Vokietijos švietimo sistema

Darbo vadovė dėst.
Šalies apibūdinimas. Vokietija- valstybė, išsidėsčiusi Europos viduryje, užima 357 tūkstančius kv. km. plotą. Joje gyvena arti 80 milijonų žmonių. Sostinė- Berlynas, vyriausioji rezidencija- Bona. Vokietija- parlamentinė demokratinė respublika.
Tai- aukštos kultūros, senų tradicijų ir prieštaringos istorijos šalis, savo nepriklausomybę paskelbusi 1871 metais. Fašizmo kataklizmų sukeltos problemos vos ne pusei šimto metų šalį padalijo į dvi- Vakarų ir Rytų- Vokietijas. Tik 1990 metais Vokietija vėl tapo vieninga valstybe. Be abejo, šie istorijos vingiai atsiliepė šalies kultūrinei, socialinei ir ekonominei raidai, turėjo įtakos ir švietimui. Nors Vokietija- labai išsivysčiusi šalis, tačiau po abiejų Vokietijų susijungimo jaučia nemažai ekonominių, o ypač socialinių, švietimo problemų.
Švietimo sistemos ir jos istorinės raidos apžvalga. Vokietija, kaip ir daugelis kitų kraštų, ilgą laiką jautė Romos bažnyčios įtaką. Bažnyčiai buvo pavesta mokyklų priežiūra ir jaunosios kartos ugdymas.
Didelės permainos įvyko po 1817metų, kai Vilhelmas von Humboldtas įvykdė pedagoginė reformą, palietusią visas mokyklas. Vilhelmas von Humboldtas siekė vokiečių tautai parodyti visapusiško, klasikinio ugdymo vaizdą bei idealą, išreiškiamą trimis žodžiais: individualumas, universalumas, totalumas. Vokiečių gimnazijos tapo klasikiniais kultūros židiniais, o universitetai- dar ir mokslo, laisvos minties puoselėtojais. Vilhelmas von Humboldtas teigė, kad darbas universitete turi būti organizuojamas vadovaujantis dviem principais- mokslo ir studijų vienovės bei pedagogų ir studentų bendradarbiavimo mokslo ir studijų procese.
Vokietijos edukacinę teoriją ir praktiką labai veikė neohumanizmas. Neohumanizmo paveiktas Herbartas suformulavo etika ir psichologija paremtus švietimo tikslus: „tikslą pasiekia ta mokykla, kurios pamokos yra auklėjančios“. Tačiau besikurianti visuotinė mokykla (Vokietijoje įkurta 1819m.) vis tolo nuo šio idealu tapusio tikslo, artėdama prie tokio pragmatiško tikslo: „mokykla turi parengti gerus krašto darbininkus, gerus paklusnius karius“ („Mokykla ir gyvenimas“, 1931, Nr.7-8 ir 1928 Nr.9). Greitai prūsų militarizmas, idėjos „Deutschland uber alles“ tampa švietimo tikslų pagrindu. XX amžiaus išvakarėse Vokietijos švietimo sistemos negalima vertinti vienareikšmiškai: viena- tai gerai organizuota mokyklų sistema, veikiama senų pedagoginių tradicijų, o antra- stabdoma pragmatizmo bei nacionalizmo.
Po Pirmojo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!