Haliucinacijos

Šiauliai 2005
ĮVADAS
Haliucinacijos – tai suvokimas be objekto ar realaus dirgiklio, tai suvokimo sutrikimas. Atsiranda po sunkių pergyvenimų, apsinuodijus, sergant infekcinėmis arba psichinėmis ligomis.
Vaizdines haliucinacijos pasireiškia labai daugelyje sferų. Sveiki žmonės mato taip vadinamas pseudohaliucinacijas, kas reiškia, jog jie suvokia, kad visa tai, ką mato (girdi, jaučia, užuodžia), nėra tikra. Vaizdines haliucinacijas jie patiria sapnuodami, paveikti hipnozės. Patologiniais atvejais, haliucinacijos matomos sergant šizofrenija bei esant kitokiems smegenų pažeidimams.
Ryškias haliucinacijas taip pat sukelia psichotropinių medžiagų, tokių kaip haliucinogeniniai preparatai ir alkoholis, vartojimas.
Tema “Haliucinacijos” yra labai įdomi ir plati, todėl šiame darbe aptarsime tik kai kurias haliucinacijų pasireiškimo sąlygas.
Darbo tikslas. Apibūdinti psichologinę ligą “haliucinacija” ir jos pasireiškimo būdus.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti haliucinacijos sąvoką.
2. Apibūdinti haliucinacijos tipus.
3. Išanalizuoti vaizdinę haliucinaciją ir jos sudėtį.
4. Apibūdinti psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamas haliucinacijas.
5. Išsiaiškinti haliucinacijos poveikį žmogaus organizmui.
HALIUCINACIJOS
Assad ir Shapiro (1986) teigia, kad terminas haliucinacija, yra sugalvotas remiantis lotynišku žodžiu “hallucinatus” arba “alucinatus”, kuris kilęs iš graikiško žodžio “halyein” arba “alyein”, reiškiančio “proto nustebimas”. Pirmą kartą haliucinacijos aprašytos Esquirol’o publikacijoje “Psichinės negerovės” (“Des Maladies Mentales”) 1837 metais. Tai aplinkos suvokimo sutrikimas, sensoriniai įspūdžiai, kai žmogus mato, girdi, jaučia tai, kas realiame gyvenime neegzistuoja (vadinamasis suvokimas be objekto). Prie haliucinacijų negalima priskirti miražų – reiškinių, paremtų fizikiniais dėsniais. Panašiai kaip ir iliuzijos, haliucinacijos priskiriamos jausmams, jų patofiziologinė esmė iki galo neišaiškinta dar ir po šiai dienai.
Medicinos enciklopedijoje haliucinacijos (lot. hallucinatio – kliedesys) apibrėžiamos kaip tariami nesamų dalykų jutimai. Ligonis suvokia daiktus, garsus, būtybes be išorinio dirgiklio bei realaus objekto. Haliucinacija dažniausiai būna nemaloni, bauginanti (ligonis jaudinasi, ginasi nuo nematomų priešų). Haliucinacija – sunkesnis suvokimo sutrikimas negu iliuzija. Kaip ir iliuzija, haliucinacija kyla sutrikus centrinės nervinės sistemos analizatorių veiklai – apsinuodijus (pavyzdžiui, narkotikais, alkoholiu), po sunkios operacijos, sergant sunkia psichine liga, hipnozės, šizofrenijos simptomų, neurologinių sutrikimų, sunkių dvasinių sukrėtimų, nervinio išsekimo. Tikrosios haliucinacijos esti ryškios, vaizdžios, įtikinamos, nesami daiktai suvokiami kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!