Dievo sandora su Izraeliu ir krikščioniškas vertinimas

Žmonės įvairiai suvokia Dievą. Vieniems Jis yra hipotezė, paaiškinanti visatos reiškinius, gyvosios gamtos paslaptis. Kitiems Dievas yra tolima tikrovė, beveik neturinti realios įtakos gyvenimui. Tai nelyginant per teleskopą matoma Saturno planeta. Galima nugyventi visą gyvenimą, beveik nieko apie ją nežinant. Yra žmonių, kurie džiaugiasi Dievo dovanomis tarsi saulės spinduliais. Nors tai gaivina tikėjimą, jų pasaulėvaizdyje aiški riba skiria danguje esantį Dievą ir žemėje gyvenančius žmones. Tikėjimo brandos kelyje lūžis įvyksta tuomet, kai imame suvokti bendradarbiavimą su Dievu. Dažnai tai patiriame susidūrę su užduotimis, pranokstančiomis mūsų žmogiškąsias galimybes. Mokydamiesi bendradarbiavimo palengva suvokiame, kad mokėti priimti nėra nereikšmingiau negu duoti; leistis būti mylimam, priimti meilę nėra mažiau negu mylėti. Nėra paprasta kalbėti apie Dievą. Dievas nėra tas, apie kurį kalbama, bet tas, kurio klausomasi.
Šventasis Augustinas norintiems apmąstyti Trejybės slėpinį siūlo pažvelgti į tris žmogiškosios būties aspektus: buvimą, pažinimą ir norėjimą. Esu pažįstantis ir valingai norintis. Suvokiu, kad esu ir kad noriu. Noriu, kad būčiau ir suvokčiau. Pasak Augustino palyginimo, žmogaus gyvenimas neatskiriamai esti tuose trijuose dalykuose. Augustino „Išpažinimuose“ randame vieną iš gražiausių bandymų aprašyti Dievą. Išganymo istorija atskleidė žmonijai Dievą kaip Trejybę. Jėzaus įsikūnijimas ir vaikščiojimas žemės keliais nesumenkino jo dievystės slėpinio. „Karalių Karalius ir viešpačių Viešpats, vienatinis Nemirtingasis gyvena neprieinamoje šviesoje” (plg. 1 Tim 6, 16). Apie Viešpatį, „gyvenantį neprieinamoje šviesoje“, galima žinoti iš to, ką jis mums apreiškė. Formulė: Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia įteigia mūsų vaizduotei tris skirtingus, tačiau tarsi „greta“ vienas kito esančius dieviškuosius Asmenis. Pabandykime apmąstyti Švenčiausiosios Trejybės slėpinį per Asmenų tarpusavio sąveiką: Tėvo per Sūnų Šventojoje Dvasioje. Šį slėpinį atskleidžia Mato evangelijos pabaigos eilutės. „Man duota visa valdžia“. Taigi galima numanyti, kad yra Tas, kuris duoda, kuris dalija tai, kas Pats yra ir ką turi. Davimas būdingas Tėvui. Jis leidžia gimti Sūnui, savo esme tolygiam Tėvui. „Man duota visa valdžia”: numanomas Priimantysis. Jis priima mylinčio Tėvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!