Ironija lietuvių literatūroje (B. Sruoga; A. Škėma)

Dar Aristotelis savo veikale „Poetika“ pateikė tokį humoro apibrėžimą: „Komedija yra morališkai blogesnio blogio imitacija. Literatūroje ironija įgauna ne tik filosofinę, tačiau ir stilistinę reikšmę: ji gyvina vaizdus, įtaigiau veikia skaitytoją nei autologinis pasakojimas ir netiesiogiai perteikia pasakotojo poziciją. Apžvelgiant literatūros istorijoje vartotus humoro būdus ir jų tikslą, ypatingą svarbą čia užima XX a. egzistencialistiniai kūriniai. O kadangi Mačernio žodžiais remiantis: „Norint kalbėti apie pasaulį reikia pradėti nuo savo kaimo“, didžiausią dėmesį norėčiau skirti lietuviškajai to laikotarpio prozai. Tragikomizmas - svarbus lietuvių literatūros aspektas, kuris švelniu būrų bei bajorų pajuokimu pasireiškia jau Donelaičio kūryboje. Toliau pastebime Jurgio Savickio novelėse vartojamą ironiją ir galiausiai „prisikasame“ jau prie šiais laikais kurtų šaržinių Juozo Erlicko eilių ar juodo humoro pilnos Henriko Kunčiaus prozos. Stebint tokį literatūrinės ironijos vystymąsi, dera atsisukti atgal ir pažvelgti į bene svarbiausią lietuvių tautai nacistinės ir sovietinės okupacijos periodą - XX a. vidurį. Šis laikotarpis išaugino lietuvių modernistų literatų kartą, į istorines ar asmenines katastrofas žvelgiančią per humoro prizmę. Nacių okupacijos baisumus „Dievų miške“ aprašęs Balys Sruoga ironija atsiriboja nuo skausmo bei suteikia sau privilegiją išlaikyti savigarbą nežmoniškose sąlygose. Jo ironijos vartosena sekęs Antanas Škėma egzodo romane „Balta drobulė“ pašaipą vartoja kovos prieš absurdą ir neteisingos būties demaskavimo rakursu. Abu autoriai kalba biografiniu pagrindu, o modernistinė kūrinių gyvenimo-vaidinimo koncepcija patvirtina rašytojų dramaturgišką natūrą.
Balio Sruogos (XX a. poeto, dramaturgo bei literatūros mokslininko) autobiografiniame romane „Dievų miškas“ ironijos pagrindinis tikslas yra atsiriboti nuo su lagerio patirtimi susijusio skausmo bei išlaikyti orumą. Modernėjančios Europos kontekste Balys Sruoga tapo vienu aktyviausių lietuvių literatūros simbolizmo atstovų. Humoristinis pasakojimas Balio Sruogos kūryboje aptinkamas dar ankstyvaisiais jo kūrybos etapais (pvz. jo kritiko straipsniuose), tačiau komizmo efektą rašytojas maksimaliai išnaudoja memuariniame veikale „Dievų miškas“. Šis romanas, kritikų laikomas Balio Sruogos kūrybos viršūne, yra svarbus ne tik kaip unikalus literatūrinis kūrinys. Tai - dokumentinis istorijos liudijimas, kuriuo demaskuojami...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!