Ironijos reikšmės XX a. lietuvių prozoje

Ironijos reikšmės XX a. lietuvių prozoje (Jurgis Savickis, Balys Sruoga, Antanas Škėma) Ironija – tai paslėpta pajuoka, kai tikroji teiginio reikšmė, dažniausiai suvokiama iš konteksto, yra priešinga paviršinei. Ironišką kalbėjimo būdą rašytojai pasitelkia norėdami atskleisti gyvenimo sudėtingumą, prieštaringumą, parodyti žmogaus moralės dvilypumą. Taip pat ironiškas požiūris padeda ištverti sunkius išbandymus, išsaugoti asmens vidinę laisvę bei orumą. Tokias ironijos reikšmes pastebime ir XX a. lietuvių rašytojų Jurgio Savickio, Balio Sruogos ir Antano Škėmos kūryboje. XX a. pirmosios pusės lietuvių prozos novatorius Jurgis Savickis, literatūros kritikų net vadinamas ironijos meistru, pasišaipo iš netobulos žmogaus prigimties, nepagrįstų jo ambicijų. Be ironiško savo veikėjų vertinimo jis įvedė į lietuvių literatūrą miesto problematiką, žaismingą pasakojimą. Savickio novatoriškumą lėmė gyvenimas įvairiuose pasaulio miestuose, kelių kalbų mokėjimas, darbas diplomatinėje tarnyboje. Nors Savickio kūryboje dominuoja neįprasti tradicinei lietuvių literatūrai veikėjai: ponija, menininkai, studentai, karininkai, tačiau jis dažnai vaizduoja ir kaimiečius, bet žvelgia į juos neįprastai. Štai novelėje „Ad astra“ pasakojama apie staiga pasiryžusį reformuoti savo gyvenimą ūkininką. Dalba vieną šventadienio rytą pajunta energijos antplūdį, sugalvoja užtverti kelią, kad prašalaičiai neklampotų jo kiemo, tačiau imasi visai ko kito – nužudyti pasenusį šunį, lyg tai būtų būtinas žingsnis veikėjo kelyje „į žvaigždes“ – taigi, kaip matome, ir pavadinimui Savickis suteikia ironišką reikšmę. Ironiška ir tai, kad šunį Dalba skandina šventadienį, pakeliui į bažnyčią. Pasakotojas pašaipiai vaizduoja visą veikėjo kelionę į bažnyčią bei atgal, pabrėždamas jo dviveidiškumą: Dalba apsimeta geru, nori toks atrodyti viešumoje, o iš tiesų elgiasi nedorai, netgi žiauriai. Štai jo, „saldučiu, cukriniu balsu“ vadinančio šunį, kad nuskandintų, veidas lyginamas gero aktoriaus kauke. Skęsdamas ūkininkas galvoja, kad nieko negailėtų savo gelbėtojui, o po kelių valandų šaltakraujiškai nuskandina jį išgelbėjusį šunį. Ištrauktas iš eketės Dalba kaip atgailą pasirenka tris dienas pasninkauti, o jau grįždamas namo svajoja, kaip srėbs riebius kopūstus. O namie, lyg nieko nebūtų įvykę, ūkininkas mėgaujasi jaukia šiluma, kunigo draugija ir sočia vakariene. Matome, kad Jurgio Savickio novelėje „Ad astra“ ironiškai vaizduojamas veidmainis asmuo, neturintis tvirtų vertybių, užvaldytas tuščių ambicijų. Bene ironiškiausias kūrinys lietuvių literatūroje yra Balio Sruogos memuarų knyga „Dievų miškas“. Rašytojas, literatūros mokslininkas, universiteto profesorius, Antrojo pasaulinio karo metais patyręs nacių koncentracijos stovyklos pragarą, savo atsiminimų knygoje ironiją renkasi ne tik kaip pagrindinę stilistinę priemonę, bet ir kaip savisaugos bei pasaulio vertinimo būdą. Nacių koncentracijos stovykloje Štuthofe B. Sruoga drauge su kitais lietuvių inteligentais buvo įkalintas 1943 m. pavasarį, kai, nepaklusus Vokietijai, nebuvo suformuotas lietuviškasis SS legionas. Mintis parašyti memuarinį kūrinį apie vokiečių lagerio tikrovę rašytojui kilo dar kalint Štuthofe. Lietuvių įkaitų grupę paskelbus garbės kaliniais, Sruoga savo noru dirbo lagerio raštinėje ir drąsiai naršė jo archyvuose, kruopščiai rinko medžiagą. Ironija girdima jau „Dievų miško“ pavadinime – aišku, kad turima omeny ne šventa ir palaiminga vieta, o nežmoniško smurto karalystė. Įvairūs ironijos atspalviai: sarkazmas, juodasis humoras, groteskas, pastebimi beveik kiekviename knygos skyriuje. Beje, ir daugelis skyrių pavadinimų skamba ironiškai: „Barakinė kultūra“, „Pajūrio kurortas“, „Dušas kūnui ir dūšiai“ ir kiti. Pasakotojas šaiposi ir iš nežmoniškos lagerio tvarkos, parodydamas ją kaip absurdišką. Pavyzdžiui, pasakojant apie naujų kalinių surašymą, paradoksaliai skamba mintys, kad auksiniai dantys nėra kalinio nuosavybė, o priklauso SS aukso fondui, ir kalinys privalo juos stropiai saugoti. Toliau pereinama į sarkastiškus apmąstymus, kad „iš viso, važiuojant į lagerį, patartina dantis namie palikti“. Neigiamas pasakotojo požiūris į lagerio prižiūrėtojus parodomas ironiškai vadinant juos „narsuoliais“, „karžygiais“, apibūdinant liaudiškais palyginimais (Pavyzdžiui apie seniūną Fricą Zelionkę sakoma: „Vaikščiojo po lagerį vis stypinėdamas, it žirgelis bitinėlis, nuo rūtelių vainikėlio prakutęs.“ ) Brutalus budelių elgesys apsimestinai giriamas: štai Majerio skonis statyti kartuves šalia Kalėdų eglutės laikomas „pavyzdingu“. Ir paties pasakotojo patirtos kančios, pažeminimai, ligos taip pat perteikiami su ironiška litote (sumažinimu) ir tai skaitytoją veikia stipriau nei atviras skundas ar savęs gailėjimasis: „[...] kojos mano buvo kaip tyčia sutinusios ir žaizdomis apaugusios. Su tokiomis kojomis balandžio mėnesį dvylika valandų vandeny iškrutėti – kažkaip baisiai jau neįdomu“. Pasak literatūros tyrinėtojo Regimanto Tamošaičio, „Dievų miško“ ironija turi didelę griaunamąją galią bei padeda autoriui įveikti tikrovėje patirtą siaubą. Išeivijos rašytojui modernistui Antanui Škėmai taip pat nesvetimas ironiškas pasakojimo būdas, kuris atskleidžia XX a. vidurio katastrofų bei asmeninių traumų suluošinto kūrėjo komplikuotą santykį su pasauliu. Autobiografiškame romane „Balta drobulė“ Škėma vaizduoja tragišką lietuvio emigranto menininko likimą. Pasakojimo dabartis – nepilna pagrindinio veikėjo Antano Garšvos gyvenimo para Niujorke, kur jis dirba prabangaus viešbučio keltuvininku. Į šį pasakojimą įterpiami personažo gyvenimo Lietuvoje ir Vokietijoje epizodai bei netolimos praeities Amerikoje įvykiai. Ironija šiame kūrinyje išryškėja kaip kritinio Garšvos, o ir paties Škėmos, santykio su pasauliu ir pačiu savimi būdas. Pavyzdžiui, viešbutis aprašomas kaip modernaus didmiesčio, kuris pasakotoją slegia savo nenatūralumu, modelis: „Aštuoniamilijoninė niujorkinė didybė telpa main florr lobby. Architektas sulipdė pavyzdinį maketą turistams,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!