroidų preparatai. Tai kremai, losjonai, žele ir tepalai, turintys priešuždegiminį efektą.. Veidui, sulenkimo vietoms, genitalijoms, kirkšnims, pažastims ir užpakaliui naudotini tik švelnūs steroidų vaistai. Hidrokortizonas yra švelnus Betnovate - vidutinės sudėties vaistai, Westcort - panašūs į anksčiau minėtus du ir Dermavate - stiprūs vaistai. Anthralinas. Tai pasta arba kremas, kurie yra labai efektyvūs gydant žvynelinę. Anthralinas pakelia psoriazinę skalę ir sumažina odos ląstelių kaitą. Anthralinas paprastai naudojamas tepti didesniems išplitimams. Kremas nuplaunamas atsargiai maudantis, o pasta, kuri prilimpa prie plokštelių nuvaloma po to nuprausiant. Derva. Ji gali būti tepalo, želė, šampūno pavidalu. Ją galima maišyti su steroidais, naudojant dervos distilatą (LCD). Galima naudoti ir neapdirbtos anglies dervą. Dervą galima taikyti normaliai odai, išvengiant daug pašalinių poveikių, ir todėl ji naudinga gydant daug mažų plokštelių Ji nenaudojama kūno sulenkimo vietose. Kadangi derva padidina jautrumą saulei ir dervos likučiai išlieka ant odos netgi po maudymosi, daugiau priežiūros reikia skirti apsaugant gydomas vietos priemonėmis odai nuo saulės. sUltravioletiniai B (UVB) šviesos spinduliai. Tai trumpa bangų ultravioletinės šviesos spinduliai, kurie gali nudeginti odą. Tačiau ši šviesa yra gydant nepavojingame lygyje ir ypač naudojant kartu su anthralinu ar dervos preparatais. Psoraleno vonios. Tai šiuo metu plačiai naudojama PUVA formos terapija. Pacientas “mirksta” vonioje, į kurią pripilta psoraleno tirpalo apie 15 min. Po to gydoma UVA. Puva. Tai ilgų bangų ultravioletinė šviesa (UVA), taikoma gydymui drauge su psoralenu arba topikalinės arba kapsulės forma. Psoroleną reikią naudoti 1-2 val. Prieš UVA, nes jis padaro odą labai jautrią šviesai. Ši kombinacija gali būti puikus alternatyvinis gydymas su nedideliu pašaliniu poveikiu. Vitaminas D3 (Daivanex). Vitamino D3 analogas naudojamas kontroliuoti nedidelę ar vidutinę žvynelinę. Etretinate (Tegison). Tai sintetinis vitamino A vedinys gydyti odai su padidėjusia ląstelių kaita. Efektyvus gydant spuoguotąją ir eritroderminę žvynelinę, o taip pat padeda gydyti artritą. Vaikai Tegisonu gydomi esant stipriai ir beviltiškai žvynelinei. Sergantiems žvyneline nereikėtų patiems gydytis penicilino, analgino ar sulfanidiniais preparatais.Labai svarbu racionaliai maitintis, tinkamiausias vegetariškas maistas. 25. RAUDONOJI KERPLIGĖ Reta, recidyvuojanti, niežtinti, papulinė dermatozė. Serga vaikai ir suaugę žmonės. Klinika. Pirminis bėrimo elementas — griežtų ribų poligonalinės papulės su plonomis baltomis pleiskanėlėmis. Papulės yra melsvai raudonos, blizgančiu paviršiumi, jos gali susilieti į didesnius židinius, plokšteles. Išnykusios papulės vietoje g.likti pigmentinė dėmė,kuri laikosi mėnesiais ir metais. Pažeistas vietas gali stipriai niežėti, o įbrėžtose vietose atsiranda raudonosios kerpligės papulių, išsidėsčiusių linijomis. Bėrimas dažniausiai monomorfinis. Įprastinė lokalizacija: riešo, dilbio oda, šlaunų vidiniai paviršiai. Būdingi gleivi-nių pažeidimai, kurie nustatomi 30—40% ligonių. Pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis, lytinių organų sritys (pusiaugleivinės). Burnos gleivinėje yra baltų smeigtuko formos papulių, kurios kartais susilieja ir sudaro tinklo formos piešinį. R. kerpligės klin. formos: 1. Ūminė raudonoji kerpligė dažnesnė vaikams. Bėrimai odoje atsiranda staiga, kaip sergant virusinėmis egzantemomis. 2. Hipertrofinė karpinė forma. 3. Linijiniai pažeidimai. 4. Pūsliniai bėrimai. Reta pažeidimo forma, kai šalia būdingų papulių atsiranda pūslės. Tokį pūslių susidarymą gali sukelti įvairios cheminės medžiagos ir traumos arba odos dirginimas niežų gydymo preparatais. 5. Atrofinė forma. 6. Folikuliniai pažeidimai. 1. Opinė forma . 8. Nagų raudonoji kerpligė Diagnostika: raudonąja kerplige, vaikams retai pažeidžiami nagai. Gali būti pažeisti visi nagai.Ligos trukmė — keletą mėnesių arba metų. Pažeistose vietose lieka ryški hiper-pigmentacija. Histologinis vaizdas būdingas (limfocitiniai infiltratai dermoje, folikuluo-se), todėl abejojant dėl pažeidimų kilmės, būtina biopsija ir histologinis tyrimas. Diferencinė diagnozė. Reikia skirti nuo įvairių lichenoidinių pažeidimų, 11 sifilio stadijos bėrimų, neurodermito, lichenoidinės odos tuberkuliozės ir kt. Siūloma tirti serologines reakcijas sifiliui diagnozuoti, atlikti tuberkulino mėginius, paryškinti Uikhemo tinklelį, patepus išbertas vietas augaliniu aliejumi ir padaryti histologinį tyrimą. Burnos gleivinės ir lytinių organų bėrimo elementuose reikia ieškoti blyškiųjų treponemų. Gydymas. Siekiama slopinti niežėjimą. Vartojami antihistamininiai vaistai ir /arba trankviliantai. Kartais naudingi antimaliariniai vaistai ir vitaminai. Išoriškai vartojami gliukokortikoidų tepalai ir kremai (oksikortas, lorindenas C ir A, hiok-sizonas), tepalai su degutu ir ichtiolu (1—2%), siera (5—10%) ir kt.Išoriškai neišplitusiai raudonajai kerpligei gydyti rekomenduojami stiprūs fluoruoti kortikosteroidų kremai ir tepalai 1 arba 2 kartus per dieną.Niežėjimui slopinti skiriama difenhidramino vaikams iki 9,1 kg po 6,25—12,5 mg 3—4 kartus per dieną, sveriantiems daugiau kaip 9,1 kg — po 12,5—25 mg 3—4 kartus per dieną, arba hidroksizino po 1,1 mg/kg kūno masės, vaikams iki 6 metų amžiaus — po 50 mg/d., padalinus į 3—4 dalis, o 6 metų ir vyresniems vaikams — po 50—100 mg/d., padalinus į 3—4 dalis. Pagerėjus procesui išoriškai vartojami stiprūs kortikosteroidai keičiami į silpnesnius, galima okliuzija 4—6 valandoms naktį, jeigu ligonis toleruoja. Sunkiems ligoniams gydyti tinka PUVA 3 kartus per savaitę, etretinato po 0,5—1,0 mg/kg/d., izotretinoino po 0,1—0,5 mg/kg/d. 26. Iritaciniai kontaktiniai dermatitai. Tai odos uždegimas sukeltas sąlyčio su medžiaga, žalingai veikiančiu epidermio barjerą ir jo funkciją, nedalyvaujant imuniniams mechanizmams. Reakcijos mechanizmas – neimunologinės kilmės, fiziniai ir cheminiai epidermio pokyčiai. Kontaktų su agentu skaičius: nuo keleto iki daugelio, priklauso nuo epidermio gebėjimo atsinaujinti. Latentinio periodo nėra. Agento pobūdis: organinės medžiagos, tirpikliai, muilai, skalbikliai, detergentai. Pradžia ūminio – staigi po pirmo sąlyčio per 4-12 valandų, lėtinio – tolygiai. Pažeidimo vieta – dirgiklio veikimo plote ir šiek tiek aplink jį. Pažeidimo pobūdis: ribos aiškios kai agentas stiprus, kitais atvejais neryškios. Procesas ribotas nelinkęs plisti. Jaučiamas skausmas, badymas, perštėjimas, deginimas. Apsaugos būdai – vengti kontakto su sukėlėju. Gydymas – sunkiais atvejais – prednizolonas sistemiškai 40-60mg trumpai; Vietinis:rasti ir pašalinti dirgiklį, vartoti apsauginius valiklius be šarmų emoliantus, vartoti GKK vienus ar su antibiotikais. 27. Alerginiai kontaktiniai dermatitai. Tai kontaktinių alergenų sukeltas odos uždegimas. Skiriama: 1) Ūminis AKD 2) Lėtinis AKD. Epidemiologija: dažnai suserga suaugę tam tikrų profesijų žmonės PVZ. kirpėjos, dažytojai, statybininkai. Dažnai alergenai yra dinitrochlorbenolis, sulfanilamidai, antibiotikai, anestezinas, dimedrolis, jodas, prokainas, vilna, eteriai, žiedadulkės. Reakcija pasidaro ne visiems, o tik tiems kurie turi paveldėtą polinkį. Tai siejama su HLA-A3, HLA –A6. Sensibilizacijos fazė prasideda po pirmo kontakto su alergenu ir trunka 4-20 dienų. Alergenas patenka į Largenhanso ląsteles, paskui migruoja per pamatinę membraną į limfmazgius kur prasideda T limfocitų turinčių receptorius AG prisijungimas ir gamyba. Tada jie su krauju patenka po oda ir sensibilizacijos fazė baigiasi. Visa ligonio oda tampa sensibilizuota. Indukcijos fazė prasideda tada, kai žmogus jau sensibilizuotas. Tada mažas alergeno kiekis patekęs ant odos per trumpą laiką 8-12 valandų sukelia uždegimą. Tai ir yra lėta alerginė IV tipo reakcija. Esant ūmiai uždegimo formai keratinoidai žūva, o lėtinėj veša. Klinika – iš pradžių oda parausta, patinsta vėliau atsiranda papulių, pūslelių, erozijų, šašų. Gyjant pleiskanoja, o uždegimui pasibaigus esti liekamoji eritema. Iš esmės požymiai tokie pat kaip nealerginio kontaktinio dermatito. Skiriasi tuo, kad uždegimas išplitęs už alergeno veikimo ribų. Niežti, degina. Sunkesniais atvejais išsivysto labai stiprus odos uždegimas ir kamuoja galvos skausmai, šaltkrėtis, karščiavimas. Kai alergeno nepavyksta pašalinti ir uždegimas užtrunka, išsivysto lėtinė eiga. Tada vyrauja odos lichenifikacija: oda infiltruota, cianoziškai raudona, sustorėjusi, piešinys išryškėjąs, pleiskanoja, kai paūmėja atsiranda pūslelių, šašų, nudraskymų, niežti. Lokalizacija – atviros kūno vietos. Liga trunka savaites, mėnesius, metus. Histopatologija – epidermio edema, spongiozė dermos, edema, monocitų, histocitų infiltratas. Lėtiniam būdinga: hiperkeratozė, papilomatozė, limfocitų ir histocitų infiltratas. Odos mėginiai: atliekami su 20-25 dažniausiais buitiniais , pramoniniais alergenais praėjus 4-6 savaitėm po ūminio uždegimo. Diagnozuojama – iš klinikos ir plius odos mėginys. Skirti nuo edemos ir rožės. Gydymas – nustatyti ir šalinti medžiagą; psilausomai nuo stadijos – dezinfekuojančių medžiagų pavilgai, kremas be veiklių medžiagų ar su gliukokortikoidais, lipofiliniai kremai, riebūs te[palai; vidinis – prednisolonas, metilprednisolonas, antihistamininiai preparatai (clemastinum, desloratidinum, cetirizinum). 28. Atopinis dermatitas. Atopinis dermatitas-lėtinė uždegiminė odos liga, pasireiškianti niežėjimu ir dalinai dėl to ūmai atsiradusiais arba ilgą laiką persistuojančiais bėrimais (nusikasymais, lichenifikacija, antrine inf.).Būdinga eritema(eriteminės papulės), edema, intensyvus niežėjimas, eksudacija, šašai ir odos pleiskanojimas. Šia liga serga vaikai turintys genetiškai determinuotą polinkį. Etiopatogenezė: Labai svarbią reikšmę turi įvairūs alergenai. AD atsirasti padeda genetiniai, imuniniai, biocheminiai veiksniai kurie susiję tarpusavyje. Manoma kad ligos paūmėjimui ir plitimui įtakos turi IgE padidėjimas. AD vystosi, kompleksiškai veikiant imuniniams veiksniams ir vegetacinės NS sutrikimams. Diagnostika: I. Daugeliui ligonių diagnozę galima nustatyti iš klinikinio vaizdo ir anamnezės. Tam yra būtini šie simptomai: ● Niežėjimas (ir/arba jo objektyvi išraiška-nusikasymo žymės) ● 3 iš žemiau išvardintų simptomų: Lėtinė dermatito eiga iš anamnezės: lenkiamųjų pirštų pažeidimas, vaikams iki 10 m. amžiaus-veido ir tiesiamųjų paviršių pažeidimas. Astma arba šienligė ligonio anamnezėje arba pirmos eilės giminių anamnezėje (vaikams iki 4m. ) Generalizuotas odos sausumas paskutinių metų bėgyje. Objektyviai: lenkiamųjų sąnarių paviršių bei kaklo odos egzema, vaikams iki 4m.-veido odos ir tiesiamųjų paviršių egzema. Ankstyva pradžia (iki 2m.amžiaus). netaikoma vaikams iki 4metų. II. Rečiau ligoniams aptinkami ir kiti simptomai: ● Baltas dermografizmas ● Ichtyosis, keratosis pilaris, padidėjęs delnų raukšlėtumas ● Teigiami odos I tipo alerginiai testai (durimo testai) ● Padid. IgE kiekis serume ● Dažnos odos infekcijos (S. aureus, Herpex simplex) dėl ląstelinio imun. sutr. ● Rankų ir/arba kojų egzema ● Krūtinės spenelio egzema ● Konjunktyvitas ● Dennie-Morgan’o apatinio voko raukšlė ● Keratokonusas ir t.t. Dif.diagnozė: AD gali priminti arba derintis su kt. odos susirgimais. Esant nebūdingai klinikai gydytojas turi mokėti atskirti AD nuo kt. ligų: ● Niežai ● Seborėjinis dermatitas ● Kontaktinis alerginis arba iritacinis dermatitas ● Rozacae, perioralinis ir periorbitalinis dermatitas ● Grybelinė inf-ja ● Duhring’o herpetiforminis dermatitas ● Ichtyosis vulgaris ir kt. Ichtiozės ● Žvynelinė ● Parapsoriazė ● Neoplastinės ligos (odos T-ląstelinėlimfoma, Sezari sindromas, histiozitozė X) ● Metabolizmo sutrikimai (fenilketonurija, tirozinemija, histidinemija, daugybinis karboksidazės deficitas, esencialinių riebiųjų rūgščių deficitas) ● Imunodeficitinės būklės (Wiskott-Aldrich sindromas, Digeorge sindromas, Herper-IgE sindromas, kombinuotos imunodeficito būklės) ● Alerginė granuliomatozė (Churg-Strauss’o sindromas). Gydymas: Pirmiausia reikia nustatyti ir pašalinti aplinkos dirgiklius. Vengti didelių temperatūros svyravimų ir drėgmės. PUVA terapija. Nevartoti muilo ir skalbimo miltelių kad dar labiau nesausintų odos. Tepti oda drėkinamaisiais losjonais ir kremais. Jei susiję su maistu tai parenkama individuali dieta, vartoti vitaminus, riboti angliavandenius, druską, skysčius, vidurius laisvinamoji dieta. Natrio chromoglikanas. Dažnai būtina hiposensibilizacija (Ca gliukonatas, Ca laktatas, Ca glicerofosfatas). 30% Na tiosulfato į/v, taikoma autohemoterapija,. Jei yra intox. reiškinių-hemodezas į/v arba reopoligliukino į/v. Rekomenduojama vartoti antihistamininius vaistus (tavegilis, fenkarolis, ciproheptadinas). Svarbią reikšmę turi raminamieji vaistai (bromas, valerijonai, sunkiais atvejais-aminazinas, tazepamas) taip pat vitaminai. Lėt. eigos AD-pirogenalis arba prodigiozaną, skiriama histoglobulino. Gliukokortikoidai skiriami tik tada, kai specifinė ir nespecifinė hiposensibilizacija ir bendrasis stiprinamasis gydymas nepadėjo. Labai svarbus yra AD išorinis gydymas-pradžioje šalinami Šašai ir pleiskanos. Naudingos avižų vonios. Ūminis ar poūmis uždegimai slopinami tepant plonu sluoksniu nefloruoto kortikosteroidų kremo. Niežėjimas slopinamas hidroksizino sirupu. Paprastai vystosi antrinė inf-ja, todėl rekomenduojama eritromicino ir sintetinių penicilinų(dikloksacilinų). Nakčiai- cinko pastą. Pavilgai uždegimui ir niežėjimui slopinti. AD gydyti siūloma naujas trijų fazių išorinis gydymo metodas. Vartojami 3 tepalai: Fluticasonum (2 kartus fluoruotas gliukokortikoidų tepalas), kurio pagrindas šlapalas; 1% hidrokortizono tepalas; 10%šlapalo tepalas. 29. Seborėjisnis dermatitas. Tai lėtinis seroborėjinių odos vietų uždegimas. Serga dažnai 20-50 amžiaus. Siejama su padidėjusiu androgenų aktyvumu. Klinika – atsiranda raudonų 5-10 mm apvalių, ovalių ar netaisyklingos formos, karpytais kraštais, pleiskanų židiniai. Kai jų centrai nyksta, o pakraščiuose dar išlieka uždegimas, susidaro žiedinis bėrimas. Pasireiškia liemens, krūtinės ir tarpumentės viduryje rausvais karpytais kraštais, pleiskanų židiniai. Jų centras kiek įdumba, tampa gelsvesnis, o pakraščiai labiau patinę, rausvesni. Esant plaukų dalies seborėjai – labai niežti, žvynai stambus. Vyksta androgeninė alopecija. Lokalizacija – veidas, plaukuota galvos dalis. Krutinė, tarpumentis, naturalios kūno raukšlės. Eiga trunka mėnesius ir metus. Vasara dažnai pranyksta. Histopatologija – parakeratozė, alkalozė, spongiozė, intraląstelinė edema, dermoje – nespecifinis infiltratas. Diagnozuojama - iš klinikos.Diferencijuoti nuo raudonosios vilkligės, žvynelinės, grybinių ligų Gydymas – vietinis – vengti muilų, naudoti odos valiklius, šampūnus kurių sudėtyje yra cinko piritiono, deguto, seleno sulfidų. Gliukokortikoidai, antibiotikai, degutas, karbamido, sieros preparatai. 30. Dilgėlinės. ŪMI DILGĖLINĖ Epid. Gana dažna, 12 –15 . Džn.alerg.kilmės. Patgen. I tipo hipererg.r-ja. Provok.fak.: medikamentai (penicilin), maistas (citrus.vaisiai, žemuogės, žuvis), inhaliaciniai alergenai (žiedadulkės,). G.b. sergant atopiniu dermatitu. Bėr.element.-pūkšlės. Gyd. šalinti alergenus: dieta be maisto alerg.arba su alerg.kiekiu. Antihistamin H1 blok.: senos kartos (suprastins, tavegilis, dimedrol), naujos ( astemizolis, loratidinas). Esant sunkiom formom – GK (max dozė 1mg/kg injekc. LĖTINĖ IR FIZINIŲ VEIKSNIŲ DILGĖLINĖ Patogen. 1.Alerginė (I hipererg.tipas), turi ryšį su atopija; 2. Nealerg – kininų veiklos sutrikimai. Pov.fak.: (lėt.)medikamentai (penicilin, aspirimas), maistas (kiaušiniai, uogos), helmintai (askaridės, spalinukės), grybeliai (candida, mielės), įv.psichosomat.sutrik. Fiz.: braukimas, spaudimas, šaltas oras ir H2O, lokali šiluma, UV spind. ar matoma šviesa. Gyd. Šalinti alergenus, griežtos eliminacinės dietos esant maisto alerg., hiposensibilizacija (dažnas dirgiklio kartojimas-šalto H2O vonelės, sergant šalčio dilgėline), Antihistamin H1 blok.: senos kartos (suprastins, tavegilis, dimedrol), naujos ( astemizolis, loratidinas). Esant sunkiom formom – GK (max dozė 1mg/kg injekc). Daugeliui padeda psichoterapija ir psichofarmakoterapija.. 31. Paprastoji pūslinė. (pemphigus vulgaris)Klinika. Iš pradžių atsiranda skausmingų burnos gleivinės erozijų ir opų, kurios ilgai (keletą savaičių arba mėnesių) yra vienintelis ligos požymis. Bendrųjų simptomų -karščiavimo ir viduriavimo, nebūna. Vėliau odoje atsiranda pūslių. Dažniausia lokalizacija — galvos ir kūno oda, kirkšnių ir pažastų raukšlės. Pūslės susidaro nepakitusioje odoje, jos neįtemptos, greitai plyšta ir didėja perife-riškai. Pūslių turinys serozinis ir skaidrus, vėliau gali būti hemoraginis. Atsiradę erozijos blogai gyja. Apie pūsles vėliau gali atsirasti raudonas lankelis. Erozijų vietose vystosi karpinės arba granulominės išaugos, kurios nemaloniai dvokia. Dažnai pažeidžiama burnos gleivinė (A. K. Ahmed, M. Selm, 1983). Nikolskio simptomas visada yra teigiamas. Traukiant perplėštos pūslės kraštą su pincetu, epidermis atsilu-pa sveikos odos ribose. Spaudžiant nepraplyšusią pūslę, atsiskiria šalia pūslės esantis epidermis ir pūslės skersmuo padidėja. Nikolskio simptomą galima tikrinti, trinant sveiką odą tarp pūslių ir stebint, ar ji atsilupa. Jeigu ligos eiga nepalanki, blogėja bendroji ligonio būklė, atsiranda silpnumas, krinta kūno masė, blogėja apetitas. Diagnostika: Histologiškai tiriant odos preparatus, nustatoma, jog pūslės yra epidermio dyg-liuotame sluoksnyje su pakitusiomis akantolizinėmis ląstelėmis. Tos ląstelės yra randa-mos k tiriant tepinėlius nuo erozijų paviršiaus. Tokių citologinių tepinėlių galima paimti k nuo burnos gleivinės. Tai labai svarbus tyrimo būdas. Tiesioginės imunofluo-rescencijos būdu randama IgG antikūnų epidermio tarpląstelinei medžiagai. Antikūnų titras koreliuoja su proceso sunkumu, todėl IgG kiekis turi svarbą ir prognozei. Diagnozė paremta klinikiniu vaizdu — atsiradusiomis pūslėmis ant nepakitu-sios odos, teigiamu Nikolskio simptomu, rastomis akantolizinėmis ląstelėmis tiriant citologiškai imunofluorescenciniu būdu ištyrus ir radus IgG spygliuotame epidermio sluoksnyje ir IgG antikūnų kraujyje. Gydymas: Sisteminis gydymas kortikosteroidais: a) pradinė prednizolono dozė — 40—60 mg/d. (esant burnos pažeidimui ir nelabai išplitusiems odos pažeidimams) b) pradinė prednizolono dozė — 100—200 mg/d., sergant sunkiomis ir išplitusiomis formomis Derinimas su imunosupresiniais preparatais: Azathioprin dozė — 1,5 mg/kg/d. Cyclophosphamid — 50—75 mg/d. Alternatyvus gydymas: metotreksatu, chlorambucilu, ciklosporinu A. Burnos gleivinės pažeidimų gydymas (išoriškai vartojami vaistai ir dieta) Išoriškai kortikosteroidai: pvz., 0,01—0,1% triamcinolono ir 1% hidrokortozono tepalai Patariama lengva dieta: vengti kietos duonos, rūgščių vaisių, prieskonių ir kt. Daugkart. burnos skalavimai: pvz., kamillosan, burnos skalavimas su 5 ml ciklosporin A (1:4 praskies-tas) 3 kartus per dieną, o vėliau rečiau. Labiausiai veiksmingas yra gydymas gliukokortikoidais. Dozės parenkamos indi-vidualiai. Išnykus pūslėms, labai svarbu skirti palaikomas gliukokortikoidų dozes. Sunkioms formoms gydyti vartojami azatioprinas, ciklofosfamidas ir aukso preparatai. Lakštinė pūslinė (pemphigus foliaceus) Jai būdingos intraepiderminės pūslės, atsirandančios dygliuotame epidermio sluoksnyje, tačiau labai paviršutiniškos ir sunkiau matomos. Pažeidimo židiniuose vyrauja pleiskanos ir šašai. Išplitusi ligos forma panaši į eksfoliacirų dermatitą, impetigą, egzemą ir raudonąją vilkligę. Pažeidžiama galvos plaukuotoji dalis, veidas, kaklo ir kūno oda, labiau viršutinės kūno dalys. Gleivinės pažeidžiamos retai. Procesui dažnai būdingas niežėjimas, skausmas ir deginimas. Diagnozė. Budingos intraepiderminės puslės. Citologiškai tiriant, randama akan-tolizinių ląstelių. Ligos eiga įvairi, tačiau ši pūslinės forma labiau palanki nei pa-prastosios pūslinės (pemphigus vulgaris). Po gydymo yra ilgos remisijos. Kartais padeda gliukokortikoidai, vartojami išoriškai. Gydymas ir prognozė. Kompleksinis racionalus gydymas apsaugo nuo mirties. Kai kuriems vaikams po ilgesnio gydymo palaikomosiomis gliukokortikoidų dozėmis atsiranda remisija ir be palaikomojo gydymo (N. S. Smielov ir kt., 1970 ir kt.)-Būtina tokių ligonių dispanserizacija, racionali priežiūra, recidyvų profilaktika ir taisyklingas gliukokortikoidų vartojimas (po nelaimingo atsitikimo, chirurginių inter-vencijų atveju, susirgus sunkia infekcine liga ir kt.). Jeigu ligonis gauna palaikomąją gliukokortikoidų dozę, ją reikia, esant chirurginėms intervencijoms, infekcinėms ligoms ir kt., būtinai didinti. 32. Pūslinis pemfigoidas. Tai autoimun, lėt, poepiderminėmis pūslėmis pasireiškianti odos liga Etiopatogenez: etiolog nėra žinoma, nustatyta, kad susidaro IgG klasės autoAk prieš 2 tipų Ag. Dėl Ag/Ak reakcijos priplūsta neutrofilų ir eozinofilų, kurie prisideda prie pūslių susidarymo po epidermiu Klinik: pradžioj – prodrominiai reišk: urtikariniai bėr, niežulys, trunka savaites ar mėnesius.Dažniausiai pūslių ir pūslelių atsiranda simetriškai ant paraudusios ir nepakitusios paburkusios odos, jos pilnos skaidraus skysčio, kartais su kraujo priemaiša.Nikolskio simpt (-). Būdingas stiprus niežėjimas. Burnos gleivinę beria retai, dažniausiai galūnių lenkiamieji paviršiai, pilvas, natūralios raukšlės, ligai išplitus – visur. Dif diagnost: Diferencijuoti nuo:1.pūslinės 2.randėjančio pemfigoido 3.įgytos pūslinės epidermolizės 4.linijinės IgA dermatozės 5.daugiaformės eritemos Gyd: GK + imunosupresantai – Prednizolonas (pradinė ekvivalento dozė40-80mg/p ) + azatioprinas (150-100mg/p). Galima skirti ir dapsono (DDS) 150-300mg/p (vienas arba + GK). 33. Diuringo pūslelinis dermatitas: etiolog, klinik, diagnost, gyd Tai gerybinė, lėt, recidyvuojanti, stiprų niežėjimą sukelianti, polimorf bėrimais ir poepiderminėmis pūslelėmis pasireiškianti odos liga, susijusi su  jautrumu gliuteninui Etiolog: išsivystymas siejamas su jautrumu gliuteninui ir su plonųjų žarnų gaurelių atrofija. Manoma, kad gliutenino netoleravimas susijęs su plonosios žarnos limfoidinės ir imuninės sist defektai. Šia liga sergantiems  jautrumas jodui ir kt halogenams Klinik: raudonos dėmelės, pūkšlės, papulės ir pūslelės. Pūslelės apie 2mm skersmens, jos greit trūksta ar suardomos kasantis – atsiranda šašai ir erozijos.bėrimai išsisėję ir susigrupavę, išsidėstę simetriškai (kelių, pečių, sėdmenų srity). Labai niežti, degina, skauda. Dėl enteropatijos viduriuojama, pučia vidurius. Diagnost: klinika + histolog tyr (pūslelės po epidermiu, dermos speneliuose neutrofilų su eozinofilais mikroabscesai) + imunolog tyr (IgA Ak dermos speneliuose granulių pavidalu) Gyd: nevalgyti gliutenino turinčių maisto produktų, nevartoti jodo, bromo. Medikamentinis – sulfonai (dapsonas 150-300mg/p, vėliau 50-25mg/p mėnesius ir metus. Prieš skiriant sulfons reikia patikrinti G-6-PD kiekį. Esant deficitui išsivysto hemoliz anemija. Tada DDS neskiriama. Papildoma terapija – askorbo r ir folio r. 34. Raudonoji vilkligė. Klinik: dažniausiai pažeidž veido oda, pažeid peteliškės formos. Tp pažeidž galvos plaukuot dalis, krūtinės oda. Pradžioje – monetos dydžio griežtų ribų iškilusi infiltruota eritema, židinys periferiškai , o centrinę dalį dengia stipriai prikibusios pleiskanėlės, šalinant pleiskanas-skauda. Židinio centrinėje d ilgainiui atsiranda odos atrofija, židinys gb depigmentuotas, o aplinkinė oda ryškiai hiperpigmentuota. Lėt Raudon Vilklig židiniams būdinga: 1.paraudimas 2.infiltracija 3.hiperkeratozė 4.atrofija Diagnost: klinika + histologija + lab tyr (ENG, leukopenija, anemija, trombocitopenija) + imunolog tyr (ANA ir antiDNR (-) ) Dif diagnost: 1. lupus erythematosus 2. seborėjinė egzema 3.žvynelinė 4.aktininės keratozės 5.veido grybeliniai pažeid(trichofitija, rubrofitija) 6.lūpų pažeidimus skirti nuo aktininio cheilito, raudonosios kerpligės ir leukoplakijų Gyd: apsauga nuo UV spindulių – įv kremai. Fotoapsauginiai prep ir dekoratyv kosmetika – randams ir pažeid vietoms maskuoti. Išoriškai – stiprūs GK, pagerėjus galima tepti ir vidut stiprumo ar silpnais. Tinka ir krioterapija. Sistemiškai - antimaliariniai prep (delagilis, plakvenilis  4-6 mėn saulėtu metų laiku).Jei procesas labai atkaklus – azatioprinas po 50-100 mg/d, pagerėjus dozė  25-50mg/d + prednizolonas. 35. Židininė sklerodermija. Klinik: židininis odos pažeid – linijinis, eina kartu su nervų eiga. Pažeid vietoje oda nežymiai paraudusi, edemiška, sukietėjusi ar atrodo atrofiška ir blizganti, gelsvai rausvos sp. Progresuojant – židiniai labiau sukietėja, jų kraštuose violetinis lankelis, kartais kraštas kiek pakilęs virš odos, centrinė židinio dalis blyškiai vaškinio atspalvio. Židiny oda kieta, jie periferiškai  , gali susilieti. Pažeid židiniuose vyst randai ir fibrozė, oda suauga su poodiniais dariniais , atsiranda kontraktūros Diagnostik: klinika + tirti ar nėra sistem. skleroderm., Taip pat imama biopsija diagnostika. Gyd: 1. jei yra vienas ar negausūs židiniai – fizioterapija, masažas, fonoforezė, jonoforezė, 1 hidrokortizono kremas ir tepalas bei vidut stiprumo kremai (dermatop), į židinių kraštines sritis injekcijos volon A ir kt., sisteminis gyd. 2.jei gilūs, išplitę linijiniai ar plokštelių formos židiniai – limfos drenažas, jung audinio masažas, povandeninis masažas, penicillini 1-1,2mln 3*d ; Cephalosporine arba tetracycline ; Prednisolon 30-40 mg/d ; Phenytoin 200mg/d ; Sulfazin, D-penicillamin, antimaliariniai vaistai ir kt, jei liga progresuoja. 36. Sisteminė sklerodermija. SS – tai mirtina sisteminės odos, vidaus organų ir kraujagyslių liga, pasireiškianti uždegiminiais ir skleroziniais jungiamojo audinio pokyčiais. Skiriama: difuzinė S, galūnių S, CREST’o sindromas. Etiologija nežinoma. Difuzinė S – tai reta, sunki, greitai progresuojanti, pažeidžianti odos, vidaus organų ir kraujagyslių jungiamąjį audinį liga. Klinika. Staiga simetriškai atsiranda kieta, išplitusi ant galūnių ir liemens edema, greit susidaro įvairaus dydžio sukietėjusių židinių, o aplink juos paraudimas. Ant laba sukietėjusių atsiranda pūslių, o joms sutrūkus – opų. Sukietėję židiniai greitai plečiasi ir susilieja. Dėl to visos sąnarių f-jos tampa ribotos. Pamažu viso kūno oda sukietėja ir tampa panaši į šarvus. Prisideda raumenų ir vidaus organų pažeidimas. Trunka 3-5m. Piktybinė forma baigiasi mirtimi per kelis mėnesius ar metus. Galūnių S – tai galūnių ir veido sukietėjimas, kuris prasideda Raynaud fenomenu, baigiasi odos sukietėjimu, atrofija, telangiektazija ir Ca sankaupomis minkštuosiuose audiniuose bei vidaus organų pažeidimu. Klinika. Raynaud sindromas. Iš pradžių atsiranda padidėjęs jautrumas šalčiui. Rankų ir kojų pirštai nuo šalčio skauda, pabąla, pamėlsta, parausta. Iki oda sukietėja, praeina nuo kelių iki keliolikos mėnesių. Stadium sclerosum prasideda plaštakų, pėdų, veido patinimu, paburkimu, onetrukus pasireiškia sukietėjimas. Labiausiai nukenčia plaštakos ir pirštai. Vykstant galūnių falangų osteolizei, alai atrofuojasi, nagas iš horizontalios padėties pereina į vertikaliąją. Ilgainiui išsivysto kontraktūra, suplonėję į galą pirštai esti pusiau sulenkti, sukietėję. Veidas netenka mimikos, atrodo plokščias. Burnos gleivinė sklerozinė, dantys iškritę, liežuvis atrofiškas. Atrofuojantis odai atsiranda dauginė telangiektazija, o aplink lūpas susidaro radialinės raukšlės. Ilgainiui minkštuosiuose pirštų galų, alkūnių, kelių audiniuose, susidaro kieti mazgeliai, jie pratrūksta, išteka balta masė. Plaučių ir širdies bei ramenų sistemos pažeidimas sukelia šių organų f-os nepakankamumą. CREST’o sindromas- tai galūnių sklerodermijos variantas, kuriam būdinga minkštųjų audinių kalcinozė, Raynaud fenomenas, stemplės f-os sutrikimas, pirštų odos sukietėjimas ir telangiektazija. Klinika: prasideda Raynaud sindromu, pasireiškia dauginė telangiektazija. Ženkli minkštųjų audinių kalcinozė. Trunka ilgus metus. Savaime nepasveikstama. Miršta nuo įv. nepakankamumų. Diagnozuojama iš klinikos ir histopatologiškai, t.p. galima tirti BKT - ENG, biochemiškai – hipergamaglobulinemija, disproteinemija, hipoalbuminemija, serologiškai – ANA Ak. Gydymas. Vidinis: Phenoxymetylpenicillinum 500000TV 4xd. p/o arba Benzylpenicillinum 3-400000 TV 4-6xd. i/r. Prednisolonum 20-40 mg. Azothioprinum 100- 150mg. Cyclophosphamidum 100mg. Colchicinum 1mg. Chlorambucilum 2-5 mg. D-Penicillaminum 250- 1500mg. Vyraujant kraujagyslių uždegimui, skiriama: rezerpino, trentalio, į veną MM svorio dekstrano, aspirino 37. Dermamiozitas. Tai neaiškios kilmės kolagenozė, daugiausia pasireiškianti raumenų silpnumu, jų degeneracija. D gan dažnai būna su piktybiniais vidaus organ ir smegenų navikais. Skiriama ūminis, poūmis ir lėtinis D. Liga prasideda bendru silpnumu, galvos svaigimu, galūnių skausmais. Akidobių oda patinsta, pasidaro melsva, krūtinkaulio, kartais ir sprando srityse atsiranda melsvai rausvų raudonių. Tai būdingi ligos išbėrimai. Kitose vietose irgi oda gali parausti, pradėti pleiskanoti, ant jos gali atsirasti mazgelių, pūslelinių, hemoraginių išbėrimų, telangiektazijų. Odos pakitimai- svarbus diagnostinis požymis, bet svarbiausias patologinis procesas vyksta raumenyse, ypač pečių juostoj. Degeneruojantis skersaruožių raumenų skaiduloms, raumenys labai nusilpsta. Kai širdies raumenys degeneruoja, prasideda nepakankamumas ir su tuo susiję klinikiniai simptomai. Kraujas pakinta panašiai kaip sergant sistemine vilklige, bet LE ląstelių nerandame. Liga neretai komplikuojasi: prasideda polineuritas, glomerulonefritas, sutrinka psichika, iškrinta plaukai, nagų distrofija. Sergant lėtiniu D, atrofuojasi raumenys, ypač pečių lanko, o kai liga ūminė, atrofija nespėja prasidėti ir mirštama nuo širdies, inkstųnepakankamumo, o dažnai ir nuo piktybinio naviko. Gydymas nelabai efektyvus. Reikia ištirti ar nėra piktybinio naviko, o jį radus- pašalinti. Sergant ūminiu D būtinas lovos režimas. Skiriama acetilsalicilo r.po 2tab. 4xd. Neradus piktybinio naviko reikia po 60mg per dieną skirti prednizolono arba atitinkamas kitų kortikosteroidų dozes. Jų duodama, kol išnyksta ūminės ligos reiškiniai. Po dozės palengva mažinamos. Rekomenduotina skirti vitaminų A, B12, C, E, metotreksato. Antrinės infekcijos profilaktikai skiriamas a/b kursas. Sergant poūmiu ir lėtiniu D, reikia fizioterapinio gydymo ir ypač gydomosios gimnastikos. 38. Gėrybiniai epitelinės ir mezenchiminės kilmės navikai. Ephelides. Odos pigment.dėmes2mm, gelsvos, rusvos, paveld., atsiranda 5-6m. Ant veid.(nosies, skruostų), rankų. Ypač pavasarį, vasarą nuo saulės. Gyd. balinama spec.kremais, H2O2. Vengti tiesioginių saulės spindulių. Lentigo. Et.ir pat. nežinoma. Klin. 1-4mm, apvali virš od.neiškilusi dėmė, ruda ar beveik juoda. Lokl. visur džn.drab.nepridengt.kūno viet. Gali generaliz.lentiginozė. Hist. sutankėję melanocitai. Gyd. šalinamos chirurg.ir tiriama hist. Nevus. G.b įgimti ir įgyti. Hist.: epidermaliniai, epidermoderm., dermal. Tai nepikt. melanocitų anomalija. Klin. Reliatyviai griežtų ribų, apvalūs, ovalūs, netaisykl.formos, 1-10mm ar . Spav.įv. Lokl. visur. Paviršius: lygus, vagotas, gumbuotas, papilominis, džn.su vienu ar daugiau plaukų. Gyd. chirurginis. Hemangiomos-įgimti ar atsirandantys pirmomis gyv.sav.,pavieniai ar dauginiai kg. navikai. Jos g.b.:kapiliarinės, kaverninės, šakotosios, mišrios, pseudohemang.(plokščiosios, žvaigždėtosios) ir kt. Lokl. įv.G.b. iškilusios virš odos, gumbuotu pav.(egzofitinė f.), kt.-telangektazijos. Spalva įv.:raudoni melsvi atspalviai. Dažnai pačios išnyksta. Gyd. lazeris, krio, Rö terapija. Seborėjinė keratozė, dermatofibroma: klinik, diagnost, gyd Dar kitaip vadinama senatvinė keratozė – keratosis senilis, solaris. Pirminis židinys – plokščias, vėliau – ryškiai ribotas infiltrates – keratoma senile. Ligai įsigalėjus – odos ragas – cornu cutaneum. Klinika: ant veido, sprando ausų, galvos (nuplikusiems), plaštakų dorsal pavirš – apvalios ar netaisyklingos f griežtų ribų, iki 1 cm paraudę odos pažeidimai. Pažeista oda sausa, atrofinė, su teleangiektazijomis, šiurkšti. Ribotose odos vietose – hiperkeratozė, karpinės išaugos. Senatvinės keratozės židinių vietoje gali atsirasti bazalioma ar spinalioma. Diagnostika: klinika + histiolog tyr Gydymas: židiniai lengvai išgramdomi ar atsargiai prideginami. Efektyvi dermabrazija. Padeda 5-fluoruracilo tepalas, krioterapija su skystu azotu. Jei liga malignizavo – spindulinis gydymas Dermatofibroma - gerybinis odos navikas Klinika: retai kada > 1cm, lokal rankose ir kojose. Mazgeliai plokšti, kartais ant kojytės, paprastai kieti, ryškių ribų, o kartais gb ir minkštos knsistencijos. Oda virš šių mazgelių hiperpigmentuota. Diagnostika: histiolog tyr: histiocitai, fibroblastai, ma=7 kapiliar7 telkiniai. Suspaudus – kietas poodinis mazgelis Gydymas: ekscizija(jei ligonis pageidauja). Galima ir negydyti Žiedinė granulioma: etiolog, klinik, dif diagnostik, gyd. Granuloma annulare – dermos liga Etiolog: polietiologinis susirgimas, kuriam vystytis turi įtakos reumatinės ligos, TB, lėtinis tonzilitas, CD. Manoma, kad ją gali išprovokuoti ir vaistai Klinika: būd eriteminis, kietas plokščias, žirnio dydžio mazgelis. Pažeid židinys pamažu , susidaro žiedo formos židiniai su normaliu ar kiek atrofišku ir šviesesnės spalvos centru. Lokalizacija – čiurnos sritis, blauzdos, kelių ir šlaunų oda, plaštakų dorsaliniai pav. Dif diagnost: Žiedo formos židinius reikia skirti nuo: 1. grybelinių susirg (nėra pleiskanojimo, tiriant nėra grybelio micelių) 2. reumatoidinių mazgelių .Žiedinę granuliomą reik skirt nuo: 1.keloidų 2. jung audinio navikų 3.sarkoidozės 4. raupsų 5.papulonekrozinių tuberkulidų 6. necrobiosis lipoidica diabeticorum 7. erythema exudativum multiforme Gyd: vietiškai – stiprūs GK kremai ir tepalai (klobetazolis, betametazonas ir kt), ypač efektyvu po okliuziniu tvarsčiu, kartais GK įšvirkščiami į židinius. Išoriškai – krioterapija, UV spinduliai 39. Melanocitu suformuoti gėrybiniai navikai. Srazdanos(Ephelides). dažnai 1, 2 odos tipo(mėlynakiai, šviesiaplaukiai).Odos pigment.dėmes~2mmÆ, gelsvos, rusvos, paveld., atsiranda 5-6m.atsiranda, kurodą veikia saulės spinduliai. Ant veid.(nosies, skruostų), rankų. Ypač pavasarį, vasarą nuo saulės. Histology:padidėję melanino kiekis pamatiniame epidermio sl. , bet melanocitų skaičius nepadidėja. Srazdanuose melanocitų mažiau nei aplinkinėje odoje, bet jie didesni.Diferen:šlakai, raudonoji kerpligė, pigmentinė dilgelinė Gyd. balinama spec.kremais, H2O2. Vengti tiesioginių saulės spindulių. Lentigo. Et.ir pat. nežinoma. Klin. 1-4mmÆ, apvali virš od.neiškilusi dėmė, ruda ar beveik juoda. Skiriama: paprastoji(įv. kūno viet., bet kuriuo given. Periodu), soliarinė(indukuoja saulės spinduliai) Lokl. visur džn.drab.nepridengt.kūno viet. Gali generaliz.®lentiginozė. Hist. Kamuoliukų formos epidermio tinkloskaidulos su padidmelanocitų skaičiumi ir epiderminių kamuoliukų melanino sankaupų.šlakai gali būti neuroceliulinių apgamų pranašai. Gyd. šalinamos chirurg.ir tiriama hist. Naevus. G.b. melanocitų kilmės ir nevusinių ląst.apgamai.G.b įgimti ir įgyti. Hist.: epidermaliniai, epidermoderm., dermal. Tai nepikt. melanocitų anomalija.tai navikiškai pakitę epidermyje ar tikrojoje odoje esantys melanocitai, kurie tarpusavyje nesijungia į lizdus. Klin. Reliatyviai griežtų ribų, apvalūs, ovalūs, netaisykl.formos, 1-10mmÆ ar ­. Spav.įv. G. b.paprastasis šlakas(ruda, ribota, nelygiais kraštais pigmenti nė dėmė) ir balintos kavos pigmenti nė dėmė(ovalo formos nelygiais kraštais, kavos sp.). Lokl. visur. Paviršius: lygus, vagotas, gumbuotas, papilominis, džn.su vienu ar daugiau plaukų.Kartais jų pagausėja satiga- nėštumo metu, vartojant harmoninius preparatus, ilgai gydantis GK, po intensyvaus deginimosi saulėje. Gyd. Chirurginis. 40. Ikivėžiniai odos pažeidimai. Leukoplakija- tai pavieniai ar dauginiai gleiv.ar pusiaugleiv.lėt.uždegimo su epitelio ragėjimu ar degeneracija žid. Pav.truputį blizga, opalo sp., g.b. šiek tiek pakilę virš gleiv. (leukokeratozės). Lokl. burnos ir lyt.org.gleiv. Klin. Baltos sp., g.b. opų, erozijų, kraujuoti. Et. dėl saulės spind., lūpos kramtymas, rūkymas. Gyd. pašalinti dirgiklius, lazeris. Eritroplakijos – raudonos sp.gleiv.defektas. Keratozė. Pirm.žid.plokščias, vėliau ryškiai ribotas infiltratas. Ligai įsisenėjus-odos ragas. Džn.serga vyr.amž., blond. Įtakos turi darbas lauke. Klin. Ant veido, sprando, ausų, plaštakų – apvalių ir netaisykl.form., griežtų ribų iki1cm, paraudimų. Pažeista oda sausa, atrofinė, su telangekt., šiurkšti. Išryškėja hiperkeratozė, atsiranda karpinių išaugų, infiltruojasi pamatas. Gyd. prišaldymas skystu N2, CO2 sniegu. Odos ragas. Tolesnė keratozės fazė. Iki 1 cm ilgio (g.b.15cm). Džn. veide ir galvoje. Gyd. chirurg. Boveno liga. Intaraepiderminė karcinoma, plinta į šalis, eiga lėt. Klin. Paraudęs, pakilęs, plonais šašeliais padengtas laukelis, keli mm – keli cm. Nulupus šašelį-drėgna raudona, lygi, aksomo išvaizdos erozija. Kartais niežti. Lokl. liemuo, kryžkaulis. Gyd. chir., spind. 41. Bazalioma. Bazalioma-pamat.sl.ląst.epitelioma. Nelab.pikt. pirmasis požym- kietas elastingas mazgelis. Eiga lėt.,retai metast. Et. įgimtas polinkis ir dažnas odos dirg. Formos: paviršiumi plintanti(nuolat saulei atvirose vt. Nelygiais kraštais, perif. Volelis, centr talengiaktazijos), mazginė, sklerodermiforminė(plinta paviršiumi, sklerozuotas paviršius), pigmentinė(retesnė, reikia difer .nuo melanomos), mazginė opinė. Lokl. džn.viršut.veid.d., plaukuotoji galv dalis, nugaros viršut. dalis Klin. 2-3mm vaško arba rožinės sp.mazgel., jo pav.-telangekt.®­centras įdumba-erozija-šašelis-opa. Aplink pakilęs kietas volelis. Lig įsisenėjus–vėžinė opa. Jos lėtai didėja, gali kraujuoti, jei nuolat dirginamos Dgn.:anam.(auga per ilgą laiką), klin.,kartais citolog. tyr.(nėra inform), jei dgn. neaiški-odos ekscizinė biopsija. Difern. dgn.-melanoma(biopsija), piogenonė granulioma, epiderminės cistos, dermatofibroma Gyd. chir(radikali ekscizija su mikrochir.),krio, lazerioterapija, elekrokoaguliacija, minkštieji RO spinduliai(kai neįmanoma išoperouti). 42. Ploksčialąstelinis vėžys. Formuojasi is dygliuoto sluoksnio. Jie daznai formuojasi is prekanceroziu, leukoplakiju, soliarinės, senilinės keratozės. Metastazuoja į srit limfm. 2/3 plokšč. Dazniausiai atsiranda odos nepridengtose vietose. Spinalioma formuojasi vidurinese ir apatinese veido dalyse kitaip nei bazalioma. Tai besimptomis procesas, nebent navikas perauga nervus. Tada atsiranda nepakeliamas skausmas. Navikas nesiskiria nuo aplinkimiu audiniu savo spalva. Yra 2 rusys spinaliomu: mazgines ir opines(pavirsines ir giliosios). Diferencijuoti padeda klin. Anamn. Diferenc. Reikia nuo basaliomos, negyjančios opos > 1 mėn. Klin:išopėję navikai, šlapiuojančios opos. Mazgelis, kuris auga ir išopėja. Lokaliz:dažniausia veidas. Dgn: 1. srit. Limfm. Ultragarsinis tyrimas. 2 histologinis tyrimas. Gyd:1.chir, išskyrus chir destrukcinį gyd.būdą. Po operac reikia stebėti dėl recidyvų. Galima pridėti chemoterapiją. 2. radioterapija. 3. Krioterapija(daroma tik turint interdermalinį temperatūrinį zondą). 43. Melanoma: provokuojantys faktoriai, klinik formos. Provokuoj fakt:1)paveldėjimas 2)ilgalaikis saulės poveikis 3)baltaodžiams, kurie patiria stiprius nudegimus nuo saulės 4)I,II tipo oda(šviesiaplaukiai, raudonplaukiai, šviesių akių, strazdanoti, linkę stipriai nudegti, jų odoje gaminasi mažiau melanino 5)susilpnej imun. Sist, piktyb.navikai,ŽIV, po org trasplantac 6)nėščios Klinik formos: 1.paviršiumi plintanti melanoma(dažniausia, dažnai form iš pigm. Apgamų,horizontalioji, mot- galūnėse, vyr-nugaroje,didėj iš lėto, nežymiai iškilusi, sp- tamsiai ruda, juoda, vietomis be pigmento, nelygiais kraštais, įsiskverbus į tikrąją odą atsiranda juodų mazgelių, išopėjimų). 2.Mazginė melanoma(greitai auganti, susif.iš sveikos odos ir apgamo, prgnozė blogiausia, vertikaliai auga, mėlynai juodas simetriškas, į odos išorę ir vidų augantis mazgelis). 3.lentigo maligna(form.iš piktyb šlako, dažniausia veido odoje, provokuoja saulė, piktyb. Šlakas-virš odos pav.neiškilusi 10mm tamsi pigmentinė, nelyg kraštais, netolyg spalva, pav atsiranda sukiet, mazgeliai). 4.Akrolentiginė( galūnėse, prasideda iš pigm.lentigo šlako odoje neturinčioje plaukų-delnai,padai,nagai, palaipsniui didėj. Netolygiu kraštu ir spalva). 5.Kitų rūšių-amlenaninė(sausas, šviesiai rusvas, didėjantis mazgelis, auga vertikaliai, mažai pigm.verpstės form.).6)desmoplazinė(greit plinta, verpstės f.mažai pigm.) 7)slaptoji okultinė(nepavyksta nustatyti pirminio naviko) 8)neklasifikuojama Diagnostika, dif.diagn., gydimas. Dgn: 1.anam(ar iš apgamo ar sveik odos, augimo trukmė, buvimas saulėje).2klin:A-asimetrija, B-nelygūs kraštai, C-netolygi spalva, D->5mm ø, E-odos paraudimas aplink pažeid.,paviršiaus nelygumai. 3.Dermatoskopija 4. pirminio naviko gylio įvert. Ultragarsu 5.Dgn patvirtinimas morfologiniais tyr. 6.netiesioginė radonuklidinė limfografija, pirmojo drenuojamo lmfm. biopsija. 7. Vidut ir didelės rizikos gr. Pacientų tyr.(laborat. Tyr.,spindulin, melanomų im.žymenų serolog tyr.). Diferen dgn:displaziniai, pigment apgamai(dermatoskopija, histol., imunohistochem.tyr), Spitz apgamas(klinika),pseudomelanoma,plokščialąst.vėžys, seborėjinė keratozė. Gyd.1.chirurg. (plati ir radikali ekscizija) 2. chirurg. Sritinių limfm gydimas(>III stadija) 3Adjuvantinis (pagalbinis) gyd.:adjuvantinė imunoterapija, chemoterapija, spind.gydim. 4. palaikomasis gyd : pavienių metastaz.chir.gyd., alternatyvių dauginių metastaz.gyd.(aukšto dažnio terminė destrukcija), sist.chemoterapija, imunoterapija citokinais, imunochemoterapija 44. Kapoši sarkoma. Dažnai pasireiškia su Viduržiemio jūros sindr. Ten dažnai serga. Dažniausia sergant AIDS.dažniau serga vyresnio amžiaus vyrai. Vaikams sergantiems Kapoši nėra odos pažeid, tik limfadenopatija, kepenų padi d. Formos;nepiktybinė, lėyai progresuojanti, piktybinė. Klinika:stadijos-1.dėmė 2. mazginė forma 3. papulė. Klinik lig variantai;1)tik pėdose ir blauzdose yra dėmių ir mazgelių, lig. Eiga lėtinė, prognozė palanki. 2)vyrauja pėdų, blauzdų ar plaštakų edema, lig. Poūmės eigos. 3)paduose ir delnuose dauginiai mazgeliai ir mazgai, lig. Eiga artimesnė poūm formai 4)mazgeliai kūno odoje, veide ir galūnėse, dėmių nėra ar jų mažai, lig eiga ūm, prognozė bloga 5)visceralinė lig. Forma:oda nepažeista ar joje tik pavieniai židiniai, sunki dgn Dgn:klin, anamn, savitas histolog. Vaizdas. Diferenc:pseudo Kapoši sarcoma(lėt. Venų nepaka nkamumas) Gydim:citostatikai į židinį(vinblastinas, vinkristinas), sist chemoterapija. 45. Pirminės odos T ir B ląstelių limfomos. Odos T ląstelių limfoma (lymphoma T-cell cutis)- tai limfoidinio audinio piktybinis išplitęs auglys, pažeidžiantis odą, limfmazgius, vidaus organus. Klinika – ankstyvoji stadija – bėrimai netipiški, panašus į žvynelinę, diskinio dermatito, grybelinių odos lygų. Niežti, trunka mėnesius ir metus, iki nustatoma tiksli diagnozė. Infiltracijos stadija – atsiranda, kai dėmės, židiniai infiltruojasi, tada jie sustorėja, sukietėja, iškyla virš sveikos odos lygio. Veidas tampa panašus į liūto. Kai procesas apima viso kūno odą, išsivysto eritrodermija. Labai niežti. Periferiniai limfmazgiai padidėja. Tumoro stadija – tai vyšnios, obuolio dydžio, apvalūs ar ovalūs, pusžiedžio, žiedo formos, raudonos ar rudai raudonos spalvos išopėję ir neišopėję mazgai. Neskausmingi. Visi limfmazgiai padidėję, ypač pažastų ir kirkšnių. Diagnostika - iš klinikos ir histologinio tyrimo duomenų Gydymas – vidinis – imunosupresantai, gliukokortikoidai, PUVA terapija. Vietinis – gliukokortikoidai, emoliantai, rentgenoterapija. Odos B ląstelių limfoma – tai piktybinių B limfocitų proliferacija, pasireiškianti odos ir vidaus organų tumorais. Esti pirminė, antrinė ir metastazinė. Klinika – odoje atsiranda rožinės ar įvairių atspalvių raudonų, lygaus, blizgančio paviršiaus, kietų infiltruotų židinėlių, mazgelių ar mazgų. Neskauda ir neniežti. Esti pavienių ir dauginių. Išsidėsto nesimetriškai. Gali būti padidėję periferiniai limfmazgiai. Diagnostika – iš klinikos ir histologijos bei imunologinių tyrimų. Gydymas – vidinis – chemoterapija: imunosupresoriai ir gliukokortikoidai. Vietinis – lokali rentgenoterapija. VENERAI 1. Sifilio sukėlėjas, užsikrėtimo keliai, klasifikacija ir proilaktika. Treponema pallidum; Perdavimo būdai: lytinis, per kraują, nėštumo metu moters organizme esanti infekcija gali patekti į vaisių, buitinis. Inkubac. period: 9-90 dienų vidutiniškai 3-4 savaitės. Ankstyvas sifilis (iki 1 metų)• pirminis sifilis• antrinis sifilis (prasideda 8-9 sav. nuo užsikrėtimo pradžios)• latentinis ankstyvas. Sifilis vėlyvas sifilis (virš 1 metų)• tretinis sifilis• latentinis vėlyvas. GYDYMAS. Gydymą pradėti tik suradus treponemą ar diagn.patvirtinus serologiniais tyrimais,esant neurosifilio įtarimui,reikia atlikti likvoro tyrimą-diagn.patvirtinimui.Pagr.preparatai yra trumpo ar prailginto veikimo penicilinų gr.a/b. Ankst.I.II,slaptam iki 2m.sifiliui gydyti: benzatin-penicilinas G 2.4mln VV( i/r vienkartiniai(į 2 skirtingas vietas),prokain penicilinas G 600 tuks.VV į/r 1k/d,10-14d..Latentinis virš 2m.prokain-penicilinas 1.8mln.VVį/r 1k/d 17-21d.Neurosif.Prokain-penicil;inas G ir probenecidas 500tuks.VV į/r 4k/d ir 500mg 4k/d 17-21d. Kontrolė po gydymo:klinikinį ir serologinį ištyrimą reikia atlikti po 1,3,6,12 ir 24 mėn.neurosifiliu sirgę po 2m.sekimo toliau kliniškai ir laborat.tikrinami kartą per metus iki netreponeminiai serologiniai testai bus neigiami ar žemų titrų stabilizacijos.Nemažėjant serologijos titrams būtinas papildomas klinikinis ir likvoro ištyrimas. Prie visų klausimų 2. Pir.minis sifilis. kieioji opa (Šankeris) - tai neskausmmga. kietu. švariu dugnu opelė arba erozija, sankeris randamas toje kūno vietoįe (varpa, vulva, gimdos kaklelis, liežuvis, lūpos ir kt.), kuri tiesiogiai lietėsi su partnerio opa. ši stadija gali praeiti ir nepastebėta, nes: opa - neskausminga. ji gali atsirasti pacientui nematomoje vietoje: ant gimdos kaklelio ar tiesiojoje žarnoje, atipinės formos: induracinė ėdema (kietas patinimas, be paraudimo), šankeris-panaricijus, vienos pusės angina, negydant šankeris išnyksta per 3-6 savaites. Limfadenito požymiai: padidėja regioniniai limfmazgiai maždaug po savaitčs po kietosios opos atsiradimo. Jie: kieti, paslankūs, neskausmingi, 2-3 cm dydžio, kartais net matosi iš tolo. Dif. diagnostika: kietajį šankerį reikia diferencijuoti nuo minkštojo, prie jo nebūna erozijų, būna tik opų- skausmingų, pagraužtais kraštais, apsitraukusių pūliais, be infiltrato. Ūminės moterų lyt org opos- lokalizuojasi vid mažųjų lūpų paviršiuje, T0↑, atsiranda persirgus infekcinėm ligom. Šankeriška piodermija: lokalizuojasi ant veido, lūpų, vokų, dugnas aptrauktas pūliais arba nekroze, aplink uždegimas, remtis labor tyrimais (ieškant treponemų). Lyt org herpes simplex pasireiškia ne pirmine infiltracija, bet pūslelėmis, kurioms trūkus lieka erozijų, infiltrato nebūna, limfadentas pasitaiko retai. Vėžys: skiriasi klinika, židiniai krūties spenelio srityje. Lyt org srities niežai: nebūna infiltrato, opelę skauda, niežti. 3. Antrinis sifilis. Jo klasifikacija: Antrinis šviežias-syphilis secundaria recens (išbėrimas pasirodo pirmą kartą), antrinis recidyvynis-syphilis secundaria recidiva (išbėrimas pasikartoja), antrinis latentinis sifilis-syphilis secundria lateens (laikas tarp šviežio ir recidyvynio sifilio, kai bėrimai laikinai išnyksta) Bėrimo elementai: dažniausiai papulės, dėmės, rečiau pūlinukai, bėrimas atsiranda bet kurioje kūno vietoje, neretai pasireiškia delnuose ir paduose, burnos gleivinėje, šiuose bėrimo elementuose gausiai aptinkamas gyvas ligos sukėlėjas, todėl bet koks fizinis kontaktas (lytinis arba nelytinis) su pažeista tokio bėrimo oda ar gleivine gali sąlygoti infekcijos perdavimą, bėrimas išnyksta savaime kelių savaičių ar mėnesių laikotarpyje. Kartu nyksta ir poliadenitas, vietose, kur oda ar gleivinės liečiasi, dėl maceracijos papulės hipertrofuoja, išopėja ir susidaro plačiosios kondilomos, galvos plaukuotoje dalyje dažnai atsiranda židininis arba difuzinis išplikimas, galimi skrandžio pažeidimai, primenantys erozinį-opinį gastritą, treponema gali pažeisti encefalinį barjerą- vystosi neurosifilis.Serologinės reakcijos būtinai teigiamos. Netreponeminiu reakcijų titrai dideli. Dėl to atliekant RPR ar VDRL testą su neskiestu paciento serumu galimos klaidingai neigiamos reakcijos. 4. Tretinis sifilis. Tretinis sifilis pasireiškia apie 30% nesigydžiusių ligonių. Pasireiškia po 8-10metų po užsikrėtimo. Ji skatina kitos lėtinės infekcijos pvz TB. 3-nio sifilio bėrimo elementai: rozeolė- šlaunų, liemens srities, stambios 5-15cm. Skirti nuo grybelinių odos susirgimų. Gumbelis sifilis tuberkulosa nodosa superficialis, veido, liemens, galūnių srityje. Ribotame plote išsidėsto grupelėmis, asimetriškai, kiti, melsvi, retai išopėja, gydant- randai. Skirti nuo TB, odos vėžio. Gumbas sifilis nodosa profunda gumosa: kauluose, poody, smegenyse, vidaus organuose, pavieniai, rečiau grupelėmis ir 3-4 elementų. Pradžioj gumos elastinės, neskausmingos, gali didėti iki kiaušinio dydžio, minkštėja, atsiveria fistulė, gyja randu. Skirti nuo Kapoši sarkoma, navikai, TB. Gleivinės gb gumos ir gumbeliai,. Gali suardyti nosies kremzlę- balno f. nosis. Kauluose- blauzdose, kaukolėje, krūtinkauly, raktikauliuose. Pasireiškia gumoziniu periostitu- naktiniai kaulų skausmai, pažeidimai diafizėse. Sąnarių pažeidimas retesnis nei kaulų- kelio alkūnių, čiurnos, krūtinkaulio raktikaulių sąn. Raumenų- gumos išopėjimai. Vidaus organų- sifilini artitas (kylančios Ao daly suardomas vidurinio sluoksnio raumuo, gb aneurizma AoV, širdies nepakankamumas), širdies sifilis- intersticinis ar gumozinis miokarditas. Kepenys- gali pasireikšti parenchiminiu, mezenchiminiu, gumoziniu židininiu hepatitu. Gb pažeidžiami inkstai, plaučiai, virškinimo traktas. Gydymas: kad gumos staigiai nesuirtų skiriama paruošiamoji terapija Kalio Jodidu 2sav. Mažesnėm dozėm penicilinu. 5. Neuro sifilis. Treponema pallidum pažeidus encefalinį barjerą išsivysto neurosifilis. I. Ankstyvas neurosifilis (iki 5metų) 1, asimptominis meningitas (per pirmus metus nuo užsikrėtimo, dgn pgl likvoro pakitimus) 2, ūminis meningitas (T0↑, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, traukuliai, teig meninginiai simptomai) 3, lėtinis meningitas (nemiga, galvos skausmai, pykinimas) 4, sifilinis meningo mielitas (parestezijos, paralyžiai) 5, galvos ir nugaros smegenų gumos (smegenų kompresijos požymiai) 6, ga;vos smegenų vaskulinis sifilis (pažeidžiamos smegenų pamato kraujagyslės, vyksta trombozės, prasideda parezės, paralyžiai, intelekto sumažėjimas. II. Vėlyvas neurosifilis (nuo 5metų) 1, nugaros smegenų džiūtis tabes dorsalis (atsiranda 5-15metų nuo užsikrėtimo. Šaudančio pobūdžio kojų skausmai→parestezijos, sutrinka gilieji jutimai, ataksiška eisena, raumenų hipotonija. Esant tabinėms krizėms- būna visceraliniai skausmai. Gali būti n. opticus pažeidimas iki apakimo) 2, paralysis progresyva (pasireiškia galvos smegenų žievės dangalų ir kraujagyslių pakitimais. Psichikos sutrikimai, disartrija, sutrinka sausgyslių refleksai, insultas) Diagnostika: diagnozę paerįsti galima tik nustačius būdingus likvoro pokyčius. Tiriant likvorą, būtina nustatyti: Serologines reakcijas: su Treponeminiais reaginais (TPHA- T.pallidum haemagglutination assay), (FTA - abs (Fluorescent treponemal antibody absorption test) Netreponeminiais reaginiais: CSF VDRL (Venereal disease research laboratorv test); Bendrą proteinų kiekį; Albuminų kiekį; Mononuklearinių ląstelių kiekį. Diagnozės kriterijai: TPHA ir/ar FTA - abs teigiami likvore ir padidėjęs mononuklearų kiekis likvore >10 mm3; + Ig G indeksas >0.70 ir/ar Ig M indeksas >0,10 likvore ar teigiama CSF- VDRL. Vien teigiamos CSF- VDRL reakcijos pakanka diagnozuoti neurosifilį. Gydymas: Pagrindinis neurosifilio gydymo preparatas yra penicilinų grupės antibiotikai. Jeigu yra alergija penicilinui - tai gydoma III - ios kartos cefalosporinu Ceftriaxoni ar Doxycyclini. BenzylpenicillinG 12-24 mln. VV į/v Po 2-4 mln VV kas 4 val. Gydymo trukmė 10-21 d. ProcainpenicillinG 1,2-2,4 mln VV Į/r 1 kartąper dieną. plius Probenicid po 500 mg per os x 4 d. trukmė 10-21 d. Pirmas dienas pradėjus gydymą tikslinga skirti prednizoloni 30 mg ir mažesnės dozės antibiotikus dėl galimos aneurizmos plyšimo. 6. Igimtas sifilis. vaisius užsikrečia nuo 3mėn. Vaisiaus sifilis (užsikrečia, suserga ir žūsta); ankstyvas įgimtas (latentinis- be klinikos, teig ser reakc iki 2m, simptominis- iki 2m.) sifilis (difuziniai odos infiltratai apie natūralias angas, ant padų, delnų. Sifilinė pūslinė. Sifilinis rinitas- gali išopėti kremzlės, balno formos nosis. Hepato spleno megalija. Nervų s-mos pažeidimai- meningitas, paralyžiai, hidrocefalija. Akių, kaulų pažeid.); vėlyvas įgimtas (latentinis- vėlaiu nei 2m, simptominis- pasireiškęs vėliau nei 2m) sifilis (Absoliutūs požymiai Hadžinsono triada 1. dantų pakitimai- viršutiniai kandžiai bačkos formos, 2. keratitas- silpnėja rega, 3. sifilinis labirintitas. Neabsoliutūs požymiai: randai apie burną, kardo formos blauzdikauliai, balno f. nosis, kaukolės deformacijos, antų distrofijos, NS ir psichikos sutrikimai. Diagnostika: Naujagimius privaloma gydyti jei: 1. Bet koks požymis apie aktyvų sifilį (apžiūra, rentgenograma). 2. Teigiamas likvoro - CSF - VDRL. 3. Nenormalus likvoro rezultatai (leukocitų daugiau 5/mm3 arba proteįnų koncentracija didesnė negu 5g/l) nepriklausomai nuo likvoro serologinių reznltatų. 4. Kiekybinis netreponeminis serologinis titras yra ^4 kartus didesnis negu motinos. 5. Teigiamas 19-S-lgM-FTA-abs testas. Gydymas: Vandeninis kristal penicilinas G (Jei naujagimiui likvore serologiniai pakitimai 200.000 VV/kg/parai) 100.000-150.000 VV/kg/parai (50.000 VV/kg į veną kas 12 valandų) laike pirmų 7 gyvenimo dicnų ir kas 8 valandas po 7 dienų(iš viso 10-14 dienų) Bicilinas 67.000 VV/kg/d.įr. 1 x per d. 10-14 d. Prokain-penicilinas G 50.000 VV/kg į/r. 1 x per d. 10 dienų. 7. Serologinė sifilio diagnostika. dažniausiai sifilio diagnozė grindžiama serologiniais diagnostikos metodais • esminė reakcija patvirtinanti sifilio diagnozę- tai reakcija su treponeminiais antikūniais (TPHA), kuri tampa teigiama 2-3 savaitę nuo užsikrėtimo pradžios. TPHA reakcija išlieka teigiama visą gvvenimą pas 60-70 sėkmingai gydytų individų. Dalis atveju (apie 0.1 %) gali būti nespecifmiai, • jei nėštumo metu motinai yra išlikusi teigįama TPHA, su naujagimio serumu .i reakcija bus visada teigiama. Šiuo atveju įgimto sifilio nebus, nes reakcija užfiksuos IgG. kuris pasyviai perėjo per placentos barjerą ir turi išnykti 7-8 gyvenimo mėn. • Sifilio gydymo efektyvumui įvertinti bei kontrolei po gydymo atliekamos RPR ar VDRL reakcijos su netreponeminiais antikūnais. Šios reakcijos tampa teigiamos 3-4 savaitę nuo užsikrėtimo pradžios. Po sėmingo gydymo titras privalo sumažėti ne inažiau kaip 4 kartus. •• klaidingai neigiami rezultatai galimi esant dideliam antikūnų kiekiui, kuric ''-'kuoja reakcijąsu netreponeminiais antikfinaį.'i (prozone fenoinenas). Todėl kliniškai įtariant sifilįbei sįs.nič;ant kraują scrologiniam tyrimui dėl RPR ar VDRL būtina th-u serumą, keletą kartųjįatskiedus, •• klaidingai teigiami rezultatai galimi dėl techniniiį bei biologinių priežasčių (gretutinių susirgimų-kepenų ligos, kologenozės, boreliozė ir kt.), •• neaiškiais atvejais reikia atlikti imunoblotą, 19-S-IgM- FTAabs •• kraujo tesių interpretacija sifilio atveju neretai būna sudėtinga, dėl ko taip pat reikalingi dviejų rūšių testai bei jų kartojimas, norint pagrįsti šios ligos diagnozę. Kartojimo atveju pageidautina lyginti tos pačios rūšies testus, geriausiai atliktus toje pačioje laboratorijoje. 8. Smailiagalės kondilomos. Tai virusų sukeltas lyties organų, išangės, šlaplės ir aplinkinių sričių karpiškos išaugos. Dažniausiai serga jauni žmonės. Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu. Užsikrečiama kontakto būdu arba per užkrėstus daiktus, taip pat lytiniu keliu. Smailiagalių kondilomų atsiradimą skatina lėtiniai uždegiminiai procesai bei nepakankama asmens higiena. Klinika: kondilomos yra nedidelės, smeigtuko galvutės dydžio, rausvos, dažnai kojytę turinčios išaugos. Vėliau jos gali būti šlapiuojančios, įvairaus dydžio, kartais labai didelės. Jos lokalizuojasi aplink išangę, varpos galvutės srityje, lytinėse lūpose, makšties angoje. Kartais smailiagalės kondilomos užkemša šlaplę arba angą į makštį. Dideli kondilomų konglomeratai aplimpa išskyromis, šlapiuoja, dvokia, maceruoja ir išopėja. Klinika – išpradžių atsiranda besimptominės odos spalvos, vėliau – rausvų ar raudonų, 2-3 mm skersmens siūlinių išaugų. Jos esti pavienės ar daugybinės. Pamažu didėja, jų daugėja. Išvešėjusios išaugos panašios į žiedinį kopūstą. Išmirkusios nuo išskyrų, tampa balzganos. Plokščiosios kondilomos sunkiai įžiūrimos, išryškėja atlikus tik acto rūgšties mėginį. Gigantiškos kondilomos labai išvesėjusios, tumoro pavidalo. Diagnostika – mėginys su acto rūgštimi. Citologinis tyrimas. Histologinis tyrimas Gydymas – podofilotoksinas 0,5 % tirpalas, podofilinas 10-25 %, Imikvimodas 5 % kremas. Elektrokoaguliacija, krioterapija, lazerioterapija. 9. Genitalijų srities paprastoji pūslelinė. Sukelia Herpes simplex virusas I ir II tipas. Užsikrečiama tiesioginio kontakto metu – virusai patenka į odą, dauginasi. Iš odos juntamųjų ir vegetacinių nervų aksonais virusai plintantį neuronų kūnus, esančius ganglijuose, kur būna latentiniame periode iki recidyvo. Recidyvai įvyksta dėl viruso reaktyvacijos, po kurios jie ima daugintis ir migruoti juntamųjų nervų skaidulomis į odą. Inkubacinis periodas 2-20 dienų. Pirminė infekcija – dažniausiai simptominė, tačiau gali būti klinikiniai simptomai, analogiški recidyvo klinikai. Recidyvai – bendri uždegimo požymiai, niežėjimas, skausmas, išskyros iš lytinių organų, bėrimo elementai tarpvietės ar lytinių organų srityje. Diagnostika – citologinis tyrimas, virusologinis tyrimas, tiesioginė imunofluorescencija. Gydymas – Acikloviras 800 mg 5/ d 10 dien 10.11 Vyrų uretritu. 1. bakterinis venerinis uretritas: sukelia:staph, strept, coli, proteus, neiserijos. diagnostika: grynų bakterinių kultūrų gavimas. Gydymas: pagal antibiotikogramą. Jeigu jos nėra plataus veikimo antibiotikai. Kalio permanganatas. 2. Kandidamikozinis uretritas: sukelia kandida grybeliai. Diagnos: tepinėlyje –grybelio sporos, pasėlyje- užauga grybeliai Gydymas: nistatino tab ir tepalas, šlaplės praplovimui sidabro nitratas, vit B. Prie šio klausimo pridėti klausimus nr.13,15,16 12. Bakterinė vaginozė. Tai nera susirgimas, sukeltas kurio nors vieno mikroorganizmo. Tai yra buklė, kai dėl sutrikimu makšties ekologinėje aplinkoje pakinta makšties rūgštingumas ir m/o tarpusavio pusiausvyra. Moterų, sergančiu bakterine vaginoze, makštyje dazniausiai aptinkamos gardnerelos, mobilunkai, mikoplazmos ir kitos bakt. Tuo pat metu normalus makšties m/o (laktobacilos) yra išnykę ar išlikę tik pavieniai. Sergamumas bakterine vaginoze yra susijes su lytiniu aktyvumu, bet tai nėra ‘tikra’ LPL. Tikri rizikos faktoriai nežinomi. Klinika: liga gali buti savaime išnykstanti, pasikartojanti ir lėtine. Jai budinga-iskyros: plonu sluoksniu dengia gleivine, homogeniskos, pilksvai baltos, lipnios, kartais putotos, turi specifini žuvies kvapa. Komplikacijos: BV susijusi su endometritu, salpingitu ypač po invaziniu ginekologiniu proceduru; esant BV pastebetas dznesnis priešlaikinis vaisiaus dangalu plyšimas, priešlaikinis gimdymas, mazo svorio naujagimiu gimimas. Diagnostika: tiesioginė mikroskopija – BV kriterijai -laktobacilu nebuvimas; indikatoriniu lasteliu aptikimas dregname tepinelyje (epitelio lasteles aplipusios anaerobais), arba Amselio kriterijai (diagnose patvirtina trys kriterijai) - pilksvos, homogeniskos, nemalonaus kvapo iskyros; maksties ph>4.5; ’indikatorines’ lasteles drėganme tepinelyje iš maksties; nemalonus ‘zuvies’ kvapas 10% KOH teste. Laboratorine diagnostika neatliekama nes nera vieno sukelejo. Gydymas: metronidazolis (500mg po 2*/d –7d); metronidazolio 0.75% gelis (5 g aplikuoti imaksti 2*/d-5d); klindamicino 2%kremas (5g aplikuoti imaksti 2*/d-7d). Nestumo metu metronidazolis I-ojo nestumo trimestru kontraindikuotinas, veliau gydimas galimas. Negalima su metronidazoliu vartoti alkoholio. Infekcijos epizodo pabaiga konstatuojama ai paciente nejaucia ligos pozymiu.partneriai gydomi tik jei yra klinika ir moterims kartojasi vaginitas. 13. Trichomonozė. sukelia trich vaginalis klinika: vyrams – dažn besimptomis, nors būna šlaplės lupučių sulipimas, išskyros (skystos, pūlingos, putotos), padažn šlapinimasis. Po to prisideda ir prostatitas, epididimitas. Moterys – gelsvai-žalsvos putotos išskyros, niežti, blogas kvapas, dizurija, pūliniai parametriume. Diagnostika: 1.mikroskopija – judrios trichomonos, leukocitų ↑, mot: tepinėlyje iš uretros ↑ leukocitų, vyr: m/us aptikti sunku. 2. Pasėlis Gydymas: metronidazolis per os ir moterims dar intravaginal metronidaz žvakutės. 14. Gonorėja. Klinika Uretrilas, cervicitas, proktitas. Diagnostika: 1. paimkite tepinėlius iš uretros ir/ar gimdos kaklelio, mikroskopuokite nudažę metileno mėliu, 2. jei tepinėlius siunčiate į laboratoriją, kurjie dažomi ir metileno mėliu, ir Gramo būdu, imkite po du tepinėlius, 3. įtarę gonorėją diagnozės patvirtinimui nukreipkite venerologui, 4. neaiškiais atvejais būtinas pasėlis, 5. naujagimiams, vaikams, menopauzinio amžiaus moterims visada atliekamas pasėlis, 6. negalint atlikti pasėlio rutiniškai gonokokai tvirtinami Gramo būdu dažytame tepinėlyje, 7. pasėliui mėginiai imami: vyrams iš uretros, moterims iš uretros, gimdos kaklelio ir tiesiosios žamos, 8. patarti išsitirti dėl sifilio ir ŽIV. Gydymas: Nekomplikuotos urogenitalinės, rektalinės, liosiaryklės infekcijos; Cefiksimas 400 mg per os vienkartiniai; arba Ceftriaksunas 125 mg į/r vienkartiniai; arba Ciprofloksacirias 500 mg per os vienkartiniai; arba Ofloksacinas 400 mg per os vienkartiniai plius* Azitromicinas 1g vienkartiniai arba, Doksiciklinas 100 mg per os 2 kartus per dieną, 7d. Ampicilinas 3 g per os vienkartinai; plius Probenicidas 1 g per os vienkartinai. Nėščiųjų: Ceftriaksonas 125 mg į raumenis vienkartinai arba Cefiksimas 400 mg per os vienkaninai arba Penicilinas 1 mln į/r kas 6 val. 2-3d. Partneriai visuomet turi buti apžiūrimi ir ištiriami, pastovus partneris visuomet gydomas, nepriklausomai nuo simptomų, po mėgmių tyrimams paėmimo, atsitiktiniai partneriai neturintys ligos požymių yra gydomi pagal paskutinio koitus laiką(iki 3 mėn.), atsitiktiniai partneriai turintys ligos požymių yra gydomi po mėginių paėmimo. 15. Lyties takų chlamidiozė. sukelia chlamydia trachomatis Perdavimo būdai: lytiniu keliu, ar motina-vaikui gimdydama. Klinika: besimptomė 60%. Kitiems 2d-6sav laikotarpyje po užsikrėtimo: išskyros i š makšties, varpos, rectum, užd lytinių org srityje, padažn šlapinimasis, skausmas ir deginimas šlapinantis, ↑ kraujavimas tarp menstruac. Komplikacijos: kiaušintakių užd, nevaisingumas, prostatos užd, akių ir sąnarių skausmai-Reiterio liga. Diagnostika: 1. mikroskopija: mėginiai iš uretros, makšties, varpos, rectum, konjuktyvos ir iš nosiaryklės.2. DNR hibridizacija, imunoflorescencija, imunofermentinis tyrimas. Gydymas: antibiotikai: arba 1tab ir viskas(brangu) arba 10-14 d po 1tab. 16. Reiterio liga. sukelia chlamidijos klinika: šlapimo ir lytinių org užd (gleivingos ir pūlingos išskyros, deginimas šlapinantis), dauginis sąnarių užd (nerealūs skausmai), akių pažeidimai. Bendri negalavimo simptomai. Diagnostika: diagnozuojama atmetus gonorėjinį, trichomoninį, grybelinį bei bakterinį uretritą + klinika. Gydymas: tetraciklino grupė, eritromicinas, sulfanilamidai. Šlaplė plaunama kalio permanganatu. Dėl sąnarių-gliukokortikosteroidai. Akis gydo okulistai. 17. ŽIV Lietuvoje diag.730 ŽIV nešiotojų,iš jų 665 vyrai ir 65 mot.ŽIV pasiskirstymas pagal miestus 178 Klaipėdoj,120 Vilnius,15 Kaune. Daugiausia užsikrečia vartojant intraveninius narkotikus.AIDS diagn.55,mirė 39- iš jų 23 dėl AIDS,16 dėl kt priežasčių nesusijusiu su ŽIV infekcija. Šis virusas patogeniškas tik žm.Šaltinis yra užsikrėtęs žm.Per 5m.nuo užsikrėtimo suserga 15 Užsikrėtimo būdai:lytiškai santykiaujant per pažeista gleivinę(su sperma,makšties sekretu),per kraują,motina-vaikui,nėštumo metu,gimdant,per pieną (maitinant krūtimi). 18. ŽIV klasifikacija. ŽIV ir AIDS diagnost. Dažniausiai paaiškėja ar pacientas seropozytivus anoniminiuose kabinetuose, stacionaruose arba poliklinikose. ŽIV testą daro tada kai įtariama jog kokiu nors būdu buvo galima užsikrėsti, kai guli ligoninėje o būklė negerėja, atsiranda naujų neįprastų ligai simptomų, bet reikia gauti žodinį paciento sutikimą darant tokį testą. Kai ligonis sunkios būklės (koma) tada ŽIV tyrimas atliekamas greitai nelaukiant sutikimo, nes tai labai svarbu diagnozei patvirtinti. Gydytojas privalo: išlaikyti anonimiškumą apie ligonio ligą, paaiškinti apsisaugojimo būdus, susitarti dėl tolesnio stebėjimo, įdiegti norą gydytis ir gyventi, gerai surinkti anamnezę. Klinikinė apžiūra: Bėrimas – ieškoma kandidomikozės, gauruotosios liežuvio leukoplakijos, kapoši sarkomos požymių, apčiuopiami visi limfmazgiai, blužnis ir kepenys padidėjusios, neurologiškai periferinių nervų sistemos pažeidimų ar CNS hipertenzijos požymių, plaučių būklė (dusulys), apžiūrėti lytinius organus, išeinamają angą. Populiariausi tyrimai yra ELIZA ir Western Blot taikoma PCR metodika. Naujausias tyrimas yra viruso nukleininių rg kopijų kiekio nustatymas serume. ELIZA – falšneigiama – virusas yra, bet nerodo, nes mažai dar Ak (lango periodas), falšteigiamas – yra kitų sukėlėjų, bet rodo teigiamą. ELIZA – tai imunofermentinis tyrimas. Esmė AK reaguodami su Ag sudaro kompleksą kurį nustato spalvinės reakcijos su peroksidazėmis. Western Blot – viruso baltymo elektrofarezės būdu skirstomi ant nitroceliuliozės.Ak parodo imunofermentinė reakcija, atskiros stipriau nusidažiusios juostelės. Mėginys neigiamas jei nėra juostelių. NAZBA – tai tiesioginis ŽIV-1 nukleininių rg nustatymas užsikrėtusio virusu žmogaus kraujyje. Užsikrėtimo faktas įvyksta daug greičiau nei tai rodo kraujas, nes taip greitai neįvyksta serokonversija, kraujas rodo tik po 6 mėnesių. Testu galima nustatyti net nežymų virusų skaičių. ŽIV Ak gali būti aptikti ELIZA imunofermentiniu testu 3-6 savaites po užsikrėtimo, kartais vėliau, tačiau visada iki 3 mėnesių pabaigos. Turint omenyje kad po užsikrėtimo būna tylusis periodas ir abejojant ar yra praėjas pakankamas laikas po užsikrėtimo, gavus neigiamą atsakymą testą reikėtu pakartoti. ELIZA testas nėra absoliučiai specifiškas todėl gavus teigiamą atsakymą reikėtu testą pakartoti naudojant kitos firmos ELIZA reagentus. Kai abiejų ELIZA testų rezultatai teigiami diagnozę reikėtu patvirtinti Wester Blot metodu. Esant neigiamam atsakymui testą kartoti po 1-2 mėnesių. p24 Ag galima aptikti netrukus po užsikrėtimo, kai dar nėra Ak prieš ŽIV. Atsiradus pakankamai daug Ak, p24 antigenemija išnyksta. p24 Ag nustatymas svarbus šiais atvėjais (serologinis testas neigiamas, tačiau klinika leidžia įtarti ŽIV infekciją, seropozityvios mamos naujagimiui). Kūdikis gimęs iš seropozityvios mamos, neturi jokių būdingų klinikinių ligos požymių, jie išryškėja 3-6 gyvenimo mėnesį. Liga anksti diagnozuojama jei kūdikio kraujyje randama specifiškų iš mamos gautų IgM klasės antikūnų, kurie išnyksta 10-15 gyvenimo mėnesį. ŽIV infekcijos ir laboratorinių tyrimų stadijų klasifikacija pagal PSO (1990 m) Limfocitų kiekis >2000, CD4 kiekid >500 – klinikinės stadijos 1A, 2A,3A,4A. L...kiekis 1000-2000, CD4 – 200-500 – 1B,2B,3B,4B. 500- klinikinis ir labaratorinis tyrimas kas 6 mėnesius, vakcina nuo pneumonijos, hepatiti-B, jei pacientas neskiepitas. Jeigu 200

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!