Švietimo reformos ypatumai: Vengrija, Rumunija, Lenkija

• Vengrija yra nedidelė Europos valstybė Dunojaus slėnyje, apsupta Karpatų kalnų. Jos teritorija – 93030 kv. km., gyvena 10,6 mln. gyventojų. Sostinė Budapeštas. Dauguma gyventojų vengrai. Vengrija, posocialistinė šalis. Kuria savo ateitį, kur daug dėmesio skiriama švietimo reformavimui ir juo rūpinamasi. Labai palankiai veikia tai, kad Vengrijos politikų, ekonomistų, švietėjų reformatorių įžvalgumas, efektyvi ūkio plėtra bei vienas gražiausių Europos miestų – Budapeštas – traukia ten įsikurti įvairias edukacines, socialines, ekonomines ir kt. tarptautines, ypač Vakarų Europos pagalbos Vidurio ir Rytų Europos šalims organizacijas, rengti konferencijas, seminarus.
• Kultūra ir švietimas Vengrijoj nuo senų laikų yra didžiai gerbiami. Pirmasis dokumentas, bylojantis apie valstybinį švietimo pobūdį, paskelbtas apie 1777 metus. Privalomas mokymas vaikams nuo 6 iki 12 metų amžiaus įvestas 1868 metais.
• Manoma, kad visuomenėj egzistuojančius socialinius skirtumus gali kompensuoti arba sumažinti švietimas.
• Švietimo sistema reformuojama atsižvelgiant į mokslo ir technikos sparčią pažangą. Akcentuojami fundamentalūs ugdymo tikslai, bendrasis, o ne siaurasis, specializuotas parengimas.
• Pagrindinė švietimo sistemos struktūrinė grandis – vadinamoji “bendroji mokykla”. Tai aštuonios klasės, kur mokosi 6 – 14 metų amžiaus vaikai. Mokykla dalijama į pradinę (4 klasės) ir žemesniąją vidurinę (arba aukštesniąją bendrąją) – V – VIII klasės – dalį. Šalia bendrosios mokyklos veikia specialiosios mokyklos, kurias lanko specialiųjų mokymosi poreikių vaikai.
• Akademinę (klasikinę) vidurinę mokyklą;
• Technikos vidurinę mokyklą;
• Amatų mokyklą.
• Akademinės vidurinės mokyklos (academic secondary school), arba vidurinė klasikinė mokykla (gimnazium, grammar shool) teikė bendrąjį išsilavinimą. Į jas stodavo tie, kurie norėjo tęsti studijas trečiajame lygyje (tertiary education).
• Vidurinės techninės mokyklos (secondary vocational school) be bendrojo išsilavinimo, teikė ir konkrečių veiklos sričių specialųjį išsilavinimą. Jų absolventai galėjo stoti tęsti studijų į aukštąsias mokyklas, ypač į tuos koledžus ar universitetus, kurie atitiko jų profesinę orientaciją.
• Amatų mokyklos buvo skirtos kvalifikuotų darbininkų rengimui. Paprastai čia buvo mokomasi 3 metus, akcentuojamas specializuotas ir profesinis rengimas. Jos neteikė vidurinio išsilavinimo, kuris leistų stoti į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!