Etika pagrindinėje mokykloje: teorija ir praktika

2.2 Struktūra..............................................................................................................................7
2.3 Integravimo galimybės .......................................................................................................8
2.4 Planavimas, ugdymo organizavimas, vertinimas ...............................................................8
3. EMPYRINIS ETIKOS TYRIMAS ............................................................................................9
3.1 Tyrimo metodika ir organizavimas ...................................................................................10
3.2 Tyrimo rezultatai ir jų analizė ...........................................................................................10
IŠVADOS ......................................................................................................................................15
LITERATŪRA ..............................................................................................................................16
PRIEDAI
ĮVADAS
Pedagogikoje jau įsigalėjęs požiūris į ugdymą, kaip į procesą. Ugdomas žmogus kinta kaip asmenybė ir todėl kartais ugdymas vadinamas asmenybės kitimo procesu.
Į ugdymą žiūrint iš objektyviosios (ugdytojo) pusės, jis suvokiamas kaip asmens keitimo ir tobulinimo procesas. O iš subjektyviosios (ugdytinio) pusės į ugdymą žiūrima kaip į keitimosi ir tobulinimosi veiksmą, kaip į saviugdą bei savikūrą. Iš šių apibūdinimų galima suprasti, kad ugdymo procese aktyviai turi dalyvauti tiek mokytojas, tiek ir mokiniai, t. y. objektas ir subjektas.
Ugdymo metu perduodama informacija. Jos suvokimas, priėmimas ir net poveikis ugdomajam labai priklauso nuo perdavimo būdų. Tačiau tam įtakos gali turėti ir kiti dalykai, pvz. ugdytojo ir ugdytinio emocinė būsena, jų tarpusavio santykiai, asmenybių ypatumai, aplinka. Nuo informacijos prasmingumo, aktualumo, įdomumo, patrauklumo priklauso ir ugdytinių reakcija.
Viena iš ugdymo krypčių yra dorovinis, etinis auklėjimas. Jis siejamas su gyvenimo išmintimi, savo bei aplinkos dorybių ir dorovės reikalavimų suvokimu. Etinio švietimo, ugdymo metu padedama labiau suprasti save ir kitus, kalbama apie pagrindinius dorovės principus, vertybes, gyvenimo prasmę. Apibūdinant dorovinį, etinį ugdymą galima teigti, kad tai mokymas apie santarvę su savimi bei kitais žmonėmis ir gamta.
Mokiniai doriškai ugdomi per visų dalykų pamokas ir papildomojo ugdymo metu, o etikos programomis sistemingai siekiama dorinio ugdumo(si) tikslų. Etikos pamokų metu dėmesys skiriamas asmenybės dvasiniam tapsmui, asmens orumui ir bendrosiomis žmogaus vertybėms. Etikos pamokos yra nekonfesinės, jos grindžiamos humanistiniu požiūriu ir bendrosiomis žmogaus vertybėmis. Per etikos pamokas atskleidžiama kultūrų bei religijų įvairovė ir pasaulėžiūrinio apsisprendimo galimybės.
Buvo atnaujintas etikos bendrųjų programų turinys, atsižvelgiant į švietimo naujoves, atnaujintus reikalavimus bendrųjų programų struktūrai, aktualumą siekti glaudesnės ugdymo turinio integracijos bei nužymėti mokinių dorinio ugdymo pažangos ir pasiekimų vertinimo gaires remiantis šiuolaikine vertinimo samprata.
Šiame darbe nagrinėsime etikos sampratą, raidą, reikšmę, naudą,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!