Viduriniuosius amžius (500-1500) priimta skirstyti į ankstyvuosius viduramžius (500-1000), brandžiuosius viduramžius (1000-1300) ir vėlyvuosius viduramžius (1300-1500).
Ankstyviesiems viduramžiams būdingas ekonominis nuosmukis. Tautų kraustymasis ir karai suardė bet kokią tvarką, sumažėjo gyventojų skaičius. Tačiau, praėjus porai šimtmečių po Vakarų Romos imperijos žlugimo, ant senosios imperijos griuvėsių išaugo nauja didelė valstybė - Frankų imperija. 800 m. Romos popiežius frankų karaliui Karoliui Didžiajam įteikė imperatoriaus karūną. Frankų karaliaus tikslas buvo atversti germanų tautas į krikščionių tikėjimą.
Brandžiaisiais viduramžiais išaugo gyventojų skaičius. Apytikriais duomenimis XI a. Europoje gyveno 25-30 milijonų žmonių, o 1300 m. jų skaičius siekė 70-80 milijonų. Valstiečiams ėmus naudoti geresnius plūgus ir vandens malūnus, išaugo žemės ūkio produktų gamyba. Plėtėsi seni miestai ir kūrėsi tūkstančiai naujų.
Brandžiaisiais viduramžiais Katalikų bažnyčia pasiekė didžiausią galią. Tuo pasinaudodama, ji rengė kryžiaus žygius, kurių tikslas buvo išlaisvinti Palestiną iš musulmonų viešpatavimo. Tuo pat metu atsirado geriau organizuotų valstybių.
Vėlyvaisiais viduramžiais daugelyje šalių siautėjo maro epidemijos, smarkiai sumažėjo gyventojų skaičius, prekybą ir žemės ūkį apėmė sąstingis. Tuomet ekonominiu Europos centru tapo Italijos miestai valstybės. Ten suklestėjo dailė, literatūra, architektūra -prasidėjo Renesanso epocha. Viduramžių sąvoką XV a. pirmieji pavartojo italai, manantys, kad jų menui ir kultūrai prilygsta tik antika. Laikotarpį tarp antikos ir Renesanso - viduriniuosius amžius - jie laikė tamsiais ir mažai reikšmingais, nes viską valdė Bažnyčia ir religija. Praeitame amžiuje imta naujai vertinti šį laikotarpį. Taigi, viduramžiai laikomi periodu, kuris padėjo pamatus šiuolaikinei Europai.1
Mokslo raida
Viduramžių mokslininkus daugiausia domino Dievo ir pasaulio santykiai, Dievo pažinimo būdai. Renesanso mokslui šie klausimai buvo svetmi : jie tyrė gamtą, jos reiškinius, tobulino pažinimo būdus, iš kurių svarbiausiu laikytas patyrimas.
Plėtojosi astrnomija. M.Kopernikas įrodė, kad Žemė sukasi aplink savo ašį ir kartu su kitomis planetomis skrieja aplink Saulę.
Dž.Brunas tvirtino, kad Visata yra bekraštė, kad nei Saulė, nei Žemė nėra pasaulio centras.
G.Galilėjus ėmė pirmasis stebėti dangų pro savo pasigamintą teleskopą. Mėnulyje jis atrado kalnų, lygumų ir...
Šį darbą sudaro 1543 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!