Humanizmas lietuvių prozoje

Žmogaus sielos tyrumą atskleidžia rašytojas Jonas Biliūnas savo kūrinyje „Brisiaus galas“. Kai Brisius buvo jaunas, visiems jis buvo reikalingas, visi jį kviesdavosi pas save, žaisdavo su juo, šeimininkas vesdavosi jį medžioti. Bet deja kai Brisius paseno, niekam jo nebereikėjo, nei aplinkiniams, nei pačiam jo šeimininkui. Žinoma buvo dar žmonių, kurie jam atnešdavo maisto, bet dažnai ir pats Brisius slankiodavo gatvėmis ieškodamas kuo galėtų pasisotinti. Būtent prieš mirtį, Brisius sapnavo kaip jaunas atneša šeimininkui nušautas antis, bet kai jis prasibūdina, nustebęs mato šeimininką su šaudyklę ant peties ir girdi, kaip jis šaukia: „ Sa, Brisiau, sa“, Brisius galvoja, kad su šeimininku eina į medžioklę, bet dėja, Brisiaus šeimininkas nutaiko šaudyklę į Brisių ir staiga iššauna. Brisius griūva sopulio pervertas, pramerkęs akis tik spėja pamatyti kaip nuo jo bėga šeimininkas, bet nesupranta tik vieno – kodėl jo žmogus bėga nuo jo tolyn, juk jisai tenorėjo paskutinį kartą prieš mirtį tik kojas jam palaižyti. Taigi žmogaus reakcija į skriaudą šiame kūrinyje atsiskleidžia tada kai Brisiaus šeimininkas nužudo šunį ir pabėga, net neatsisveikinęs su savo ištikimiausiu draugu, nes kada siela tyra – kad ir kaip bebūtų sunku, visada turi būti prie savo mirštančio draugo.
Jautrumą ir moralinę atsakomybę atskleidžia rašytojas J. Savickis savo novelėje „ Ad astra“. Ūkininkas Dalba seniai planavo šuns nuskandinimą, bet vis atidėliojo. Vieną dieną jam taip viskas atsibodo, kad ėmėsi darbo. Jis nusivedė šunį prie eketės ir rodė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!