Individualus darbo ginčas

Darbo santykiai yra labai svarbi visuomeninio gyvenimo sritis, teikianti darbo teisinių santykių subjektams pagrindinį pragyvenimo šaltinį, pripažįstant, kad darbuotojai yra silpnesnioji darbo santykių šalis bei tai, kad nesutarimai yra neišvengiamas reiškinys. Įstatymo tikslas − nustatyti tokią šių ginčų sprendimo tvarką, kad jie galėtų būti tinkamai išspręsti, laikantis teisinės ir demokratinės tvarkos. Todėl pagrindinis įstatymo tikslas − spręsti ginčus nenaudojant prievartos.
Egzistuoja tam tikri teisės aktai, reguliuojantys darbo ginčų nagrinėjimą. Pirmasis – Konstitucija, kaip aukščiausią galią valstybėje turintis teisės aktas ir kitų norminių teisės aktų pagrindas. Antrasis, tačiau taip pat svarbus darbo ginčų reguliavimo kontekste – Darbo Kodeksas1, įtvirtinantis darbo ginčų, kolektyvinės autonomijos, kolektyvinių derybų, savanoriškumo, sąžiningumo, šalių lygybės principus. Konstitucijoje įtvirtinta vertybių sistema lemia, kad darbo santykius reguliuojančios teisės normos turi ne tik numatyti darbuotojo apsaugą darbo procese, bet ir užtikrinti daugelį dirbančio žmogaus teisių garantijų siekiant išvengti vienos darbo santykių šalies nepagrįsto dominavimo ir kitos šalies priklausomybės. Tačiau ne vien tinkamas ar proporcingas darbo teisinių santykių reglamentavimas gali padėti sukurti socialinę taiką, tam būtina sureguliuoti ir išspręsti konfliktus, kilusius tarp socialinių grupių.
Šio darbo tikslas yra išsamiau aprašyti individualius darbo ginčus, jų sprendimo būdus ir tvarką, naudojantis pagrindiniu Lietuvos Respublikoje priimtu įstatymu, padedančiu spręsti ir reguliuoti ginčus susijusius su darbo santykiais - Lietuvos Respublikos Darbo Kodeksu.
3) ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi principo darbo ginčų komisijoje arba teisme;
4) darbuotojo ir darbdavio nesutarimas atsirado būtent iš darbo sutarties, individualių darbo santykių.
Su darbo ginčais siejamos tam tikros teisinės pasekmės, jas įvardyti kaip netiesioginį požymį:
1) Kilus darbo ginčui, pradeda veikti darbo ginčus nagrinėjančių institucijų sistemos mechanizmas. Ginčo subjektai įgyja teisę įrodinėti ir paneigti ieškinių reikalavimų pagrįstumą ir reikalauti išspręsti ginčą( priimti sprendimą);
2) Jeigu darbdavys geranoriškai nesutinka atkurti pažeistas darbuotojo teises, tai darbo ginčus nagrinėjančių institucijų sprendimas tampa pagrindu atkurti pažeistą subjektinę teisę. Be to, atsiranda galimybė taikyti imperatyvius, ginčo šalių valią ribojančius veiksmus, pavyzdžiui, teismas gali...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!