Šiandieninė Lietuvos švietimo sistema

Šiame darbe bus aptarta šiandieninė Lietuvos švietimo sistema, jos padėtis. Pagrindiniu aspektu bus švietimo sistemos reforma, kuri pradėta vykdyti atkūrus nepriklausomybę. Kaip vykdoma reforma, kas jau padaryta, kokie pasiekimai, kokios vyraujančios problemos ir kas dar bus bandoma įgyvendinti.
Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradėta vykdyti švietimo sistemos reforma. Reforma apima keletą viena su kita susijusių sričių. Tai ugdymo turinio kaita, dešimtmečio pagrindinio mokymo įvedimas, valstybinių brandos egzaminų reforma ir vieninga priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema, profilinis mokymas, pedagogų rengimo pertvarka, mokyklų tinklo pertvarka, moksleivių pavėžėjimas, mokyklų kompiuterizavimas, bibliotekų modernizavimas, mokyklų pastatų ir ugdymo priemonių atnaujinimas, socialinių paslaugų mokykloje gerinimas, profesinio rengimo reforma, profesinių mokyklų programų ir tinklo pertvarka, neuniversitetinio aukštojo mokslo sektoriaus steigimas, švietimo sistemos finansavimo principų keitimas – “pinigai paskui mokinį” ir dar keletas kitų.
Švietimo sistemoje jau baigiama įgyvendinti ugdymo turinio kaita, tai yra pagrindinės dešimtmetės mokyklos IX-X klasių koncentro aiškus struktūriškas atskyrimas nuo XI-XII klasių bei šio koncentro turinio pritaikymas profiliniam mokymui. Dešimtmetė mokykla bus pagrindinė ( ji išugdo Lietuvos pilietį, suteikia jam išsilavinimą ), vidurinė mokykla – 12 klasių ( tiltas į aukštąją mokyklą ). 1998 – 1999m. m. devintokai mokėsi pagal koreguotas programas, nelaikė baigiamųjų pagrindinės mokyklos egzaminų. 2000m. baigę dešimtą klasę, dešimtokai laikė naujo turinio egzaminus. Paskelbti dokumentai, skirti paskutinės mokyklos pakopos – profilinės vidurinės mokyklos – ugdymo turiniui: Bendrųjų programų ir Išsilavinimo standartų projektai XI – XII klasėms. Numatyti keturi pagrindiniai profiliai: realinių, humanitarinių mokslų krypties klasės vidurinėse mokyklose, taip pat technologinės ir meno gimnazijos. Technologinėse gimnazijose suteikiamas ir vidurinis išsilavinimas, ir profesija. Profiliavimas prasideda tik nuo 11 klasės, moksleivis jau 10 klasėje turi apsispręsti, kokią rinksis kryptį, kuria linkme jis norėtų toliau tobulintis, siekdamas arba aukštojo mokslo, arba rinkdamasis profesiją – amatą. Visuotinis profilinio mokymo modelio įgyvendinimas prasidėjo 2000-2001 m.m. Profilinis mokymas aprėps visus visų mokyklos tipų bendrojo lavinimo baigiamosios pakopos moksleivius. Tikimasi, kad profiliavimas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!