Kalbos kitimas, globalizacijos procesų poveikis lietuvių kalbai, jos tarmėms ir kitoms kalboms. Papasakoti, kokios yra kalbos kitimo priežastys.
Kalba – neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Kalbėdamiesi žmonės bendrauja vieni su kitais: dalijasi mintimis, jausmais, prisiminimais. Megzdamas ir palaikydamas socialinius ryšius, individas perima ankstesnių kartų patirtį ir sukauptą žmogaus bei pasaulio pažinimą, pasijunta esantis vienos visuomenės, vienos tautos – unikalios ir nepakartojamos bendruomenės, dalis, gali dalyvauti visuomeniniame, politiniame gyvenime. Nenuostabu, kad per visą egzistavimo laikotarpį daug kalbų išnyko, daug jų keitėsi dėl tam tikrų priežasčių, apie tai ir papasakosiu.
Pirmiausia aptarsiu kalbos kitimą ir jo priežastis. Nieko keista, kad tai vyksta, nes kaip ir kiekviena tradicija, taip ir kalba per tam tikrą laiką kinta – keičiasi pats gyvenimas, kalbos vartojimo aplinka ir tikslai, bendravimo priemonės, keičiasi ir patys kalbėtojai, jų poreikiai. Galima sakyti, jog būtent pokyčiai, tiksliau - kalbos gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių rodo kalbą esant gyvą. Mirusi kalba, žinoma, jau nesikeičia – ji lieka ,,amžinai gyva“ fiksuotais pavidalais: rašytiniuose šaltiniuose ar garso įrašuose. Taigi, viena iš priežasčių, keičiančių kalbą, yra istorinių lūžių momentai: kai vyksta svarbūs politiniai, socialiniai – kultūriniai ar ekonominiai pokyčiai, tokie kaip valstybės okupacija, politinės santvarkos pasikeitimai, raštijos, spausdintinės knygos ar elektroninių komunikacijos priemonių atsiradimas, ir panašiai. Nors nevienodu greičiu, bet kinta visi kalbos lygmenys: ir kalbos raidynas, ir garsynas, ir žodynas, ir darybos modelių darumas, ir gramatinės normos, ir kalbos vartojimo žanrinės formos. Kaip per laiką keitėsi lietuvių kalba, galima įsitikinti palyginus senųjų lietuvių kalbos raštų kalbą su XX a. pradžios ir, pavyzdžiui, su dabartine, XXI a. pradžios, kalba. Pavyzdžiui, pirmoje lietuviškoje abėcėlėje, kuri 1547 m. buvo išspausdinta Martyno Mažvydo ,,Katekizme“, buvo 23 raidės, o dabar mūsų vartojama 32 raidžių lietuvių abėcėlė pirmą kartą buvo paminėta tik 1901 m. išleistoje Jono Jablonskio lietuvių kalbos gramatikoje. Jau vien dėl šios priežasties - pasikeitusio alfabeto, ne vienam iš mūsų kiltų sunkumų...
Šį darbą sudaro 825 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!