Latvijos švietimo sistema

Plotas - 64589 kv. km, 2,606 mln. gyventojų. 1918 metų lapkričio 18 dieną Latvijos Respublika paskelbiama nepriklausoma, demokratine valstybe. Iki tol šalies teritoriją valdė vokiečiai, švedai, rusai.
1922 m. vasario 17d. buvo pasirašytas Latvijos Respublikos pagrindinis dokumentas – Satversme - Konstitucija. Šis dokumentas nubrėžė pagrindines kryptis, kuriomis Latvijos Respublikoje turėjo plėtotis švietimas. Deja, Sovietų Sąjungos agresyvūs veiksmai 1940 m. birželį, II pasaulinis karas ir beveik 50 metų trukusi sovietų okupacija atkirto Latvijos švietimą nuo kelio į demokratiją.
Lietuvos ir Latvijos teisinės sistemos gana panašios, tačiau yra vienas akivaizdus skirtumas: Latvijos prezidentą renka Saeima. Saeimą sudaro 100 narių, renkamų 4 metams. Kad patektų į Saeimą, partija per rinkimus turi surinkti ne mažiau negu 5 proc. rinkėjų balsų.
Didžiausia Latvijos religinė bendruomenė – Romos katalikai (0,5 mln). Antroje vietoje - evangelikai liuteronai (0,4 tikinčiųjų), trečioje vietoje – krikščionys ortodoksai (0,28 mln).
Beveik pusę Latvijos gyventojų sudaro tautinių mažumų atstovai. 2002 metų duomenimis 32 proc. vaikų lanko mokyklas rusų mokomąja kalba. Jas lanko daugelio tautinių mažumų atstovų. Bet Latvijoje veikia ir mokyklos jidiš, lietuvių, lenkų, ukrainų vidurinės mokyklos ir dar 7 pradinės mokyklos kitų tautinių mažumų.
1991 metais atkūrus Latvijos nepriklausomybę ir atgavus suverenios valstybės statusą, vienu svarbiausių naujos valstybės uždavinių buvo švietimo sistemos sutvarkymas.
Šiuo metu Latvijoje vyksta švietimo reforma. Formuojama nauja švietimo sistema, remiantis svarbiausiais 1922 m. Konstitucijos principais ir atsižvelgiant į šiandieninę situaciją Latvijoje.
1919 metais, Latvijoje atėjus į valdžią sovietams, bandyta sukurti vientisą bendrojo lavinimo mokyklų sistemą: 6 metų pradinę mokyklą ir 4 metų vidurinę mokyklą. Latvija buvo pirmoji valstybė tarp trijų Baltijos šalių, kuri anksčiausiai paskelbė privalomojo šešiamečio mokymo gimtąja kalba įstatymą. Tais pačiais metais priimtas įstatymas dėl tautinių mažumų mokyklų tvarkymo Latvijoje.
1934 m. Latvijoje įvykdytas valstybinis perversmas sąlygojo švietimo pasikeitimus. Mokyklos buvo stambinamos, daromas spaudimas tautinių mažumų mokykloms: sumažėjo mokyklų ir mokytojų skaičius. Buvo likviduojamos profesinės mokyklos ne latvių dėstomąja kalba. Gimnazijose mokslas tęsdavosi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!