Lietuvos ir Estijos švietimo sistemų reformos

Švietimas Estijai, taip kaip ir Lietuvai, yra vienas iš svarbiausių prioritetų atgavus nepriklausomybę. Tai. palyginus mažos šalys su negausiais ištekliais ir nedideliu žmoniškuoju kapitalu. Kapitalas labai svarbus, kad šalis galėtų būti konkurencinga.
Baltijos šalių mokslo sistemų pokyčių ypatumus lėmė visų pirma jų posūkis į kitą socioekonominę kryptį ir to sąlygoti veiksniai. Svarbi ne tiek analogiška sovietiniu laikotarpiu sukaupta patirtis, kiek tų šalių priklausomybė vienai ar kitai įtakos erdvei, mentalitetas, veikimo stiliaus tradicijos.
Šiandieninis šių atskirų Baltijos šalių mokslo identitetas tvirtesnis nei jų įvaizdis. Lietuvoje būdingi ryškūs ir kontraversiški mokslo valdymo struktūrų, jų tarpusavio sąveikų ir funkcijų padalos pokyčiai.
Reformos laikotarpiu buvo sukurtos visos pagrindinės naujo tipo mokslo ir technologijų plėtros, o iš dalies ir mokslo ir inovacijų reguliavimo struktūros, tačiau analizuotini jų tarpusavio sąveikos, funkcijų, personalo kompetencijos ir kt. klausimai.
Lietuvos mokslo sistema yra atsidūrusi kritiškoje būklėje, ir iš jos neišbrenda jau bent dešimt metų. 2008 m. pradėtos aukštojo mokslo reformos taip pat sukėlė daug prieštaravimų.
Estija įvykdė ryžtingą mokslo sistemos reformą jau 1992-aisiais, ir aiškūs rezultatai pasimatė jau po metų. Tuo tarpu Lietuva nerodo jokių atsigavimo ženklų.
Vienas objektyviausių mokslinės veiklos rodiklių yra publikavimasis moksliniuose žurnaluose. Net lyginant su kaimyninėmis šalimis Estija ir Lenkija, Lietuvos mokslinė veikla yra stipriai atsilikusi.
Šiame darbe palyginsime Lietuvos ir Estijos švietimo sistemų reformas, pabandysime nurodyti jų privalumus ir trūkumus.
Estijoje aukštojo mokslo reforma vyksta nuo 1990-ųjų, todėl daugelis svarbių žingsnių jau įgyvendinta. Lietuvai, šiuo metu esančiai reformos pusiaukelėje, būtų naudinga daugiau sužinoti apie Estijos patirtį, tokiu būdu gal net išvengiant kai kurių klaidų (Diskusijoje – apie aukštojo mokslo reformą Lietuvoje ir Estijoje, 2009).
Pirmąjį švietimo reformos etapą Estija įveikė. Prasidėjus reformai buvo priimti pirmieji įstatymai. Estijos reforma prasidėjo nuo institucijų pertvarkos. Buvo atskirai priimti Pradinių mokyklų, Vidurinių mokyklų, Universiteto įstatymai. Dabar svarstomas civilizuotesnis būdas – galvojama, diskutuojama, kaip ir ko reikia mokyti, kokius uždavinius kelti švietimui (Tervidytė E., 2002).
Estijos mokslo strategai turėjo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!